Veža kates į Vokietiją kiekvieną dieną: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Vaizduokite: ankstus rytas Lietuvoje, automobilis pilnas nešiotų su skirtingų veislių, amžių ir charakterių katėmis. Mes važiuojame į Vokietiją. O dabar ne vaizduokite, o žinokite – tai mūsų kasdienybė. Ne tik „vežame kates“, bet iš tiesų gyvename tuo: planuojame maršrutus, sprendžiame problemas, raminame išsigandusius gyvūnus. Per metus į Vokietiją nugabenome šimtus kačių – ir kiekviena kelionė yra istorija. Šiame straipsnyje atskleisime, kas vyksta už uždarų automobilio durų, kai „veža kates į Vokietiją kiekvieną dieną“.

Procesas – kačių vežimas į Vokietiją

1. Kaip organizuojate kelionę, kai turite vežti kelias kates?

Pirma, suskirstome kates pagal temperamentą. Arčiau vairuotojo – ramesnės, toliau – labiau jautrios. Antra, nešiotojas tvirtiname taip, kad jos neliestų. Trečia, kiekvienai katei turime atskirą „krepšį“ su vandeniu, ėdalo dubenėliu ir popieriniais rankšluosčiais. Ketvirta, maršrutą planuojame pagal tai, kur reikia paimti ir kur pristatyti. Tai skamba kaip logika, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, viena katė negali būti šalia kačių su juoda spalva – ji tampa agresyvi. Apie tokius dalykus reikia sužinoti iš anksto.

2. Ką darote, jei kelionės metu katė pradeda labai kniaukti?

Neignoruojame. Sustojame, patikriname. Gal ji nori į tualetą, gal jai karšta, gal tiesiog išsigandusi. Jei viskas tvarkoje, bandome nuraminti balsu, galima uždengti nešiotę antklode. Yra buvę, kad katė kniaukė 3 valandas iš eilės. Tai buvo sunku visiems – ir jai, ir mums, ir kitoms katėms. Bet mes nesustojome, nes sustojimas nebūtų padėjęs. Kartais tiesiog reikia išlaukti. Po tų trijų valandų ji nurimo ir likusią kelionės dalį miegojo. Ištvermė – vienas iš mūsų darbo komponentų.

3. Kaip elgiatės su katėmis, kurios nemėgsta automobilių?

Tai sudėtinga. Mes nepriverčiame. Prieš kelionę rekomenduojame savininkams pripratinti katę prie automobilio: sėdėti su ja nešiotojoje įjungtu, bet nevažiuojančiu automobiliu. Paskui – trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Tačiau ne visi turi tam laiko. Viena katė iš Marijampolės niekada nebuvo mačiusi automobilio iš vidaus. Pirmas 30 minučių ji praleido drebėdama. Mes sustojome, leidome jai ramiai sėdėti be judesio. Po to ji adaptavosi. Ne visada tai veikia, bet dažniausiai taip.

4. Ar vežate kates naktį?

Retais atvejais, kai reikia skubiai ir dieną nėra galimybių. Tačiau mes to nerekomenduojame. Naktį katės dažniausiai miega, bet staigūs automobilio žibintų blyksniai, neįprasti garsai jas gali išgąsdinti. Be to, vairuotojas irgi pavargsta. Vieną kartą vežėme katę naktį dėl šeimos aplinkybių – ji atvyko į Vokietiją 3 valandą nakties. Savininkas buvo labai dėkingas, bet mes matėme, kaip katė buvo išsekusi. Kitą dieną ji tik miegojo. Geriau planuoti dieną.

5. Ką darote, jei katės nešiotoja yra netinkamo dydžio?

Jei per maža – negalime vežti. Tai paprasta. Tačiau jei per didelė – galime sutikti, bet su sąlyga, kad ji tinkamai pritvirtinta. Kartą klientas atvežė katę nešiotojoje, skirtai dideliems šunims. Katė ten prarado orientaciją, nes per daug vietos. Mes persodinome ją į savo vidutinio dydžio nešiotę (su savininko leidimu). Katė iš karto nurimo. Dabar visada turime kelis skirtingų dydžių nešiotus, jei reikia pakeisti.

Pasiruošimas – katės kelionei į Vokietiją

6. Ką rekomenduojate prieš kelionę?

Pirmiausia – veterinarinė patikra. Net jei katė atrodo sveika. Antra – dokumentų pasiruošimas. Trečia – katės pripratinimas prie nešiotojos. Ketvirta – kelionės dieną sumažinti ėdalo kiekį. Penkta – turėti pakankamai vandens. Ir dar – nepamirškite kraiko dėžutės atvykus. Kartą klientas atvyko į Vokietiją be kraiko dėžutės – katė atsisakė eiti į tualetą dvi dienas, kol nebuvo nupirkta tinkama dėžutė. Tai sukelia stresą tiek katei, tiek šeimininkui.

7. Ar reikia kirpti katės nagus prieš kelionę?

Rekomenduojame, bet neprivaloma. Ypač jei katė linkusi draskyti. Viena britų trumpaplaukė taip draskė nešiotojos grotas, kad nusilaužė nagą. Tai skausminga. Nukirpę nagus, sumažinate šią riziką. Tačiau jei katė labai jautri nagų kirpimui – geriau nekankinti prieš kelionę. Svarbiau, kad ji būtų rami. Viskas turi būti subalansuota.

8. Ką daryti, jei katė yra vaistų ar specialios dietos?

Apie tai praneškite mums iš anksto. Mes turime žinoti, kada ir kokius vaistus reikia duoti. Vaistus pristatykite su aiškia instrukcija. Jei tai insulinas – mes turime šaldytuvą automobilyje. Jei speciali dieta – turėkite pakankamai maisto visai kelionei. Vienas klientas davė mums savo katės vaistus su užrašu „duoti ryte“. Bet koks ryte? 6 val. ar 10 val.? Dabar prašome tikslių valandų.

9. Ar reikia informuoti apie kačių sveikatos problemas?

Būtinai. Ypač apie: širdies problemas, kvėpavimo takų ligas, judėjimo sutrikimus arba polinkį į pykinimą. Mes galime pritaikyti kelionės sąlygas: važiuoti lėčiau, daryti dažniau sustojimus, palaikyti kitokią temperatūrą. Viena katė su astma keliavo labai gerai, nes mes žinojome apie jos būklę ir važiavome su atidarytais langais (bet ne skersvėjyje). Nežinojimas gali sukelti problemų.

10. Ką darote, jei katė turi nerimo sutrikimų?

Tai dažna problema. Mes naudojame feromonus, kartais rekomenduojame natūralius raminamuosius (bet tik su veterinaro rekomendacija). Svarbiausia – ramus aplinka. Mes nekeliame balso, vengiame staigių judesių, grojame labai tyliai raminančią muziką. Tačiau yra buvę, kad katė tiesiog negali kelionės ištverti. Tada kartu su savininku sprendžiame, ar geriau nevežti. Sunkus sprendimas, bet kartais reikalingas.

Kelionės metu – kas vyksta automobilyje

11. Kaip atrodo jūsų automobilis viduje?

Mūsų automobiliai yra specialiai pritaikyti. Nešiotojos tvirtinamos ant specialių platformų su diržais. Yra ventiliacijos sistema, leidžianti palaikyti pastovią temperatūrą. Turime mažą šaldytuvą vaistams, pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, atsarginę nešiotę. Sienos yra garso izoliuojančios, kad sumažinti išorinį triukšmą. Visa tai skamba labai profesionaliai, bet iš tiesų tai paprastas, bet gerai apgalvotas įrengimas. Vienas klientas, pamatęs automobilį, pasakė: „čia kaip maža ligoninė“. Ne visai, bet panašiai.

12. Ką valgote ir geriate kelionės metu?

Mes turime savo maistą ir vandenį. Sustojimuose prie degalinių galime nusipirkti kavos ar užkandžių. Tačiau svarbiausia – nepamiršti gerti vandens. Būna dienų, kai važiuojame 12 valandų su tik keliomis pertraukomis. Tada labai lengva dehidratuoti. O jei vairuotojas pavargęs ar ištroškęs – tai pavojinga visiems. Todėl mes griežtai laikomės poilsio režimo. Saugumas pirmiausia.

13. Kaip bendraujate su katėmis kelionės metu?

Kalbamės su jomis ramia balsu. Pristatome save, klausinėjame kaip sekasi. Atrodo kvaila, bet katės reaguoja į balsą. Mes nebandome liesti jų per grotas, nebent katė pati to nori. Viena labai drovi katė iš Utenos per visą kelionę neleido jos liesti, bet kai mes kalbėjome, ji nuramindavo. Po 8 valandų kelionės ji pirmą kartą palietė nosimi mano pirštą per grotas. Tai buvo mažas, bet svarbus pasitikėjimo ženklas.

14. Ar leidžiate katėms išeiti iš nešiotojos kelionės metu?

Griežtai ne. Tai pavojinga. Katė gali iššokti pro atidarytas duris, pasislėpti po sėdynėmis, o tada ją sugauti labai sunku. Be to, tai sukelia stresą kitoms katėms. Mes turėjome vieną atvejį, kai savininkas paprašė leisti katei „pasivaikščioti“. Mes atsisakėme. Jis supyko. Bet mes atsakėme: „Jūsų katės saugumas yra mūsų atsakomybė“. Jis suprato po to, kai papasakojome apie atvejį, kai katė iššoko iš automobilio Lenkijoje ir dingo 3 dienoms.

15. Kaip elgiatės su katės tualeto reikalais kelionės metu?

Nešiotojoje dedame sugeriantį pagrindą (pvz., kraiko kilimėlį). Jei katė nueina į tualetą – sustojame, pakeičiame pagrindą, išvalome. Tačiau dauguma kačių susilaiko visą kelionę. Tai normalu. Svarbu, kad atvykus būtų kraiko dėžutė. Viena katė iš Šilutės susilaikė 14 valandų – vos atvykus į Berlyną, ji iš karto nubėgo prie dėžutės. Šeimininkė jaudinosi, bet mes paaiškinome, kad tai normalu. Stresas ir neįprasta aplinka gali sukelti susilaikymą.

Vokietija – atvykimo procesas

16. Kaip vyksta perdavimas Vokietijoje?

Paprastai mes atvykstame į sutartą vietą, susitinkame su šeimininku, parodome katę, perduodame dokumentus. Jei reikia, padedame įnešti nešiotę. Tai užtrunka 10-20 minučių. Mes visada prašome, kad šeimininkas patvirtintų, jog katė yra geros būklės, pasirašytų perdavimo aktą. Vieną kartą šeimininkas pasakė „viskas gerai“, bet po valandos paskambino, kad katės letena patinusi. Iškart grįžome, nuvežėme pas veterinarą. Pasirodo, katė įsipjovė nešiotojoje. Mokėjome už veterinarą. Atsakomybė yra svarbu.

17. Ką darote, jei šeimininkas nepatenkintas katės būkle?

Išklausome, užfiksuojame. Jei tai mūsų kaltė (pvz., katė nebuvo pagirdyta) – atsiprašome ir kompensuojame. Jei tai streso pasekmės – paaiškiname. Mes nekonfliktuojame. Vienas klientas buvo labai nepatenkintas, kad jo katė buvo sušlapusi (ji išpylė vandenį). Jis reikalavo kompensacijos už „sugadintą kailį“. Mes pasiūlėme padengti veterinario išlaidas, jei reikia. Jis atsisakė. Kartais žmonės tiesiog nori išreikšti nepasitenkinimą. Mes išklausome ir stengiamės ištaisyti, jei galime.

18. Ar padedate adaptuotis katei atvykus?

Ne fiziškai, bet patarimais. Rekomenduojame leisti katei pačiai išeiti iš nešiotojos, neimti jos iš karto. Pasakyti, kur yra vanduo, ėdažas, kraiko dėžutė. Palikti ją ramybėje pirmoms kelias valandas. Mes negalime likti ir stebėti, bet galime patarti. Viena katė iš Lietuvos atvyko į naują butą ir praleido pirmą dieną po lova. Šeimininkė skambino nerimaudama. Mes nuraminome, patarėme palikti atidarytą nešiotę šalia lovos. Kitą rytą katė jau sėdėjo ant palangės.

19. Ką darote su nešiotoja, jei ji buvo jūsų?

Jei nešiotoja buvo nuomojama, mes ją pasiimame atgal. Jei buvo pirkta – paliekame šeimininkui. Tačiau mes visada rekomenduojame išlaikyti nešiotę ateičiai – katė jau yra prie jos pripratusi. Vienas klientas norėjo išmesti nešiotę, nes ji atrodė „seniai“. Mes pasakėme, kad tai klaida. Po mėnesio jis skambino dėkodamas – katė sirgo ir nešiotoja labai pravertė pas veterinarą. Smulkmenos, bet jos svarbios.

20. Kaip elgiatės, jei katė atsisako išeiti iš nešiotojos atvykus?

Nieko nedarome. Leidžiame jai sėdėti tiek, kiek reikia. Galima atidaryti nešiotojos duris ir nueiti į kitą kambarį. Dažniausiai katė išeis, kai pajus, kad yra viena. Mes vieną kartą laukėme su klientu 45 minutes, kol katė išlindo. Svarbiausia – neskubinti. Tai ne mūsų sprendimas, kada katė turi adaptuotis. Mes tik pristatome ją saugiai į naują vietą.

Išlaidos – vežimo kaina

21. Kiek kainuoja vežti vieną katę į Vokietiją?

Kaip jau minėjome, kainos svyruoja. Bet pavyzdžiui: vežimas iš Vilniaus į Berlyną – 350 eurų; iš Kauno į Miuncheną – 400 eurų. Į kainą įeina: transportavimas, nešiotojos nuoma (jei reikia), vanduo, sustojimai. Neįeina: dokumentų tvarkymas, veterinarinės išlaidos, draudimas. Mes visada pateikiame aiškią sąskaitą be paslėptų mokesčių. Kartą klientas sakė, kad kitas vežėjas pasiūlė 50 eurų pigiau. Mes paklausėme, ar jis turi draudimą. Atsakymas – ne. Tai kainuos daugiau, jei kas nors nutiktų.

22. Kaip formuojate kainą?

Atstumas, degalų kaina, laikas, darbo jėga. Tačiau yra ir papildomų veiksnių: sezoniškumas (vasarą brangiau), skubūs užsakymai, papildomos paslaugos. Mes nekonkuruojame kaina, o kokybe. Pigiausias vežimas dažnai reiškia mažiau dėmesio kiekvienai katei. Mes to negalime sau leisti. Mūsų kaina atspindi mūsų patirtį, įrangą ir atsakomybę. Tai ne tik kelionė, o pasitikėjimas.

23. Ar yra papildomų mokesčių už didelių kačių vežimą?

Taip, jei katė labai didelė (pvz., Meino meškėnas, Norvegijos miškinė) ir reikalinga speciali, didesnė nešiotoja. Tai papildoma 30-50 eurų. Tačiau mes visada informuojame apie tai iš anksto. Vienas klientas atvežė Meino meškėną sveriantį 12 kg – jam reikėjo nešiotojos, kuri tinka mažam šuniui. Tai kainavo papildomai, bet katė keliavo patogiai. Geriau mokėti daugiau už patogumą, nei taupyti gyvūno komforto sąskaita.

24. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai ne. Mes prašome pilno avanso prieš kelionę. Tačiau yra išimčių reguliariems klientams. Vienas žmogus veža savo kates kas 3 mėnesius – jam leidžiame mokėti per 2 kartus. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Mūsų verslas remiasi pasitikėjimu, bet ir pinigų srautais reikia rūpintis. Svarbu, kad abiejų pusių lūkesčiai būtų aiškūs.

Galiausiai, vežti kates į Vokietiją kiekvieną dieną – tai ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Mes nepristatinėjame paketų, mes perkeliame šeimos narius. Kiekviena katė turi savo istoriją, savo baimių, savo poreikių. Ir nors mes negalime visko kontroliuoti, mes galime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad kelionė būtų saugi, patogi ir kuo mažiau stresinė. Nes katės nusipelno geriausio.