Vežu naminius gyvūnus į Vokietiją kiekvieną dieną – jūsų klausimai, mano atsakymai

Dirbu šitą darbą jau trejus metus, ir per tą laiką išgirdau turbūt visus įmanomus klausimus apie gyvūnų pervežimą. „Ar mano katinas išgyvens?“, „Kiek kainuoja?“, „Ar galiu važiuoti kartu?“ – tai kasdienybė. Vežu naminius gyvūnus į Vokietiją kiekvieną dieną, ir kiekviena diena atneša kažką naujo. Vieną dieną – ramus šuo, kitą – katė, kuri nekenčia narvo. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis ne teorija, o praktika. Nes teorija yra viena, o realus gyvenimas – visai kas kita.

Paslaugos – gyvūnų pervežimas į Vokietiją kasdien

1. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Vokietiją?

Kasdien. Tai ne reklaminis triukas – mes iš tiesų važiuojame kiekvieną dieną, išskyrus didžiąsias šventes. Maršrutai keičiasi – vieną dieną Berlynas, kitą Frankfurtas, trečią Miunchenas. Turime grafiką, bet jis lankstus – jei yra paklausa, pridedame papildomų reisų. Vasarą daugiau užsakymų, žiemą mažiau, bet sustojame tikrai ne. Vieną kartą važiavome Kalėdų išvakarėse su vienu vieninteliu katinu narve – šeimininkė skubėjo pas mamą į Dortmundą. Mes dirbame, nes gyvūnai negali laukti, kol mums patogu.

2. Ar galima užsisakyti individualų reisą?

Taip, bet tai kainuoja daugiau. Standartinis reisas yra bendras – vežame kelis gyvūnus vienu metu, ir tai leidžia išlaikyti protingas kainas. Individualus reisas – kai važiuojame tik su jūsų gyvūnu – yra brangesnis, nes visos išlaidos tenka vienam klientui. Bet kartais tai vienintelė išeitis – pavyzdžiui, jei gyvūnas labai agresyvus arba serga ir negali būti šalia kitų. Vienas vyras užsisakė individualų reisą savo rotveileriui, kuris nemėgsta kitų šunų. Suprantama, ir mes sutikome. Kaina buvo dviguba, bet šuo keliavo ramiai.

3. Ar vežate gyvūnus be šeimininko?

Taip, tai viena pagrindinių mūsų paslaugų. Daugelis žmonių negali patys važiuoti – darbas, sveikatos problemos, kitos priežastys. Mes paimame gyvūną iš nurodytos vietos Lietuvoje ir pristatome į nurodytą vietą Vokietijoje. Šeimininkas gauna nuotraukas ir pranešimus kelionės metu – kada išvykome, kada sustojome, kada atvykome. Viena moteris iš Šiaulių vežė savo šunį pas sūnų į Berlyną – pati negalėjo važiuoti dėl sveikatos. Gavo nuotrauką su šunimi prie Berlyno vartų – parašė, kad apsiverkė iš laimės. Tai mūsų darbo prasmė.

4. Ką daryti, jei noriu keisti pristatymo adresą?

Jei pranešate iš anksto – bent 24 valandas – paprastai pavyksta pakeisti. Jei pranešate kelionės metu – priklauso nuo situacijos. Jei naujas adresas yra pakeliui – ne problema. Jei reikia papildomų kilometrų – deriname kainą. Bet jei jau esame Vokietijoje ir jūs norite pakeisti miestą – tai sudėtinga, nes turime kitų gyvūnų ir kitų pristatymų. Vienas klientas paskambino, kai jau buvome prie Berlyno, ir paprašė vežti šunį į Miuncheną – atsiprašėme, bet tai neįmanoma be papildomo susitarimo. Planuokite iš anksto, ir viskas bus gerai.

Gyvūnų paruošimas – kaip paruošti augintinį kelionei

5. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirmas žingsnis – veterinaro patikra. Įsitikinkite, kad gyvūnas sveikas, paskiepytas, ir turi galiojantį pasą. Antras žingsnis – pratinkite prie narvo. Ne dieną prieš kelionę, o bent savaitę. Leiskite gyvūnui miegoti narve, valgyti narve, kad jis taptų pažįstama vieta. Trečias žingsnis – nešerti 4-6 valandas prieš kelionę. Ketvirtas – pasiimkite mėgstamą žaislą ar apklotą. Viena šeima paruošė šunį per vieną dieną – šuo visą kelionę verkė, nes narvas buvo svetimas. Pasiruošimas yra 80 procentų sėkmės.

6. Ar galiu duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Nedarykite to be veterinaro rekomendacijos. Daugelis žmonių duoda savo vaistus – Xanax, Relanium – ir tai yra pavojinga. Gyvūnų organizmas skiriasi, ir dozė, kuri žmogui yra normali, gyvūnui gali būti mirtina. Jei veterinaras skiria – puiku. Jei ne – neeksperimentuokite. Vienas atvejis, kurį prisimenu – šeimininkė davė savo šuniui pusę tabletės raminamojo, ir šuo visą kelionę miegojo taip giliai, kad vos kvėpavo. Išsigandome, bet viskas baigėsi gerai. Po to ji prisipažino, kad tai buvo jos pačios vaistai. Prašau, nedarykite taip.

7. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės dieną?

Jei gyvūnas serga – nevežkite. Rimtai. Karščiuojantis, viduriuojantis ar vemiantis gyvūnas neturėtų būti vežamas 12-16 valandų kelionėje. Tai ne tik kenkia gyvūnui, bet ir kelia pavojų kitiems gyvūnams, jei liga užkrečiama. Paskambinkite mums, atšaukite arba perkelkite datą. Mes suprantame – gyvūnai suserga, tai gyvenimas. Vieną kartą šeimininkas atvežė šunį su viduriavimu, nes „labai reikėjo“. Šuo priteršė visą narvą, ir mes turėjome sustoti valyti. Nemalonu visiems – ir šuniui, ir mums. Sveikata pirmiausia.

Dokumentacija – dokumentai vežant gyvūnus į Vokietiją

8. Kokius dokumentus reikia atiduoti vežėjui?

Mums reikia paso kopijos (arba originalo, kurį grąžinsime pristatymo metu), jūsų kontaktinių duomenų, ir gavėjo kontaktinių duomenų Vokietijoje. Taip pat – bet kokią informaciją apie gyvūno sveikatą, jei yra kokių nors ypatumų. Alergijos, vaistai, elgesio problemos – visa tai mums svarbu. Mes ne teisėjai, mes vežėjai, ir kuo daugiau žinome – tuo geriau dirbame. Vienas klientas pamiršte paminėti, kad jo šuo bijo griaustinio – pakeliui užklupo audra, ir šuo išsigando taip, kad pradėjo trankyti narvą. Būtume pasiruošę, jei būtume žinoję.

9. Ar reikia pildyti kokius nors vežėjo dokumentus?

Taip, mes turime standartinę vežimo sutartį, kurioje nurodomi gyvūno duomenys, maršrutas, kaina, ir atsakomybės ribos. Tai ne biurokratija – tai abiejų pusių apsauga. Sutartį galime atsiųsti el. paštu prieš kelionę, kad turėtumėte laiko perskaityti. Nepasirašome „aklai“ – jei kas nors neaišku, klauskite. Vienas klientas pasirašė neskaitęs, o paskui skundėsi, kad nežinojo apie atšaukimo sąlygas. Skaitykite. Tai užtrunka penkias minutes, bet sutaupo nervų.

10. Ką daryti, jei prarandu gyvūno pasą?

Jei pasas prarastas prieš kelionę – kreipkitės į veterinarą, kuris jį išdavė, ir paprašykite dublikato. Tai kainuoja, bet įmanoma. Jei pasas prarastas kelionės metu – tai sudėtingiau. Mes negalime vežti gyvūno be dokumentų, tai draudžiama. Vieną kartą pasas dingo tarp Vilniaus ir Varšuvos – tikriausiai iškrito iš aplanko. Sustojome, paskambinome veterinarui Lietuvoje, jis atsiuntė elektroninę kopiją, ir mes tęsėme kelionę. Bet tai buvo sėkmė, o ne taisyklė. Saugokite dokumentus kaip savo pasą – nes gyvūnui tai lygiai taip pat svarbu.

Kelionės eiga – kaip vyksta gyvūnų pervežimas

11. Kada tiksliai išvykstate?

Paprastai išvykstame anksti ryte – tarp 5 ir 7 valandos, priklausomai nuo maršruto ir užsakymų. Tikslų laiką pranešame prieš dieną. Jei reikia paimti gyvūną iš namų – susitariame dėl laiko. Vėluoti negalima, nes turime kitų gyvūnų ir tvarkaraštį. Vienas klientas vėlavo 40 minučių – mes laukėme, bet kitą kartą prašome būti laiku. Laikas yra mūsų darbo įrankis, ir kiekviena minutė skaičiuojama. Suprantame, kad nutinka, bet stenkitės būti pasiruošę prieš mums atvykstant.

12. Kada atvykstate į Vokietiją?

Paprastai tą pačią dieną vakare arba naktį, priklausomai nuo atstumo. Iki Berlyno – apie 12-14 valandų kelio, tai reiškia, kad išvykę 6 ryto, būsime apie 18-20 valandą vakare. Iki Miuncheno – ilgiau. Tikslų atvykimo laiką pranešame kelionės metu, nes eismas, oro sąlygos ir sienos patikrinimai gali keisti planus. Vieną kartą užtrukome papildomas dvi valandas dėl avarijos autostradoje – nieko negalėjome padaryti. Informavome klientą, jis suprato. Komunikacija yra raktas – mes visada pranešame, jei kas nors keičiasi.

13. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Kol kas neturime GPS sekimo sistemos, bet planuojame įsidiegti. Dabar naudojame paprastą būdą – siunčiame nuotraukas ir pranešimus per WhatsApp ar SMS. Prieš išvykimą, per poilsio sustojimus, ir atvykus. Tai ne tobulas sprendimas, bet veikia. Viena mama, kurios šuo keliavo pas dukrą į Frankfurtą, gavo penkias nuotraukas per kelionę – ramiai miegojo naktį, žinodama, kad viskas gerai. Technologijos yra geras dalykas, bet kartais paprastas žmogiškas pranešimas yra geriau už bet kokią programėlę.

Gyvūnų elgesys – ką daryti su neramiais augintiniais

14. Ką darote, jei gyvūnas labai neramus?

Pirmiausia – stengiamės nuraminti. Kalbamės su gyvūnu, duodame vandens, patikriname, ar narvas patogus. Jei nerimas nepraeina – stojame, leidžiame gyvūnui išeiti iš narvo (jei saugu), pabūti gryname ore. Dauguma gyvūnų po pirmų kelių valandų pripranta prie situacijos ir nurimsta. Bet yra išimčių. Viena vokiečių aviganė visą kelią iki Frankfurto inkštė – 15 valandų. Nieko nepadarysi, tiesiog buvome šalia, kalbėjome, ir ji bent jau neklykė. Svarbu – mes niekada nebaudžiame gyvūno už nerimą. Tai ne jo kaltė.

15. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Vežame, bet su sąlygomis. Agresyvus gyvūnas turi būti saugiai uždaryte, ir mes turime žinoti apie agresiją iš anksto. Jei gyvūnas puola kitus gyvūnus – vežame atskirai arba individualiu reisu. Jei gyvūnas puola žmones – reikalaujame, kad šeimininkas arba gavėjas būtų pasiruošęs saugiai perimti gyvūną. Vienas rotveileris, kurį vežėme, buvo draugiškas su žmonėmis, bet agresyvus su kitais šunimis – vežėme jį atskirame skyriuje, ir viskas buvo gerai. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei pasakote, kad šuo ramus, o jis puola – tai pavojinga visiems.

16. Kaip elgiatės su katėmis, kurios nekenčia narvo?

Katės yra ypatingos. Jos nekenčia pokyčių, ir narvas yra didžiulis pokytis. Stengiamės padaryti narvą kuo patogesnį – minkštas apklotas, feromonų purškalas (Feliway), tylus kampas mikroautobuse. Bet kartais niekas nepadeda. Viena katė praleido visą kelionę iki Berlyno rėkdama – ne miaukdama, o rėkdama. Šeimininkė sakė, kad ji tokia ir namuose, kai kas nors nepatinka. Priėmėme tai kaip duotybę. Svarbu – mes nenaudojame fizinės jėgos ar raminamųjų be leidimo. Katė turi teisę būti nepatenkinta.

Mokėjimas – kainos ir sąlygos

17. Kada reikia mokėti?

Avansas – 30-50 procentų – mokamas užsakymo metu. Likusi dalis – prieš išvykimą arba pristatymo metu. Priimame banko pavedimus, grynuosius, ir Paysera. Sąskaitą išrašome visada. Jei atšaukiate prieš 48 valandas – avansas grąžinamas. Jei atšaukiate vėliau – avansas negrąžinamas, nes mes jau rezervavome vietą. Tai aiškiai parašyta sutartyje, ir mes laikomės šios taisyklės. Vienas klientas atšaukė prieš 12 valandų ir reikalavo grąžinti avansą – negrąžinome, nes taisyklės yra taisyklės. Griežta, bet teisinga.

18. Ar galima mokėti dalimis?

Įprastai ne, bet jei situacija ypatinga – deriname. Pavyzdžiui, jei vežate kelis gyvūnus arba brangų individualų reisą – galime susitarti dėl mokėjimo dalimis. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Mes taip pat turime sąskaitas, kurias reikia apmokėti – degalai, kelių mokesčiai, draudimas – ir negalime laukti mėnesius. Vienas verslininkas norėjo mokėti po trijų mėnesių – atsiprašėme, bet negalime. Verslas yra verslas, net jei dirbame su gyvūnais.

19. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Paprastai ne, bet vasarą, kai paklausa didesnė, kartais taikome nedidelį antkainį. Tai ne godumas, o realybė – daugiau užsakymų reiškia daugiau degalų, daugiau darbo, daugiau rizikos. Žiemą, atvirkščiai, kartais darome nuolaidas, nes mažiau klientų. Kalėdų laikotarpiu kainos gali kilti – tai visiems suprantama. Stengiamės būti skaidrūs – jei kaina keičiasi, pranešame iš anksto, ne paskutinę minutę. Niekas nemėgsta staigmenų, ypač finansinių.

Atšaukimas – ką daryti, jei planai keičiasi

20. Kaip atšaukti užsakymą?

Skambinkite arba rašykite – paprasčiausia. Jei atšaukiate prieš 48 valandas – jokių problemų, avansas grąžinamas. Jei prieš 24 valandas – avansas negrąžinamas, bet baudos nėra. Jei paskutinę minutę – mes jau pakeliui, ir tai mums kainuoja. Suprantame, kad gyvenimas keičiasi – liga, skubūs reikalai, kitos priežastys. Bet prašome pranešti kuo anksčiau. Vienas klientas pranešė, kad atšaukia, kai mes jau buvome prie Kauno – teko grįžti. Tai ne tik pinigų, bet ir laiko klausimas. Būkime sąžiningi vieni su kitais.

21. Ar galima perkelti užsakymą į kitą dieną?

Taip, tai lengviau nei atšaukti. Jei pranešate bent 24 valandas iš anksto – perkeliame be papildomo mokesčio. Jei vėliau – priklauso nuo to, ar turime laisvų vietų naujoje dienoje. Stengiamės būti lankstūs, bet negarantuojame. Vasarą, kai viskas užimta, perkelti gali būti sunku. Viena moteris perkėlė užsakymą tris kartus – trečią kartą paprašėme galutinio sprendimo. Suprantame, kad planai keičiasi, bet mums taip pat reikia planuoti savo darbą.

Specialūs atvejai – neįprasti gyvūnai ir situacijos

22. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Priklauso nuo ligos. Jei gyvūnas turi lėtinę ligą, kuri kontroliuojama vaistais – vežame, bet prašome veterinaro pažymos. Jei gyvūnas ūmiai serga – nevežame, tai per daug rizikinga. Vienas šuo su diabetu keliavo pas mus – šeimininkė davė visus vaistus ir instrukcijas, mes sustojome tam tikru laiku suleisti insulino. Viskas pavyko. Bet katė su plaučių uždegimu – ne, tai ne mūsų kompetencija. Sveikata yra svarbiau už bet kokį terminą ar susitarimą.

23. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, esame vežę šunį su vežimėliu (priekinių kojų paralyžius) ir katę, kuriai trūko vienos akies. Gyvūnai su negalia dažnai keliauja geriau nei sveiki – jie pripratę prie savo būklės ir mažiau stresuoja. Svarbu pranešti iš anksto, kad galėtume pasiruošti – papildoma erdvė, specialūs pagrindai, dažnesni sustojimai. Šuo su vežimėliu keliavo iš Kauno į Berlyną – viskas sklandžiai, jis net atrodė laimingas, kad mato pasaulį pro langą. Gyvūnai yra stipresni, nei mes manome.

24. Ką daryti, jei gyvūnas miršta kelionės metu?

Tai nutiko vieną kartą per trejus metus – senas katinas su širdies problema. Šeimininkai žinojo apie riziką, bet norėjo vežti pas dukrą. Katinas mirgo prie Varšuvos, miegodamas. Sustojome, pranešėme šeimininkams, ir tęsėme kelionę – katiną pristatėme kaip buvo sutarta. Tai buvo liūdniausia kelionė mano karjeroje. Mes nekaltiname savęs – katinas buvo senas ir sergantis – bet skaudu. Jei gyvūnas turi rimtų sveikatos problemų, pagalvokite du kartus prieš veždami. Kartais geriau palikti namuose su patikimu žmogumi.

Išvada

Vežu naminius gyvūnus į Vokietiją kiekvieną dieną, ir kiekviena diena moko kažko naujo. Svarbiausia, ką išmokau – komunikacija ir pasitikėjimas. Kuo daugiau žinote apie savo gyvūną, tuo geriau mes galime pasirūpinti juo kelionės metu. Nebijokite klausti, nebijokite papasakoti apie problemas. Mes esame tam, kad padėtume, o ne teistume. Jūsų augintinis yra jūsų šeimos narys, ir mes tai suprantame. Skambinkite, rašykite, klauskite – mes visada atsakome.