Naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną – viskas, ką reikia žinoti

Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad augintinį reikia nuvežti į Berlyną. Gal persikeliate gyventi, gal draugams vežate dovanų šuniuką, gal tiesiog reikia pristatyti katę pas naujus šeimininkus. Naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną – paslauga, kurios prireikia vis dažniau, ir ne tik dėl persikraustymų. Žmonės perka gyvūnus užsienyje, veislynai siunčia šuniukus į kitas šalis, o kartais tiesiog reikia parvežti augintinį atostogų metu. Aš dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir žinau, kiek klausimų kyla. Todėl surinkau dažniausius ir atsakau taip, kaip atsakyčiau savo klientui, kuris skambina pirmą kartą.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną

1. Ką reikia padaryti prieš vežant gyvūną į Berlyną?

Pirmas žingsnis – patikrinkite dokumentus. Gyvūno pasas, mikroschema, skiepas nuo pasiutligės. Viskas turi galioti. Antras žingsnis – susisiekite su mumis ir nurodykite visą informaciją apie gyvūną. Trečias – paruoškite gyvūną kelionei. Tai reiškia, kad reikia pripratinti prie narvo, jei jis dar nėra pratęs. Ne prieš kelionę, o iš anksto – kelias dienas prieš leiskite jam ten sėdėti, miegoti, valgyti. Ketvirta – susitarkite su veterinaru dėl klinikinio patikrinimo. Ir penkta – nusiraminkite patys. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės – jis irgi nervinsis.

2. Kiek laiko trunka pasiruošimas?

Priklauso nuo to, kiek dokumentų jau turite. Jei pasas tvarkingas, skiepai galioja – užtenka kelių dienų. Veterinaro patikrinimas – viena diena, kartais ta pati. Bet jei reikia skiepyti – tada jau 21 diena laukimo. Tai įstatymas, jo neaplenksi. Kartą klientas paskambino ir norėjo vežti šunį jau po trijų dienų, bet pasiutligės skiepas buvo pasibaigęs. Teko atšaukti. Jis supyko, bet ką padarysi – taisyklės yra taisyklės. Geriausia pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Taip turėsite laiko viskam, net jei kas nors užtruks ilgiau nei tikėtasi.

3. Ar reikia specialaus narvo?

Taip, narvas turi atitikti IATA reikalavimus. Tai reiškia, kad gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija ir saugiu užraktu. Jei neturite – galime padėti. Turime skirtingų dydžių narvų nuomai arba pardavimui. Bet geriau, kai gyvūnas jau yra pratęs prie savo narvo. Naujas narvas – naujas kvapas, naujas stresas. Vienas katinas, kurį vežėme, buvo toks išsigandęs naujo narvo, kad visą kelią kniaukė. O kitas, kuris turėjo savo seną narvą – miegojo kaip kūdikis. Skirtumas akivaizdus.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neženklintas mikroschema?

Tada negalima vežti. Mikroschema – privaloma. Be jos nėra paso, be paso nėra kelionės. Mikroschemą įdeda veterinaras, tai trunka kelias minutes ir kainuoja nedaug. Po to reikia užregistruoti gyvūną duomenų bazėje. Lietuvoje tai daroma per Maisto ir veterinarijos tarnybą. Jei gyvūnas jau turi mikroschemą, bet ji neįregistruota – reikia užregistruoti. Tai nėra sudėtinga, bet užima laiko. Geriausia tai padaryti kuo anksčiau, ne prieš kelionę. Vienas klientas atėjo pas mus su šunimi be mikroschemos ir nustebo, kad negalime vežti. Jis manė, kad tai neprivaloma. Deja.

5. Kaip pasirinkti tinkamą datą?

Žiūrėkite į orus. Vasarą geriau vežti anksti ryte arba vakare, kad nebūtų karšta. Žiemą – dieną, kad būtų šviesu ir ne per šalta. Venkite švenčių, kai keliai užimti. Ir dar – pasitikrinkite, ar jūsų gyvūnas tą dieną neserga, nes yra veterinaro vizitas ar kitas svarbus dalykas. Skamba paprastai, bet kartais žmonės užsisako kelionę ir pamiršta, kad tą dieną šuo turi skiepą. Tada reikia viską perplanuoti. Geriau pasižymėkite kalendoriuje ir patikrinkite du kartus. Ir dar – jei vežate į Berlyną, pasidomėkite, ar ten kas nors laukia. Ne kartą buvo, kad gyvūnas atvyko, o šeimininkas dar ne Berlyne.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas į Berlyną

6. Kokius dokumentus reikia vežant gyvūną į Vokietiją?

Vokietija – ES šalis, tai reikalavimai standartiniai: gyvūno pasas, mikroschema, skiepas nuo pasiutligės. Viskas. Jokių papildomų leidimų, jokių karantinų. Jei gyvūnas sveikas ir dokumentai tvarkingi – kelionė sklandi. Bet yra vienas dalykas: jei vežate ne savo gyvūną, o parduodate ar dovanojate – reikia pirkimo-pardavimo sutarties ar dovanojimo dokumento. Tai ne visada privaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas yra brangios veislės. Kartą vežėme prancūzų buldogą, kurio vertė buvo apie 3000 eurų. Be dokumentų – kaip įrodyti, kad jis ne vogtas? Geriau turėti popierius.

7. Ar reikia sveikatos pažymos?

Gyvūno pase jau yra skiltis apie sveikatą. Veterinaras užpildo ją prieš kelionę – tai ir yra sveikatos pažyma. Atskiro dokumento nereikia. Bet jei norite turėti papildomą patvirtinimą – prašome, veterinaras gali išrašyti atskirą pažymą. Tai naudinga, jei gyvūnas turi sveikatos problemų, kurios nėra kontraindikacijos kelionei, bet gali kelti klausimų. Pavyzdžiui, alergija ar lėtinė liga, kuri kontroliuojama vaistais. Tokiu atveju geriau turėti pažymą su paaiškinimu. Bet tai neprivaloma – tai rekomendacija. Svarbiausia, kad pasas būtų tvarkingas ir veterinaras būtų patvirtinęs gyvūno tinkamumą kelionei.

8. Ką daryti, jei pasas pasibaigęs?

Gyvūno pasas nepasibaigia kaip asmens dokumentas. Bet skiepai gali pasibaigti. Jei pasiutligės skiepas nebegalioja – reikia pakartoti skiepą ir palaukti 21 dieną. Tai vienintelis dalykas, kuris gali „užblokuoti" kelionę. Pasas pats savaime – jei jis išduotas pagal ES standartą – galioja neribotai. Bet jei pasas sugadintas, prarastas ar neatitinka standartų – reikia naujo. Naujo paso išdavimas trunka kelias dienas. Veterinaras jį išduoda, įrašo visus duomenis iš seno paso arba iš naujo atlieka visus žymėjimus. Tai kainuoja, bet ne daug. Svarbiausia – nepamirškite perkelti visų skiepų įrašų.

9. Ar reikia deklaruoti gyvūną Vokietijos pasienyje?

Ne. Kaip ir minėjau – ES viduje jokių muitinės procedūrų. Gyvūnas su pasu keliauja laisvai. Bet jei vežate komerciniais tikslais – pavyzdžiui, parduodate šuniukus – tada gali būti papildomų reikalavimų. Vokietija turi griežtesnes taisykles dėl gyvūnų prekybos. Jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus vienu metu – tai jau laikoma komerciniu vežimu ir reikia papildomų leidimų. Tai svarbu veislynams. Paprastam žmogui, kuris veža vieną šunį ar katę – jokių problemų. Tiesiog važiuojate ir tiek.

10. Ką daryti, jei dokumentai lietuviški?

Lietuviški dokumentai galioja Vokietijoje, nes abiejose šalyse galioja ES gyvūno paso standartas. Nereikia jokių vertimų ar papildomų patvirtinimų. Svarbu, kad pasas būtų oficialus – su ES vėliava, mikroschemos numeriu, skiepų įrašais. Jei veterinaras Lietuvoje išdavė pasą pagal ES taisykles – viskas gerai. Vienintelis dalykas – įsitikinkite, kad visi įrašai aiškūs ir suprantami. Kartais veterinarai rašo trumpinius arba neaiškiai. Vokietijos veterinarai ar pareigūnai gali nesuprasti lietuviškų trumpinių. Bet tai labai retas atvejis. Paprastai viskas gerai.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną

11. Kiek laiko trunka kelionė į Berlyną?

Iš Vilniaus – maždaug 14-16 valandų. Iš Kauno – 13-15. Iš Klaipėdos – ilgiau, gali būti ir 18. Priklauso nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Mes stengiamės važiuoti be nereikalingų sustojimų, bet gyvūnams reikia pertraukų. Kas 3-4 valandas sustojame, kad gyvūnai galėtų atsigerti, o vairuotojas – pailsėti. Kelionė ilga, tai faktas. Bet ji suplanuota taip, kad būtų kuo patogesnė. Vasarą važiuojame naktį arba labai anksti ryte, kad būtų vėsiau. Žiemą – dieną. Kiekvienas sezonas turi savo logiką. Svarbiausia – saugumas ir gyvūno komfortas.

12. Koks maršrutas naudojamas?

Paprastai važiuojame per Lenkiją. Lietuva – Lenkija – Vokietija. Tai trumpiausias ir patikimiausias maršrutas. Autostrados geros, poilsio aikštelių daug. Yra alternatyvų – per Čekiją arba per Suomiją-Baltijos keltą – bet jos ilgesnės arba brangesnės. Mūsų vairuotojai žino šį kelią kaip savo penkis pirštus. Jie žino, kur geriausia sustoti, kur yra veterinarijos klinikos, kurios dirba visą parą, kur keliai remontuojami. Žinios, kurios ateina su patirtimi. Vienas vairuotojas pasakojo, kad per 10 metų yra nuvažiavęs šiuo maršrutu daugiau nei 500 kartų. Jis žino kiekvieną posūkį.

13. Ar galima pasirinkti kitą maršrutą?

Taip, jei yra priežastis. Pavyzdžiui, jei norite, kad sustotume konkrečiame mieste, arba jei autostrada uždaryta. Bet paprastai naudojame standartinį maršrutą, nes jis optimalus. Jei norite ypatingo maršruto – kalbamės. Bet reikia suprasti, kad tai gali kainuoti papildomai. Ilgesnis kelias – daugiau kuro, daugiau laiko. Kartą klientas norėjo, kad važiuotume per Prahą, nes jis ten gyveno ir norėjo pasiimti gyvūną pakeliui. Sutikome, bet kelionė pailgėjo trimis valandomis. Klientas sumokėjo papildomai. Sąžininga. Visada galima rasti sprendimą, jei abi pusės nori.

14. Ką veikia gyvūnai kelionės metu?

Dauguma miega. Rimtai. Po pirmų kelių valandų, kai stresas atslūgsta, gyvūnai tiesiog miega. Šunys susisuka į kamuoliuką ir miega iki kito sustojimo. Katės – taip pat, nors jos dažniau būna budrios. Bet miegas – dominuojanti veikla. Tie, kurie nemiega – žiūri pro langą arba tiesiog sėdi ramiai. Retai pasitaiko gyvūnų, kurie visą kelią nerimsta. Bet tokių yra. Vienas terjeras, kurį vežėme, per 12 valandų nemiegojo nė minutės. Nuolat lakstė po narvą, lojo, urzgė. Vairuotojas sakė, kad po kelionės pats norėjo miegoti dvi dienas. Bet šuo atvyko sveikas ir laimingas.

15. Ar stojate pakeliui?

Taip, žinoma. Kas 3-4 valandas. Gyvūnams reikia vandens, kartais – pasivaikščiojimo. Šunys išvedami trumpam pasivaikščiojimui su pavadėliu. Katės – ne, jos lieka narve, bet vanduo pakeičiamas. Vairuotojas taip pat turi pailsėti – tai saugumo reikalavimas. Negalima vairuoti 16 valandų be pertraukos. Stojame poilsio aikštelėse, kur yra žalia zona. Geriausia, kai aikštelė atokiau nuo autostrados – mažiau triukšmo, mažiau streso. Yra mėgstamų vietų, kurias vairuotojai žino. Lenkijoje yra kelios geros aikštelės su aptvertomis zonomis šunims. Labai patogu.

Kainos – gyvūnų transportavimas į Berlyną

16. Kiek kainuoja pervežimas į Berlyną?

Kainos prasideda nuo maždaug 250 eurų už mažą gyvūną ir gali siekti 600-700 už didelį šunį individualaus pervežimo atveju. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, maršruto, sezono, to, ar tai bendras, ar individualus pervežimas. Į Berlyną kelionė ilgesnė nei atgal, tai kaina gali būti kiek didesnė. Bet mes stengiamės išlaikyti sąžingas kainas. Ne pigiausias, bet ir ne brangiausias. Kainos pokalbis – visada individualus. Paskambinkite, pasakykite, ką vežate, ir mes paskaičiuosime. Nemokamai. Be jokių įsipareigojimų.

17. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima kalbėtis. Bet reikia suprasti, kad kaina nėra iš lubų nurašyta. Yra kuras, yra vairuotojo darbas, yra draudimas, yra transporto priežiūra. Mes neimame tiek, kiek norime, o tiek, kiek reikia. Bet jei turite ypatingų aplinkybių – pavyzdžiui, vežate du gyvūnus vienu metu – tada galima rasti kompromisą. Arba jei esate mūsų nuolatinis klientas. Vienas veislyno savininkas veža pas mus kas mėnesį – jam taikome 15 procentų nuolaidą. Tai abipusė nauda – jis gauna geresnę kainą, mes – pastovų klientą. Sąžininga.

18. Kada mokama?

Paprastai – 30 procentų avansas prieš kelionę, likusi dalis – pristatymo metu. Tai standartinė tvarka. Avansas reikalingas tam, kad mes rezervuotume vietą ir pradėtume ruoštis. Jei atšaukiate – avansas negrąžinamas, nebent pranešate bent 48 valandas prieš. Bet net ir tada – kalbamės. Gyvenime visko būna. Galima mokėti ir visą sumą iš anksto – kai kurie klientai taip daro. Arba tik po kelionės – jei pasitikime vienas kitu. Bet avansas – standartas. Grynais ar pavedimu – jūsų pasirinkimas.

19. Ar kaina priklauso nuo sezono?

Taip, nors ne labai stipriai. Vasarą kainos gali būti kiek aukštesnės dėl didesnės paklausos. Prieš Kalėdas – taip pat. Žiemą – ramiau, bet orai gali pabranginti kelionę. Snigas, ledas, lėtesnis eismas – viskas turi įtakos. Bet mes nežaidžiame su kainomis kas savaitę. Turime bazinę kainą, ir nuo jos šiek tiek nukrypstame priklausomai nuo aplinkybių. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei pasakėme kainą – jos laikomės. Nėra jokių paslėptų mokesčių ar staigmenų pabaigoje. Tai ne mūsų stilius.

20. Ar į kainą įeina draudimas?

Taip, pagrindinis draudimas įeina. Jis apima nelaimingus atsitikimus, ligas, kurios atsiranda kelionės metu, ir mirtį. Bet neapima dalykų, kurie buvo iki kelionės – pavyzdžiui, jei gyvūnas jau sirgo ir tik pablogėjo. Taip pat neapima natūralios mirties seno gyvūno atveju. Draudimas skirtas apsaugoti nuo nenumatytų įvykių. Jei norite papildomo draudimo – galima suderinti, bet tai kainuos papildomai. Dauguma klientų užtenka pagrindinio. Per visą mano darbo laiką draudimo prireikė gal tris kartus. Du iš jų – dėl nedidelių traumų, vienas – dėl ligos. Visi atvejai išspręsti sėkmingai.

Specialūs atvejai – gyvūnų transportavimas į Berlyną

21. Ar vežate egzotinius gyvūnus?

Priklauso nuo to, ką turite omenyje. Triušiai, jūrų kiaulytės, dekoratyvinės žiurkės – taip, vežame. Bet ropliai, paukščiai, šeškai – reikia derinti atskirai. Kiekviena rūšis turi savo taisykles. Paukščiams reikia paukščių gripo tyrimų, ropliams – kitokių dokumentų. Ir ne visi mūsų vairuotojai nori vežti gyvatę ar vorą. Suprantama. Jei turite egzotinį gyvūną – skambinkite, kalbamės. Kartais galime padėti, kartais ne. Geriau paklausti ir sužinoti, nei nusivilti. Vienas klientas norėjo vežti iguaną. Sutikome, bet reikėjo specialios įrangos ir temperatūros kontrolės. Pavyko, bet tai buvo išskirtinis atvejis.

22. Ką daryti, jei gyvūnas labai senas?

Seni gyvūnai – ypatingas atvejis. Jie dažniau serga, dažniau pavargsta, gali turėti problemų su šlapinimusi. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Dažniau stojame, atidžiau stebime. Bet jei veterinaras sako, kad gyvūnas netinkamas kelionei – klausome jo. Sveikata svarbiau. Vienas atvejis – 14 metų šuo su širdies problema. Veterinaras rekomendavo nevežti. Šeimininkas suprato ir atidėjo kelionę. Po mėnesio šuo pasijuto geriau, veterinaras leido, ir mes sėkmingai nuvežėme. Kantrybė – geriausias sprendimas senų gyvūnų atveju.

23. Ar vežate nėščias kalytes?

Ne. Griežtai ne. Nėščia kalė neturi keliauti. Tai per didelis stresas tiek jai, tiek būsimiems šuniukams. Ir rizika per didelė – kas nutiks, jei ji apsiveršiuos kelionės metu? Mes ne veterinarijos klinika, mes negalime priimti gimdymo. Taip pat nevežame kalės, kuri neseniai atsivedė šuniukų. Reikia palaukti, kol šuniukai paaugs, kol kalė atsigaus. Tas pats galioja katėms. Jei katė nėščia – ji nekeliauja. Tai ne diskriminacija, tai sveikas protas. Geriau palaukti kelias savaites, nei rizikuoti.

24. Kaip vežate agresyvius šunis?

Atsargiai. Ir tik jei šeimininkas praneša iš anksto. Agresyvus šuo vežamas atskirai, su specialia kauke, jei reikia. Vairuotojas žino, kaip elgtis – nesiliečia be reikalo, nežiūri į akis, nekelia balso. Lėtai, ramiai, kantriai. Dauguma „agresyvių" šunų iš tiesų yra tiesiog išsigandę. Kai supranta, kad niekas jų nepuola – nurimsta. Bet yra ir tokių, kurie išlieka agresyvūs visą kelią. Tokius vežame paskutinius, kad nereikėtų jų išimti, kol kiti gyvūnai iškraunami. Tai logistinis sprendimas, bet jis veikia. Svarbiausia – komunikacija su šeimininku.

25. Ką daryti, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Nutinka. Dažniau, nei norėtume. Vairuotojas sustoja, išvalo, pakeičia paklotą. Gyvūnui duodama vandens, palaukiama, kol nurims. Jei vėmimas kartojasi – gali būti, kad gyvūnas judesio ligos. Tai nėra pavojinga, bet nemalonu. Veterinaras gali skirti vaistų prieš kelionę, jei žinote, kad jūsų gyvūnas linkęs vemti. Bet net ir be vaistų – tai išgyvenama. Blogiau, kai gyvūnas viduriuoja. Tada reikia dažniau stoti, dažniau valyti. Vienas šuo viduriavo visą kelią iš Vilniaus į Berlyną. Vairuotojas sakė, kad po to valė transportą dvi valandas. Bet šuo atvyko sveikas – tai svarbiausia.

Po kelionės – gyvūnų transportavimas į Berlyną

26. Kas nutinka atvykus į Berlyną?

Vairuotojas pristato gyvūną nurodytu adresu. Šeimininkas arba gavėjas pasirašo, kad gavo gyvūną sveiką. Jei yra pastabų – aptariame vietoje. Jei viskas gerai – atsisveikiname. Vairuotojas gali padėti iškrauti narvą, jei reikia. Bet paprastai viskas vyksta greitai. Svarbu, kad kas nors būtų nurodytu adresu. Ne kartą buvo, kad atvažiuojame, o niekas neatidaro durų. Skambiname, laukiame. Kartais pusvalandį, kartais valandą. Tai erzina, bet ką padarysi. Geriausia, kai gavėjas duoda savo telefono numerį ir mes galime susisiekti iš karto.

27. Ar galima grąžinti gyvūną, jei kas nors negerai?

Jei gyvūnas atvyko sužalotas ar susirgęs dėl mūsų kaltės – taip, mes atsakome. Bet jei gavėjas tiesiog persigalvojo – tai jau ne mūsų reikalas. Mes pristatėme gyvūną sveiką, tai mūsų darbas baigtas. Jei reikia grąžinti – tai atskira kelionė, atskira kaina. Bet tokie atvejai labai reti. Dažniausiai viskas gerai. Kartą gavėjas atsisakė priimti šunį, nes „jis atrodo kitaip nei nuotraukose". Tai buvo keista situacija. Galiausiai susisiekėm su siuntėju, ir jis surado kitą gavėją. Bet tai užtruko kelias dienas. Šuo tuo metu buvo pas mus – maitinome, prižiūrėjome. Gyvūnas nekaltas dėl žmonių nesusipratimų.

Išvada

Naminių gyvūnų transportavimas į Berlyną – tai ne raketų mokslas, bet reikia pasiruošti. Dokumentai, narvas, tinkama data – viskas svarbu. Mes vežame reguliariai, žiname kelią, žiname taisykles. Jūsų augintinis bus saugus ir prižiūrėtas. Svarbiausia – bendrauti ir būti sąžiningiems. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau vienas papildomas klausimas nei nesusipratimas kelionės metu. Laukiame jūsų skambučio.