Šunų vežimas Londonas, Vežame kiekvieną dieną

Šunų vežimas į Londoną – tai paslauga, kurios prireikia vis dažniau. Žmonės persikelia gyventi, studijuoti, dirbti, ir nori pasiimti savo keturkojus draugus. Bet procesas nėra toks paprastas, kaip įsėsti į automobilį ir važiuoti. Reikia dokumentų, pasiruošimo, žinių apie reikalavimus. Mes vežame šunis į Londoną kiekvieną dieną, todėl žinome visas smulkmenas. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kurie kyla kiekvienam, kas planuoja savo šuns kelionę per Lamanšą.

Reikalavimai – šunų vežimas Londonas

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant šunį į Londoną?

Trys privalomi dalykai: mikroschema, pasiutligės skiepas ir veterinarinis sertifikatas. Mikroschema turi būti ISO 11784/11785 standarto, įdiegta prieš skiepą arba tą pačią dieną. Pasiutligės skiepas turi galioti – jei pasibaigęs, reikia naujo. Veterinarinį sertifikatą išduoda VMVT ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Be šių trijų dalykų šuo nebus įleistas į JK. Paprasta, bet reikalauja laiko ir dėmesio. Mes visada patikriname dokumentus prieš išvykimą, kad išvengtume nemalonių staigmenų.

2. Kuo skiriasi vežimas iki ir po „Brexit"?

Pagrindinis skirtumas – veterinarinis sertifikatas. Anksčiau užteko ES gyvūno paso, dabar reikia papildomo dokumento iš VMVT. Be to, pasikeitė kai kurie sveikatos reikalavimai – pavyzdžiui, echinokokozės gydymas dabar privalomas. Anksčiau to nereikėjo. Ir dar – pasienio patikra griežtesnė. Anksčiau kartais praleisdavo su minimaliu patikrinimu, dabar tikrina viską atidžiai. Tai užtrunka ilgiau, bet saugiau. Mes prisitaikėme prie naujų reikalavimų, bet kai kurie vežėjai vis dar veža „senoviškai" – ir tada stebisi, kodėl šunys nepraleidžiami.

3. Ar reikia pasiutligės antikūnų tyrimo?

Iš Lietuvos paprastai ne, bet yra išimčių. Jei šuo buvo paskiepytas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną prieš kelionę. Jei skiepas atnaujinamas – galima keliauti iš karto. Bet jei skiepo įrašas pase neteisingas arba neaiškus, pasienyje gali reikalauti antikūnų tyrimo. Tai užtrunka kelias savaites ir kainuoja papildomai. Todėl svarbu, kad veterinaras teisingai užpildytų visus įrašus. Mes matėme atvejų, kai dėl vieno neteisingo skaičiaus pase teko grįžti namo.

4. Ką daryti, jei šuo neturi paso?

Reikia kreiptis į veterinarą dėl naujo paso. Veterinaras patikrins mikroschemą, įrašys skiepų duomenis, išduos pasą. Tai trunka vieną vizitą, bet tik tuo atveju, jei visi duomenys yra veterinaro sistemoje. Jei šuo niekada nebuvo skiepytas arba veterinaras nebeturi įrašų – gali tekti viską daryti iš naujo. Ir tada reikia laukti 21 dieną po skiepo. Todėl – pasą tvarkykitės iš anksto. Ne prieš savaitę, o prieš mėnesį. Arba dar geriau – prieš du.

5. Ar galima vežti šunį be šeimininko?

Taip, bet reikia įgaliojimo. Šeimininkas turi parašyti įgaliojimą, kuriame nurodo, kas veža šunį, ir duoda leidimą. Be to, reikia šeimininko kontaktų, kad galėtume susisiekti, jei kyla klausimų. Mes vežame šunis be šeimininkų reguliariai – dažniausiai kai šeimininkas jau Londone, o šuo liko Lietuvoje. Tai normali praktika. Svarbiausia, kad dokumentai būtų tvarkingi ir įgaliojimas aiškus. Vieną kartą vežėme šunį, kurio šeimininkas buvo Australijoje – viskas praėjo sklandžiai, nes dokumentai buvo idealiai sutvarkyti.

Pasiruošimas – šunų vežimas Londonas

6. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pradėkite nuo narvo. Leiskite šuniui prie jo priprasti – bent savaitę prieš kelionę. Įdėkite viduje pledą su namų kvapu. Prieš kelionę išveskite ilgam pasivaikščioti, kad šuo pavargtų ir atliktų reikalą. Sumažinkite maisto kiekį prieš kelionę, bet vanduo visada prieinamas. Jei šuo linkęs vemti važiuojant, nešerkite ryte prieš kelionę. Pasitarkite su veterinaru dėl vaistų nuo pykinimo. Ir svarbiausia – raminkite šunį savo balsu. Jūsų ramybė persiduoda gyvūnui.

7. Ką dėti į šuns krepšį kelionei?

Pledą arba antklodę su namų kvapu. Vandens buteliuką su gertuve. Keletą skanėstų (bet ne per daug). Mėgstamą žaislą. Jei šuo vartoja vaistus – juos su aiškiomis instrukcijomis. Popierinius rankšluosčius – jei prireiktų valyti. Negalima dėti: daug maisto (vems), stiklinių butelių (suduš), grandinių ar diržų (gali susipainioti). Mes visada turime papildomų priemonių, bet geriau, kai šeimininkas pats paruošia krepšį – jis geriau pažįsta savo šunį.

8. Ar reikia raminamųjų vaistų kelionei?

Priklauso nuo šuns. Kai kurie šunys ramiai keliauja be jokių vaistų, kitiems reikia pagalbos. Bet – niekada neduokite vaistų be veterinarijos konsultacijos. Žmonių raminamieji gali būti pavojingi šunims. Net veterinariniai vaistai turi būti dozuojami pagal svorį ir sveikatos būklę. Mes turėjome atvejį, kai šeimininkas davė per didelę dozę – šuo buvo apsnūdęs visą kelionę, bet paskui reikėjo veterinaro pagalbos. Geriau per mažai nei per daug. O geriausia – pasitarti su specialistu.

9. Kaip elgtis, jei šuo bijo automobilių?

Tai rimta problema, kurią reikia spręsti prieš kelionę. Pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų – 5 minutės, 10 minučių, pusvalandis. Po kiekvieno pasivažinėjimo – skanėstas ir pagyrimas. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei šuo labai bijo, kreipkitės į elgesio specialistą. Mes negalime vežti šuns, kuris panikuoja automobilyje – tai pavojinga. Bet jei šuo tiesiog nervinasi, o ne panikuoja – kelionė įmanoma. Svarbiausia – paruošimas. Negalima tikėtis, kad šuo, kuris niekada nevažiavo automobiliu, ramiai ištvers 30 valandų.

10. Ką daryti su šuns dokumentais kelionės metu?

Originalus pasas ir sertifikatas keliauja su šunimi. Mes juos saugome ir pateikiame pasienyje. Šeimininkui rekomenduojame turėti kopijas – jei kas nors nutiktų, turėtumėte duomenis. Be to, pravers šuns nuotrauka – jei jis pabėgtų, galėtumėte parodyti. Mes saugome dokumentus specialiame aplanke, kad nesusiglamžytų. Vieną kartą šuo sukramtė savo pasą – teko gauti naują. Nuo to laiko dokumentus laikome atskirai nuo narvo.

Kelionės eiga – šunų vežimas Londonas

11. Kaip vyksta pati kelionė?

Išvykstame iš Lietuvos, važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją. Tada keltu arba „Eurotuneliu" į Angliją. Kelionės metu stojame kas 3-4 valandas – šunys išeina į lauką, geria vandenį, kartais gauna maisto. Vairuotojai turi patirties su šunimis – žino, kaip elgtis, jei kas nors negerai. Transportas turi kondicionierių, ventiliaciją, minkštą pakabą, kad būtų mažiau vibracijos. Kelionė nėra greita, bet ji patogi. Mes neskubame – šuns sveikata svarbiau nei greitis.

12. Kiek kartų šuo išleidžiamas pasivaikščioti?

Kas 3-4 valandas, priklausomai nuo maršruto. Stojame degalinėse arba specialiose aikštelėse, kur yra žalia zona. Šuo vedamas su pavadėliu, leidžiama atlikti reikalą, pabėgioti. Jei šuo atsisako eiti – neverčiame. Bet paprastai po kelių valandų sėdėjimo narve šunys noriai išeina. Mes turime specialius ilgus pavadžius, kad šuo galėtų laisvai judėti. Svarbiausia – saugumas. Negalima leisti šuniui lakstyti be pavadžio svetimoje vietoje.

13. Ką daryti, jei šuo vemė kelionės metu?

Valome. Turime popierinių rankšluosčių, maišelių, dezinfekcinio skysčio. Vėmimas kelionės metu dažnas – ypač jei šuo nepratęs prie automobilio arba valgė prieš kelionę. Jei vėmimas kartojasi dažnai, stabdome ir leidžiame šuniui pailsėti. Duodame vandens mažais gurkšniais. Jei vemiate kraują arba vėmimas nesibaigia – ieškome veterinaro. Bet tai labai retai. Dažniausiai po vieno dviejų kartų šuo nusiramina ir kelionė tęsiasi.

14. Ar šunys vežami atskirai nuo kitų gyvūnų?

Paprastai taip, nebent šeimininkas prašo kitaip. Šunys ir katės keliauja atskiruose skyriuose. Jei vienas šeimininkas veža kelis šunis, jie gali būti kartu, jei sutaria. Bet jei šunys nepažįstami vienas kito – atskirai. Saugumas pirmiausia. Turėjome situaciją, kai du šunys, kurie namuose gerai sutarė, kelionės metu susipyko – teko atskirti. Stresas keičia elgesį. Todėl net pažįstamus šunis stebime atidžiai.

15. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Informuojame šeimininką. Pasirūpiname papildomu maistu ir vandenu šunims. Randame vietą sustoti ir pailsėti. Ilgesnės kelionės atveju galime net pernakvoti – turime partnerių, kurie priima su gyvūnais. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vieną kartą dėl sniego audros Vokietijoje teko stovėti 8 valandas – nejudėjome iš vietos. Šunys buvo prižiūrėti, šiltai, su maistu. Nemalonu, bet saugu. Svarbiausia – komunikacija. Šeimininkas turi žinoti, kas vyksta.

Atvykimas – šunų vežimas Londonas

16. Kas vyksta pasienyje su JK?

Patikrinami dokumentai – pasas, sertifikatas, mikroschemos numeris. Pareigūnas gali paprašyti parodyti šunį, patikrinti jo būklę. Jei viskas tvarkinga – praleidžia. Jei kažkas trūksta – gali būti problemų. Mes visada pasiruošę – dokumentai sudėti tvarkingai, šuo švarus, narvas tvarkingas. Patikra trunka 15-30 minučių, bet gali ir ilgiau, jei eilė. Svarbiausia – kantrybė. Negalima nervintis ar skubinti pareigūnų – tai tik pablogins situaciją.

17. Kur perduodame šunį Londone?

Ten, kur susitariame su šeimininku. Paprastai tiesiai į namus arba į sutartą vietą. Londonas didelis, todėl stengiamės būti lankstūs. Jei šeimininkas neturi automobilio, galime pristatyti į bet kurią vietą – svarbu, kad būtų patogu šuniui. Kartais šeimininkai prašo pristatyti į veterinarą – ir tai darome. Svarbiausia, kad šuo būtų saugiai perduotas teisingam asmeniui. Mes visada prašome parodyti asmens dokumentą.

18. Ką daryti, jei šuo atvykęs atsisako valgyti?

Tai normalu pirmą dieną. Šuo pavargęs, išsigandęs, nežino naujos aplinkos. Duokite jam laiko. Vanduo visada turi būti prieinamas. Maistą palikite šalia, bet neverskite valgyti. Paprastai po 12-24 valandų šuo pradeda valdyti. Jei nevaldo ilgiau nei parą – kreipkitės į veterinarą. Mes visada prašome šeimininkų pranešti, kaip šuo jaučiasi po kelionės – mums rūpi. Vienas šuo nevalgė dvi dienas – pasirodė, kad jis tiesiog labai išrankus maistui ir laukė savo įprasto ėdalo.

19. Ar šuo gali būti iš karto vedamas į lauką Londone?

Taip, bet tik su pavadėliu. Šuo gali būti išsigandęs, ir nauja aplinka gali jį išgąsdinti dar labiau. Pradėkite nuo trumpo pasivaikščiojimo šalia namų. Leiskite šuniui uostyti aplinką, priprasti prie naujų kvapų. Neikite toli – šuo gali pasimesti. Londone daug žmonių, automobilių, triukšmo – tai gali būti šokas šuniui iš mažo Lietuvos miestelio. Duokite laiko. Pirmos kelios dienos – adaptacijos laikotarpis.

20. Ką daryti, jei šuo atvykęs elgiasi keistai?

Keistas elgesys po ilgos kelionės normalu. Šuo gali būti mieguistas, neramus, gali daugiau gerti arba mažiau valgyti. Gali slėptis po lova arba nenustoti loti. Visa tai – streso požymiai. Duokite 2-3 dienas. Jei elgesys negerėja arba atsiranda naujų simptomų – kreipkitės į veterinarą. Mes visada rekomenduojame apsilankyti pas veterinarą per pirmą savaitę po atvykimo – kad įsitikintumėte, jog šuo sveikas. Tai ramina ir šeimininką, ir mus.

Specialūs atvejai – šunų vežimas Londonas

21. Ar vežate didelių veislių šunis?

Taip, vežame bet kokio dydžio šunis – nuo čihuahua iki vokiečių dogo. Dideliems šunims reikia didesnio narvo, daugiau vietos, daugiau maisto. Kaina atitinkamai didesnė. Bet saugumas ir komfortas – tie patys. Turėjome vokiečių dogą, kuris užėmė pusę transporto – bet jam buvo patogu, ir jis saugiai pasiekė Londoną. Svarbiausia – žinoti šuns dydį iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Nėra per didelio šuns – yra tik per mažas transportas.

22. Ar vežate agresyvius šunis?

Vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Reikia specialaus antsnukio, stipresnio narvo, ir mes turime žinoti apie agresyvumą iš anksto. Ne paslaptis – mes ne teisėjai, mes vežėjai. Bet saugumas svarbu. Jei šuo puola žmones, mes turime tai žinoti, kad galėtume apsisaugoti. Kartą šeimininkas nepasakė, kad jo šuo agresyvus – vairuotojas bandė duoti vandens ir beveik buvo įkastas. Nuo to laiko prašome sąžiningos informacijos.

23. Ar vežate šunis su sveikatos problemomis?

Taip, bet reikia veterinarijos leidimo. Jei šuo serga lėtine liga – diabetu, epilepsija, širdies liga – veterinaras turi patvirtinti, kad šuo gali keliauti. Be to, reikia vaistų ir instrukcijų. Mes pasirūpiname, kad vaistai būtų duoti laiku. Turėjome šunį su epilepsija – šeimininkas davė vaistus ir instrukcijas, viskas praėjo gerai. Bet jei šuo serga ūmia liga – geriau atidėti kelionę. Sveikata svarbiau.

24. Ką daryti, jei šuo turi specialių poreikių?

Praneškite mums iš anksto. Jei šuo aklas, kurčias, turi judėjimo problemų – mes pritaikysime kelionę. Galime duoti daugiau erdvės, dažniau stoti, būti atsargesni. Svarbiausia – komunikacija. Mes ne spėliojame, o klausiame. Bet jei jūs nepranešate, mes nežinome. Vienas šuo buvo be kojos – šeimininkas pranešė, ir mes pasirūpinome specialiu kilimėliu, kad būtų patogiau. Mažos detalės, bet jos svarbios.

Išvada

Šunų vežimas į Londoną – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Svarbiausia – dokumentai, sveikatos patikrinimas, tinkamas narvas. Mes vežame kiekvieną dieną ir žinome, kaip tai padaryti saugiai. Jei planuoji savo šuns kelionę – pradėk ruoštis dabar, ne rytoj. Kuo anksčiau pradėsi, tuo mažiau streso bus pabaigoje. Tavo šuo vertas geriausio – ir mes tuo pasirūpinsime.