Siuntinių vežimas iš Vokietijos - patikimas būdas pristatyti siuntas į Lietuvą

Kai prieš porą metų pradėjau domėtis, kaip žmonės siunčia siuntas iš Vokietijos į Lietuvą, nustebau, kiek daug niuansų tenka išsiaiškinti. Vienas pažįstamas paprašė pervežti dėžę su naudotais baldų elementais iš Berlyno, ir tada supratau, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Siuntinių vežimas iš Vokietijos apima daug daugiau nei tik fizinį transportavimą – reikia suprasti muitinės procedūras, draudimo galimybes, tinkamą pakavimą ir maršrutų pasirinkimus. Šiandien noriu pasidalinti tuo, ką sužinojau per praktiką, nes tikrai nedaugelis kalba atvirai apie visus šiuos dalykus. Tad jei planuojate siųsti ką nors iš Vokietijos, skaitykite toliau – bus naudinga.

Procesas - siuntinių vežimas iš Vokietijos į Lietuvą

Siuntinių vežimas iš Vokietijos pradedamas nuo tinkamo pasiruošimo

Pirmiausia reikia nuspręsti, kokiu būdu siųsite siuntą. Variantų nedaug – kurjerių tarnybos, pašto paslaugos arba privačių vežėjų paslaugos. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Kurjeriai kaip DHL ar UPS veža greitai, bet kainuoja nemažai. Lietuvos paštas pigesnis, tačiau kartais siunta keliauja ilgiau. Privačiai vežėjai dažnai siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį, ypač jei siunta didesnė. Pats mačiau situaciją, kai žmogus užsisakė DHL paslaugą mažai siuntai, sumokėjo 45 eurus, o privatus vežėjas būtų nuvežęs už 15-20 eurų. Taigi prieš renkantis verta palyginti bent tris variantus.

Vokietijos siuntų vežimo dokumentai ir jų pildymas

Dokumentų reikalavimai priklauso nuo siuntos vertės ir turinio. Jei siunčiate asmeninius daiktus vertės iki 45 eurų, paprastai nereikia jokių specialių dokumentų. Tačiau jei vertė didesnė, gali tekti pildyti muitinės deklaraciją CN22 arba CN23. Kartą klientas išsiuntė naują kompiuterį be deklaracijos, ir siunta užstrigo pasienyje trims dienoms. Nemalonu. Todėl rekomenduoju visada nurodyti tikslią vertę ir turinį. Be to, jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, reikės sąskaitos faktūros ir galbūt EORI numerio. Šie dalykai skamba sudėtingai, bet iš tiesų užpildyti trunka vos keletą minučių.

Siuntinių vežimas iš Vokietijos - tinkamo maršruto pasirinkimas

Maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti kelių variantų. Populiariausias eina per Lenkiją – nuo Berlyno iki Lietuvos sienos maždaug 600 kilometrų, o nuo sienos iki Vilniaus dar apie 300. Bendras kelias trunka apie 10-12 valandų važiuojant be sustojimų. Tačiau praktiškai vairuotojai sustoja, keičiasi, todėl realus pristatymo laikas – 1-2 dienos. Yra ir alternatyvus maršrutas per Čekiją ir Slovakiją, bet jis ilgesnis ir retai naudojamas. Kažkada vežėjas bandė taupyti degalus ir rinkosi mažesnius kelius, bet dėl remontų užtruko papildomą pusdienį. Kartais trumpiausias kelias nebūtinai greičiausias.

Draudimas - siuntinių vežimas iš Vokietijos saugiai

Siuntinių draudimas vežant iš Vokietijos į Lietuvą

Draudimas yra vienas tų dalykų, kurių daugelis pamiršta, kol neatsitinka bėda. Standartinis vežėjo draudimas dažnai padengia tik nedidelę sumą – paprastai iki 50-100 eurų. Jei siuntinys vertingesnis, verta apsidrausti papildomai. Kaina priklauso nuo vertės – maždaug 1-3 procentai nuo deklaruotos sumos. Pavyzdžiui, jei siunčiate daiktų už 500 eurų, draudimas kainuos apie 5-15 eurų. Turėjau atvejį, kai klientė siuntė porceliano servizą iš Miuncheno, neapsidraudė, o siunta buvo pažeista. Kompensacija buvo minimali. Nuo tada visiems sakau – drausti, drausti ir dar kartą drausti. Ypač jei turinys trapus ar vertingas.

Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos dingsta arba pažeidžiama

Pirma – nenusiminti, antra – veikti greitai. Kreipkitės į vežėją su pretenzija per 7 dienas nuo pristatymo (arba nuo numatytos pristatymo datos, jei siunta dingo). Turėkite siuntos numerį, nuotraukas (jei buvo padarytos prieš išsiuntimą) ir pirkimo dokumentus. Vežėjas turi atsakyti per 30 dienų. Jei atsakymas netenkina, galite kreiptis į Lietuvos pašto priežiūros instituciją arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Procesas kartais užtrunka, bet daugeliu atvejų pavyksta gauti bent dalinę kompensaciją. Svarbu – nesudeginti dokumentų ir nevėluoti su pretenzija.

Pakavimas - siuntinių vežimas iš Vokietijos be rūpesčių

Tinkamas siuntinių pakavimas vežimui iš Vokietijos

Pakavimas – tai menas, kurio daugelis neįvertina. Mačiau, kaip žmogus įdėjo stiklinę vazą į paprastą kartoninę dėžę be jokio užpildo. Rezultatas – šukės. Taisyklė paprasta: tarp daikto ir dėžės sienelių turi būti bent 5 centimetrai užpildo. Tinka burbulinė plėvelė, putplastis, sulankstytas popierius ar net seni drabužiai. Dėžė pati turi būti tvirta, geriausia dvigubų sienelių. Jei siunčiate kelis daiktus vienoje dėžėje, kiekvieną supakuokite atskirai. Ir dar – lipni juosta turi būti kokybiška, ne ta pigi iš prekybos centro, kuri atsiklijuoja po valandos. Skamba elementariai, bet patikėkit, pusė pažeidimų atsiranda dėl prasto pakavimo.

Draudžiami daiktai siuntinių vežime iš Vokietijos

Yra daiktų, kurių negalima siųsti arba galima tik su specialiais leidimais. Sąrašas ilgas, bet svarbiausi: sprogstamos medžiagos, degūs skysčiai, nuodingos medžiagos, ginklai (be leidimo), gyvi gyvūnai (be veterinarinių dokumentų), greitai gendantys maisto produktai. Įdomus momentas – kai kurie vežėjai neima skysčių, net jei tai nekenksmingas šampūnas. Prieš išsiunčiant visada patikrinkite vežėjo taisykles. Vienas pažįstamas bandė siųsti namų gamybos uogienę iš Hamburgo – nepraleido. Pasirodo, maisto produktams reikia specialios temperatūros kontrolės, o paprastas vežėjas to negarantuoja. Taisyklės kartais erzina, bet jos yra dėl priežasties.

Kainos - siuntinių vežimas iš Vokietijos už protingą kainą

Siuntinių vežimo iš Vokietijos kainų palyginimas

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo pasirinkto būdo. Pavyzdžiui, nedidelė siunta (iki 5 kg) per DHL gali kainuoti 25-40 eurų, per Lietuvos paštą – 15-25 eurus, o privatus vežėjas pasiūlys 10-20 eurų. Didesnės siuntos (20-30 kg) per kurjerius jau kainuoja 60-100 eurų, o privatus vežėjas – 30-50 eurų. Aišku, kaina priklauso ir nuo to, iš kurio Vokietijos miesto siunčiate. Iš Berlyno pigiau nei iš Miuncheno ar Štutgarto, nes atstumas mažesnis. Dar įtakos turi sezonas – prieš Kalėdas kainos kyla visur. Rekomenduoju gauti bent tris pasiūlymus prieš apsisprendžiant. Ir dar – pigiausias variantas ne visada geriausias, ypač jei siunta vertinga.

Siuntinių vežimas iš Vokietijos - kaip sutaupyti

Yra keletas būdų sumažinti išlaidas. Pirma – rinkitės lėtesnį pristatymo būdą, jei neskubate. Express paslaugos kainuoja dvigubai ar net trigubai daugiau. Antra – derinkite siuntą su kitais žmonėmis. Yra grupių Facebook'e, kur lietuviai Vokietijoje ieško, kas kartu siųstų siuntas. Trečia – naudokitės siuntų palyginimo platformomis kaip Pašto siuntų palyginimas ar Sendit.lt. Ketvirta – stebėkite akcijas. DHL kartais siūlo nuolaidas iki 20 procentų. Penkta – jei turite galimybę, siųskite iš miesto, kuriame yra vežėjo sandėlis. Tai sumažina papildomus kaštus. Maži dalykai, bet per metus susidaro nemaža suma.

Laikas - siuntinių vežimas iš Vokietijos ir pristatymo terminai

Siuntinių vežimo iš Vokietijos terminai skirtingais metų laikais

Pristatymo laikas priklauso nuo sezono ir pasirinkto būdo. Standartinis pristatymas paprastai užtrunka 3-7 darbo dienas, express – 1-3 dienas. Tačiau yra momentų, kai viskas užtrunka ilgiau. Prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas – terminai pailgėja 2-3 dienomis. Vasarą taip pat gali būti vėlavimų dėl atostogų sezono. O žiemą, ypač per pūgas, keliuose susidaro spūsčių. Tiesa, pastebėjau, kad privačių vežėjų grafikai lankstesni – jie dažnai važiuoja net savaitgaliais, kai kurjerių tarnybos nedirba. Jei reikia greitai – rinkitės express, jei galite palaukti – standartinis variantas visiškai tinka.

Siuntinių vežimas iš Vokietijos - kaip sekti siuntos kelią

Šiandien beveik visi vežėjai siūlo siuntos sekimą. Gavus siuntos numerį, galite stebėti jos kelią internete. DHL, UPS, FedEx – visi turi patogias sekimo sistemas. Privatūs vežėjai dažnai naudoja WhatsApp ar SMS pranešimus. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – sekimo informacija ne visada atnaujinama realiu laiku. Kartais rodo, kad siunta vis dar Vokietijoje, o ji jau Lietuvoje. Taip nutinka dėl sistemų atnaujinimo vėlavimo. Todėl nesijaudinkite, jei sekimo sistema rodo neaiškią informaciją. Jei siunta per ilgai nejuda – tada jau kreipkitės į vežėją. Paprastai viskas būna gerai.

DUK - siuntinių vežimas iš Vokietijos

1. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo siuntos dydžio, svorio ir pasirinkto vežėjo. Maža siunta iki 5 kg per privačius vežėjus paprastai kainuoja 10-20 eurų, per kurjerių tarnybas – 25-40 eurų. Didesnės siuntos (20-30 kg) kainuoja atitinkamai 30-50 eurų ir 60-100 eurų. Kainą taip pat veikia atstumas – iš Berlyno pigiau nei iš Miuncheno. Patarčiau visada gauti bent tris pasiūlymus prieš renkantis. Ir dar – pigiausias ne visada geriausias, ypač jei siunta vertinga ar trapi.

2. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Vokietijos?

Paprastai 3-7 darbo dienos pasirinkus standartinį būdą, 1-3 dienos su express paslauga. Privatūs vežėjai dažnai veža greičiau, nes važiuoja tiesiogiai be tarpinių sandėlių. Tačiau terminai priklauso ir nuo sezono – prieš Kalėdas ar vasarą gali užtrukti ilgiau. Dar įtakos turi orai – žiemą per pūgas keliai kartais užsidaro. Rekomenduoju planuoti su 1-2 dienų atsarga, ypač jei siunta svarbi.

3. Ar galiu siųsti maisto produktus iš Vokietijos?

Galima, bet su apribojimais. Supakuoti, ilgai negendantys produktai – konservai, saldainiai, sausainiai – paprastai praleidžiami. Tačiau švieži maisto produktai, namų gamybos konservai ar mėsa reikalauja specialios temperatūros kontrolės, kurią ne visi vežėjai gali užtikrinti. Be to, kai kurie vežėjai iš principo neima maisto produktų dėl kvapo ar pratekėjimo rizikos. Prieš siunčiant būtinai patikrinkite vežėjo taisykles. Geriau išsiaiškinti prieš nei po to, kai siunta jau pakeliui.

4. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos nepristatoma laiku?

Pirma – patikrinkite sekimo informaciją, gal siunta vis dar kelyje. Antra – susisiekite su vežėju ir paklauskite, kas vyksta. Trečia – jei atsakymas netenkina, pateikite rašytinę pretenziją. Vežėjas turi atsakyti per 30 dienų. Jei neatsako arba atsakymas netenkina, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Svarbu turėti visus dokumentus – siuntos numerį, komunikacijos įrašus, sumokėtus mokesčius. Procesas kartais ilgas, bet dažniausiai pavyksta išspręsti.

5. Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant siuntas iš Vokietijos?

Nuo 2021 metų, kai įsigaliojo nauji ES taisyklės dėl PVM, situacija pasikeitė. Jei siunčiate prekes vertės virš 150 eurų iš trečiųjų šalių, reikia deklaracijos. Tačiau Vokietija yra ES narė, tad tarp ES šalių muitinės deklaracijos paprastai nereikia. Išimtis – jei siunčiate prekes komerciniais tikslais arba labai didelės vertės. Asmeninėms siuntoms iš Vokietijos į Lietuvą muitinės procedūros netaikomos. Bet jei siunčiate vertingą daiktą, visada nurodykite tikslią vertę – tai padės išvengti nesusipratimų.

6. Kaip tinkamai supakuoti siuntą vežimui iš Vokietijos?

Naudojite tvirtą, dvigubų sienelių kartoninę dėžę. Tarp daikto ir dėžės sienelių palikite bent 5 cm užpildo – burbulinė plėvelė, putplastis ar net seni drabužiai. Jei siunčiate kelis daiktus, kiekvieną supakuokite atskirai. Stiklinius ar trapius daiktus apvyniokite papildomai. Dėžę užklijuokite kokybiška lipnia juosta – ne ta pigia, kuri atsiklijuoja. Išorėje užrašykite „DĖMESINGAI" arba „TRAPU". Ir dar – nepamirškite įdėti savo kontaktų viduje, jei išorinis lipdukas nusitrintų.

7. Kokie daiktai draudžiami siųsti iš Vokietijos?

Draudžiami: sprogstamos medžiagos, degūs skysčiai, nuodingos medžiagos, ginklai be leidimo, gyvi gyvūnai be veterinarinių dokumentų, narkotinės medžiagos, radioaktyvios medžiagos. Taip pat kai kurie vežėjai neima skysčių, kosmetikos ar elektronikos su baterijomis. Sąrašas gali skirtis priklausomai nuo vežėjo, todėl visada patikrinkite konkrečias taisykles. Geriau paklausti prieš išsiunčiant nei vėliau aiškintis, kodėl siunta grąžinta.

8. Ar galiu siųsti siuntą iš Vokietijos be siuntėjo adreso?

Formaliai galima, bet nerekomenduoju. Be siuntėjo adreso, jei siunta grąžinama dėl kokių nors priežasčių, ji neturės kur grįžti. Be to, kai kurie vežėjai reikalauja siuntėjo duomenų saugumo sumetimais. Geriausia nurodyti bent el. paštą ir telefono numerį, net jei nenorite atskleisti tikrojo adreso. Tai padeda išvengti problemų, jei kas nors nutinka kelyje.

9. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos atvyko pažeista?

Pirma – nufotografuokite pažeidimus, kol dar neatidaryta pakuotė visiškai. Antra – praneškite vežėjui per 7 dienas su pretenzija. Trečia – išsaugokite visą pakuotę, kol pretenzija išnagrinėta. Ketvirta – jei turėjote draudimą, kreipkitės į draudimo bendrovę. Penkta – jei vežėjas atsisako kompensuoti, kreipkitės į vartotojų teisių apsaugą. Svarbu veikti greitai – kuo ilgiau delsite, tuo sunkiau įrodyti, kad pažeidimas atvežimo metu.

10. Ar verta drausti siuntą vežant iš Vokietijos?

Taip, ypač jei siunta vertingesnė nei 50-100 eurų. Standartinis vežėjo draudimas dažnai padengia tik simbolinę sumą. Papildomas draudimas kainuoja 1-3 procentus nuo vertės, bet suteikia ramybę. Turėjau atvejį, kai klientė išsiuntė porceliano servizą už 400 eurų, neapsidraudė, o siunta atvyko sudaužyta. Kompensacija buvo 30 eurų. Nuo tada visiems sakau – drausti. Ypač jei turinys trapus, brangus ar sentimentalus.

11. Kaip rasti patikimą vežėją siuntoms iš Vokietijos?

Pirma – skaitykite atsiliepimus internete, bet ne tik teigiamus. Antra – patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją ir draudimą. Trečia – paklauskite pažįstamų, gal kas jau naudojosi. Ketvirta – pirmą kartą siųskite ne itin vertingą daiktą, kad patikrintumėte paslaugos kokybę. Penkta – bendraukite su vežėju prieš siųsdami – jei atsako greitai ir aiškiai, geras ženklas. Venkite vežėjų, kurie žada per daug už per mažai kainą.

12. Kada geriausia siųsti siuntas iš Vokietijos?

Geriausias laikas – nuo sausio iki kovo ir nuo rugsėjo iki lapkričio. Šie periodai ramiausi, kainos stabilios, terminai trumpiausi. Venkite laikotarpio prieš Kalėdas (lapkričio vidurys – gruodžio vidurys) – tada kainos kyla, terminai ilgėja, o siuntų kiekis milžiniškas. Vasarą taip pat gali būti vėlavimų dėl atostogų. Jei galite rinktis, planuokite siuntimą ramiausiu metu.

13. Ar galiu siųsti baldus iš Vokietijos į Lietuvą?

Galima, bet tai jau ne paprastas siuntimas, o krovinių pervežimas. Baldams reikia specialaus transporto, pakavimo ir dažnai išrinkimo/surinkimo paslaugos. Kaina priklauso nuo baldų kiekio ir dydžio – maždaug 200-800 eurų už vieną siuntą. Dažniausiai žmonės užsisako dalinį krovinį, kai baldai vežami kartu su kitų klientų daiktais. Tai pigiau nei nuosavas transportas. Būtinai rinkitės vežėją su patirtimi su baldais – paprastas vežėjas gali netinkamai pritvirtinti ir pažeisti.

14. Kaip siųsti elektroniką iš Vokietijos?

Elektronika reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia – jei prietaise yra baterija, kai kurie vežėjai atsisako vežti arba reikalauja specialaus pakavimo. Antra – elektroniką visada vežkite originalioje pakuotėje arba bent labai gerai apsaugotą. Trečia – nurodykite tikslią vertę draudimui. Ketvirta – jei siunčiate naudotą daiktą, pridėkite nuotraukų prieš išsiuntimą. Tai padės, jei kils ginčų dėl pažeidimų. Elektronika iš Vokietijos populiari, nes kainos ten dažnai mažesnės nei Lietuvoje.

15. Ką daryti, jei gavėjas nėra namuose pristatymo metu?

Priklauso nuo vežėjo. Kurjeriai paprastai bando pristatyti dar kartą arba palieka pranešimą su instrukcijomis. Privatūs vežėjai dažniausiai susisiekia iš anksto telefonu ir sutaria patogų laiką. Kartais siunta paliekama pas kaimynus arba artimiausiame paštomate. Svarbu – nurodykite tikslų telefono numerį gavėjo, kad vežėjas galėtų susisiekti. Ir dar – jei žinote, kad nebūsite namuose, praneškite iš anksto, galima sutarti alternatyvų pristatymo būdą.

16. Ar galiu atsiimti siuntą iš Vokietijos pats?

Taip, jei vežėjas siūlo tokį variantą. Kai kurie privatūs vežėjai turi atsiėmimo punktus didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tai pigiau nei pristatymas į namus. Tačiau ne visi vežėjai siūlo šią galimybę, todėl reikia klausti prieš užsakant. Dar variantas – siuntos terminalai kaip LP Express arba Omniva, bet jie veikia tik su tam tikromis kurjerių tarnybomis.

17. Kaip vežamos siuntos su skysčiais iš Vokietijos?

Skysčiai – viena sudėtingiausių kategorijų. Daugelis vežėjų iš principo neima skysčių dėl pratekėjimo rizikos. Tie, kurie ima, reikalauja labai gero pakavimo – hermetiško indo, burbulinės plėvelės, plastikinio maišelio. Be to, jei skystis yra alkoholis ar kosmetika, gali būti papildomų apribojimų. Geriausia – prieš siunčiant tiesiogiai paklausti vežėjo, ar jie priima jūsų konkretų skystį. Dažnai atsakymas priklauso nuo kiekio ir pakuotės.

18. Koks skirtumas tarp kurjerio ir privataus vežėjo?

Pagrindiniai skirtumai – kaina, greitis ir lankstumas. Kurjeriai kaip DHL ar UPS yra brangūs, bet labai greiti ir patikimi su sekimu. Privatūs vežėjai pigesni, kartais lėtesni, bet dažnai lankstesni – gali pasiimti siuntą iš namų ar pristatyti bet kuriuo metu. Kurjeriai turi griežtas taisykles dėl dydžio ir svorio, privatūs vežėjai dažnai priima ir didesnes, nestandartines siuntas. Rinkitės pagal savo poreikius – jei reikia greitai ir patikimai, kurjeris; jei svarbiau kaina ir lankstumas, privatus vežėjas.

19. Kaip siųsti dokumentus iš Vokietijos?

Dokumentų siuntimas paprasčiausias. Galite naudoti kurjerių vokų paslaugą – DHL, UPS ar FedEx siūlo specialius vokus dokumentams. Kaina maža – 15-25 eurai už express pristatymą. Alternatyva – registruotas paštas per Vokietijos paštą, kainuos pigiau, bet užtruks ilgiau. Jei dokumentai labai svarbūs, rinkitės express su sekimu. Ir dar – jei dokumentai konfidencialūs, galite paprašyti, kad pristatymas būtų tik asmeniškai gavėjui su asmens tapatybės patikrinimu.

20. Ar galima siųsti siuntas iš Vokietijos savaitgaliais?

Kurjerių tarnybos paprastai neveža savaitgaliais, išskyrus premium paslaugas už papildomą mokestį. Privatūs vežėjai dažniausiai važiuoja ir savaitgaliais, ypač jei turi pakankamai siuntų. Paštomatai veikia visą parą, bet siuntos iš jų surenkamos tik darbo dienomis. Taigi savaitgalį išsiųsta siunta realiai pajudės tik pirmadienį. Išimtis – kai kurie vežėjai siūlo šeštadienio pristatymą didžiuosiuose miestuose už papildomą mokestį.

21. Kaip siųsti vaikų prekes iš Vokietijos?

Vaikų prekės – vežimėliai, automobilinės kėdutės, drabužiai – populiarios siuntos iš Vokietijos. Dideliems daiktams kaip vežimėliai reikia specialaus pakavimo – geriausia originalioje dėžėje. Jei originalios nėra, naudokite didelę kartoninę dėžę su daug užpildo. Drabužius galima siųsti ir paprastoje dėžėje ar net maiše, bet rekomenduoju dėžę – saugiau. Kaina priklauso nuo dydžio, bet paprastai 30-60 eurų už vežimėlį, 10-20 eurų už drabužių siuntą. Vokietijoje vaikų prekių kainos dažnai mažesnės nei Lietuvoje, tad net su siuntimu apsimoka.

22. Ką daryti, jei siunta iš Vokietijos užstrigo muitinėje?

Pirma – išsiaiškinkite priežastį. Dažniausios: trūksta dokumentų, neteisingai nurodyta vertė ar turinys, draudžiamas daiktas. Antra – pateikite trūkstamus dokumentus. Trečia – jei reikia sumokėti muito mokesčius, sumokėkite kuo greičiau, kad siunta pajudėtų. Ketvirta – bendraukite su vežėju, jie dažnai padeda suformuluoti atsakymus muitinei. Penkta – jei nesiseka, kreipkitės į muitinės tarpininką. Procesas gali užtrukti kelias dienas ar net savaitę, bet dažniausiai išsprendžiama.

23. Ar galiu siųsti siuntą iš Vokietijos į Lietuvą be telefono numerio?

Formaliai kai kurie vežėjai leidžia, bet praktiškai tai labai bloga idėja. Be telefono numerio vežėjas negali susisiekti su gavėju, jei reikia patikslinti adresą ar sutarti pristatymo laiką. Dėl to siunta gali grįžti atgal arba būti palikta ne ten, kur reikia. Beveik visi kurjeriai reikalauja telefono numerio, privatūs vežėjai – dar labiau. Todėl visada nurodykite bent vieną kontaktinį numerį, geriausia gavėjo.

24. Kaip išsiųsti siuntą iš mažo Vokietijos miestelio?

Mažuose miesteliuose galimybės ribotos – gali nebūti kurjerių atsiėmimo punktų. Variantai: Vokietijos pašto skyrius (yra beveik kiekviename miestelyje), pakvietimas kurjerio į namus (už papildomą mokestį) arba nuvežimas į artimiausią didesnį miestą. Privatūs lietuvių vežėjai dažnai važinėja po visą Vokietiją, tad gali pasiimti siuntą net iš mažo miestelio. Tiesiog reikia susitarti iš anksto. Kaina gali būti šiek tiek didesnė dėl papildomo atstumo, bet dažniausiai nežymiai.

25. Ką daryti, jei gavau ne tą siuntą iš Vokietijos?

Taip nutinka retai, bet nutinka. Pirmiausia – neardykite pakuotės, nufotografuokite. Antra – susisiekite su vežėju ir praneškite apie klaidą. Trečia – išsaugokite viską, ką gavote. Vežėjas turėtų organizuoti siuntos pakeitimą arba grąžinimą. Jei gautas daiktas jums nereikalingas, vežėjas turi pasiimti ir pristatyti teisingą siuntą. Svarbu – nenaudokite ir nepažeiskite gauto daikto, kitaip gali kilti problemų su kompensacija.

Išvada

Siuntinių vežimas iš Vokietijos į Lietuvą nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai, patikimas vežėjas – tai trys kertiniai akmenys. Ir dar – draudimas. Visada draudimas. Jei laikysitės šių paprastų taisyklių, siuntos kelionė bus sklandi. Sėkmės siunčiant!