Naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno į Lietuvą – vežame kiekvieną dieną

Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad keturkojį draugą reikia pervežti iš vienos šalies į kitą. Gal persikraustote, gal įsigijote šuniuką Vokietijoje, o gal tiesiog grįžtate namo po ilgesnio laiko Berlyne. Nesvarbu, kokia priežastis – naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno į Lietuvą yra paslauga, kurios prireikia vis dažniau. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys pilnas maršrutas. Žinau, kad kyla daug klausimų – nuo dokumentų iki narvo dydžio, nuo kainos iki to, ar šuo nenukentės kelionėje. Tad surinkau viską, ką dažniausiai klausia klientai, ir atsakau taip, kaip paaiškinčiau savo pažįstamam.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia vežant šunį iš Berlyno?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Jame turi būti žyma apie mikroschemą, skiepą nuo pasiutligės ir galiojanti data. Jei skiepas buvo atliktas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Taip pat reikia, kad veterinarijos gydytojas patvirtintų gyvūno tinkamumą kelionei – tai vadinama klinikiniu patikrinimu. Kartais klientai pamiršta, kad pasas turi būti ne senesnis nei išduotas pagal ES standartą. Jei dokumentas išduotas ne ES šalyje, gali prireikti papildomų vertimų ar patvirtinimų. Visada patariu pasitikrinti dokumentus likus bent savaitei iki kelionės, kad nebūtų streso paskutinę dieną.

2. Ar reikia papildomų leidimų katei?

Katėms taikomos tos pačios taisyklės kaip šunims – pasas, mikroschema, skiepas nuo pasiutligės. Bet yra vienas niuansas: jei katė nėra skiepyta arba skiepas nebegalioja, kelionė neįmanoma. Tiesiog neįmanoma. Tai ne mūsų taisyklės, o ES reglamentas. Kartą turėjome klientą, kuris nežinojo, kad katės skiepas baigėsi prieš mėnesį. Teko atidėti pervežimą, kol viskas sutvarkyta. Taigi, pasitikrinkite datas. Be to, jei katė yra retos veislės arba yra specialių sveikatos būklių, gali prireikti veterinaro pažymos su išsamesne informacija. Tai nėra privaloma visada, bet jei kyla abejonių – geriau turėti.

3. Ką daryti, jei dokumentai vokiški?

Vokiški dokumentai – viskas tvarkoje. Vokietija yra ES narė, tai gyvūno pasas galioja visoje Bendrijoje. Nereikia jokių papildomų vertimų ar apostilių. Svarbu, kad pasas būtų oficialus ES gyvūno paso pavyzdys, o ne šiaip veterinaro išrašas. Jei abejojate, pažiūrėkite į viršelį – ten turi būti ES vėliava ir užrašas keliomis kalbomis. Vienas klientas kartą atsiuntė vokišką veterinaro išrašą, manydamas, kad tai pasas. Ne, tai ne tas pats. Bet paprastai viskas, kas išduota Vokietijos veterinarijos klinikoje pagal ES standartą, galioja be papildomų dokumentų.

4. Ar reikia deklaruoti gyvūną pasienyje?

Ne, nereikia. Kai gyvūnas vežamas ES viduje, jokių muitinės procedūrų nėra. Šuo ar katė nėra prekė – tai gyvas padaras su pasu. Mūsų vairuotojai tiesiog važiuoja per sieną, sustoja tik jei reikia patikros, bet tai būna retai. Vienintelis atvejis, kai gali kilti klausimų – jei gyvūnas atrodo sergantis arba dokumentai kelia įtarimą. Bet jei viskas tvarkinga – kelionė sklandi. Tiesa, jei kada nors tektų vežti gyvūną iš ne ES šalies, tada jau kita istorija, su muitine ir visais kitais reikalais. Bet Berlynas-Lietuva? Paprasta.

5. Kada reikia veterinaro pažymos prieš kelionę?

Oficialiai – veterinaras turi patikrinti gyvūną ne daugiau nei 24 valandas prieš kelionę. Tai vadinama klinikiniu patikrinimu. Jis užrašo pasą, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas vežti. Bet praktiškai – jei skiepai galioja, mikroschema veikia, pasas tvarkingas, veterinaras dažniausiai tiesiog uždeda antspaudą. Kartais tai padaroma kelias dienas prieš, ir tai priimtina. Svarbiau, kad data nebūtų senesnė nei nustatyta. Vienas mūsų klientas iš Berlyno bandė vežti šunį su pažyma, išduota prieš savaitę. Teko prašyti naujos. Veterinarai Berlyne tai padaro greitai, užtenka nueiti į bet kurią kliniką.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas iš Berlyno į Lietuvą

6. Kiek trunka kelionė iš Berlyno į Lietuvą?

Priklauso nuo to, kur Lietuvoje. Į Vilnių – maždaug 10-12 valandų. Į Kauną – kiek trumpiau, apie 9-11. Į Klaipėdą – gali būti ir 13, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Mes stengiamės nevažiuoti naktį, kad gyvūnai nebūtų stresuoti tamsos. Bet kartais, ypač vasarą, važiuojame anksčiau ryte, kad būtų vėsiau. Stojame kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti, o vairuotojas – pramankštinti kojas. Kelionė nėra greita, bet ji saugi ir suplanuota taip, kad gyvūnas patirtų kuo mažiau diskomforto. Aišku, jei eismas stringa – niekas negali garantuoti tikslaus laiko. Bet vidutiniškai – para dienos.

7. Ar gyvūnai vežami atskirai ar su kitais?

Tai priklauso nuo užsakymo. Jei vežate vieną gyvūną, jis gali būti vienas arba su kitais, priklausomai nuo to, ar tuo pačiu maršrutu yra kitų užsakymų. Mes nekeliame gyvūnų vienas ant kito ar ankštoje patalpoje. Kiekvienas turi savo vietą, savo narvą arba dėžę. Šunys ir katės laikomi atskirai – tai tiesiog sveikas protas. Jei norite, kad jūsų gyvūnas būtų visiškai vienas – galima užsakyti individualų pervežimą. Tai kainuoja daugiau, bet kai kurie šeimininkai to nori. Suprantama, ypač jei augintinis labai jautrus arba agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu.

8. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pirma – nešerkite ryte prieš kelionę. Skrandis tuščias – mažiau tikimybės, kad vemtų ar viduriuotų. Antra – pasivaikščiokite su šunimi prieš įkraunant į transportą. Trečia – įdėkite į narvą pažįstamą daiktą – pledą, žaislą, ką nors su namų kvapu. Tai skamba banaliai, bet veikia. Ketvirta – jei gyvūnas labai nervinasi, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite patys, be konsultacijos. Penkta – patikrinkite, ar vandens indas tvirtai laikosi, kad neišsipiltų važiuojant. Ir dar – nepamirškite maišelių išmatoms. Vairuotojas jų turi, bet geriau, kai šeimininkas pats parūpina.

9. Ar galima su gyvūnu važiuoti kartu?

Taip, tai įmanoma. Jei norite lydėti savo augintinį – prašome. Sėdite šalia, stebite, raminote. Kai kurie šunys daug ramiau, kai šeimininkas šalia. Ypač tie, kurie niekada nebuvo toliau nuo namų nei veterinarijos klinika. Bet reikia suprasti, kad transportas nėra lengvas automobilis – tai furgonas su specialia įranga. Vietos nėra daug, bet užtenka. Jei turite didelį šunį – sėdėsite greta, ne priešais. Aišku, jei jūsų augintinis labai didelis – gal reikės susitarti iš anksto dėl papildomos vietos. Bet paprastai – viskas išsprendžiama.

10. Kas nutinka, jei gyvūnas susirgsta kelionėje?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Prieš kelionę gyvūnas patikrinamas, bet kartais – staigmenos. Pavyzdžiui, vienas šuo pradėjo vemti po 4 valandų kelionės. Vairuotojas sustojo, davė vandens, palaukė. Po pusvalandžio viskas praėjo. Bet jei situacija rimtesnė – stabdome, ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Mūsų vairuotojai turi kontaktus kelių Vokietijos ir Lenkijos klinikų, kurios dirba ir savaitgaliais. Svarbiausia – neslėpti, jei gyvūnas jau prieš kelionę atrodė nekaip. Kartą klientas pranešė tik po to, kai šuo kelionės metu pradėjo kosėti. Būtume atidėję kelionę, jei būtume žinoję iš anksto.

Kainos – naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno į Lietuvą

11. Kiek kainuoja pervežti šunį iš Berlyno?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, maršruto ir to, ar tai individualus, ar bendras pervežimas. Mažas šuo – pigiau, didelis – brangiau. Į Vilnių – kita kaina nei į Klaipėdą. Paprastai mažo šuns pervežimas iš Berlyno į Vilnių kainuoja apie 200-300 eurų. Didelio – 350-500. Tai orientacinės kainos, jos gali keistis priklausomai nuo sezono, kuro kainų ir kitų faktorių. Individualus pervežimas, kai vežamas tik jūsų gyvūnas, kainuoja žymiai daugiau – gali būti ir 600-800 eurų. Bet tai jūsų pasirinkimas. Visada prašome tiksliai nurodyti gyvūno svorį ir dydį, kad galėtume pateikti tikslią kainą.

12. Ar kaina skiriasi šuniui ir katei?

Paprastai – ne, jei jie panašaus dydžio. Bet katės paprastai mažesnės, tai ir kaina dažniausiai mažesnė. Jei turite Meino meškėną, sveriantį 10 kilogramų – tada jau kita istorija. Kaina priklauso nuo užimamos vietos ir svorio, ne nuo rūšies. Katė vežama narve, šuo – taip pat. Abu turi turėti pakankamai vietos. Kartais klientai klausia, ar galima katę vežti be narvo, ant kelių. Atsakymas – ne. Tai saugumo klausimas. Net ir ramiausia katė gali išsigąsti ir pabėgti arba pulti vairuotoją. Taigi, narvas privalomas, ir jo dydis įeina į kainos skaičiavimą.

13. Kas įeina į kainą?

Kelionė iš nurodyto adreso Berlyne iki nurodyto adreso Lietuvoje. Tai apima kurą, vairuotojo darbą, gyvūno priežiūrą kelionės metu – vanduo, sustojimai, patikrinimai. Taip pat – pagrindinė draudimo apsauga. Bet neįeina veterinaro išlaidos, jei prireiktų, papildomi dokumentai ar specialūs pageidavimai, pavyzdžiui, jei norite, kad sustotume konkrečioje vietoje ar pristatytume naktį. Visa tai derinama atskirai ir gali kainuoti papildomai. Aiškumo dėlei – mes neimame mokesčio už konsultaciją ar kainos skaičiavimą. Tai nemokama. Mokate tik už pačią kelionę.

14. Ar galima mokėti grynais?

Taip, galima. Tie prieš kelionę, tiek po jos. Dažniausiai klientai moka pavedimu – tai patogiau ir abiem pusėm aiškiau. Bet jei norite grynais – prašome. Tik prašome pasakyti iš anksto, kad vairuotojas turėtų reikiamą kiekį grąžos. Kartą klientas atsinešė 500 eurų banknotą – tai buvo šiokia tokia problema, nes vairuotojas neturėjo tiek grąžos. Galiausiai susitarėm, bet geriau tokie dalykai nebūtų staigmena. Taip pat galima mokėti dalimis – dalį prieš, dalį po. Tai priklauso nuo susitarimo. Svarbiausia – kad abi pusės žinotų sąlygas iš anksto.

15. Ar yra nuolaidų dažniems klientams?

Taip, yra. Jei vežate reguliariai – pavyzdžiui, veislynas, kuris dažnai parduoda šuniukus į Lietuvą – tada kalbamės apie specialias sąlygas. Nuolaida gali būti 10-15 procentų, priklausomai nuo apimties. Bet tai ne automatiškai – reikia susitarti. Paprastam klientui, kuris veža vieną kartą – nuolaidos nėra, bet kaina visada sąžininga. Mes nespekuliuojame kainomis ir nesakome vienos kainos telefonu, o kitos – prieš kelionę. Ką susitarėm – to laikomės. Ir jei kas nors pasikeitė – pavyzdžiui, maršrutas pasidarė ilgesnis – visada pranešame prieš tai.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas iš Berlyno į Lietuvą

16. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne. Jei gyvūnas serga – jis turi gydytis, ne keliauti. Tai skriežta taisyklė, kurios nesulaužome. Net jei šeimininkas sako, kad „tik sloga" ar „nieko rimto". Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Jei liga užkrečiama – jokiu būdu. Mes vežame ir kitus gyvūnus, ir negalime rizikuoti. Kartą skambino moteris, norėjo vežti šunį su ausų infekcija. Atsisakėme. Ji supyko, bet po savaitės pati pripažino, kad gerai padarėme – šuo pasveiko ir tada keliavo be problemų. Sveikata svarbiau nei bet koks terminas.

17. Kaip vežate labai didelius šunis?

Dideliems šunims reikia daugiau vietos – tai akivaizdu. Mūsų transportuose yra specialios zonos dideliems gyvūnams. Šuo turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Jei šuo sveria 50 kilogramų ar daugiau – mes tai žinome iš anksto ir parenkame tinkamą vietą. Kartais dideli šunys vežami atskirai, nes jiems reikia visos sekcijos. Šv. Bernaras, vilkdogis, mastifas – visiems randame sprendimą. Tik prašome sąžiningai nurodyti svorį ir dydį. Vienas klientas pasakė, kad jo šuo „apie 30 kg", o realiai buvo 45. Tai sukėlė logistinių problemų, nes vieta buvo per maža. Sąžiningumas labai padeda.

18. Ar galima vežti gyvūną su visais jo daiktais?

Taip, žinoma. Narvas, maistas, žaislai, pledas – viskas kartu. Tik prašome supakuoti taip, kad neužimtų per daug vietos. Jei atsivežate 20 kilogramų maisto – tai jau atskiras krovinių klausimas. Bet pagrindiniai dalykai – visada. Mes netgi rekomenduojame įdėti papildomą maisto porciją, jei kelionė užtruktų ilgiau nei planuota. Kartą vienas šuo išpylė savo vandenį po pirmos valandos, ir gerai, kad šeimininkas buvo pridėjęs papildomo butelio. Mažos detalės, bet jos svarbios. Ir dar – jei gyvūnas vartoja vaistus, įdėkite su aiškiomis instrukcijomis.

19. Ką daryti, jei gyvūnas bijo kelionių?

Baimė – normalu. Dauguma gyvūnų nėra pratę prie ilgų kelionių. Ypač tie, kurie gyvena bute ir didžiausia kelionė – iki parko. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Vairuotojai kalba su gyvūnais, glosto, ramina. Bet jei jūsų augintinis labai jautrus – pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Yra natūralių variantų – feromonų apykaklės, raminamieji purškikliai. Vienas katinas, kurį vežėme, buvo toks išsigandęs, kad visą kelią praleido susisukęs į kamuoliuką. Bet atvykus – viskas gerai. Po kelių valandų jau tyrinėjo naujus namus. Baimė praeina.

20. Ar vežate šuniukus ir kačiukus?

Taip, bet su sąlyga. Šuniukas turi būti ne jaunesnis nei 15 savaičių – tai ES reikalavimas dėl pasiutligės skiepo. Jaunesnių negalime vežti, net jei šeimininkas labai prašo. Tai ne mūsų taisyklė – tai įstatymas. Kačiukams taikomi tie patys reikalavimai. Jei kačiukui 12 savaičių ir jis paskiepytas – vis tiek negalima, nes turi praeiti 21 diena po skiepo. Žinau, kad tai erzina, ypač kai kačiukas jau naujuose namuose laukia. Bet taisyklės yra taisyklės. Geriau palaukti kelias savaites, nei turėti problemų pasienyje arba – dar blogiau – kad gyvūnas susirgtų.

Praktiniai patarimai – gyvūnų pervežimas iš Berlyno

21. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprasčiausia – parašykite mums. Nurodykite: gyvūno rūšį, veislę, svorį, iš kur ir kur reikia vežti, pageidaujamą datą. Mes atsakome su kaina ir sąlygomis. Jei tinka – sutariam. Viskas. Jokių sudėtingų formų ar registracijų. Kartais klientai skambina, ir tai gerai – galime iš karto atsakyti į klausimus. Bet jei rašote – būkite konkretūs. „Noriu vežti šunį" – per mažai informacijos. Kokį šunį? Kur? Kada? Kuo daugiau duomenų iš karto – tuo greičiau viską sutvarkome. Ir dar – nepamirškite nurodyti savo telefono numerio. Kartais reikia greitai susisiekti, o el. laiškai lėti.

22. Kada geriausia užsisakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę prieš, o geriau – dvi. Taip turėsite laiko sutvarkyti dokumentus, pasiruošti gyvūną. Bet jei reikia skubiai – bandome padėti. Turime ir tokių atvejų, kai skambina ryte ir prašo vežti jau vakare. Kartais pavyksta, kartais ne. Priklauso nuo to, ar yra laisvos vietos maršrute. Vasarą ir prieš Kalėdas – užsakymų daugiau, tai geriau rezervuoti iš anksto. Žiemą – ramiau, bet orai gali pakišti koją. Snigas, ledas, kelių uždarymai – visko būna. Taigi, planuokite iš anksto, bet nebijokite klausti ir dėl skubaus pervežimo.

23. Ar galima stebėti gyvūną kelionės metu?

Taip. Vairuotojas gali siųsti nuotraukas ar trumpus video. Kai kurie klientai prašo pranešti kas kelias valandas – tai darome. Suprantame, kad atiduoti savo augintinį į svetimas rankas yra stresas. Ypač pirmą kartą. Todėl stengiamės būti kuo atviresni. Vienas klientas prašė kas valandą siųsti nuotraukas – tai buvo kiek per daug, bet supratome jo nerimą. Jo šuo buvo senas, sergantis, ir jis tiesiog bijojo. Siuntėm nuotraukas, o šuo, beje, visą kelią miegojo. Ramiausias keleivis, kokį esame vežę. Bet žmogui neramu – tai normalu.

24. Ką daryti, jei planai pasikeitė?

Nieko baisaus. Gyvenime visko būna. Susirgo vaikas, pasikeitė darbo grafikas, šuo dar nepasveiko – priežasčių gali būti tūkstantis. Praneškite kuo anksčiau, ir mes pakeisime datą. Nemokamai, jei pranešate bent 48 valandas prieš. Jei vėliau – gali būti, kad prarasite avansą, jei jį mokėjote. Bet net ir tada – kalbamės. Esame žmonės, ne mašinos. Suprantame, kad kartais reikia lankstumo. Tik prašome – nedingkite. Blogiausia, kai klientas užsisako, mes laukiame, o jis neatsiliepia. Tai gadina planus ir mums, ir kitiems klientams. Komunikacija – raktas.

Sauga – naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno į Lietuvą

25. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą?

Transportas pritaikytas gyvūnams – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkštos pagrindai. Narvai tvirtinami, kad neslidinėtų. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais – ne visi mūsų vairuotojai veža gyvūnus, tik tie, kurie nori ir moka. Jie žino, kaip elgtis su išsigandusiu šunimi, kaip pastebėti, kad kažkas negerai. Taip pat turime draudimą – jei kas nutiktų, kas nors labai retai pasitaiko, bet vis tiek – gyvūnas apdraustas. Ir dar – mes neperkrauname transporto. Jei sakome, kad telpa 6 gyvūnai – tai 6, ne 8. Saugumas pirmiau pelno. Visada.

26. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo?

Tai košmaras, kurio niekas nenori. Bet nutinka. Prieš kelionę – visada tikriname, ar narvas tvirtai uždarytas. Kelionės metu – neatidarome durų be reikalo. O jei taip jau nutiko – sustabdome transportą, ieškome. Turime atšvaitus, žibintus, skambiname vietos tarnyboms. Vienas atsitikimas buvo Lenkijoje – šuo iššoko, kai vairuotojas atidarė duris poilsio aikštelėje. Pagavome po 20 minučių, bet tai buvo ilgiausios 20 minučių mano gyvenime. Po to įdiegėme papildomą saugumo sistemą – dvigubas duris. Nuo tada – jokių incidentų. Bet pamoka išmokta.

27. Ar transportas turi GPS sekimą?

Taip, visi mūsų transportai turi GPS. Tai ne tik saugumo, bet ir logistikos klausimas – mes žinome, kur yra kiekvienas automobilis bet kuriuo metu. Klientams galime pasakyti, kur jų augintinis yra, kada tikėtis atvykimo. Tai ypač naudinga, kai kelionė užtrunka ilgiau nei planuota – pavyzdžiui, dėl kamščių ar remontuojamo kelio. Vienas kartas buvo, kai Lenkijoje uždarė autostradą dėl avarijos. Teko važiuoti apylanka, kelionė pailgėjo dviem valandomis. Bet klientas žinojo, kur mes esame, ir nepergyveno. GPS – mažas dalykas, bet ramybės duoda daug.

28. Kaip elgtis, jei gyvūnas agresyvus?

Praneškite iš anksto. Tai svarbu. Jei šuo kanda svetimus žmones – mes turime tai žinoti. Ne todėl, kad atsisakytume vežti, bet todėl, kad pasiruoštume. Galbūt reikės specialios kaukės, galbūt vairuotojas turės elgtis kitaip. Agresyvumas nebūtinai reiškia blogą šunį – kartais tai tiesiog baimė ar teritorijos gynimas. Bet jei nutylėsite, o šuo įkąs vairuotojui – turėsime problemų visi. Vienas atvejis – šuo, kuris buvo „labai draugiškas", įkando vairuotojui per pirmą susitikimą. Šeimininkas nežinojo, kad šuo taip elgiasi su nepažįstamais. Po to viskas buvo gerai, bet pradžia buvo nemaloni. Sąžiningumas – geriausia politika.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Berlyno į Lietuvą nėra sudėtingas procesas, jei žinote, ko tikėtis. Dokumentai, pasiruošimas, saugumas – viskas išsprendžiama. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl visada rasime jums tinkamą laiką. Svarbiausia – bendrauti, būti sąžiningiems apie savo augintinį ir pasiruošti iš anksto. Jūsų keturkojis draugas nusipelno saugios ir patogios kelionės, ir mes tuo pasirūpinsime. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.