Vežame siuntinius iš Olandijos į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną savaitę gaunu užklausų iš žmonių, kurie gyvena Olandijoje ir nori siųsti siuntinius į Lietuvą. Kartais tai mama, kuri siunčia vaikui daiktus į universitetą. Kartais – įmonė, kuriai reikia pristatyti prekes klientui Vilniuje. O kartais – tiesiog žmogus, kuris nusipirko baldą ir nežino, kaip jį parsigabenti. Vežame siuntinius iš Olandijos į Lietuvą kiekvieną dieną, ir tai reiškia, kad jūsų siunta gali būti pakeliui jau rytoj. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu – nuo kainų iki terminų, nuo pakavimo iki draudimo. Kadangi dirbame su šia kryptimi kasdien, žinau, kur dažniausiai kyla nesklandumų.

Kainos – siuntinių vežimas iš Olandijos

1. Kiek kainuoja siuntinio vežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo siuntinio dydžio ir svorio. Mažas siuntinys – iki 30 kg, telpantis į standartinę dėžę – paprastai kainuoja 40-80 eurų. Vidutinis siuntinys – 30-100 kg – 80-150 eurų. Dideli siuntiniai – nuo 100 kg – skaičiuojami individualiai. Bet čia labai apytiksliai skaičiai, nes kiekvienas siuntinys turi savo istoriją. Pavyzdžiui, vienas klientas norėjo siųsti dviratį – tai nestandartinis siuntinys, reikėjo specialios pakuotės, ir kaina buvo kitokia nei paprastos dėžės. Arba kitas atvejis – siuntinys su trapiu turiniu, kur reikėjo papildomos apsaugos. Mes visada skaičiuojame individualiai, nes šabloniniai tarifai ne visada tinka.

2. Ar yra skirtumas tarp siuntinio ir krovinio kainos?

Taip, ir tai svarbu suprasti. Siuntinys – tai mažesnis vienetas, kuris paprastai vežamas kartu su kitais siuntiniais viename automobilyje. Krovinys – tai didesnis kiekis, dažnai visa paletė ar daugiau. Siuntinių kaina skaičiuojama pagal svorį ir matmenis, o krovinių – dažniau pagal paletę arba kubinį metrą. Be to, siuntiniai dažnai vežami daliniais reisais – tai reiškia, kad automobilyje yra kelių skirtingų klientų siuntos, ir dėl to kaina mažesnė nei vežant atskirai. Bet jei siuntinys labai didelis – tada jau gali būti pigiau vežti kaip atskirą krovinį. Mes visada patariame, kas konkrečiu atveju geriau.

3. Kaip apskaičiuojama siuntinio kaina?

Yra formulė, bet ji ne visada paprasta. Imamas faktinis svoris ir tūrinis svoris – ir skaičiuojama pagal didesnį. Tūrinis svoris apskaičiuojamas taip: ilgis x plotis x aukštis (cm) / 5000. Pavyzdžiui, jei siuntinys sveria 10 kg, bet yra labai didelis – tarkim, 80x60x50 cm – tūrinis svoris bus 48 kg. Ir kaina skaičiuojama pagal 48 kg, ne pagal 10 kg. Tai dažnai stebina žmones – „bet juk jis lengvas!" Taip, lengvas, bet užima daug vietos automobilyje, ir vieta kainuoja. Todėl kartais verta permąstyti pakavimą – ar tikrai reikia tokios didelės dėžės, ar galima mažesnę.

4. Ar kaina priklauso nuo to, iš kurios Olandijos vietos vežate?

Minimaliai. Olandija nėra labai didelė šalis – nuo Amsterdamo iki Maastrichto apie 250 km. Todėl skirtumas tarp „iš Amsterdamo" ir „iš Eindhoveno" yra nedidelis – gal 10-20 eurų. Bet jei siuntinys yra labai nutolusioje vietoje – kažkame kaime, kur nėra normalaus privažiavimo – tada gali būti papildomas mokestis už atvažiavimą. Mes paprastai paimame siuntinius iš didžiųjų miestų: Amsterdamo, Roterdamo, Hago, Utrechto, Eindhoveno. Jei siuntinys yra kitur – susitariame, kartais klientas atveža į mūsų surinkimo punktą, kartais mes nuvažiuojame. Lankstumas yra, bet reikia kalbėtis.

5. Ar galima mokėti gavus siuntinį?

Paprastai ne. Mūsų sistema veikia taip: užsakote vežimą, gaunate sąskaitą, apmokate, ir tada siuntinys paimamas. Kodėl? Nes transporto kaštai yra išankstiniai – degalai, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai. Mes negalime rizikuoti vežti nežinodami, ar gausime apmokėjimą. Bet yra išimčių – ilgalaikiams klientams, su kuriais turime sutartis, galime suteikti atidėtą mokėjimą. Arba jei siuntinys labai skubus ir nėra laiko apmokėjimui – galima susitarti dėl pavedimo tą pačią dieną. Bet šiaip – apmokėjimas prieš vežimą. Tai standartas.

Terminai – siuntų pristatymas iš Olandijos

6. Per kiek laiko siuntinys atvyksta iš Olandijos?

Įprastai – 2-4 dienos. Jei siuntinys paimamas pirmadienį, antradienį ar trečiadienį – didelė tikimybė, kad ketvirtadienį ar penktadienį jis jau Lietuvoje. Bet tai priklauso nuo to, ar siuntinys patenka į tiesioginį reisą, ar turi laukti. Mes turime kasdieninius reisus, bet ne kiekvienas reisas važiuoja tiesiai – kartais reikia sustoti kituose miestuose paimti kitų siuntinių. Jei siuntinys skubus – galime užtikrinti greitesnį pristatymą, bet tada kaina kitokia. O jei neskubu – galima palaukti pigesnio varianto. Viskas priklauso nuo poreikių.

7. Ar galima siųsti skubų siuntinį?

Galima, ir tai vadiname ekspresiniu vežimu. Tai reiškia, kad siuntinys vežamas atskiru automobiliu arba pirmuoju laisvu reisu be tarpinių sustojimų. Kaina – brangesnė, bet pristatymas – per 1-2 dienas. Kartais net per dieną, jei siuntinys paimamas anksti ryte. Bet reikia suprasti, kad ekspresas reiškia ne tik greitį, bet ir resursus – vairuotojas turi važiuoti be poilsio (su leistinomis pertraukomis), automobilis negali pilnai užsipildyti kitais siuntiniais. Todėl kaina gali būti 50-100 procentų didesnė nei įprasto vežimo. Bet jei reikia – reikia. Mes organizuojame.

8. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su mumis. Mes patikrinsime, kur yra siuntinys ir kodėl vėluoja. Priežastys gali būti įvairios: vėlavimas pakrovime (klientas vėlai atidavė siuntinį), eismo problemos kelyje, muitinės patikrinimas (jei siuntinys iš trečiosios šalies), techninis gedimas. Mes visada stengiamės informuoti iš anksto, bet kartais patys sužinome tik tada, kai jau vėluojame. Jei vėlavimas mūsų kaltė – stengiamės kompensuoti. Bet svarbiausia – komunikacija. Geriau pranešti, kad vėluojame, nei tylėti ir leisti klientui nervintis. Tai vienas tų dalykų, kurių išmokau per metus – žmonės supranta vėlavimą, bet nesupranta tylos.

9. Ar siuntiniai vežami tiesiogiai, ar su persikrovimais?

Priklauso nuo reiso. Turime tiesioginius reisus – Amsterdamas–Vilnius arba Roterdamas–Kaunas – kur automobilis važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomas poilsio pertraukas). Bet turime ir reisus su tarpiniais sustojimais – pavyzdžiui, paimame siuntinį Amsterdame, tada važiuojame į Duisburgą (Vokietija) paimti dar vieno, tada į Varšuvą, tada į Lietuvą. Tokie reisai lėtesni, bet pigesni. O jei siuntinys labai skubus – tada tiesioginis. Mes visada informuojame klientą, kokio tipo reisas bus, kad jis galėtų pasirinkti. Svarbiausia – žinoti, ko tikitės.

10. Ar galima nustatyti tikslų pristatymo laiką?

Stengiamės, bet negarantuojame valandos tikslumu. Galime pasakyti „trečiadienį po pietų" arba „ketvirtadienį ryte", bet pasakyti „trečiadienį 14:37" – ne. Kelyje nutinka visko: spūstys, patikrinimai, oro sąlygos. Mes naudojame GPS sekimą ir galime prognozuoti atvykimo laiką, bet tai prognozė, o ne garantija. Jei jums reikia tikslaus laiko – pavyzdžiui, kad kas nors lauktų namuose – tada geriau susitarti dėl platesnio lango. Arba mes galime paskambinti 30 minučių prieš atvykimą, kad gavėjas pasiruoštų. Tai dažniausiai veikia geriau nei bandymas nuspėti tikslų laiką.

Pakavimas – siuntinių saugumas

11. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį vežimui?

Pakavimas – tai 80 procentų siuntinio saugumo. Jei pakuotė silpna, net geriausias vežėjas negarantuos, kad siuntinys atvyks sveikas. Pagrindinės taisyklės: naudokite tvirtą kartoninę dėžę (ne per mažą, ne per didelę), užpildykite tuščias ertmes (putplasčiu, burbuline plėvele, laikraščiais), kad siuntinys nejudėtų viduje. Jei siunčiate kelis daiktus – kiekvieną atskirai suvyniokite. Ant dėžės aiškiai užrašykite gavėjo adresą ir telefono numerį. Ir dar – jei siuntinys trapus, užklijuokite „Fragile" lipduką. Tai ne garantija, kad nebus sudaužyta, bet vairuotojas žinos, kad reikia atsargiau elgtis. Bent jau teoriškai.

12. Ar galima siųsti siuntinį be dėžės?

Nerekomenduoju. Be dėžės siuntinys yra pažeidžiamas – gali būti subraižytas, suplėšytas, sušlapęs. Mes vežame su kitais siuntiniais, ir jie gali būti dedami vienas ant kito. Jei jūsų siuntinys yra tik maiše arba suvyniotas į plėvelę – rizika didelė. Bet suprantu, kad ne visada yra tinkama dėžė. Pavyzdžiui, vežėme sofą – aišku, kad jos į dėžę nesudėsi. Tada naudojome apsauginę plėvelę ir specialius kampus. Arba vežėme dviratį – tam yra specialios dėžės dviračiams. Taigi atsakymas: priklauso nuo siuntinio. Bet jei įmanoma – dėžėje. Saugiau.

13. Ką daryti, jei neturiu tinkamos pakuotės?

Galite nusipirkti. Olandijoje yra daugybė vietų, kur parduodamos pakavimo medžiagos: „Gamma", „Karwei", „Praxis" – tai didelių prekių parduotuvės, kur rasite dėžes, plėvelę, lipnią juostą. Arba specializuotos pakavimo medžiagų parduotuvės. Jei neturite laiko važiuoti – galite užsisakyti internetu. O jei visai nėra galimybės – mes galime atvežti pakavimo medžiagas kartu su siuntinio paėmimu. Tai kainuoja papildomai, bet bent jau siuntinys bus tinkamai supakuotas. Svarbiausia – nesiųsti neapgalvotai. Geriau papildomai investuoti 10 eurų į pakavimą, nei vėliau spręsti sudužusių daiktų problemą.

14. Ar priimate siuntinius su skysčiais?

Priimame, bet su apribojimais. Skysčiai turi būti sandariai supakuoti – originalioje pakuotėje, papildomai suvynioti į plastikinį maišelį, kad jei pratekėtų – nesugadintų kitų siuntinių. Draudžiame siųsti pavojingus skysčius – degius, cheminius, agresyvius. Jei siunčiate kosmetiką, maistą (pavyzdžiui, lietuvišką medų) ar vaistus – tai įmanoma, bet reikia tinkamai supakuoti. Vieną kartą gavome siuntinį, kuriame buvo butelis aliejaus – jis sudužo ir viskas aplinkui buvo riebaluota. Nuo to laiko esame atsargesni su skysčiais. Tiesiog praneškite iš anksto, kad siuntinyje yra skystis – mes patarsime, kaip geriausia supakuoti.

15. Koks maksimalus siuntinio svoris?

Maksimalus vieno siuntinio svoris – 500 kg. Bet tai jau kraštutinumas. Dauguma siuntinių sveria 5-50 kg. Jei siuntinys sveria daugiau nei 50 kg, jį sunku pakrauti rankomis – reikia keltuvo arba vežimėlio. O jei daugiau nei 200 kg – tai jau beveik krovinys. Mes priimame ir tokius, bet reikia žinoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Pavyzdžiui, vežėme pramoninę siuvimo mašiną – ji svėrė 350 kg. Reikėjo specialios įrangos pakrauti. Bet tai išsprendžiama. Svarbiausia – nustebinti ne svoriu, kai jau atvažiuojame paimti. Pasakykite iš anksto.

Draudimas – siuntinių apsauga

16. Ar siuntiniai yra drausti?

Pagal numatytąją sąlygą – ne. Mes vežame siuntinius pagal CMR konvenciją, kuri riboja vežėjo atsakomybę iki maždaug 10 eurų už kilogramą. Tai reiškia, kad jei jūsų siuntinys sveria 10 kg ir vertas 500 eurų, o jis dingsta – gausite tik apie 100 eurų kompensaciją. Likusi suma – jūsų nuostolis. Todėl visada rekomenduoju drausti siuntinį, ypač jei jo vertė didesnė nei 100 eurų. Draudimo kaina – apie 2-5 procentai nuo siuntinio vertės. Tai nedaug, bet ramybė garantuota. Mes galime suorganizuoti draudimą – tiesiog pasakykite siuntinio vertę, kai užsakote vežimą.

17. Ką daryti, jei siuntinys atvyko pažeistas?

Pirmas dalykas – nefiksuokite priėmimo be pastabų. Jei matote, kad pakuotė pažeista – nufotografuokite, surašykite pastabas priėmimo dokumente, praneškite mums. Svarbu: jei pasirašote be pastabų, vėliau įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu, bus labai sunku. Mes visada rekomenduojame tikrinti siuntinį prieš pasirašant. Jei žala akivaizdi – reikalauti akto surašymo. Tada draudimas (jei siuntinys draustas) kompensuoja. Jei nedraustas – tada jau sudėtingiau. Todėl visada sakau: drauskite vertingus siuntinius. Tai kainuoja papildomai, bet ramybė brangesnė.

18. Ar draudimas dengia visus nuostolius?

Ne visada. Draudimas turi išimčių. Pavyzdžiui, jei siuntinys buvo netinkamai supakuotas – tai jau ne draudimo, o siuntėjo atsakomybė. Jei siuntinys sugedo dėl savo defekto (ne dėl transportavimo) – draudimas nekompensuoja. Jei vežėjas pažeidė sutarties sąlygas – pavyzdžiui, vežė pavojingas medžiagas be leidimo – draudimas negalioja. Dar yra „force majeure" – stichinės nelaimės, karas, terorizmas – tai dažniausiai nedraudžiama. Todėl svarbu skaityti draudimo sąlygas, o ne tik kainą. Mes dirbame su patikimomis draudimo bendrovėmis ir visada paaiškiname, kas dengiama ir kas ne.

19. Kokia draudimo suma rekomenduojama?

Draudimo suma turi atitikti tikrąją siuntinio vertę. Ne mažiau, bet ir ne daugiau (nes tada permokėsite už draudimą). Tikroji vertė – tai daiktų kaina, kurią sumokėjote, arba rinkos vertė, jei tai naudotas daiktas. Jei siunčiate naują telefoną už 800 eurų – drauskite 800 eurų. Jei siunčiate naudotą dviratį, kurio rinkos vertė 200 eurų – drauskite 200 eurų. Paprasta. Bet yra niuansų: jei siunčiate vienetinį daiktą – antikvariatą ar meno kūrinį – tada reikia eksperto vertinimo. Mes visada prašome kliento nurodyti siuntinio vertę, kai jis užsako vežimą. Ir jei vertė didelė – automatiškai siūlome draudimą.

20. Ar galima siųsti vertingus daiktus be draudimo?

Galima, bet nerekomenduoju. Mes neatsisakome vežti vertingų daiktų be draudimo, bet perspėjame – rizika yra jūsų. Jei siuntinys dingsta arba sugadinamas, o jis nedraustas – kompensacija bus minimali (pagal CMR konvenciją). Ir tada jau nebus galima kaltinti vežėjo – mes perspėjome. Vieną kartą klientas siuntė brangų laikrodį be draudimo – siuntinys dingo. Kompensacija buvo 50 eurų (pagal svorį), o laikrodis kainavo 3000. Skaudu. Todėl visada sakau: jei vertė didesnė nei 100 eurų – drauskite. Tai ne mūsų būdas užsidirbti – tai būdas apsaugoti jus.

Specifika – siuntiniai iš Olandijos kasdien

21. Kodėl vežate kiekvieną dieną?

Nes paklausa yra. Olandijoje gyvena apie 50 000 lietuvių – tai viena didžiausių lietuvių diasporų Europoje. Jie siunčia siuntinius namo – drabužius, maistą, dovanas. Be to, Lietuvos įmonės importuoja iš Olandijos labai daug prekių – nuo gėlių iki elektronikos. Paklausa didelė, todėl ir mes dirbame intensyviai. Kasdieniniai reisai reiškia, kad siuntinys ilgai nestovi – jis greitai patenka į sistemą ir greitai atvyksta. Tai ne marketingo triukas – tai mūsų verslo modelis. Mes investavome į transporto priemones, vairuotojus ir logistiką, kad galėtume vežti kasdien. Ir tai veikia.

22. Ar vežate siuntinius iš visos Olandijos?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Pagrindiniai miestai, iš kurių paimame siuntinius: Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Groningenas, Tilburgas. Jei siuntinys yra kitame mieste – galime nuvažiuoti, bet gali būti papildomas mokestis už atstumą. Arba galite atvežti siuntinį į mūsų surinkimo punktą artimiausiame didmiestyje. Mes turime partnerių visoje Olandijoje, todėl galime rasti sprendimą. Svarbiausia – praneškite iš anksto, iš kur reikia paimti, ir mes pasakysime, ką galime padaryti.

23. Ar vežate siuntinius į visą Lietuvą?

Taip, vežame į visą Lietuvą. Pagrindiniai miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – tai mūsų pagrindiniai pristatymo punktai. Bet pristatome ir į mažesnius miestus bei miestelius – Alytų, Marijampolę, Uteną, Telšius. Jei siuntinys adresas labai nutolęs – kaime, kur nėra normalaus privažiavimo – gali būti papildomas mokestis. Bet šiaip – vežame visur. Lietuva nėra labai didelė šalis, ir nuo pagrindinių maršrutų iki bet kurio taško nėra labai toli. Tiesiog pasakykite, kur reikia pristatyti, ir mes susitarsime.

24. Ar galima siųsti siuntinį į Olandiją iš Lietuvos?

Taip, vežame abiem kryptimis. Iš Olandijos į Lietuvą – tai dažniausia kryptis, bet ir atgal vežame nemažai. Lietuviai siunčia siuntinius į Olandiją – maistą, drabužius, dovanas. Įmonės siunčia prekes – baldus, tekstilę, maisto produktus. Kainos ir terminai panašūs – tik kryptis kita. Tiesiog pasakykite, ko reikia, ir mes organizuosime. Kadangi turime reisus kasdien – nesvarbu, kurią kryptį pasirinksite, siuntinys ilgai nelauks.

25. Kaip užsisakyti siuntinio vežimą?

Paprastai. Skambinate arba rašote mums – nurodote, ką norite siųsti, iš kur, į kur, kada. Mes paskaičiuojame kainą, jei tinka – išrašome sąskaitą, apmokate, ir mes paimame siuntinį. Viskas. Galite parašyti el. laišką, galite paskambinti, galite parašyti žinutę. Mes atsakome greitai, paprastai per kelias valandas. Jei skubu – skambinkite, ne rašykite. Telefonas visada greičiau. Ir nesijaudinkite, jei nežinote, kaip teisingai suformuluoti užklausą – tiesiog pasakykite, ko reikia, ir mes paklausime reikiamų klausimų.

26. Ar galima siųsti maistą iš Olandijos?

Galima, bet su sąlygomis. Negendantį maistą – sausainius, šokoladą, konservus – siųsti paprasta. Gendantį – sūrį, mėsą, žuvį – sudėtingiau, nes reikia temperatūrinio režimo. Mes turime šaldytuvines transporto priemones, bet tai kainuoja brangiau. Be to, yra apribojimų dėl maisto produktų importo – kai kurie produktai gali būti draudžiami arba reikalauti specialių dokumentų. Pavyzdžiui, mėsos produktai iš ne ES šalių turi būti patikrinti veterinarijos tarnybos. Bet jei tai olandiškas sūris ar šokoladas – jokių problemų. Tiesiog praneškite, ką siunčiate, ir mes pasakysime, ar galima ir kaip geriausia supakuoti.

Išvada

Vežame siuntinius iš Olandijos į Lietuvą kiekvieną dieną – tai ne tik paslauga, tai mūsų kasdienybė. Dirbame su šia kryptimi nuolat, žiname maršrutus, dokumentus, kainas ir visus niuansus. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite arba rašykite. Kiekvienas siuntinys yra skirtingas, ir kartais geriau vienas pokalbis nei dešimt straipsnių. Svarbiausia – tinkamai supakuoti siuntinį, turėti reikiamus dokumentus ir pranešti, jei siuntinyje yra kas nors neįprasto. Visa kita – mūsų darbas.