Vežame naminius gyvūnus Germany Lietuva kiekvieną dieną

Yra toks dalykas – žmogus išvyksta gyventi į Vokietiją, o jo šuo ar katė lieka Lietuvoje pas gimines. Po kelių mėnesių skambina ir sako – „reikia atvežti gyvūną pas mane". Mes vežame naminius gyvūnus Germany Lietuva kryptimi kiekvieną dieną, tai tokių skambučių gauname nuolat. Ir kiekvieną kartą ta pati istorija – dokumentai ne visada tvarkingi, gyvūnas pripratęs prie kitos aplinkos, o šeimininkas nori visko čia ir dabar. Suprantu, ilgesys daro savo. Bet pervežimas turi savo taisykles, ir jų reikia laikytis. Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti.

Maršrutai – vežame Germany Lietuva

1. Kokie maršrutai iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame atgal tuo pačiu keliu – per Lenkiją. Iš Berlyno per Poznanę ir Varšuvą į Kauną ar Vilnių. Iš Miuncheno – per Čekiją arba per Lenkiją pietine dalimi. Maršrutas priklauso nuo to, kur Vokietijoje paimame gyvūną. Mes vežame kiekvieną dieną, tai turime nusistovėjusius kelius, bet kiekvienas užsakymas gali skirtis. Vieną kartą reikėjo paimti šunį iš mažo kaimelio Bavarijoje – teko važiuoti papildomą valandą nuo pagrindinio maršruto. Bet jei klientas moka už papildomą atstumą – važiuojame.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Iš Berlyno – maždaug 12-14 valandų. Iš Hamburgo – 14-16 valandų. Iš Miuncheno – 18-22 valandų. Tai ilgos kelionės, ir gyvūnai jas ištveria, bet tai nėra lengva nei jiems, nei mums. Darome reguliarius sustojimus, bet ilgas sėdėjimas narve nėra malonus. Todėl rekomenduoju, jei įmanoma, rinktis trumpesnį maršrutą – net jei tai reiškia, kad jūs turėsite nuvežti gyvūną arčiau pagrindinio maršruto. Pavyzdžiui, jei gyvenate prie Miuncheno – galite atvežti iki Niurnbergo, ir mums bus trumpiau.

3. Ar vežate iš visų Vokietijos miestų?

Iš daugumos – taip. Bet yra miestų, kurie toli nuo pagrindinių maršrutų, ir ten važiuoti ne visada apsimoka. Pavyzdžiui, jei gyvenate Šiaurės jūros pakrantėje – tai labai toli nuo Lietuvos, ir kaina atitinkama. Tokiu atveju galime pasiūlyti susitikimą pusiaukelėje – jūs atvežate gyvūną į sutartą vietą, mes paimame. Tai pigiau abiem pusėm. Vienas žmogus gyveno Freiburge – labai pietuose. Sutarėm, kad jis atvežė šunį iki Frankfurto, o mes paėmėm iš ten. Logiškas sprendimas.

4. Kaip dažnai važiuojate Vokietija-Lietuva maršrutu?

Kasdien. Tai mūsų pagrindinis maršrutas. Ryte išvykstame iš Lietuvos, vakare – iš Vokietijos. Arba atvirkščiai, priklauso nuo užsakymų. Turime pastovų grafiką, bet jis lankstus – jei yra paklausa, pridedame papildomų reisų. Vasarą dažniau važiuojame, nes daugiau žmonių persikelia. Žiemą – rečiau, bet vis tiek kasdien. Mes vežame kiekvieną dieną, tai jums nereikia laukti savaitėmis, kol susikaups grupė. Užsisakote – važiuojame.

5. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Galima. Mes siunčiame atnaujinimus – žinutes su nuotraukomis. Jei norite daugiau – galime pridėti GPS sekiklį prie narvo, bet tai papildomas mokestis. Dažniausiai užtenka mūsų pranešimų kas kelias valandas. Vienas žmogus norėjo gyvos transliacijos – tai jau per daug, bet suprantu jo nerimą. Pirmą kartą vežant gyvūną – baisu. Antrą kartą – jau ramiau. Mes stengiamės būti kiek įmanoma skaidresni, bet negalime būti online 24/7 – reikia ir vairuoti.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas atgal

6. Ar reikia kitokių dokumentų vežant iš Vokietijos į Lietuvą?

Ne, tie patys dokumentai galioja abiem kryptimis. ES gyvūno pasas, mikročipas, pasiutligės skiepas – viskas tas pats. Svarbu, kad dokumentai galiotų kelionės metu. Jei pasas pasibaigė Vokietijoje – reikia naujo, ir tai jau Vokietijos veterinaro reikalas. Turėjome klientą, kurio katės pasas pasibaigė, kol ji buvo Vokietijoje – teko ieškoti veterinaro, kuris išduotų naują. Užtruko kelias dienas. Todėl visada patikrinkite dokumentų galiojimą prieš išvykstant.

7. Ką daryti, jei gyvūnas buvo paskiepytas Vokietijoje?

Skiepai galioja visoje ES, jei jie padaryti pagal standartus. Svarbu, kad veterinaras įrašytų skiepą į ES gyvūno pasą. Jei skiepas įrašytas tik Vokietijos dokumentuose, bet ne ES pase – gali kilti problemų. Todėl visada prašykite, kad veterinaras įrašytų į pasą. Vienas žmogus paskiepijo šunį Vokietijoje, bet veterinaras pamiršo įrašyti į pasą – teko grįžti ir paprašyti pataisyti. Mažas dalykas, bet gali sukelti didelių problemų pasienyje.

8. Ar reikia deklaruoti gyvūną grįžtant į Lietuvą?

Ne, jei tai jūsų asmeninis gyvūnas su tvarkingais dokumentais. Deklaravimas reikalingas tik komerciniais atvejais arba jei vežate gyvūną pardavimui. Paprastas žmogus, grįžtantis su savo katinu – nieko deklaruoti nereikia. Tiesiog kertate sieną su dokumentais ir tiek. Bet jei vežate ne savo gyvūną – tai jau kitas reikalas. Gali reikėti papildomų dokumentų, veterinaro patikros. Mes visada klausiame, ar gyvūnas priklauso klientui, ar ne – tai svarbu teisiškai.

9. Kaip ilgai galioja sveikatos sertifikatas grįžtant?

Tas pats – 10 dienų nuo išdavimo datos. Jei sertifikatą gavote Vokietijoje prieš išvykstant – turite 10 dienų kirsti sieną. Paprastai tai nėra problema, nes kelionė trunka vieną dieną. Bet jei kažkas atsitinka ir kelionė nusikelia – sertifikatas gali pasibaigti. Tada reikia naujo. Turėjome atvejį, kai dėl transporto gedimo kelionė nusikėlė trimis dienomis – sertifikatas pasibaigė. Teko ieškoti veterinaro Vokietijoje naujam sertifikatui. Viskas išsisprendė, bet užtruko.

10. Ar Lietuvoje taikomi papildomi reikalavimai grįžtant?

Ne, Lietuva laikosi tų pačių ES taisyklių. Jei dokumentai tinka Vokietijai – tinka ir Lietuvai. Vienintelis dalykas – jei gyvūnas ilgai buvo Vokietijoje ir ten gavo naujus skiepus, reikia įsitikinti, kad viskas įrašyta į pasą. Bet tai ne Lietuvos reikalavimas, o bendras tvarkingumas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali patikrinti dokumentus atvykus, bet tai retai. Dažniausiai tiesiog kertate sieną ir tiek. Paprasta.

Gyvūnų būklė – vežame naminius gyvūnus kasdien

11. Kaip gyvūnai jaučiasi po ilgo buvimo svetur?

Priklauso nuo to, kiek laiko buvo ir kokiomis sąlygomis. Jei mėnesį pas gerus globėjus – paprastai gerai. Jei pusę metų ar ilgiau – gali būti adaptacijos sunkumų. Gyvūnas priprato prie kitos aplinkos, kitų žmonių, kitokio ritmo. Grįžus namo – viskas nauja. Vienas šuo pusę metų gyveno Vokietijoje pas dukrą – grįžus į Lietuvą pirmas kelias dienas ieškojo tos dukros. Liūdna, bet normalu. Po savaitės adaptavosi. Gyvūnai prisitaiko, tik reikia laiko.

12. Ar gyvūnas gali būti išsekęs po kelionės?

Gali, ypač jei kelionė ilga. Mes stengiamės, kad gyvūnai būtų kuo patogiau, bet ilgas buvimas narve nuvargina. Po kelionės gyvūnas gali būti mieguistas, nevalgyti arba atvirkščiai – labai alkanas. Tai normalu. Duokite vandens, šiek tiek maisto, ramybę. Negalima iš karto eiti pasivaikščioti ar žaisti – leiskite pailsėti. Vienas šeimininkas iš karto po kelionės nuvedė šunį į parką – šuo vos ėjo. Po poilsio viskas gerai, bet iš karto – ne. Pirmosios kelios valandos po kelionės – ramybės laikas.

13. Ką daryti, jei gyvūnas keistai elgiasi grįžęs?

Stebėkite. Keistas elgesys po kelionės gali būti streso požymis – slėpimas, agresija, neįprastas urzgimas, atsisakymas valgyti. Paprastai tai praeina per kelias dienas. Bet jei trunka ilgiau nei savaitę – kreipkitės į veterinarą. Vienas katinas grįžęs iš Vokietijos slėpėsi po lova tris dienas – šeimininkė jaudinosi, bet ketvirtą dieną išlindo ir pradėjo ėsti. Stresas. Kita katė pradėjo žymėti teritoriją – tai irgi streso reakcija. Po kelių dienų nustojo. Kantrybė – geriausias vaistas.

14. Ar reikia karantino grįžus į Lietuvą?

Ne, jei dokumentai tvarkingi. Karantinas taikomas tik tada, kai kažkas trūksta arba yra įtarimas dėl ligos. Jei turite pasą, mikročipą ir galiojantį pasiutligės skiepą – jokio karantino. Tiesiog grįžtate namo ir tiek. Bet jei veterinaras pasienyje pastebi kažką įtartino – pavyzdžiui, gyvūnas karščiuoja – gali rekomenduoti karantiną. Tai retai, bet nutinka. Todėl prieš kelionę patartina parodyti gyvūną veterinarui, kad įsitikintumėte, jog viskas gerai.

15. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis grįžus?

Ramiai, lėtai, be spaudimo. Leiskite gyvūnui apuosto namus iš naujo – jie gali būti pasikeitę, jei gyvūno nebuvo ilgai. Pažįstami daiktai – lova, dubenėlis, žaislas – padeda. Negalima iš karto keisti rutinos – tas pats šėrimo laikas, tas pats pasivaikščiojimo maršrutas. Vienas šeimininkas grįžęs iš karto perkėlė šuns lovą į kitą kambarį – šuo nežinojo, kur eiti. Palikite viską kaip buvo, bent pirmą savaitę. Po to galite keisti lėtai.

Specialūs pervežimai – vežame iš Vokietijos

16. Ar vežate gyvūnus iš prieglaudų Vokietijoje?

Taip, tai gana dažna. Žmonės įsivaikina gyvūną Vokietijos prieglaudoje ir nori atvežti į Lietuvą. Tam reikia papildomų dokumentų – įvaikinimo sutarties, veterinaro pažymos iš prieglaudos. Bet tai įmanoma. Vienas žmogus įsivaikino seną šunį iš Berlyno prieglaudos – šuo niekada nebuvo Lietuvoje. Kelionė buvo ilga, bet šuo atlaikė. Dabar gyvena kaime ir laimingas. Tokios istorijos motyvuoja.

17. Kaip vežti gyvūną, kuris niekada nebuvo transporto priemonėje?

Atsargiai. Toks gyvūnas gali labai išsigąsti. Rekomenduoju palaipsniui pratinti – pirmiau trumpi pasivažiavimai, tada ilgesni. Bet jei laiko nėra – tiesiog imkitės visų atsargumo priemonių: feromonų purškalas, tamsus uždangalas ant narvo, ramus vairavimas. Vienas katinas iš prieglaudos niekada nebuvo mašinoje – pirmas pusvalandis buvo košmaras, paskui nusiramino. Šeimininkė jaudinosi, bet viskas baigėsi gerai. Pirmas kartas visada sunkiausias.

18. Ar vežate gyvūnus, kurie buvo apleisti?

Taip, ir tai viena prasmingiausių mūsų užduočių. Apleisti gyvūnai dažnai būna išsigandę, nepatiklūs, kartais agresyvūs. Reikia kantrybės ir supratimo. Mes nebijome tokių užsakymų, bet prašome išsamios informacijos apie gyvūno istoriją. Vienas šuo buvo rastas gatvėje, išsigandęs visko – kelionės metu drebėjo visą laiką. Bet atvažiavo sveikas, ir naujas šeimininkas jį priėmė su meile. Po mėnesio šuo jau lakstė kieme kaip normalus šuo. Transformacija nuostabi.

19. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją, ieškome pagalbos. Mes turime kontaktus veterinarijos klinikose Lenkijoje ir Vokietijoje. Jei reikia – važiuojame ten. Jei situacija leidžia – tęsiame kelionę iki tikslo, kur gyvūną pasitinka veterinaras. Vienas šuo pradėjo viduriuoti krauju – sustojome, radome kliniką Lenkijoje, veterinaras davė vaistų. Šeimininkas buvo informuotas, sutiko tęsti kelionę. Šuo pasveiko per kelias dienas. Svarbiausia – neignoruoti problemos.

20. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, su pasiruošimu. Gyvūnas su judėjimo negalia – reikia specialaus narvo, kad būtų patogu. Gyvūnas, kuris nemato ar negirdi – reikia ramesnės aplinkos. Gyvūnas su protezu – reikia užtikrinti, kad protezas nenukristų. Mes prašome išsamios informacijos iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Vienas šuo be vienos kojos važiavo puikiai – šeimininkas davė specialų paklotą, kad būtų minkščiau. Šuo net nežinojo, kad kažkas neįprasto vyksta. Adaptavosi greitai.

Kainos – vežame Germany Lietuva

21. Kiek kainuoja pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir priešinga kryptimi – nuo 150 iki 350 eurų, priklausomai nuo maršruto ir gyvūno dydžio. Iš Berlyno – pigiau, iš Miuncheno – brangiau. Individualus pervežimas – brangiau. Grupinis – pigiau. Mes vežame kiekvieną dieną, tai kainos stabilios. Bet jei yra papildomų reikalavimų – pavyzdžiui, reikia paimti iš atokios vietos – kaina didėja. Visada paskaičiuojame individualiai. Geriau paklausti ir žinoti nei spėlioti.

22. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur Vokietijoje?

Taip, žinoma. Kuo toliau nuo Lietuvos, tuo brangiau. Iš Berlyno – trumpiausias kelias, pigiausia. Iš Miuncheno – toliau, brangiau. Iš Hamburgo – vidutiniškai. Iš mažų miestelių – dar brangiau, nes reikia papildomo važiavimo. Mes naudojame atstumo skaičiuoklę – kiekvienas papildomas kilometras kainuoja. Bet tai sąžininga – kuras kainuoja, laikas kainuoja. Vienas žmogus norėjo, kad iš Freiburg atvežtume už Berlyno kainą – negalėjom. Atstumas yra atstumas.

23. Ar yra nuolaidų dažniems klientams?

Taip, lojalūs klientai gauna geresnes sąlygas. Jei vežate reguliariai – kartą per mėnesį ar dažniau – taikome nuolaidą. Kiek – priklauso nuo apimčių. Turime klientą, kuris veža tris šunis kas du mėnesius – jam taikome 15% nuolaidą. Kitas veža kartą per metus – standartinė kaina. Logika paprasta – kuo daugiau užsakymų, tuo efektyviau dirbame, tuo geriau kaina. Bet tai ne automatiškai – reikia tartis.

24. Ar galima mokėti eurais ir litais?

Galima mokėti eurais – tai pagrindinė valiuta. Litais – ne, nes Lietuva naudoja eurą nuo 2015 metų. Bet jei kažkas vis dar turi litų – tai jau ne mūsų reikalas. Juokauju, žinoma. Mokėjimai – eurais, pavedimu arba grynais. Galima ir doleriais, bet tada taikome kursą, ir tai ne visada palanku. Geriausia eurais – paprasta ir aišku.

Išvada

Vežame naminius gyvūnus Germany Lietuva kryptimi kiekvieną dieną, ir kiekviena kelionė – tai istorija. Kartais linksma, kartais liūdna, bet visada atsakinga. Svarbiausia – pasiruošimas, dokumentai ir pasitikėjimas. Jei planuojate atvežti savo gyvūną iš Vokietijos – pradėkite ruoštis dabar. Patikrinkite dokumentus, pasiruoškite narvą, susisiekite su mumis. Mes padėsime. Jūsų gyvūnas nusipelno saugios kelionės namo.