Naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno į Lietuvą – svarbiausi patarimai

Grįžtate iš Berlyno ir reikia kartu pasiimti keturkojį draugą? O gal įsigijote šuniuką Vokietijoje ir norite jį parsivežti namo? Naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno į Lietuvą – tai procesas, kuris atrodo sudėtingas tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų, jei žinote, ką daryti, viskas gana paprasta. Aš dirbu šioje srityje jau ilgai, ir galiu pasakyti, kad dauguma problemų kyla ne dėl taisyklių sudėtingumo, o dėl to, kad žmonės nežino, kur ieškoti informacijos. Tad šiame straipsnyje surinkau viską, ką reikia žinoti – nuo dokumentų iki kainos, nuo pasiruošimo iki paties vežimo.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno

1. Kada pradėti ruoštis?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Taip turėsite laiko viskam: patikrinti dokumentus, pasiskiepyti, jei reikia, pripratinti gyvūną prie narvo. Bet jei reikia greičiau – ne bėda. Jei dokumentai tvarkingi, užtenka ir savaitės. Svarbiausia – nepamiršti veterinaro patikrinimo. Jis turi būti atliktas ne daugiau nei 24 valandas prieš kelionę. Tai vienintelis dalykas, kuris negali būti padarytas iš anksto. Viskas kitą – galima. Vienas klientas pradėjo ruoštis prieš tris mėnesius. Tai šiek tiek per anksti, bet geriau per anksti nei per vėlai.

2. Kaip pripratinti gyvūną prie narvo?

Palikite narvą atvirą namuose. Leiskite gyvūnui jį tyrinėti, įeiti ir išeiti laisvai. Įdėkite viduje skanėtą ar žaislą. Po kelių dienų uždarykite duris trumpam – 5 minutes, 10, 20. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei gyvūnas pradeda nervintis – atidarykite, pagirkite, duokite skanėtą. Tikslas – kad narvas asocijuotųsi su kažkuo geru, ne su bausme. Tai trunka kelias dienas, kartais savaitę. Bet verta. Gyvūnas, kuris pripratęs prie narvo, kelionėje daug ramiau. Vienas katinas, kurį vežėme, buvo toks pripratęs prie narvo, kad jame miegojo kas naktį. Kelionė jam buvo tiesiog ilgesnis miegas.

3. Ką įdėti į narvą?

Minkštą paklotą ar pledą su namų kvapu. Vandens indą, tvirtai pritvirtintą. Skanėtą ar du. Mažą žaislą, jei gyvūnas mėgsta. Bet ne per daug – narve turi būti vietos. Ir jokių daiktų, kuriuos gyvūnas galėtų praryti arba kurie galėtų užblokuoti ventiliaciją. Vienas šeimininkas įdėjo visą maišą žaislų – narve nebuvo vietos pačiam šuniui. Teko pusę išimti. Kita moteris įdėjo kaulą – šuo jį graužė visą kelią ir užspringo. Vairuotojas sustojo, padėjo, viskas gerai. Bet geriau be kaulų. Paprastas pledas ir vanduo – užtenka.

4. Ar reikia raminamųjų?

Kartais taip, kartais ne. Priklauso nuo gyvūno. Jei jūsų šuo ar katė labai jautrūs, linkę panikuoti – pasitarkite su veterinaru. Yra natūralių variantų – feromonų purškikliai, apykaklės, raminamieji papildai. Yra ir stipresnių vaistų, bet juos turi skirti veterinaras. Neduokite nieko savo nuožiūra. Ypač ne žmogiškų raminamųjų – tai gali būti pavojinga gyvūnui. Vienas klientas davė savo šuniui pusę tabletės „nuo nervų" – šuo miegojo dvi dienas. Laimei, nieko blogo nenutiko, bet tai buvo neatsakinga. Visada klauskite veterinaro.

5. Kaip pasirinkti vežėją?

Žiūrėkite patirtį, atsiliepimus, transportą. Klauskite, ar turi licenciją, draudimą, kokia patirtis su gyvūnais. Pigiausias variantas ne visada geriausias. Kartais pigi kaina reiškia prastą įrangą ar nepatyrusį vairuotoją. Mes ne pigiausi, bet mūsų transportas pritaikytas gyvūnams, vairuotojai turi patirties, ir mes vežame kasdieną. Tai reiškia, kad neeksperimentuojame – žinome, ką darome. Bet tai jūsų pasirinkimas. Svarbiausia – pasidomėti, palyginti, paklausti. Ir nebijoti klausti daug. Geriau vienas papildomas klausimas nei nusivylimas.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno į Lietuvą

6. Kokių dokumentų reikia?

Gyvūno pasas su mikroschemos numeriu, skiepų įrašais ir veterinaro patvirtinimu. Tai pagrindinis ir vienintelis privalomas dokumentas vežant iš Berlyno į Lietuvą. Abu – ES šalys, tai nėra jokių muitinių procedūrų ar papildomų leidimų. Svarbu, kad pasiutligės skiepas būtų galiojantis – jei praėjo daugiau nei metai nuo paskutinio skiepo, reikia pakartoti. Ir dar – kad veterinaras būtų patikrinęs gyvūną prieš kelionę. Tai užfiksuojama pase. Viskas. Nei daugiau, nei mažiau.

7. Ar reikia veterinaro patikrinimo prieš kelionę?

Taip, tai privaloma. Veterinaras turi patikrinti gyvūną ne daugiau nei 24 valandas prieš kelionę ir užfiksuoti, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas vežti. Tai vadinama klinikiniu patikrinimu. Jis trunka kelias minutes – veterinaras pažiūri gyvūną, paklausia šeimininko, ar yra kokių problemų, ir uždeda antspaudą. Berlyne yra daug veterinarijos klinikų, kurios tai padaro greitai. Vienas klientas rado kliniką, kuri dirbo sekmadienį ir padarė patikrinimą per 15 minučių. Ne viskas turi būti sudėtinga.

8. Ką daryti, jei pasas vokiškas?

Vokiškas pasas – viskas gerai. Vokietija – ES narė, tai pasas galioja visoje Bendrijoje. Jokių vertimų, jokių papildomų patvirtinimų. Svarbu, kad tai būtų oficialus ES gyvūno pasas, o ne šiaip veterinaro išrašas. Pažiūrėkite į viršelį – ten turi būti ES vėliava. Jei taip – viskas tvarkoje. Vienintelis dalykas – įsitikinkite, kad visi įrašai aiškūs. Vokiški trumpiniai gali būti nesuprantami Lietuvos pareigūnams, bet tai labai retas atvejis. Paprastai viskas gerai.

9. Ar reikia deklaruoti gyvūną Lietuvos pasienyje?

Ne. ES viduje jokių muitinės procedūrų. Gyvūnas su pasu keliauja laisvai. Net jei važiuojate per Lenkiją – jokių patikrinimų, jokių deklaracijų. Vairuotojas tiesiog važiuoja. Sustojame tik poilsio aikštelėse, ne pasienyje. Vienintelis atvejis, kai gali būti klausimų – jei gyvūnas atrodo sergantis arba dokumentai kelia įtarimų. Bet jei viskas tvarkinga – kelionė sklandi. Tai vienas iš ES privalumų – laisvas judėjimas tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

10. Ką daryti, jei dokumentai neaiškūs?

Klauskite veterinaro arba mūsų. Mes galime peržiūrėti dokumentus prieš kelionę ir pasakyti, ar viskas tvarkoje. Geriau sužinoti iš anksto, nei paskutinę minutę. Kartais dokumentai atrodo tvarkingi, bet kažko trūksta – pavyzdžiui, veterinaras pamiršo uždėti antspaudą. Tai mažas dalykas, bet be jo pasas negalioja. Vienas atvejis – klientas atsiuntė paso nuotrauką, ir mes pastebėjome, kad mikroschemos numeris nesutampa su tuo, kas įrašyta pase. Pasirodo, veterinaras suklydo. Gerai, kad pastebėjome prieš kelionę, o ne pasienyje.

Kelionė – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno

11. Kiek trunka kelionė iš Berlyno?

Į Vilnių – maždaug 10-12 valandų. Į Kauną – 9-11. Į Klaipėdą – gali būti ir 13. Priklauso nuo maršruto, eismo, sustojimų. Mes stojame kas 3-4 valandas. Kelionė ilga, bet gyvūnai dažniausiai miega didžiąją dalį laiko. Po pirmų kelių valandų stresas atslūgsta, ir jie tiesiog miega. Šunys susisuka į kamuoliuką, katės – taip pat. Vairuotojas žino, kada stoti, kada važiuoti. Patirtis svarbi. Kelionė suplanuota taip, kad būtų kuo patogesnė gyvūnams.

12. Koks maršrutas naudojamas?

Berlynas – Lenkija – Lietuva. Tai trumpiausias kelias. Autostrados geros, poilsio aikštelių daug. Mūsų vairuotojai žino šį maršrutą labai gerai. Jie žino, kur geriausia sustoti, kur yra veterinarijos klinikos, kurios dirba visą parą, kur keliai remontuojami. Kartais tenka keisti maršrutą – dėl eismo, oro, remonto. Bet tai išimtys. Dažniausiai važiuojame tuo pačiu keliu, nes jis optimalus.

13. Ar galima lydėti gyvūną?

Taip, galima. Jei norite sėdėti šalia savo augintinio – prašome. Kai kurie šunys daug ramiau, kai šeimininkas šalia. Ypač tie, kurie labai prisirišę prie savo žmogaus. Bet reikia suprasti, kad transportas nėra lengvas automobilis – tai furgonas su specialia įranga. Vietos nėra daug, bet užtenka. Jei turite didelį šunį – sėdėsite greta, ne priešais. Aišku, jei yra daugiau klientų, kurie lydi – tada deriname. Bet paprastai – viskas išsprendžiama.

14. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionėje?

Vairuotojas sustoja, patikrina, duoda vandens. Jei reikia – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Mūsų vairuotojai turi kontaktus kelių klinikų, kurios dirba ir savaitgaliais. Svarbiausia – pranešti, jei gyvūnas jau prieš kelionę atrodė nekaip. Kartą klientas nepranešė, kad šuo viduriuoja. Kelionės metu situacija pablogėjo. Teko sustoti dažniau, ieškoti veterinaro. Viskas išsisprendė, bet būtume galėję to išvengti, jei būtume žinoję iš anksto. Sąžiningumas – raktas.

15. Ar gyvūnai vežami atskirai?

Šunys ir katės – taip, visada atskirai. Tai saugumo klausimas. Bet šunys gali būti kartu, jei jie draugiški. Katės – atskirai, nes jos labiau linkusios į stresą kitų gyvūnų akivaizdoje. Jei norite, kad jūsų gyvūnas būtų visiškai vienas – galima užsakyti individualų pervežimą. Tai kainuoja daugiau, bet kai kuriems gyvūnams tai geriau. Ypač tiems, kurie agresyvūs arba labai jautrūs. Mes tai suprantame ir pritaikome paslaugą.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno į Lietuvą

16. Kiek kainuoja?

Mažas gyvūnas – apie 200-300 eurų. Didelis šuo – 350-500. Individualus pervežimas – 600-800. Tai orientacinės kainos. Tiksliai pasakysime, kai žinosime visus duomenis: gyvūno dydį, svorį, maršrutą, pageidaujamą datą. Konsultacija ir kainos skaičiavimas – nemokama. Skambinkite arba rašykite. Mes neimame už konsultaciją. Mokate tik už pačią kelionę.

17. Ar galima derėtis?

Galima kalbėtis. Bet kaina nėra iš lubų. Yra kuras, vairuotojo darbas, draudimas, transporto priežiūra. Mes neimame daugiau nei reikia. Bet jei vežate du gyvūnus – galima rasti kompromisą. Arba jei esate nuolatinis klientas. Vienas veislyno savininkas veža pas mus reguliariai – jam taikome nuolaidą. Sąžininga abiems pusėms.

18. Kada mokama?

30 procentų avansas prieš kelionę, likusi dalis – pristatymo metu. Tai standartinė tvarka. Grynais ar pavedimu – jūsų pasirinkimas. Galima mokėti ir visą sumą iš anksto. Arba tik po kelionės – jei pasitikime vienas kitu. Bet avansas – rekomenduojama. Jis rezervuoja vietą.

19. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne. Nėra. Ką susitarėm – to laikomės. Jei kas nors pasikeitė – pavyzdžiui, maršrutas pailgėjo – pranešame prieš tai. Jokių staigmenų pabaigoje. Tai ne mūsų stilius. Mes norime, kad klientas pasitikėtų, o pasitikėjimas neatsiranda iš staigmenų.

20. Ar į kainą įeina draudimas?

Taip, pagrindinis draudimas įeina. Jis apima nelaimingus atsitikimus, ligas kelionės metu. Bet neapima dalykų, kurie buvo iki kelionės. Jei norite papildomo draudimo – galima suderinti, bet tai kainuos papildomai. Dauguma klientų užtenka pagrindinio.

Specialūs atvejai – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno

21. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne. Griežtai ne. Jei gyvūnas serga – jis turi gydytis. Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Mes ne veterinarijos klinika, mes negalime rizikuoti nei savo, nei kitų gyvūnų sveikata. Vienas klientas norėjo vežti šunį su ausų infekcija. Atsisakėme. Jis supyko, bet po savaitės pripažino, kad gerai padarėme. Sveikata svarbiau nei terminas.

22. Ar vežate nėščias kales?

Ne. Per didelis stresas ir rizika. Mes ne veterinarijos klinika, negalime priimti gimdymo. Tas pats katėms. Jei katė nėščia – ji nekeliauja. Geriau palaukti, kol mažyliai gimsta ir paauga. Tai sveikas protas, ne diskriminacija.

23. Kaip vežate didelius šunis?

Dideliems šunims reikia daugiau vietos – tai akivaizdu. Mūsų transportuose yra specialios zonos. Šuo turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Svarbu sąžiningai nurodyti svorį ir dydį. Vienas klientas pasakė, kad jo šuo „apie 30 kg", o realiai buvo 45. Tai sukėlė problemų. Sąžiningumas labai padeda.

24. Ar vežate senus gyvūnus?

Taip, bet atsargiai. Seni gyvūnai dažniau serga, dažniau pavargsta. Jei veterinaras leidžia – vežame. Stojame dažniau, stebime atidžiau. Bet jei veterinaras sako ne – klausome. Vienas 14 metų šuo su širdies problema – veterinaras rekomendavo nevežti. Po mėnesio šuo pasijuto geriau, ir mes sėkmingai nuvežėme. Kantrybė – geriausias sprendimas.

25. Ką daryti, jei planai pasikeitė?

Praneškite kuo anksčiau. Mes pakeisime datą. Nemokamai, jei pranešate 48 valandas prieš. Jei vėliau – gali būti, kad prarasite avansą. Bet net ir tada – kalbamės. Esame žmonės, suprantame. Tik prašome – nedingkite. Blogiausia, kai klientas užsisako ir neatsiliepia. Komunikacija – raktas.

26. Ar galima stebėti kelionę?

Taip. Vairuotojas gali siųsti nuotraukas, pranešti, kur yra. Mes turime GPS, tai visada žinome, kur transportas. Klientams galime pasakyti tikslų atvykimo laiką. Vienas klientas prašė pranešti kas valandą – tai šiek tiek per daug, bet supratome jo nerimą. Jo šuo buvo senas, ir jis bijojo. Siuntėm nuotraukas. Šuo visą kelią miegojo. Ramiausias keleivis.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas. Dokumentai, narvas, tinkama data – viskas išsprendžiama. Mes vežame reguliariai, žiname kelią, žiname taisykles. Svarbiausia – bendrauti ir būti sąžiningiems. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti nei nusivilti. Laukiame jūsų skambučio.