Naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno

Kai reikia parvežti augintinį iš Berlyno, dažniausiai žmonės nežino nuo ko pradėti. Viskas atrodo sudėtinga – dokumentai, narvai, skiepai, o dar tas neaiškus jausmas, ar gyvūnas saugiai pasieks namus. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir matau, kad dauguma klientų turi panašių klausimų. Vieni perka šunį iš veislyno, kiti kraustosi atgal į Lietuvą, tretiems reikia parvežti katiną po ilgo vizito pas draugus Berlyne. Kiekviena situacija skirtinga, bet pagrindiniai dalykai lieka tie patys. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie naminių gyvūnų transportavimą iš Berlyno į Lietuvą.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno

1. Kokių dokumentų reikia norint parvežti šunį iš Berlyno?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai ES augintinio pasas, kurį išduoda veterinaras. Jame turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema. Jei vežate pirmą kartą, gali atrodyti painu, bet iš tiesų viskas paprasčiau nei atrodo. Pasas galioja visoje ES, tad jei jį turite, problemų neturėtų kilti. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai svarbu, nes kitaip pasienyje gali kilti nesusipratimų. Patariu visada turėti paso kopiją atskirai – jei originalas dingtų, bent kažką turėsite.

2. Ar reikia papildomų dokumentų vežant gyvūną iš Vokietijos?

Paprastai užtenka ES augintinio paso ir mikroschemos numerio. Tačiau jei gyvūnas yra tam tikros veislės – pavyzdžiui, amerikiečių stafordšyro terjeras – gali reikėti papildomų leidimų. Vokietija turi savo taisykles dėl kovinių šunų veislių, ir Lietuvoje taip pat yra apribojimų. Būna, kad žmonės nežino šių niuansų ir tada susiduria su nemaloniais siurprizais. Prieš kelionę visada patikrinkite konkrečios veislės reikalavimus. Jei abejojate, skambinkite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – jie paaiškins konkrečiai jūsų atvejui. Geriau užduoti kvailą klausimą iš anksto, nei vėliau aiškintis pasienyje.

3. Ką daryti, jei augintinio pasas pasibaigęs?

Tekstas negalioja – reikia naujo paso. Tai reiškia, kad turėsite kreiptis į veterinarą Berlyne, kad jis išduotų naują dokumentą. Procedūra paprasta, bet užtrunka. Veterinaras patikrins mikroschemą, atnaujins skiepų įrašus ir išduos naują pasą. Kaina priklauso nuo klinikos – Berlyne kainos svyruoja nuo 30 iki 80 eurų. Vienas mano klientas buvo pamiršęs, kad pasas baigėsi prieš pusmetį. Atvažiavo paimti šuns ir tik tada pastebėjo. Teko laukti dvi dienas, kol veterinaras sutvarkė dokumentus. Todėl visada patikrinkite paso galiojimą prieš planuojant kelionę – tai sutaupo laiko ir nervų.

4. Ar reikia veterinarinio pažymėjimo prieš vežant gyvūną?

Taip, veterinarinis sveikatos pažymėjimas reikalingas. Jį išduoda veterinaras likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki kelionės. Šiame dokumente patvirtinama, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti. Skamba formaliai, bet iš tiesų tai greitas patikrinimas – veterinaras apžiūri gyvūną, pamatuoja temperatūrą, patikrina bendrą būklę. Kartais būna, kad gyvūnas turi nedidelę sveikatos problemą – pavyzdžiui, ausų uždegimą – ir veterinaras rekomenduoja palaukti kelias dienas. Tai nutiko vienai moteriai, kuri norėjo parvežti savo katiną iš Berlyno. Teko atidėti kelionę savaitei. Nemalonu, bet saugiau. Geriau palaukti, nei vežti sergantį gyvūną.

5. Kokius dokumentus reikia vežant gyvūną iš trečiosios šalies per Berlyną?

Jei gyvūnas atvyko iš ne ES šalies ir dabar jį vežate per Berlyną į Lietuvą, situacija sudėtingesnė. Reikia importo dokumentų, veterinarinio sertifikato ir kartais karantino pažymėjimo. Kiekvienas atvejis individualus – priklauso nuo to, iš kurios šalies gyvūnas atvyko. Pavyzdžiui, gyvūnai iš Jungtinės Karalystės po Brexit turi kitokius reikalavimus nei anksčiau. Būna, kad žmonės nežino šių pokyčių ir tada susiduria su problemomis. Patariu pasikonsultuoti su specialistu prieš planuojant tokią kelionę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi informaciją savo svetainėje, bet kartais ji pasenusi, todėl geriau skambinti tiesiogiai.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas iš Berlyno

6. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei iš Berlyno?

Paruošimas priklauso nuo gyvūno. Šunys paprastai lengviau išgyvena keliones nei katės. Svarbu, kad gyvūnas būtų pripratęs prie narvo ar transportavimo dėžės. Jei katė niekada nebuvo narve, kelionė gali būti stresinė. Patariu pradėti pratinti prie narvo likus bent savaitei iki kelionės – palikite atvirą narvą namuose, įdėkite ten skanėstų. Maistą rekomenduojama duoti likus 4-6 valandoms iki kelionės, kad gyvūnui nebūtų bloga. Vanduo visada turi būti prieinamas. Vienas šuo, kurį vežėme iš Berlyno, buvo taip pripratęs prie narvo, kad vos atidarę dureles jis pats įlindo. Tai idealus variantas, bet ne visada taip būna.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Berlyno į Lietuvą?

Grynas važiavimo laikas – apie 10-12 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Bet realiai su sustojimais kelionė užtrunka ilgiau. Sustojame kas 2-3 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti, pasivaikščioti (jei tai šuo) ar tiesiog pailsėti. Per Lenkiją yra keletas gerų poilsio aikštelių, kur galima saugiai išleisti šunį. Būna, kad dėl eismo ar kelių remonto kelionė pailgėja. Kartą važiavome iš Berlyno ir užstrigome kamštyje prie Poznanės – praradome beveik dvi valandas. Gyvūnai elgėsi ramiai, bet žmonės labiau nervinosi. Todėl visada planuokite su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei skubėti.

8. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Taip, naktinės kelionės turi savo privalumų. Gyvūnai paprastai būna ramesni, nes aplink tamsu ir mažiau dirgiklių. Be to, kelyje mažiau automobilių, tad kelionė sklandesnė. Tačiau yra ir minusų – vairuotojas pavargsta greičiau, o jei kas nors nutinka, sunkiau rasti pagalbą. Mes dažniausiai važiuojame dieną, bet jei klientas prašo, galime išvykti ir vakare. Vienas klientas pageidavo naktinės kelionės, nes jo katė labai jautri šviesai. Iš tiesų, katė miegojo beveik visą kelią. Bet tai ne visada veikia – kitas katinas buvo nervingas ir naktį, ir dieną. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, ir tai reikia priimti.

9. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet tam reikia būti pasiruošus. Visada vežuosi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – vaistus nuo pykinimo, raminamuosius (jei veterinaras išrašė), dezinfekuojančių priemonių. Jei gyvūnas pradeda vemti ar viduriuoti, sustojame ir vertiname situaciją. Kartais užtenka pailsėti, kartais reikia ieškoti veterinaro. Vokietijoje ir Lenkijoje yra 24 valandas dirbančių klinikų – jų sąrašą visada turiu telefone. Vieną kartą šuniui pakilo temperatūra ties Lodze. Radome budintį veterinarą, jis apžiūrėjo šunį, davė vaistų ir galėjome tęsti kelionę. Nemalonu, bet viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – ne panikuoti ir veikti greitai.

10. Ar gyvūnui reikia raminamųjų prieš kelionę?

Čia nuomonės išsiskiria. Kai kurie veterinarai rekomenduoja, kiti sako, kad geriau be jų. Raminamieji gali padėti nervingiems gyvūnams, bet jie taip pat gali sukelti šalutinį poveikį – pykinimą, mieguistumą arba atvirkščiai, hiperaktyvumą. Aš asmeniškai rekomenduoju pirmiausia išbandyti natūralias priemones – feromonų apykakles ar purškiklius. Jos veikia ne visiems, bet šalutinio poveikio nėra. Jei gyvūnas labai nerimauja, veterinaras gali išrašyti lengvą raminamąjį. Bet tai turi būti sprendžiama individualiai. Vienas mano klientas davė savo katei raminamųjų be veterinaro rekomendacijos – katė miegojo 14 valandų ir atsibudo tik Lietuvoje. Gal ir neblogai, bet rizikinga.

Narvai – gyvūnų vežimas iš Berlyno

11. Kokio dydžio narvas reikalingas vežant šunį?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai IATA reikalavimai, jei skraidinate lėktuvu, bet ir sausumos transportavimui tas pats principas. Per mažas narvas – gyvūnui nepatogu, per didelis – jis slysta viduje. Matuokite gyvūną nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo ir pridėkite apie 10-15 cm. Aukštis – nuo žemės iki ausų galiukų stovint. Būna, kad žmonės atveža narvą, kuris akivaizdžiai per mažas. Vienas vyras atėjo su kokerio spanieliu ir narvu, tinkamu jorkšyrui. Sakė, „mano draugas sakė, kad užteks". Neužteko. Teko ieškoti kito narvo paskutinę minutę. Todėl matuokite atsakingai.

12. Ar tinka plastikinis narvas ar geriau metalinis?

Abu variantai tinka, bet turi skirtumų. Plastikiniai narvai lengvesni, juos lengviau valyti, ir gyvūnas jaučiasi saugiau – jie labiau uždari. Metaliniai narvai geresni ventiliacijos prasme, juos lengviau sulankstyti, bet kai kurie gyvūnai jaučiasi pažeidžiami, kai mato aplinką iš visų pusių. Katėms paprastai geriau plastikiniai – jos mėgsta uždaras erdves. Šunims priklauso nuo charakterio. Mano patirtis rodo, kad dideli šunys geriau jaučiasi metaliniuose narvuose, o mažiems užtenka ir plastikinio. Svarbiausia – kad narvas būtų stabilus ir neslystų automobilyje. Naudoju specialius diržus, kad narvas būtų pritvirtintas. Tai saugiau ir gyvūnui, ir vairuotojui.

13. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Į narvą rekomenduoju dėti pažįstamą pledą ar drabužį su šeimininko kvapu. Tai ramina gyvūną. Vandens dubenėlis turi būti pritvirtintas prie narvo, kad neišsipiltų. Galima dėti kelis skanėstus, bet ne per daug – gyvūnas gali susijaudinti arba, atvirkščiai, viską suėsti ir vėliau vemti. Žaislai – priklauso nuo gyvūno. Kai kurie šunys mėgsta kramtyti žaislus, kitiems tai neramu. Katėms kartais padeda katžolės žaislas. Viena katė, kurią vežiau iš Berlyno, turėjo mažą pliušinį peliuką – ji su juo miegojo visą kelią. Atrodė mielai. Bet kita katė tą patį žaislą būtų išmetusi iš narvo per pirmas penkias minutes. Pažįstate savo gyvūną geriau nei aš.

14. Kaip pripratinti gyvūną prie narvo prieš kelionę?

Geriausias būdas – pradėti likus bent savaitei. Pastatykite narvą kambaryje, palikite atviras duris, įdėkite viduje skanėstų. Leiskite gyvūnui tyrinėti savo tempu. Negalima versti – tai sukels neigiamas asociacijas. Po kelių dienų pradėkite maitinti gyvūną narve. Tada uždarykite duris trumpam – 5 minutėms, 10 minučių, ilgiau. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei gyvūnas nerodo streso ženklų, esate teisingame kelyje. Viena šeima iš Berlyno pradėjo pratinti savo šunį prie narvo likus mėnesiui iki kelionės – šuo taip priprato, kad dabar jis ten miega naktimis. Tai neįprasta, bet veikia. Kita šeima bandė viską padaryti per dieną – šuo iki šiol bijo narvo. Skubėti neverta.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno

15. Kiek kainuoja parvežti gyvūną iš Berlyno?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, ar vežate vieną, ar su kitais gyvūnais, kokių papildomų paslaugų reikia. Mažo gyvūno transportavimas paprastai kainuoja mažiau nei didelio šuns. Be to, svarbu ar tai individualus vežimas, ar grupinis. Individualus brangesnis, bet greitesnis ir gyvūnui mažiau streso. Grupinis pigesnis, bet kelionė ilgesnė, nes reikia surinkti ir išlaipinti kitus gyvūnus. Konkrečių kainų čia nerašysiu, nes jos keičiasi, bet orientuokitės, kad tai nėra pigi paslauga. Ir jei kas siūlo įtartinai mažą kainą – paklauskite, kas įeina. Kartais pigiai reiškia, kad kažkas bus praleista – dokumentų patikra, sustojimai ar panašiai.

16. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei gyvūnas yra didelis ir reikia specialaus narvo, tai gali kainuoti papildomai. Jei reikia veterinaro paslaugų pakeliui – taip pat. Kartais klientai prašo sustoti tam tikroje vietoje – tai irgi gali įtakoti kainą. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas turi specialių poreikių, pavyzdžiui, reikia vaistų duoti tam tikru laiku, tai užima papildomo laiko. Vienas klientas prašė sustoti kas valandą, nes jo šuo turėjo sveikatos problemų. Suprantama, bet tai reiškė, kad kelionė užtruko beveik 16 valandų. Kaina atitinkamai buvo didesnė. Svarbiausia – viską aptarti iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų pabaigoje.

17. Kaip sumažinti vežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – rinkitės grupinį vežimą, jei laikas nėra kritinis. Antra – pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kad nebūtų papildomų išlaidų dėl vėlavimo arba skubaus tvarkymo. Trečia – jei įmanoma, derinkite kelionę su kitais klientais, kurie veža gyvūnus tuo pačiu maršrutu. Ketvirta – turėkite savo narvą, jei jis atitinka reikalavimus. Nuomojamas narvas gali kainuoti papildomai. Penkta – planuokite kelionę ne piko metu. Prieš Kalėdas ar vasarą kainos paprastai aukštesnės, nes paklausa didesnė. Rugsėjį ar sausį galima rasti geresnius pasiūlymus. Bet tai ne taisyklė – tiesiog tendencija.

18. Ar reikia mokėti avansą už vežimą?

Paprastai taip – dauguma vežėjų prašo avansą, kad rezervuotų vietą. Tai normali praktika. Avanso dydis skiriasi – vieni prašo 30 procentų, kiti 50. Svarbu gauti patvirtinimą su visomis detalėmis – data, laiku, kaina, kas įeina. Būna, kad žmonės sumoka avansą be jokio sutikimo ir vėliau negali susisiekti su vežėju. Tai retai, bet pasitaiko. Todėl rekomenduoju rinktis patikrintus vežėjus, pasiskaityti atsiliepimus, paprašyti rekomendacijų. Viena moteris iš Kauno pasakojo, kad sumokėjo avansą vežėjui iš skelbimų portalo ir tas žmogus tiesiog dingo. Nemalonu. Dabar ji veža tik per rekomendacijas. Išmintingas sprendimas.

Gyvūnų tipai – vežimas iš Berlyno

19. Ar vežate tik šunis ir kates ar ir kitus gyvūnus?

Paprastai vežame šunis ir kates – tai dažniausi atvejai. Bet kartais gauname užklausų dėl kitų gyvūnų – triušių, šinšilų, paukščių. Su kiekvienu reikia individualaus požiūrio. Paukščiams reikia specialių narvų, triušiai jautrūs temperatūros pokyčiams. Vieną kartą vežėme žiurkėną iš Berlyno – mažas gyvūnas, bet reikalavimų tiek pat, kiek dideliam šuniui. Dokumentai, narvas, veterinarinis pažymėjimas. Šeimininkas juokėsi, kad žiurkėnas keliauja prabangiau nei jis pats. Bet taisyklės yra taisyklės. Jei turite neįprastą augintinį, skambinkite iš anksto – aptarsime, ar galime padėti ir kokiomis sąlygomis.

20. Kaip vežti šuniuką ar kačiuką iš Berlyno?

Jauni gyvūnai reikalauja daugiau dėmesio. Šuniukai ir kačiukai dažnai dar neturi visų skiepų, o pasiutligės skiepas paprastai daromas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus. Be to, jauni gyvūnai greičiau pavargsta, dažniau tuštinasi ir gali būti nervingesni. Jei perkate šuniuką iš veislyno Berlyne, įsitikinkite, kad veislyno veterinaras paruošė visus dokumentus. Būna, kad veisėjai žada sutvarkyti dokumentus, bet paskui paaiškėja, kad kažko trūksta. Vienas klientas atvažiavo pasiimti haskių veisimo šuniuko ir tik vietoje sužinojo, kad mikroschema nebuvo užregistruota. Teko važiuoti į vietinį veterinarą ir viską tvarkyti. Planuokite laiką su atsarga.

21. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, tai įmanoma, bet reikia pasiruošti. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo narvą, savo dokumentus. Negalima sukišti dviejų šunų į vieną narvą, nebent jie labai maži ir tai leidžia taisyklės. Katės paprastai turi būti atskirai – jos teritoriniai gyvūnai ir gali konfliktuoti. Jei vežate šunį ir katę kartu, geriau juos laikyti toliau vienas nuo kito, kad nebūtų streso. Viena šeima iš Berlyno vežė tris kates – kiekviena savo narve, bet visos vienoje mašinoje. Pirmą valandą buvo daug kniaukimo, paskui visos užmigo. Svarbu, kad narvai būtų stabilūs ir nesiliestų – tai sumažina konfliktų tikimybę.

22. Kaip vežti agresyvų ar labai nervingą gyvūną?

Tai sudėtingiausias atvejis. Agresyvūs gyvūnai turi būti vežami atskirai, su papildomomis saugumo priemonėmis. Kartais veterinaras rekomenduoja raminamuosius, bet ne visada tai padeda. Svarbu informuoti vežėją apie gyvūno elgesį iš anksto – tai ne gėda, tai atsakingumas. Vienas rotveileris, kurį vežėme iš Berlyno, buvo labai teritorinis. Šeimininkas perspėjo, kad šuo gali būti agresyvus nepažįstamiems žmonėms. Mes priėmėme papildomų priemonių – vežėme jį atskirai, be kitų gyvūnų, ir vairuotojas nebandė jo glostyti. Viskas praėjo gerai. Bet jei gyvūnas yra pavojingas, gali tekti ieškoti specializuoto vežėjo, kuris turi patirties su tokiais atvejais.

Specialūs atvejai – vežimas iš Berlyno

23. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo kelionės metu?

Tai košmaras, bet nutinka. Pirmas dalykas – neprarasti ramybės. Sustokite saugioje vietoje, uždarykite automobilio duris. Negalima gaudyti gyvūno panikoje – jis dar labiau išsigąs. Geriau atsisėsti, kalbėti ramiai ir laukti, kol gyvūnas prieis pats. Turėkite skanėstų ranka. Vienas atvejis – katė iššoko iš narvo per sustojimą Lenkijoje. Šeimininkė pradėjo bėgioti paskui ją, katė dar labiau išsigando ir pasislėpė po mašina. Užtruko 40 minučių, kol ją sugavome. Po to visą likusią kelionę katė sėdėjo ramiai, lyg nieko nebūtų nutikę. Bet pamoka išmokta – visada tikrinti, ar narvas gerai uždarytas, prieš atidarant automobilio duris.

24. Ar galima vežti sergantį gyvūną?

Paprastai ne – veterinarinis pažymėjimas reikalingas, o sergantis gyvūnas jo negaus. Bet yra išimčių. Jei gyvūnas serga lėtine liga, kuri kontroliuojama vaistais, veterinaras gali išduoti pažymėjimą su pastabomis. Svarbu, kad liga nebūtų užkrečiama ir kad gyvūnas būtų stabilios būklės. Vienas šuo turėjo diabetą – šeimininkė davė jam insuliną pagal grafiką, ir veterinaras leido vežti. Bet jei gyvūnas turi ūmią infekciją ar karščiuoja – kelionė turi būti atidėta. Tai ne tik dėl taisyklių, bet ir dėl paties gyvūno gerovės. Kelionė sergančiam gyvūnui – papildomas stresas, kurio jis nusipelno išvengti.

25. Kaip elgtis, jei vėluojate atsiimti gyvūną?

Gyvenimas nenuspėjamas – kartais skrydis vėluoja, kartais susiduri su nenumatytais reikalais. Svarbiausia – informuoti vežėją kuo greičiau. Mes suprantame, kad nutinka dalykų, bet turime planuoti savo laiką. Jei vėluojate valandą ar dvi – paprastai ne problema. Bet jei vėluojate ilgiau, gali tekti rasti sprendimą – pavyzdžiui, pristatyti gyvūną kitu laiku ar į kitą vietą. Vienas klientas turėjo atsiimti savo šunį Vilniuje 18 valandą, bet jo skrydis iš Berlyno vėlavo keturias valandas. Susitarėme, kad paliksime šunį pas pažįstamą veterinarą nakčiai. Ne idealu, bet geriau nei laukti nežinia kiek. Komunikacija – raktas į viską.

26. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako ėsti po kelionės?

Tai gana normalu – gyvūnai po stresinės kelionės kartais neėda vieną ar dvi dienas. Svarbu, kad vandenį gertų. Jei gyvūnas neėda ilgiau nei dvi dienas, reikėtų kreiptis į veterinarą. Bet dažniausiai tai tiesiog streso pasekmė. Duokite lengvai virškinamo maisto, nekeiskite raciono iš karto. Vienas katinas po kelionės iš Berlyno neėdė tris dienas – šeimininkė jau panikavo, bet ketvirtą dieną jis pradėjo ėsti kaip niekur nieko. Veterinaras sakė, kad katės ypač jautrios pokyčiams. Svarbu stebėti, bet ne dramatizuoti. Jei gyvūnas elgiasi kitaip keistai – slepiasi, agresyvus, daug miega – tai gali būti normalu po kelionės, bet jei tęsiasi ilgiau, kreipkitės į specialistą.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Berlyno nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, narvas, veterinarinis patikrinimas – tai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia sutvarkyti iš anksto. Kelionė pati savaime paprastai praeina gerai, jei gyvūnas pripratęs prie narvo ir yra sveikas. Svarbiausia – ne viską daryti paskutinę minutę ir bendrauti su vežėju. Jei turite klausimų, skambinkite – geriau paklausti per daug nei per mažai. Saugios kelionės jums ir jūsų augintiniui.