Siuskpigiau LT Olandija, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjau dirbti tarptautinių pervežimų srityje, nesitikėjau, kad tiek daug žmonių ieškos pigiausio varianto siųsti siuntas į Olandiją. Bet suprantu – kiekvienas euras svarbus, ypač kai siunčiate reguliariai. Pigiau nebūtinai reiškia blogiau. Kartais tiesiog reikia žinoti, kur ieškoti ir ko klausti. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką išmokau per metus – apie kainas, paslėptus mokesčius, būdus sutaupyti. Taip pat atvirai papasakosiu, kur pigus variantas gali tapti brangiu, jei nežinai niuansų. Nes kartais taupymas atsisuka prieš patį taupytoją. Tai nutiko ne vienam mano klientui.

Kainos – pigus siuntimas iš Lietuvos į Olandiją

1. Kokia pigiausia siuntimo kaina iš Lietuvos į Olandiją?

Pigiausias variantas, kokį esu matęs – apie 12 eurų už mažą siuntą iki 2 kg. Bet tai jau kraštutinumas, dažniausiai minimali kaina prasideda nuo 15-18 eurų. Už šią kainą gaunate standartinį pristatymą per 4-5 dienas, be jokių papildomų paslaugų. Jei norite greičiau – mokėkite daugiau. Jei norite draudimo – dar papildomai. Pigiausias variantas tinka, kai siunčiate nevertingus daiktus ir neskubate. Bet jei siunčiate kažką svarbaus, rekomenduoju neimti pačio pigiausio varianto. (Žinau, kad skamba kaip klišė, bet pigiausias vežėjas ne visada turi geriausią reputaciją.)

2. Kodėl vienų vežėjų kainos skiriasi nuo kitų?

Skirtumai atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirma – maršrutas. Kai kurie vežėjai turi tiesioginius maršrutus, kiti naudojasi tarpininkais. Tiesioginiai maršrutai paprastai pigiau. Antra – terminalų tinklas. Kuo daugiau terminalų, tuo efektyvesnis procesas, bet ir didesnės išlaikymo išlaidos. Trečia – paslaugų lygis. Pigesni vežėjai dažnai turi mažiau klientų aptarnavimo personalo, lėtesnę reakciją į problemas. Ketvirta – amžius. Nauji vežėjai kartais siūlo mažesnes kainas, kad pritrauktų klientus, bet tai ne visada tvaru. Penkta – paprasčiausiai skirtingi verslo modeliai. Vieni dirba su dideliu kiekiu ir mažomis maržomis, kiti – su mažesniu kiekiu ir didesnėmis.

3. Kaip rasti pigiausią pasiūlymą?

Pirmas žingsnis – palyginti bent 3-4 vežėjus. Ne tik kainą, bet ir tai, kas įskaičiuota. Antras – paklausti apie nuolaidas. Dauguma vežėjų turi nuolaidas, apie kurias neviešina – studentams, pensininkams, nuolatiniams klientams. Trečias – sekti akcijas socialiniuose tinkluose. Ketvirtas – siųsti ne piko metu. Prieš Kalėdas viskas brangiau. Penktas – tinkamai supakuoti, kad siuntos matmenys būtų mažesni. Šeštas – rinktis terminalą-terminalą, o ne durys-durys. Pastarasis variantas visada brangesnis. Septintas – kaupti siuntas ir siųsti kartu. Aš asmeniškai naudoju pirmus tris metodus, kai pats kažką siunčiu.

4. Ar pigi kaina reiškia prastesnę paslaugą?

Ne visada, bet dažnai taip. Tai nemaloni tiesa. Pigūs vežėjai dažnai turi mažiau resursų – mažiau vairuotojų, senesnius automobilius, mažiau terminalų. Tai reiškia, kad jei kas nors nutinka – siunta pasimeta, vėluoja, pažeidžiama – sprendimo procesas gali būti lėtesnis. Brangesni vežėjai paprastai turi geresnę klientų aptarnavimo sistemą ir greičiau reaguoja į problemas. Bet tai nereiškia, kad pigus vežėjas automatiškai blogas. Tiesiog reikia realiai vertinti lūkesčius. Jei siunčiate megztinį mamai, pigus variantas tinka. Jei siunčiate dokumentus verslui – gal verta mokėti daugiau.

5. Kaip vežėjai skaičiuoja kainą – pagal svorį ar pagal tūrį?

Abu variantai, priklausomai nuo to, kuris didesnis. Tai vadinama „tūriniu svoriu". Jei siunčiate sunkų, bet mažą daiktą – kaina skaičiuojama pagal realų svorį. Jei siunčiate lengvą, bet didelį – pagal tūrinį svorį. Tūrinis svoris skaičiuojamas pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis (cm) / 5000. Pavyzdžiui, dėžė 50x40x30 cm tūrinis svoris = 60000/5000 = 12 kg. Net jei joje tik 3 kg daiktų, mokėsite kaip už 12 kg. Todėl svarbu naudoti tinkamo dydžio dėžę – ne per didelę. Tai vienas dažniausių būdų, kaip žmonės permoka už siuntimą.

Taupymas – pigiau siųsti į Olandiją iš Lietuvos

6. Ar verta rinktis lėčiausią pristatymą, kad sutaupyčiau?

Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate kažką, kas neskuba – drabužius, knygas, nesezoninius daiktus – taip, verta. Skirtumas tarp ekspres ir lėčiausio varianto gali būti 40-50 procentų. Bet jei siunčiate dokumentus, kurių reikia rytoj, arba dovaną, kuri turi pasiekti gavėją iki gimtadienio – neverta taupyti. Lėčiausias variantas reiškia, kad siunta gali keliauti ne tiesioginiu maršrutu, o per kitus terminalus. Tai prideda dieną ar dvi. Kartais net tris, jei savaitgalis patenka tarp jų. Aš rekomenduoju lėčiausią variantą tik tada, kai tikrai neskubate.

7. Kaip sumažinti pakuotės dydį, kad mokėčiau mažiau?

Pirmas patarimas – nenaudokite per didelės dėžės. Dažnai žmonės ima dėžę „iš akies", o paskui puse jos tuščia. Antras – išardykite, ką galima. Sulankstomus baldus sulankstykite, drabužius susukite, o ne dėkite ant pakabų. Trečias – naudokite vakuuminius maišus drabužiams. Jie sumažina tūrį iki 70 procentų. Ketvirtas – nenaudokite per daug apsauginės medžiagos. Taip, apsauga svarbu, bet kartais žmonės perlenkia lazdelę ir suvynioja kiekvieną daiktą atskirai į burbulinę plėvelę, nors užtenktų popieriaus. Penktas – jei siunčiate kelis daiktus, dėkite juos į vieną dėžę, o ne po vieną.

8. Ar yra skirtumas tarp siuntimo iš skirtingų Lietuvos miestų?

Taip, yra. Iš Vilniaus ir Kauno paprastai pigiau, nes tai pagrindiniai terminalai. Iš mažesnių miestų – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – kaina gali būti 5-10 eurų didesnė, nes siunta pirmiausia turi pasiekti didesnį terminalą. Tai prideda ne tik pinigų, bet ir laiko. Jei gyvenate mažame mieste, kartais verta patiems nuvežti siuntą į didesnį miestą, jei turite galimybę. Ypač jei siunčiate daug ar dažnai. Aš pats pažįstu žmogų iš Alytaus, kuris kas savaitę veža siuntas į Vilnių, nes taip jam pigiau nei siųsti iš Alytaus.

9. Ar galima derėtis dėl kainos?

Su dideliais vežėjais – sunku. Jie turi fiksuotas kainas ir mažai lankstumo. Su mažesniais – galima pabandyti. Ypač jei siunčiate reguliariai arba didelį kiekį. Aš pats mačiau, kaip vienas klientas gavo 20 procentų nuolaidą, nes žadėjo siųsti po 10 siuntų per savaitę. Bet tai buvo rimtas verslo klientas, ne vienkartinis siuntėjas. Paprastam žmogui, siunčiančiam kartą per mėnesį, derėtis nelabai yra prasmės. Geriau tiesiog palyginti kainas ir pasirinkti optimaliausią variantą. (Nors pabandyti niekada neskauda – kas žino, gal pasiseks.)

10. Kada geriausias metas siųsti, kad būtų pigiau?

Po didžiųjų švenčių – sausį, vasarį – paprastai kainos mažesnės, nes siuntų mažiau. Vasarą taip pat gali būti pigiau, ypač liepą-rugpjūtį, kai daug kas atostogauja. Brangiausias metas – lapkritis-gruodis, prieš Kalėdas. Tada ne tik kainos didesnės, bet ir terminai ilgesni. Jei planuojate siųsti dovanas Kalėdoms, darykite tai lapkričio pradžioje, ne gruodį. Taip sutaupysite ir pinigų, ir nervų. Aš pats visada sakau klientams – jei galite planuoti, planuokite. Spontaniški siuntimai visada brangesni.

Kokybė – pigus siuntinių gabenimas LT Olandija

11. Kaip atskirti patikimą pigų vežėją nuo nepatikimo?

Yra keletas požymių. Patikimas vežėjas turi aiškią svetainę su kainomis, kontaktiniais duomenimis, atsiliepimais. Turi registracijos numerį, draudimą. Atsako į skambučius ir el. laiškus per protingą laiką. Turi aiškią pretenzijų tvarką. Nepatikimas vežėjas dažnai neturi aiškios informacijos, vengia atsakyti į konkrečius klausimus, siūlo „geriausią kainą rinkoje" be jokio pagrindo. Dar vienas požymis – prašymas mokėti tik grynais arba į asmeninę sąskaitą. Patikimi vežėjai turi įmonės sąskaitą ir siūlo įvairius mokėjimo būdus. Aš visada rekomenduoju paskaityti atsiliepimus – ne tik svetainėje, bet ir nepriklausomuose portaluose.

12. Ar pigūs vežėjai turi draudimą?

Dauguma turi, bet draudimo sąlygos gali skirtis. Pigūs vežėjai dažnai turi minimalų draudimą – 50 eurų už siuntą. Tai reiškia, kad jei jūsų siunta verta 500 eurų ir dingsta, gausite tik 50. Brangesni vežėjai paprastai siūlo didesnę bazinę draudimo sumą – 100-200 eurų. Ir dar – pigūs vežėjai kartais turi daugiau išimčių draudime. Pavyzdžiui, nedraudžia trapių daiktų arba reikalauja specialios pakuotės, kurios nesuteikia. Todėl prieš siunčiant vertingą daiktą pigiu vežėju, būtinai perskaitykite draudimo sąlygas. Geriau žinoti iš anksto, nei vėliau ginčytis.

13. Ką daryti, jei pigus vežėjas sugadino siuntą?

Tas pats, ką ir su bet kuriuo vežėju – fotografuoti, pateikti pretenziją, laukti. Skirtumas tas, kad pigūs vežėjai gali būti lėtesni sprendžiant problemas. Kartais jie net bando išsisukinėti – sako, kad pakuotė buvo netinkama, kad siunta jau buvo pažeista prieš siunčiant ir panašiai. Todėl labai svarbu fotografuoti siuntą prieš išsiunčiant – ir turinį, ir pakuotę. Tai įrodymas, kad viskas buvo tvarkinga. Be nuotraukų sunku ką nors įrodyti. Mano patirtis – vienas klientas siuntė pigiu vežėju, siunta atvyko sulaužyta, o vežėjas teigė, kad pakuotė buvo per silpna. Klientas neturėjo nuotraukų, tad pretenzija buvo atmesta.

14. Ar pigus vežėjas gali dingti su mano siunta?

Teoriškai – taip, praktiškai – retai. Bet pasitaiko. Ypač su labai mažomis įmonėmis arba tarpininkais, kurie patys neveža, o perduoda kitiems. Jei tarpininkas bankrutuoja arba tiesiog dingsta, jūsų siunta gali įstrigti kažkur. Todėl rekomenduoju rinktis vežėjus, kurie patys valdo transportą, o ne tik perparduoda kitų paslaugas. Taip pat verta patikrinti, ar įmonė registruota, ar turi reikiamas licencijas. Tai galima padaryti Registrų centre. Užtrunka penkias minutes, bet gali išgelbėti nuo didelių problemų.

Praktiniai patarimai – pigiau siuntos į Olandiją

15. Kaip supakuoti, kad nereikėtų mokėti už papildomą tūrį?

Jau minėjau apie tinkamo dydžio dėžę, bet yra ir daugiau niuansų. Pirmas – nenaudokite apvalių pakuočių. Apvalūs vamzdžiai ar ritiniai užima daugiau vietos transporto priemonėje, tad vežėjai dažnai taiko papildomą mokestį. Antras – jei siunčite drabužius, naudokite plokščias dėžes arba specialius drabužių maišus. Trečias – nespausdinkite ant dėžės „viršus" ar „apačia" – tai nereiškia nieko, kai dėžės kraunamos viena ant kitos. Ketvirtas – klijuokite lipnią juostą tvirtai, bet ne per daug. Per daug lipnios juostos prideda svorio (nedaug, bet prideda). Penktas – jei siunčite kelis mažus daiktus, sudėkite juos į vieną dėžę, o ne siųskite atskirai.

16. Ar galima siųsti be dėžės, tik su plėvele suvyniotą daiktą?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Plėvelė neapsaugo nuo smūgių, drėgmės, purvo. Siunta keliauja kartu su šimtais kitų, yra kraunama, perkraunama, stumiama. Be tvirtos pakuotės rizika, kad kažkas nutiks, labai didelė. Be to, dauguma vežėjų reikalauja standartinės pakuotės – dėžės arba bent jau tvirto maišo. Jei atvežate siuntą suvyniotą tik į plėvelę, gali atsisakyti priimti. O jei priims, draudimas negalios, nes pakuotė netinkama. Tad taupyti ant dėžės neverta. Dėžė kainuoja 1-3 eurus, o sugadinta siunta – dešimtis ar šimtus.

17. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Galite nusipirkti bet kurioje parduotuvėje, kurioje parduodamos pakuotės. Arba paprašyti vežėjo – dauguma turi dėžių pardavimui. Kartais net duoda nemokamai, jei esate nuolatinis klientas. Dar vienas variantas – naudoti dėžę nuo kažko kito. Pvz., jei neseniai pirkote televizorių, dėžė puikiai tiks siuntai. Tik įsitikinkite, kad ji tvirta ir nesuplyšusi. Senos, minkštos dėžės netinka. Ir dar – nenaudokite dėžių su alkoholio ar tabako logotipais. Tai gali sukelti papildomų klausimų muitinėje, net jei siunčiate ne draudžiamus daiktus.

18. Ar verta naudoti siuntų palyginimo platformas?

Tai priklauso nuo platformos. Kai kurios tikrai padeda palyginti kainas ir rasti geriausią variantą. Kitos – tiesiog renka jūsų duomenis ir parduoda vežėjams. Prieš naudojant platformą, patikrinkite, ar ji nepriklauso kuriam nors vežėjui – tada palyginimas gali būti neobjektyvus. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar kainos platformoje atitinka realias. Kartais platformos rodo mažesnę kainą, o paskui prideda mokesčius. Aš rekomenduoju naudoti platformas kaip pradinį įrankį, bet galutinį sprendimą priimti tiesiogiai susisiekus su vežėju.

19. Kaip išvengti paslėptų mokesčių?

Pirmas žingsnis – visada klauskite galutinės kainos prieš užsakant. Antras – skaitykite sutartį arba paslaugų teikimo sąlygas. Ten paprastai parašyta, kas įskaičiuota ir kas ne. Trečias – klauskite konkrečiai: ar yra papildomas mokestis už nestandartinį dydį? Už pristatymą į namus? Už draudimą? Už grąžinimą? Ketvirtas – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Penktas – prašykite sąskaitos su detaliu išskaidymu. Taip matysite, už ką mokate. Aš pats kartą užsisakiau siuntimą už 15 eurų, o galutinė suma su visais mokesčiais buvo 28. Nuo tada visada klausiu galutinės kainos.

20. Ar galima siųsti su apmokėjimu gavus?

Tai vadinama COD (Cash on Delivery) arba apmokėjimas pristatymo metu. Galima, bet ne visi vežėjai siūlo šią paslaugą. Ir ji kainuoja papildomai – paprastai 3-5 eurai plius procentas nuo sumos. Olandijoje tai mažiau populiaru nei Lietuvoje, bet įmanoma. Gavėjas moka kurjeriui grynais arba kortele, o pinigai pervedami siuntėjui. Procesas gali užtrukti kelias dienas. Aš rekomenduoju šią paslaugą tik tada, kai tikrai reikia – pavyzdžiui, siunčiant prekes klientui, kuris nemokėjo iš anksto. Asmeninėms siuntoms tai retai prasminga.

Dažnos klaidos – pigus siuntimas LT Olandija

21. Kokios dažniausios klaidos, kurias daro siuntėjai?

Pirma – neteisingas adresas. Ypač Olandijoje, kur pašto kodai svarbūs. Antra – per didelė pakuotė. Trečia – nenurodytas telefono numeris. Ketvirta – neteisingas svoris. Penkta – pamirštamas draudimas vertingoms siuntoms. Šešta – siuntimas paskutinę minutę, kai jau per vėlu. Septinta – neatsižvelgimas į šventes tiek Lietuvoje, tiek Olandijoje. Aštunta – netinkamas turinio aprašymas. Devinta – neaiškus rankraštis. Dešimta – pasitikėjimas pigiausiu variantu be patikrinimo. Aš mačiau visas šias klaidas ne po vieną kartą. Dauguma jų išvengiamos, jei skiri penkias minutes pasiruošimui.

22. Ką daryti, jei padariau klaidą siuntos duomenyse?

Priklauso nuo klaidos. Jei klaida adrese – kuo greičiau praneškite vežėjui. Jei siunta dar neišvyko, pakeisti lengva. Jei jau pakeliui – sudėtingiau, bet įmanoma. Jei klaida svoryje ar matmenyse – gali tekti primokėti skirtumą. Geriau pranešti iš karto, nei laukti, kol vežėjas pastebės pats. Kartais vežėjai pasveria siuntas terminale ir, jei svoris neatitinka nurodyto, gali paprašyti papildomo mokėjimo arba net atsisakyti vežti. Todėl visada sverkite siuntą prieš užpildydami formą. Ir matuokite. Netikėkite „iš akies".

23. Ar galima atšaukti siuntą po išsiuntimo?

Galima, bet tai kainuoja. Jei siunta dar neišvyko iš terminalo – paprastai nemokamai arba už nedidelį mokestį. Jei jau pakeliui – reikia ją grąžinti, o tai reiškia papildomas išlaidas. Jei jau Olandijoje – dar brangiau. Kartais pigiau leisti siuntai pasiekti tikslą, nei ją grąžinti. Todėl prieš siunčiant visada patikrinkite duomenis dar kartą. Ir dar – jei siunčiate kažką vertingo ar asmeniško, pagalvokite du kartus prieš paspausdami „siųsti". Atšaukimas visada sudėtingesnis nei atrodo.

24. Kaip elgtis, jei vežėjas atsisako priimti mano siuntą?

Pirmiausia – paklauskite kodėl. Dažniausios priežastys: netinkama pakuotė, draudžiamas turinys, per dideli matmenys, neaiškus adresas. Jei problema pakuotėje – pakuokite iš naujo. Jei turinyje – patikrinkite, kas draudžiama. Jei matmenyse – ieškite vežėjo, kuris veža didesnius krovinius. Jei adrese – ištaisykite klaidą. Kartais vežėjas atsisako, nes tiesiog neturi vietos tą dieną. Tada galite pabandyti kitą dieną arba kitą vežėją. Nenusiminkite – vieno vežėjo atsisakymas nereiškia, kad niekas neveš. Tiesiog ieškokite toliau.

25. Ar galima siųsti siuntą be gavėjo žinios?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Gavėjas turi žinoti, kad gauna siuntą, kitaip gali atsisakyti priimti. Ypač Olandijoje, kur žmonės įtariai žiūri į nežinomus siuntinius. Be to, jei gavėjo nėra namuose, kurjeris turi žinoti, kur palikti siuntą arba kam perduoti. Be gavėjo žinios visa tai neįmanoma. Aš mačiau atvejį, kai žmogus nustebino draugę Olandijoje su siunta, bet ji buvo išvykusi atostogų. Siunta grįžo atgal po dviejų savaičių. Gražus gestas, bet brangus ir nereikalingas. Geriau tiesiog pasakyti – „siunčiu tau kažką, būk namuose ketvirtadienį".

26. Ką daryti, jei siunta atvyko, bet gavėjas sako, kad negavo?

Tai nemaloni situacija. Pirmas žingsnis – patikrinti sekimo informaciją. Jei rodo, kad siunta pristatyta, bet gavėjas neigia – gali būti keletas variantų. Siunta galėjo būti palikta pas kaimyną. Arba prie durų, ir kas nors paėmė. Arba gavėjas tiesiog pamiršto. Aš rekomenduoju pirmiausia paprašyti gavėjo patikrinti pas kaimynus ir prie durų. Tada susisiekti su vežėju ir paprašyti pristatymo patvirtinimo – dažnai kurjeris palieka parašą ar nuotrauką. Jei vis tiek siunta nerandama, pradedamas tyrimas. Tai gali užtrukti. Bet dažniausiai siunta randama – pas kaimyną, garaže ar kažkur kitur, kur gavėjas nepagalvojo paieškoti.

Išvada

Pigus siuntimas į Olandiją įmanomas, bet reikalauja protingo požiūrio. Ne viskas, kas pigu, yra blogai, bet ne viskas, kas pigu, yra gerai. Svarbiausia – žinoti, už ką mokate, ir ko galite tikėtis. Tinkamas pasiruošimas – pakuotė, dokumentai, laiko planavimas – gali sutaupyti daugiau nei bet kuri akcija. Ir dar – nepamirškite, kad pigiausias variantas kartais tampa brangiausiu, kai kas nors nutinka. Taupykite protingai, ne aklai. Sėkmės.