Naminių gyvūnų transportavimas Velsas, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą pagalvoja apie naminių gyvūnų transportavimą į Velsą, dažniausiai jam kyla klausimas: o kaip tai iš viso veikia? Nes tai nėra taip paprasta, kaip įsidėti katę į dėžę ir sėsti į lėktuvą. Yra dokumentai, sveikatos patikrinimai, mikroschemos, skiepų pasai, veterinarinės pažymos, sienos kirtimo procedūros – visas pasaulis, kurio paprastas žmogus nemato. Mes dirbame šioje srityje kasdien, ir mes vežame kiekvieną dieną, bet tai nereiškia, kad procesas yra automatinis. Kiekvienas gyvūnas, kiekvienas savininkas, kiekviena kelionė yra skirtinga. Vienas nori vežti katę pas dukrą į Kardifą, kitas – šunį pas sūnų į Svonžį, trečias – triušį pas senelį į Aberistvitą. Visiems jiems reikia skirtingų dalykų, bet visiems jiems reikia to paties – saugumo ir patikimumo. Šiame straipsnyje atsakysiu į jūsų klausimus apie tai, kaip veikia naminių gyvūnų transportavimas į Velsą, ko reikia, ko tikėtis ir kaip pasiruošti. Be tuščių pažadų, be reklaminių šūkių. Tiesiog informacija.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų transportavimas Velsui paruošti

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno pervežimui į Velsą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus variantas – pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Taip, žinau, kad kartais aplinkybės neleidžia – galbūt persikraustote skubiai, galbūt gyvūną gavote dovanų ir reikia vežti greitai. Bet kuo daugiau laiko turite, tuo mažiau streso bus visiems. Pirmiausia reikia patikrinti, ar gyvūnas turi mikroschemą. Jei neturi – reikia įskiepyti. Tada reikia pasiutligės skiepo – o po skiepo reikia laukti 21 dieną. Tai jau trys savaitės. Tada reikia sveikatos pažymos, kuri išduodama likus ne daugiau kaip 10 dienų iki kelionės. Taigi, jei pradedate nuo nulio – mėnuo yra minimalus laikas. Ir tai tik tuo atveju, jei viskas vyksta sklandžiai. Kartais veterinaras neturi laiko, kartais skiepo nėra vietoje, kartais reikia papildomų tyrimų. Mes turėjome klientą, kuris pradėjo ruoštis prieš dvi savaites, ir jam pavyko – bet tik todėl, kad gyvūnas jau turėjo mikroschemą ir skiepus. Jei ne – būtų buvę neįmanoma. Taigi atsakymas paprastas – pradėkite kuo anksčiau.

2. Kaip paruošti gyvūną kelionei psichologiškai?

Tai yra klausimas, kurio dažnai neklausia, bet jis yra labai svarbus. Gyvūnai yra jautrūs pokyčiams, ir kelionė yra didelis pokytis. Pirmas dalykas, kurį galite padaryti – pradėti pratinti gyvūną prie narvo. Palikite narvą namie, atvirą, su minkštu paklotu ir skanėstais viduje. Leiskite gyvūnui pačiam atrasti narvą kaip saugią vietą. Antras dalykas – imituokite kelionės aplinką. Jei įmanoma, nuvežkite gyvūną trumpam pasivažinėjimui automobiliu. Tai padeda priprasti prie judėjimo, vibracijos, garsų. Trečias dalykas – išlaikykite savo rutiną kiek įmanoma. Gyvūnai jaučia, kai kažkas keičiasi. Jei jūs pradėsite nervintis prieš kelionę, jūsų gyvūnas tai pajus. Stenkitės būti ramūs ir įprasti. Ketvirtas dalykas – nekeiskite maisto prieš kelionę. Naujas maistas gali sukelti skrandžio problemų, ir tai paskutinis dalykas, ko jums reikia. Vienas patarimas iš patirties – nesakykite savo gyvūnui atsisveikinimo kalbos prieš kelionę. Jūsų emocijos gąsdina jį daugiau nei pati kelionė.

3. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai senas?

Seni gyvūnai yra sudėtingas atvejis. Jie dažniausiai turi sveikatos problemų, yra mažiau mobilūs, ir stresas gali paveikti juos labiau nei jaunus gyvūnus. Pirmas dalykas – pasitarkite su veterinaru. Jis geriausiai žino jūsų gyvūno būklę ir gali pasakyti, ar kelionė yra saugi. Yra atvejų, kai veterinaras rekomenduoja nevežti – ir tada reikia klausyti. Sveikata yra svarbiau. Bet jei veterinaras sako, kad galima – mes esame pasiruošę. Seniems gyvūnams mes skiriame papildomą dėmesį – minkštesni paklotai, dažnesni sustojimai, švelnesnis elgesys. Mes taip pat prašome savininkus duoti mums visą informaciją apie gyvūno sveikatą – vaistus, alergijas, judėjimo problemas. Vienas senas šuo, kurį vežėme, vos galėjo vaikščioti. Mes nešėme jį į narvą ir iš narvo, ir jis atvyko sveikas. Bet tai buvo išimtis – mes negalime garantuoti, kad kiekvienas senas gyvūnas atlaikys kelionę. Taigi prieš priimant sprendimą – veterinaras yra pirmas žingsnis. Visada.

4. Kaip supakuoti gyvūno daiktus kelionei?

Pakavimas yra svarbu, bet tai nėra raketų mokslas. Pirmiausia – narvas. Jei neturite tinkamo, mes galime suteikti. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Antras dalykas – paklotas. Minkštas, švarus, geriausia su pažįstamu kvapu. Trečias dalykas – maistas. Pakuotė, kurios užtenka kelionei, plius šiek tiek daugiau, jei kas nors atsitiktų. Ketvirtas dalykas – vanduo. Mes turime savo, bet jei jūsų gyvūnas geria tik tam tikrą vandenį (taip, būna ir taip), duokite mums butelį. Penktas dalykas – vaistai. Jei gyvūnas vartoja vaistus, duokite mums originalią pakuotę su dozės nurodymais. Šeštas dalykas – dokumentai. Visi dokumentai vienoje vietoje, lengvai pasiekiami. Septintas dalykas – žaislas arba pledas. Kaip jau sakiau – pažįstamas kvapas ramina. Aštuntas dalykas – valymo priemonės. Jei gyvūnas kelionės metu apsipurvins, mes turime kuo išvalyti. Viskas turi būti supakuota tvarkingai, bet ne per sudėtingai. Mes nekrauname lagaminų – mes krauname gyvūną. Taigi daiktų turi būti pakankamai, bet ne per daug.

5. Ką daryti paskutinę dieną prieš kelionę?

Paskutinė diena prieš kelionę yra svarbi, bet ji neturi būti chaotiška. Pirmiausia – patikrinkite dokumentus. Dar kartą. Mikroschemos numeris, skiepų datos, sveikatos pažyma, paso galiojimas. Viskas turi būti vietoje. Antras dalykas – supakuokite gyvūno daiktus. Trečias dalykas – nešerkite gyvūno per daug. Kaip jau sakiau, geriau, jei skrandis būtu tuštesnis kelionės metu. Ketvirtas dalykas – pasivaikščiokite su šunimi (jei tai šuo) – kad jis pavargtų ir kelionėje ramiau miegotų. Penktas dalykas – pasiruoškite save. Patikrinkite, ar turite savo dokumentus, ar žinote, kur susitikti su vežėju, ar turite jo kontaktą. Šeštas dalykas – atsipalaiduokite. Skamba keistai, bet jūsų ramybė yra jūsų gyvūno ramybė. Jei jūs bėgate kaip be galvos paskutinę dieną, jūsų gyvūnas tai jaus. Mes turėjome klientę, kuri paskutinę dieną pamiršo sveikatos pažymą ir pradėjo isteriškai skambinėti. Mes nuraminome, susisiekome su veterinaru, ir viskas išsisprendė. Bet tai buvo stresas, kurio galima buvo išvengti. Planavimas yra raktas.

Procesas – naminių gyvūnų transportavimas į Velsą etapai

6. Kaip prasideda gyvūno pervežimas?

Viskas prasideda nuo susisiekimo. Jūs mums skambinate arba rašote, mes klausiame apie gyvūną – rūšis, amžius, sveikatos būklė, dokumentai. Tada mes pateikiame informaciją – ką reikia turėti, kiek tai kainuos, kada galime vežti. Jei viskas tinka – suderiname datą. Prieš kelionę mes patikriname dokumentus – elektroniniu būdu arba gyvai. Tada atvažiuojame pasiimti gyvūno. Tai gali būti iš jūsų namų, iš veterinaro klinikos, iš bet kurios sutartos vietos. Mes perimame gyvūną, patikriname jo būklę, įdedame į narvą, ir pradedame kelionę. Visa tai trunka ne ilgiau kaip 15-20 minučių. Mes stengiamės, kad šis etapas būtų kuo sklandesnis – kad gyvūnas patirtų kuo mažiau streso. Kartais savininkai nori atsisveikinti ilgai, glostyti, kalbėti – mes suprantame, bet mes taip pat prašome nesivėlinti. Ilgas atsisveikinimas gąsdina gyvūną labiau nei greitas. Keista, bet tiesa. Vienas šuo, kurį vežėme, pradėjo loti tik tada, kai savininkė pradėjo verkti. Prieš tai jis buvo ramus. Emocijos yra užkrečiamos.

7. Kas nutinka kelyje?

Kelionė yra ilga – mes vežame iš Lietuvos į Velsą, ir tai užima nuo 30 iki 40 valandų, priklausomai nuo maršruto. Mes važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada persikeliame į Jungtinę Karalystę per keltą arba Eurotunelį, ir tada važiuojame iki Velso. Kelyje mes reguliariai sustojame – kas 3-4 valandas. Sustojimų metu mes tikriname gyvūną – ar jis gerai, ar turi vandens, ar narvas tvarkingas. Jei reikia – keičiame paklotą, duodame maisto, leidžiame gyvūnui pailsėti. Naktį mes sustojame nakvynėms – gyvūnai lieka saugioje transporto priemonėje, su ventiliacija ir temperatūros kontrole. Mes nevairuojame visą naktį – tai būtų pavojinga tiek mums, tiek gyvūnams. Vienas dalykas, kurį noriu paminėti – kelionė nėra linijinė. Tai reiškia, kad kartais mes nukrypstame nuo maršruto dėl eismo, oro, ar kitų priežasčių. Mes visada stengiamės informuoti savininkus apie bet kokius pokyčius. Skaidrumas yra svarbus.

8. Ką darote, jei gyvūnas atsisako valgyti ar gerti?

Tai pasitaiko dažniau, nei jūs galvojate. Stresas slopina apetitą, ir daugelis gyvūnų atsisako valgyti ar gerti kelionės pradžioje. Tai normalu, bet tai negali tęstis per ilgai. Dehidratacija yra pavojinga, ypač ilgos kelionės metu. Mes siūlome vandenį reguliariai – kas kelias valandas. Jei gyvūnas atsisako gerti iš indo, mes naudojame pipetę arba švirkštą be adatos. Kartais padeda, jei vanduo yra kambario temperatūros, o ne šaltas. Dėl maisto – mes nespaudžiame. Jei gyvūnas nevalgo pirmą dieną, tai dar nėra problema. Bet jei jis nevalgo ilgiau – mes pradedame nerimauti. Turėjome atvejį, kai katė nevalgė 18 valandų. Mes sustojome, pasiūlėme skirtingą maistą – niekas nepadėjo. Galiausiai davėme skanėstą, ir ji suvalgė. Paskui pradėjo valgyti ir įprastą maistą. Keista logika, bet gyvūnai kartais tiesiog nori kažko skanaus. Mes ne veterinarai, bet mes turime patirties, ir mes žinome, kada nerimauti, o kada tiesiog palaukti.

9. Kaip vyksta persikėlimas per jūrą?

Mes naudojamės dviem pagrindiniais būdais persikelti į Jungtinę Karalystę – keltu arba Eurotuneliu. Keltas trunka ilgiau – nuo pusantros iki keturių valandų, priklausomai nuo maršruto. Eurotunelis trunka apie 35 minutes. Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų. Keltas yra lėtesnis, bet kartais patogesnis – galima išeiti iš transporto priemonės, pasivaikščioti, patikrinti gyvūnus. Eurotunelis yra greitesnis, bet visi lieka transporto priemonėje visą laiką. Mes renkamės pagal situaciją – jei gyvūnas yra ramus, tunelis yra geras pasirinkimas. Jei gyvūnas reikalauja daugiau dėmesio, keltas gali būti geriau. Vienas svarbus dalykas – mes visada rezervuojame iš anksto. Vietos gyvūnams keltuose yra ribotos, ir kartais, ypač sezonu, jos greitai užsipildo. Mes turime savo kontaktus ir rezervacijos sistemas, bet mes negalime garantuoti, kad visada rasime vietą paskutinę minutę. Taigi planavimas yra svarbus ne tik jums, bet ir mums.

10. Ką darote, jei kažkas negerai pasienyje?

Pasienis yra vieta, kur dažniausiai atsiranda problemų, susijusių su dokumentais. Mes turime patirties, ir mes žinome, ko tikėtis. Bet kartais nutinka netikėtų dalykų – veterinaras pasienyje reikalauja papildomo dokumento, kurio mes nežinojome, kad reikia. Arba mikroschema nuskaitoma neteisingai. Arba sistema neveikia. Tokiais atvejais mes išliekame ramūs ir sprendžiame problemą. Mes turime kontaktus veterinarijos institucijose, mes žinome procedūras, ir mes žinome, kaip kalbėti su pareigūnais. Svarbiausia – ne panikuoti ir nekonfliktuoti. Mes turėjome atvejį, kai pasienyje veterinaras atsisakė priimti sveikatos pažymą, nes joje nebuvo vieno antspaudo.