Kačių pervežimas iš Berlyno į Lietuvą

Kačių pervežimas iš Berlyno į Lietuvą – tai maršrutas, kurio dažnumas nustebintų daugelį. Žmonės grįžta namo, kraustosi, veža kates pas tėvus arba tiesiog nori, kad augintinis būtų arčiau. Priežasčių daug, o klausimų – dar daugiau. Kaip organizuoti? Kiek kainuoja? Ką daryti su dokumentais? Dirbu šioje srityje ne pirmus metus ir galiu pasakyti – grįžtamasis maršrutas turi savų niuansų. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, norinčių parvežti kates iš Vokietijos.

Organizacija – kačių pervežimas iš Berlyno

1. Kaip užsisakyti katės pervežimą iš Berlyno?

Skambinkite arba rašykite. Papasakokite situaciją – kur katė, kur reikia nuvežti, kada. Mes pasiūlysime variantus. Paprastai turime reguliarius maršrutus Berlynas–Lietuva, todėl galime paimti katę bet kurią dieną. Bet geriau užsisakyti bent savaitę prieš – tada turime laiko viską suplanuoti. Vienas klientas skambino ketvirtadienį ir norėjo, kad penktadienį katė jau būtų Kaune. Pavyko, nes maršrutas jau buvo. Bet jei būtų skambinęs penktadienį ryte – būtų tekę laukti pirmadienio. Planavimas svarbu.

2. Ar paimate katę iš bet kurios Berlyno vietos?

Taip, bet su sąlygomis. Jei adresas pagrindinio maršruto kelyje – jokių problemų. Jei toli nuo maršruto – gali tekti mokėti papildomai. Berlynas didelis miestas, ir ne visi rajonai pakeliui. Vienas klientas gyveno šiauriniame Berlyno pakraštyje – teko važiuoti papildomus 30 km. Sutikom, bet kaina buvo kitokia. Geriau iš karto pasakyti adresą, kad galėtumėm tiksliai paskaičiuoti. Staigmenos nemėgstam – jau sakiau tai anksčiau, bet pakartosiu, nes svarbu.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Berlyno į Lietuvą?

Maždaug 12-14 valandų iki Vilniaus, iki Kauno – kiek mažiau. Tai ilgas kelias, bet mes darome sustojimus. Vienas dalykas – kelias iš Berlyno į Lietuvą kartais būna greitesnis nei atvirkščiai, nes mažiau eismo. Bet tai ne taisyklė – priklauso nuo dienos, metų laiko, oro. Vieną kartą žiemą užstrigom sniege prie Poznanės – niekas nejuda. Užtrukom papildomas 3 valandas. Katė miegojo, mes nervinomės. Bet viskas baigėsi gerai. Kelias yra kelias – nenuspėjamas.

4. Ar galite paimti katę iš Berlyno ir tą pačią dieną pristatyti į Lietuvą?

Taip, jei išvykstame anksti ryte. Paprastai iš Berlyno pajudame 5-6 valandą ryto, ir vakare katė jau Lietuvoje. Bet tai priklauso nuo tikslo. Jei Vilnius – taip. Jei Klaipėda – gali tekti nakvoti pakeliui. Mes nevairuojam 20 valandų be pertraukos – tai pavojinga. Vairuotojas turi pailsėti, kitaip rizikuojam visais. Vienas klientas prašė, kad „būtinai tą pačią dieną". Paaiškinau, kad saugumas svarbiau. Suprato. Geriau viena diena ilgiau nei rizikuoti.

Dokumentai – kačių pervežimas iš Berlyno į Lietuvą

5. Kokių dokumentų reikia vežant katę iš Vokietijos?

Tų pačių, kaip ir vežant į Vokietiją – Europos gyvūno pasas, mikročipas, skiepai, sveikatos pažymėjimas. Bet čia yra vienas niuansas – jei katė ilgai gyveno Vokietijoje, jos pasas gali būti vokiškas. Tai ne problema – ES pasai vienodi. Bet jei katė buvo paskiepyta Vokietijoje, įrašai bus vokiečių kalba. Lietuvoje tai priimtina, bet kartais veterinarai prašo vertimo. Turėjom atvejį, kai lietuvis veterinaras nesuprato vokiško įrašo apie skiepą. Teko aiškinti. Dabar visada sakom – jei pasas vokiškas, turėkite santrauką anglų kalba.

6. Ar reikia papildomų dokumentų, jei katė ilgai gyveno Vokietijoje?

Paprastai ne. Jei pasas galioja, skiepai atnaujinti – viskas tvarkoje. Bet jei katė Vokietijoje gyveno ilgai ir nebuvo skiepyta pagal ES grafiką – gali būti problemų. Vienas klientas atvežė katę, kuri 5 metus gyveno Berlyne ir nebuvo skiepyta 3 metus. Pasas pasenęs, skiepų nėra. Teko daryti viską iš naujo – skiepas, 21 diena laukimo, naujas sveikatos pažymėjimas. Užtruko mėnesį. Todėl – patikrinkite pasą prieš pradėdami organizuoti pervežimą. Tai sutaupys laiko ir nervų.

7. Ką daryti, jei katė neturi Europos paso?

Tada reikia gauti. Vokietijoje tai galima padaryti pas bet kurį veterinarą. Procesas paprastas – veterinaras patikrina mikročipą, skiepus, išduoda pasą. Bet jei skiepų nėra – reikia skiepyti ir laukti 21 dieną. Turėjom klientą, kuris nusipirko katę Berlyne be jokių dokumentų. Pardavėjas sakė, kad „viskas tvarkoje". Deja, nebuvo. Teko tvarkyti dokumentus Vokietijoje – užtruko dvi savaites. Klientas prarado laiką ir pinigus. Pamoka – niekada nepirkite gyvūno be dokumentų. Niekada.

8. Ar Lietuvoje reikia registruoti katę, atvežtą iš Vokietijos?

Pagal įstatymą – taip. Lietuvoje augintiniai turi būti registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tai paprasta procedūra – užpildote formą, pateikiate paso duomenis, sumokate nedidelį mokestį. Bet praktiškai – daugelis to nedaro. Ne todėl, kad nenori, o todėl, kad nežino. Mes visada informuojame klientus apie šį reikalavimą. Ar jie tai padaro – jų reikalas. Bet jei katė pabėgs ir bus rasta be registracijos – gali būti nemalonumų. Registracija – 5 minutės darbo, bet ramybė ilgam.

Kelionė – kačių pervežimas iš Berlyno

9. Kaip katės jaučiasi kelionėje iš Berlyno?

Įvairiai. Vienos – ramiai, kitos – nervinasi. Bet pastebėjau, kad katės, kurios jau gyveno Vokietijoje ir grįžta į Lietuvą, dažnai elgiasi ramiau nei tos, kurios pirmą kartą keliauja. Gal todėl, kad jau patyrusios kelionę anksčiau. Arba gal tiesiog jaučia, kad grįžta namo. Skamba sentimentaliai, bet kartais taip atrodo. Turėjom katę, kuri visą kelią miegojo, o pabudo tik prie Lietuvos sienos. Tarsi žinotų. Gal sutapimas, gal ne. Bet malonu matyti, kai katė nurimsta.

10. Ar reikia kažką specialaus paruošti kelionei atgal?

Tas pats, kaip ir bet kuriai kelionei – narvas, vanduo, dokumentai. Bet vienas dalykas – jei katė ilgai gyveno Vokietijoje, ji gali būti pripratusi prie kitokios aplinkos. Naujas kvapas, nauji garsai – tai gali sukelti stresą. Todėl rekomenduoju įdėti į narvą kažką iš „senų namų" – pledą, žaislą. Tai padeda. Vienas klientas davė katės mėgstamą pagalvėlę – katė visą kelią gulėjo ant jos. Mažas dalykas, bet veikia. Ir dar – jei katė Vokietijoje ėdė kitokį maistą, pasiimkite jo kelionei. Staigus maisto keitimas + kelionė = bloga idėja.

11. Ką daryti, jei katė serga kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją, kreipiamės pagalbos. Turime veterinarų kontaktus visame maršrute – Lenkijoje, Lietuvoje. Jei reikia – sustojame pas veterinarą. Bet geriausia – užkirsti kelią. Prieš kelionę parodykite katę veterinarui, įsitikinkite, kad sveika. Turėjom atvejį, kai katė pradėjo viduriuoti vidury Lenkijos. Pasirodė, kad šeimininkas Berlyne davė kažkokį naują maistą prieš kelionę. Skrandis nesutiko. Sustojom, veterinaras davė vaistų, katė nurimo. Bet geriau tokių situacijų išvengti. Naujas maistas – ne prieš kelionę.

12. Ar galima sustoti pakeliui, jei katė labai nerami?

Taip, ir mes tai darome. Jei matome, kad katė labai išsigandusi ar nerami – sustojame, leidžiame pailsėti, bandome nuraminti. Kartais užtenka 15 minučių pertraukos. Kartais reikia ilgiau. Vieną kartą katė taip nervinosi, kad teko sustoti tris kartus per pirmas penkias valandas. Po to nurimo ir likusią kelionę praleido ramiai. Svarbu nevaryti per prievartą. Jei gyvūnui reikia pertraukos – duodam. Kelionės laikas pailgėja, bet saugumas svarbiau. Visada.

Sąlygos – naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno

13. Kokiomis sąlygomis katė keliauja?

Narve, pritvirtintame transporto viduje. Temperatūra reguliuojama – 18-22 laipsniai. Ventiliacija veikia. Minkštas paklotas narvo viduje. Vanduo prieinamas. Sustojimai kas 3-4 valandos. Tai standartas, kurio laikomės. Bet kiekviena katė gali turėti papildomų poreikių – ir mes stengiamės juos patenkinti. Vienas klientas prašė, kad katė būtų kuo toliau nuo kitų gyvūnų – padarėm. Kitas norėjo, kad katė būtų arčiau vairuotojo – taip pat padarėm. Lankstumas, bet ne saugumo sąskaita.

14. Ar katė keliauja su kitais gyvūnais?

Gali, bet nebūtinai. Jei užsakote individualų pervežimą – katė viena. Jei bendrą – gali būti ir kitų gyvūnų. Bet kates visada laikome atskirai nuo šunų. Tai taisyklė, kurios nesulaužom. Net jei šuo „labai draugiškas" – katė gali būti kitos nuomonės. Turėjom atvejį, kai šeimininkas sakė, kad jo šuo myli kates. Šuo iš tiesų buvo ramus. Bet katė šnypštė kiekvieną kartą, kai šuo judėjo. Atskyrėm – ramu. Kiekvienas gyvūnas turi savo komforto zoną.

15. Ką daryti, jei katė turi specialių poreikių mitybos srityje?

Pasirūpinkite maistu. Mes galime duoti standartinį maistą, bet jei katė turi alergiją, ligą ar specialią dietą – jūs turite pateikti tinkamą maistą. Su instrukcija. Vienas klientas davė maišelį su maistu ir lapelį: „2 šaukštai kas 6 valandas, tik šlapias, ne sausas". Paprasta, aišku. Kitas davė maišą be jokių instrukcijų – teko skambinti ir klausti. Geriau viską parašyti. Mes ne spėliotojai. O jei katė turi rimtą dietą – geriau, kad šeimininkas pats paruoštų porcijas maišeliuose.

16. Ar transportas turi kondicionierių?

Taip. Vasarą be kondicionieriaus – neįmanoma. Transporto viduje temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, jei nėra vėsinimo. Tai pavojinga gyvūnams. Todėl kondicionierius veikia visą kelionę. Bet yra ir kita pusė – per šaltas oras taip pat blogai. Todėl reguliuojame temperatūrą, kad būtų patogu. Vieną kartą sugedo kondicionierius – sustojom, taisėm, užtrukom. Nuo to laiko tikrinam prieš kiekvieną kelionę. Technika kartais nuvilia, bet mes turim atsarginį planą.

Problemos – kačių pervežimas iš Berlyno į Lietuvą

17. Ką daryti, jei katė pabėgo Berlyne prieš paėmimą?

Tai nutinka dažniau nei galvojat. Katė jaučia, kad kažkas vyksta – lagaminai, dėžės, nerimas – ir pabėga. Jei taip nutiko – nevežkite „bet kokios" katės. Palaukite, kol rasite savo. Mes galime atidėti pervežimą. Vienas klientas prarado katę dieną prieš suplanuotą pervežimą. Ieškojo tris dienas, rado. Mes laukėm. Niekas nemokėjo papildomai – supratom situaciją. Gyvūnas svarbiau nei grafikas. Bet jei katė nerandama ilgai – reikia pranešti vietos gyvūnų prieglaudoms, veterinarų klinikoms. Mikročipas padeda.

18. Ar galima vežti katę be šeimininko iš Berlyno?

Taip, tai dažna situacija. Šeimininkas lieka Berlyne, o katė keliauja pas giminaičius į Lietuvą. Arba atvirkščiai – šeimininkas jau Lietuvoje, o katė dar Berlyne. Mes paimam katę iš vieno žmogaus ir perduodam kitam. Svarbu – aiškūs kontaktai abiejų pusių. Vieną kartą perdavėm katę Vilniuje, o gavėjas neatsiliepė į skambučius. Laukėm valandą prie jo durų. Pasirodė, kad išėjo į parduotuvę. Nuo to laiko visada patvirtinam laiką su gavėju prieš atvažiuodami. Smulkmenos, bet jos svarbu.

19. Ką daryti, jei katė labai agresyvi paėmimo metu?

Neskubėti. Agresyvi katė – išsigandusi katė. Bandymas ją pagauti per prievartą tik pablogins situaciją. Palaukite, kol nurims. Jei reikia – naudokite storas pirštines. Turėjom katę, kuri įkando šeimininkui, kai tas bandė ją įdėti į narvą. Kraujas, stresas, ašaros. Galiausiai palaukėm pusvalandį, katė pati įlipo į narvą. Kartais tiesiog reikia laiko. Ir kantrybės. Ir storų pirštinių. Bet geriausia – pripratinti katę prie narvo iš anksto. Tai išvengia daug problemų.

20. Kaip elgtis, jei kelionės metu dingsta ryšys?

Tai nutinka. Ypač Lenkijoje, kur kai kuriose vietose nėra gero ryšio. Jei negalite prisiskambinti – nesijaudinkite. Vairuotojas gali būti zonoje be ryšio. Palaukite, bandykite vėliau. Mes visada skambiname, kai pasiekiame tikslą. Jei praėjo daug laiko ir vis dar negalite susisiekti – skambinkite į mūsų biurą. Turime kitus kontaktus. Vienas klientas skambino 50 kartų, kai vairuotojas buvo be ryšio. Suprantu nerimą, bet 50 skambučių – per daug. Vienas skambutis į biurą – ir viskas išsiaiškinta.

Ypatumai – kačių pervežimas iš Berlyno

21. Ar vežate kates iš Berlyno reguliariai?

Taip, turime reguliarius maršrutus. Paprastai – kelis kartus per savaitę. Bet jei užsakymų daugiau – važiuojame dažniau. Vasarą ir prieš šventes – dažniau. Žiemą – rečiau, bet vis tiek vežame. Vienintelis laikas, kai nevežame – tai ekstremalios oro sąlygos. Jei audra, sniegas, ledas – saugiau palaukti. Vieną kartą atšaukėm reisą dėl potvynio Lenkijoje. Klientai suprato. Geriau viena diena vėliau nei rizikuoti gyvūnų saugumu.

22. Ar galima vežti kelias kates iš Berlyno vienu metu?

Taip, bet kiekviena – savo narve. Jei katės iš tos pačios šeimos ir gerai sutaria – galima laikyti šalia. Bet atskiruose narvuose. Vienas klientas turėjo tris kates – visas vežėm vienu metu. Trys narvai, trys paklotai, trys dubenėliai vandens. Viskas tvarkoje. Bet jei katės svetimos viena kitai – laikome toliau. Kvapas, garsas – visa tai gali sukelti stresą. Kiekviena katė turi turėti savo erdvę. Tai ne prabanga – tai būtinybė.

23. Ką daryti, jei katė turi sveikatos problemų, apie kurias nežinojau?

Sustojame, kreipiamės pagalbos. Bet geriau – sužinoti iš anksto. Prieš kelionę parodykite katę veterinarui. Net jei atrodo sveika. Turėjom katę, kuri atrodė sveika, bet kelionės metu pradėjo dusti. Pasirodė – širdies problema, apie kurią šeimininkas nežinojo. Laimei, sustojom laiku, veterinaras padėjo. Bet tai buvo pamoka – visada patikrinkite sveikatą prieš ilgą kelionę. Ypač jei katė vyresnio amžiaus. Prevencija geriau nei gydymas kelyje.

24. Ar galima vežti katę su kačiukais?

Priklauso nuo kačiukų amžiaus. Jei kačiukai jaunesni nei 8 savaičių – ne, jie per maži kelionei. Jei vyresni – galima, bet su sąlygomis. Mama ir kačiukai turi turėti pakankamai vietos, tinkamą temperatūrą, ramybę. Turėjom katę su trimis kačiukais – padarėm didesnį narvą, minkštą paklotą, šilčiau nei įprastai. Viskas pavyko. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Paprastai rekomenduoju palaukti, kol kačiukai paaugs. Kelionė – stresas, o maži kačiukai labai jautrūs.

25. Ką daryti, jei katė atsisako gerti vandenį kelionės metu?

Bandome įvairiai – švirkštu be adatos, šlapias maistas, drėgnas audinys ant lūpų. Kartais veikia, kartais ne. Svarbiausia – nepergyventi. Katė gali negerti kelias valandas, ir tai nebus katastrofa. Bet jei kelionė ilga – tai jau problema. Turėjom katę, kuri negėrė 10 valandų. Šeimininkas jau norėjo vežti pas veterinarą. Staiga – pradėjo lyžti vandenį. Tiesiog reikėjo laiko. Kantrybė – svarbiausias dalykas. Ir dar – šlapiame maiste yra drėgmės, todėl kartais tai geriau nei sausas maistas + vanduo.

26. Kaip žinoti, ar katė gerai adaptuosis po kelionės?

Po kelionės katė gali būti pavargusi, išsigandusi, gali slėptis. Tai normalu. Svarbu, kad po kelių valandų pradėtų normaliai elgtis – gerti, ėsti, naudotis kraiko dėže. Jei po 12 valandų katė vis dar nevalgo – kreipkitės į veterinarą. Mes visada skambiname šeimininkui po pristatymo. Kartais gauname žinučių su nuotraukomis – „žiūrėkit, jau miega savo lovoje". Tai geriausia, ką galim išgirsti. Adaptacija gali užtrukti kelias dienas – tai normalu. Svarbu – ramybė, kantrybė ir meilė.

Išvada

Kačių pervežimas iš Berlyno į Lietuvą – tai mūsų kasdienybė, ir mes tai darome su rūpesčiu. Kiekviena katė – istorija, kiekvienas šeimininkas – su savo rūpesčiais. Jei planuojate parvežti katę iš Vokietijos – pradėkite ruoštis anksti, sutvarkykite dokumentus, pasirinkite patikimą įmonę. Ir nesijaudinkit – mes žinom, ką darom. Jūsų katė saugiai grįš namo. Iki greito.