Naminių gyvūnų vežimas į Germany, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjau vežti naminius gyvūnus į Vokietiją, maniau, kad tai bus paprastas darbas – paimi, nuveži, atiduodi. Bet greitai supratau, kad kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį, savo poreikius, o kartais ir savo keistenybių. Šuo, kuris bijo griaustinio. Katė, kuri nekenčia narvo. Triušis, kuris valgo tik vieno prekės ženklo granules. Naminių gyvūnų vežimas į Germany – tai kasdienis iššūkis, kurio metu mokaisi iš kiekvienos situacijos. Šiame straipsnyje dalinuosi tuo, ką sužinojau per metus, kad jums būtų lengviau suprasti, kas jūsų laukia.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas Vokietija

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno pervežimui į Vokietiją?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Kodėl? Nes dokumentai užtrunka. Veterinaro vizitas, skiepai, sertifikatai – viskas turi savo terminus. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną. Sveikatos sertifikatas galioja 10 dienų. Mikročipas turi būti užregistruotas. Jei pradėsite paskutinę savaitę – rizikuojate viską praleisti. Turėjau klientą, kuris paskambino trečiadienį, o penktadienį jau norėjo vežti – neįmanoma. Pasiruošimas trunka, ir tai normalu. Geriau pradėti anksčiau ir ramiai laukti kelionės dienos.

2. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Vokietiją?

Pagrinde trys dalykai: ES gyvūno pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Pase turi būti įrašyti visi skiepai, gyvūno identifikacijos numeris, savininko duomenys. Mikročipas turi atitikti ISO 11784/11785 standartą – 15 skaitmenų. Senesni mikročipai kartais neatitinka, tada reikia naujo. Be to, veterinaras turi išduoti sveikatos sertifikatą, patvirtinantis, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Vienas žmogus atsivežė šunį su pasu, bet pasirodo, kad pasas išduotas ne ES šalyje – teko tvarkyti papildomus dokumentus. Visada patikrinkite, ar pasas atitinka ES standartus.

3. Ar skiriasi reikalavimai šunims ir katėms?

Iš esmės ne – abiem reikia paso, mikročipo ir pasiutligės skiepo. Bet yra niuansų. Šunims kartais reikia papildomų skiepų priklausomai nuo veislės – pavyzdžiui, nuo erkių pernešamų ligų. Katėms to nereikalaujama, bet rekomenduoja. Be to, kai kurios šunų veislės yra draudžiamos Vokietijoje – koviniai šunys, pitbuliai ir pan. Apie tai reikia žinoti iš anksto. Turėjome užklausą vežti Amerikos pitbulterjerą – teko atsisakyti, nes Vokietijoje tai draudžiama. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Prieš vežant bet kokį gyvūną – pasitikrinkite konkrečius reikalavimus.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Reikia gauti. Tai padarys bet kuris licencijuotas veterinaras. Pirmiausia įdedamas mikročipas (jei dar nėra), tada daromi reikiami skiepai, ir tik tada išduodamas pasas. Viskas gali užtrukti kelias savaites, priklausomai nuo to, kiek skiepų trūksta. Vienas žmogus atėjo su šunimi be jokių dokumentų – nei paso, nei skiepų. Pasakiau, kad reikia bent mėnesio pasiruošimo. Jis nustebo – galvojo, kad užteks poros dienų. Deja, biurokratija yra biurokratija. Pradėkite ruoštis laiku, ir viskas bus gerai.

5. Ar reikia karantino vežant gyvūną į Vokietiją?

Ne, jei visi dokumentai tvarkingi. Karantinas taikomas tik tada, kai kažkas trūksta – pavyzdžiui, pasiutligės skiepas negalioja arba mikročipas neįregistruotas. Tada Vokietijos pusė gali reikalauti karantino – tai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo situacijos. Turėjome klientą, kurio šuo buvo sulaikytas pasienyje dėl neteisingai užpildyto paso – trys dienos karantine, kol viskas išsiaiškino. Šuo išgyveno, bet streso buvo daug. Todėl visada sakau – patikrinkite dokumentus tris kartus prieš kelionę.

Transportavimas – vežame naminius gyvūnus kasdien

6. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis. Ne paprastu mikroautobusu, o tuo, kuris įrengtas gyvūnų pervežimui – ventiliacija, temperatūros kontrolė, saugūs tvirtinimai. Kiekvienas gyvūnas turi savo vietą, atskirtą nuo kitų. Mes vežame kiekvieną dieną, tai transportas visada paruoštas. Bet pripažinsiu, ne viskas tobula. Vieną kartą sugedo kondicionierius vasarą – teko skubiai ieškoti pakaitinio automobilio. Užtrukom, bet gyvūnai nenukentėjo. Tokių dalykų neplanuoji, bet turi būti pasiruošęs.

7. Kiek gyvūnų vežate vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Jei maži gyvūnai – katės, maži šunys – galime vežti iki 8-10. Jei dideli šunys – 4-5. Kiekvienas turi pakankamai vietos ir negali pasiekti kito gyvūno. Mes neperkrauname transporto – tai nesaugu ir neetiška. Turėjome pasiūlymą vežti 15 kačių vienu reisu – atsisakėm, nes tai būtų per ankšta. Geriau padaryti du reisus nei sukelti stresą gyvūnams. Klientai kartais nori sutaupyti, bet gyvūnų gerovė svarbiau nei pinigai. Bent jau mums.

8. Kaip palaikote temperatūrą transporto priemonėje?

Turime automatinę klimato kontrolę. Vasarą – vėsiname, žiemą – šildome. Optimali temperatūra gyvūnams – 18-22 laipsniai. Karščiausiomis vasaros dienomis vežame anksti ryte arba vakare, kad išvengtume karščio. Žiemą – atvirkščiai, dieną, kai šilčiau. Vieną vasarą buvo 35 laipsniai karščio – atidėjome kelionę trimis valandomis, kol atvėso. Klientas suprato, nes jo šuo būtų kentėjęs. Temperatūra – vienas svarbiausių dalykų pervežime. Vienas laipsnis per daug gali sukelti gyvūnui šilumos smūgį.

9. Ar gyvūnai gali gauti maisto ir vandens kelionės metu?

Taip, vanduo visada prieinamas. Maistas – priklauso nuo kelionės trukmės. Jei iki 6 valandų – paprastai nereikia, gyvūnas ištvers. Jei ilgiau – duodame maisto per sustojimą. Bet ne per daug – pilnas skrandis + kelionė = blogas derinys. Ypač šunims, kurie linkę į skrandžio sukimąsi. Todėl rekomenduoju nešerti 4-6 valandas prieš kelionę. Vienas šeimininkas davė šuniui pilną dubenį prieš kelionę – šuo vėmė visą kelią. Nuo tada visada perspėju – mažiau maisto prieš važiavimą.

10. Ką darote, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Pirmiausia – vertiname situaciją. Jei lengvas negalavimas – stebime, duodame vandens, raminame. Jei rimčiau – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Turime kontaktus Lenkijoje ir Vokietijoje, kur galime kreiptis ekstra atveju. Vieną kartą šuo pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija į kažką. Sustojome, radome veterinarą, šuo gavo vaistų, viskas gerai baigėsi. Bet tai kainavo papildomą dieną. Svarbu, kad šeimininkas būtų pasiekiamas telefonu visos kelionės metu – kad galėtume priimti sprendimą kartu.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas Germany

11. Kas yra ES gyvūno pasas?

Tai dokumentas, kurį išduoda veterinaras ir kuriame surašyta visa informacija apie gyvūną – identifikacijos numeris, skiepų istorija, savininko duomenys. Jis galioja visose ES šalyse. Be jo negalima legaliai vežti gyvūno per sieną. Pasas atrodo kaip maža knygelė su saugos elementais – panašiai kaip žmogaus pasas, tik mažesnis. Vienas klientas pasakė, kad jo šuo turi geresnį pasą nei jis pats – šyptelėjau, bet iš dalies tiesa. Dokumentas rimtas, ir reikia jį saugoti. Praradus pasą – reikia naujo, o tai užtrunka.

12. Kaip registruoti mikročipą?

Mikročipą įdeda veterinaras, o registracija priklauso nuo šalies. Lietuvoje – PetVet arba kita registruota sistema. Veterinaras turėtų tai padaryti iškart po čipo įdėjimo, bet visada patikrinkite patys. Eikite į registrą, suveskite čipo numerį ir pažiūrėkite, ar rodo jūsų gyvūną. Turėjome atvejį, kai veterinaras pamiršo užregistruoti – klientas sužinojo tik pasienyje. Nemalonu. Todėl visada patikrinkite patys. Tai užtrunka penkias minutes, bet gali išgelbėti nuo didelių problemų.

13. Ką daryti, jei pasas išduotas ne ES šalyje?

Tada reikia konvertuoti jį į ES standartą arba gauti naują. Tai priklauso nuo to, iš kurios šalies pasas. Jei iš Jungtinės Karalystės po Brexit – reikia papildomų dokumentų. Jei iš Ukrainos ar Baltarusijos – kitokie reikalavimai. Geriausia kreiptis į veterinarą, kuris turi patirties su tarptautiniais gyvūnų dokumentais. Mes patys negalime tvarkyti dokumentų, bet galime nukreipti pas tinkamus specialistus. Vienas žmogus atsivežė šunį iš Moldovos – užtruko tris savaites sutvarkyti viską. Bet pavyko.

14. Ar reikia paso kiekvienam gyvūnui atskirai?

Taip, kiekvienas gyvūnas turi turėti savo pasą. Net jei vežate du šunis iš tos pačios šeimos – kiekvienam atskiras dokumentas. Negalima vieno paso dviems gyvūnams. Tai atrodo akivaizdu, bet turėjome atvejį, kai žmogus atėjo su vienu pasu dviem katėms – „jos sesės". Paaiškinome, kad taip negalima. Teko važiuoti pas veterinarą antrą pasą daryti. Užtruko, bet kitaip neįmanoma. Kiekvienas gyvūnas – atskiras dokumentas, atskiras mikročipas, atskiras identifikavimas.

15. Kiek kainuoja dokumentų sutvarkymas?

Veterinaro vizitas ir pasas – apie 30-50 eurų. Mikročipas – 20-30 eurų. Skiepai – priklauso nuo to, kokių reikia. Pasiutligės skiepas – apie 15-25 eurų. Sveikatos sertifikatas – dar 20-40 eurų. Iš viso gali susidaryti 100-150 eurų vien dokumentams. Tai be pervežimo kainos. Vienas žmogus nustebo, kad dokumentai kainuoja tiek pat, kiek pervežimas – bet taip yra. Sveikata kainuoja, ir tai normalu. Geriau investuoti į dokumentus nei vėliau mokėti baudas ar karantino išlaidas.

Kelionės specifika – vežame į Vokietiją kasdien

16. Koks maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai važiuojame per Lenkiją. Du pagrindiniai maršrutai – per Varšuvą į Berlyną arba per Poznanę į Berlyną. Jei reikia į pietinę Vokietiją – per Krokuvą ir Čekiją arba tiesiai per Lenkiją iki Miuncheno. Maršrutas priklauso nuo tikslo miesto ir eismo sąlygų. Mes vežame kiekvieną dieną, tai žinome, kur geriau važiuoti. Bet keliai keičiasi – remontai, avarijos, oro sąlygos. Vieną kartą užstrigome prie Varšuvos penkias valandas dėl avarijos – nieko nepadarysi. Svarbu, kad gyvūnai saugūs, o laikas – antraeilis dalykas.

17. Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Į Berlyną – maždaug 10-14 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Į Hamburgą – 12-16 valandų. Į Miuncheną – 16-20 valandų. Tai ilgos kelionės, ir gyvūnai jas ištveria, bet tai nėra lengva. Mes darome reguliarius sustojimus – kas 3-4 valandas. Per tą laiką gyvūnai gali atsipūsti, gauti vandens. Bet ilga kelionė yra ilga kelionė – nieko čia nepadarysi. Vienas šeimininkas klausė, ar galime nuvežti per 6 valandas – ne, tai fiziškai neįmanoma. Reikia nusiteikti, kad kelionė užtruks.

18. Ar vežate gyvūnus naktį?

Taip, ir tai netgi geriau kai kuriems gyvūnams. Naktį mažiau triukšmo, mažiau eismo, gyvūnai ramesni. Mes turime ir dieninius, ir naktinius reisus. Jei jūsų gyvūnas jautrus – rekomenduoju naktinį variantą. Bet tai ne visada įmanoma, priklauso nuo grafiko. Vienas klientas prašė vežti tik naktį, nes jo šuo bijo dienos triukšmo – sutarėm naktinį reisą. Šuo miegojo beveik visą kelią. Kitas norėjo dienos, nes norėjo sekti kelionę – irgi gerai. Pasirinkimas jūsų.

19. Kaip dažnai pranešate apie kelionės eigą?

Stengiamės pranešti kas 3-4 valandas – ypač po sustojimų. Siunčiame nuotrauką ar trumpą žinutę, kad viskas gerai. Jei kas nors negera – iškart skambiname. Turime klientų grupę, kurioje dalinamės informacija. Vienas žmogus norėjo žinutės kas valandą – tai jau per daug, bet sutarom kas dvi. Suprantu, kad neramu, bet negalime nuolat rašyti – reikia ir vairuoti. Balansas tarp informavimo ir saugaus vairavimo. Bet jei kažkas nutinka – pirmas skambutis jums.

Gyvūnų elgesys – naminių gyvūnų pervežimas Germany

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai nervinasi prieš kelionę?

Ramiai. Nervinatės jūs – nervinsis ir gyvūnas. Paruoškite narvą iš anksto, kad gyvūnas priprastų. Galite naudoti feromonų purškalą ar natūralius raminamuosius – bet tik veterinaro rekomendacija. Jokių saviveiklų su vaistais. Vienas žmogus davė šuniui savo raminamuosius – šuo vos kvėpavo. Teko skubiai ieškoti veterinarijos. Niekada neduokite gyvūnui žmogiškų vaistų. Jei gyvūnas labai jautrus – pasitarkite su veterinaru dėl tinkamų priemonių. Yra specialių preparatų gyvūnams – jie saugūs ir veiksmingi.

21. Ar gyvūnai gali susirgti nuo kelionės streso?

Gali, bet tai retai. Dažniausiai stresas pasireiškia viduriavimu, vėmimu ar apetito praradimu. Tai laikina – po kelionės gyvūnas atsigauna per kelias dienas. Bet jei simptomai išlieka ilgiau – kreipkitės į veterinarą. Turėjome atvejį, kai katė po kelionės nevalgė tris dienas – veterinaras pasakė, kad tai normalus streso atsakas, bet ketvirtą dieną pradėjo valgyti. Kitas atvejis – šuo pradėjo šlubuoti po kelionės – pasirodo, susižeidė koją narve. Dabar atidžiau tikriname, kad narvas būtų saugus.

22. Kaip padėti gyvūnui atsigauti po kelionės?

Ramia aplinka, pažįstami daiktai, normalus režimas. Nedarykite iš karto didelio šou – „pagaliau atvažiavai!" Gyvūnui reikia laiko adaptuotis naujoje vietoje. Palikite jį ramiai, tegul apuosto aplinką. Vanduo ir maistas turi būti prieinami, bet neverskite valgyti ar gerti. Vienas šeimininkas iš karto surengė „šventę" šuniui – svečiai, triukšmas, daug veiksmo. Šuo buvo dar labiau išsigandęs. Palaukite kelias dienas, kol gyvūnas apsipras, tada galite džiaugtis. Kantrybė – raktas.

23. Ar galima vežti agresyvų gyvūną?

Priklauso nuo agresijos lygio. Jei gyvūnas agresyvus tik svetimiems, bet ramiai sėdi narve – galime vežti, tik imsimės papildomų atsargumo priemonių. Jei gyvūnas agresyvus ir gali pakenkti sau ar kitiems – ne. Turėjome šunį, kuris puolė narvo dureles – teko atsisakyti, nes jis galėjo susižeisti. Šeimininkas suprato, nes pats žinojo problemą. Svarbu būti sąžiningam apie gyvūno elgesį – jei nutylėsite, gali kilti problemų kelionės metu.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas į Germany – tai kasdieninis darbas, kurio metu susiduriame su pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, kiekvienas šeimininkas turi savo lūkesčių. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl žinome, kad pasiruošimas ir dokumentai – tai pagrindas. Be jų niekas nevyksta. Jei planuojate vežti savo gyvūną – pradėkite ruoštis dabar, ne rytoj. Ir jei turite klausimų – skambinkite. Geriau vienas skambutis nei dešimt problemų.