Siusk pigiau LT Roterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Siųsti siuntas iš Lietuvos į Roterdamą pigiau – tai ne mitas, o realybė, kai žinai, kaip viskas veikia. Daugelis žmonių permoka vien todėl, kad nežino kitų variantų arba tiesiog naudojasi pirmu pasitaikiusiu vežėju. Aš dirbu pervežimų srityje ir matau, kaip žmonės kartais moka 60 eurų už tą pačią paslaugą, kurią kitur gautų už 35. Skirtumas – tik informacija. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip siųsti pigiau, ką reikia žinoti apie kasdienius maršrutus, ir kaip išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių kainos pakyla.

Pigiau – siuntos iš Lietuvos į Roterdamą

1. Kaip rasti pigiausią variantą siuntai į Roterdamą?

Pirmiausia – neimti pirmo pasiūlymo. Aš visada sakau – palyginkite bent tris. Skambinkite arba rašykite, nurodykite tikslius parametrus – svorį, matmenis, maršrutą. Tada pamatysite, kad kainos skiriasi kartais net dvigubai. Vienas vežėjas gali prašyti 50 eurų už 15 kg siuntą, kitas – 30. Ir ne todėl, kad vienas prastesnis – tiesiog kitokia kainodara, kitokie maršrutai, kitokie prioritetai. Pigiausias ne visada blogiausias, brangiausias ne visada geriausias. Palyginti – raktas.

2. Kokie veiksniai mažina kainą?

Pirmas – dydis. Kuo mažesnė dėžė, tuo pigiau. Jei galite sutalpinti į mažesnę pakuotę – darykite tai. Antras – svoris. Lengvos siuntos pigiau. Trečias – maršrutas. Standartiniai maršrutai – pigiau, individualūs – brangiau. Ketvirtas – laikas. Jei ne skubu – pigiau. Penktas – konkurencija. Roterdamas – populiarus, tad daug vežėjų važiuoja, o tai mažina kainas. Šeštas – pastovumas. Jei siunčiate reguliariai – prašykite nuolaidos. Šie šeši faktoriai gali sumažinti kainą 30-40 proc.

3. Ar pigiau siųsti su mažesniu vežėju?

Kartais taip, kartais ne. Mažesni vežėjai dažnai turi mažesnes išlaidas – mažiau administracijos, mažiau biurokratijos – tad gali pasiūlyti mažesnes kainas. Bet jie taip pat turi mažiau resursų – gali neturėti sekimo sistemos, draudimo, garantijų. Vienas mano pažįstamas siuntė su mažu vežėju – sutaupė 15 eurų, bet siunta vėlavo savaitę, nes mašina sugedo pakeliui ir nebuvo atsarginės. Su didesniu vežėju to nebūtų nutikę. Tad pigiau – taip, bet su rizika.

4. Kada geriausia siųsti, kad būtų pigiau?

Ne prieš šventes. Tai svarbiausia taisyklė. Prieš Kalėdas, Velykas, Jonines – kainos kyla, nes paklausa didžiulė. Jei galite – siųskite anksčiau arba po švenčių. Vasarą paprastai pigiau – liepą, rugpjūtį – mažiau siuntų, mažiau spaudimo. Taip pat – darbo dienomis geriau negu savaitgalį, nors su siuntomis tai mažiau aktualu negu su keleiviais. Bet principas galioja – kai mažiau paklausa, mažesnės kainos. Ekonominis dėsnis, nieko ypatingo.

5. Kaip sutaupyti ant pakuotės?

Nepamirškite, kad pakuotė kainuoja. Jei perkate dėžę parduotuvėje – 3-5 eurai. Jei naudojate seną – nemokamai, bet rizikuojate tvirtumu. Aš dažnai renku senas dėžes iš parduotuvių – jos nemokamos ir dažnai visai geros. Burbulinė plėvelė – pigesnė internete negu parduotuvėje. Lipni juosta – visada turėkite namuose, nepradėkite pirkti paskutinę minutę. Ir dar – kuo mažiau tuščių ertmių – tuo mažesnė dėžė – tuo mažesnė kaina. Logiška, bet dažnai užmirštama.

Kasdien – vežame į Roterdamą kiekvieną dieną

6. Ar tikrai vežama kiekvieną dieną?

Didžioji dalis vežėjų, kurie veža maršrutu Lietuva-Roterdamas, turi kasdienius arba beveik kasdienius išvykimus. Taip, tai tiesa. Bet „kiekvieną dieną“ nereiškia, kad jūsų siunta išvyks tą pačią dieną, kai pristatote. Paprastai yra fiksuotas laikas – pavyzdžiui, išvyksta 18:00. Jei pristatote 19:00 – išvyks kitą dieną. Todėl svarbu žinoti vežėjo grafiką ir planuotis. Žodžiai „kiekvieną dieną“ reiškia, kad nebus ilgų tarpų tarp išvykimų – bet ne tai, kad bet kada atvežus tą pačią dieną išvažiuos.

7. Koks dienos grafikas vežėjams?

Paprastai – ryte pakraunama, popiet arba vakare išvažiuoja. Kai kurie vežėjai turi du reisus – rytinį ir vakarinį. Rytinis paprastai mažesnis, vakarinis – pagrindinis. Jei norite, kad siunta išvyktų greičiau – pristatykite ryte. Jei vėliau – teks laukti kito reiso ar kitos dienos. Vienas vežėjas, su kuriuo dirbu, turi taisyklę – viskas, kas pristatyta iki 14:00, išvažiuoja tą pačią dieną. Po 14:00 – kitą. Paprasta ir aišku.

8. Kas nutinka, kai siuntų per daug?

Tada vežėjas turi kelis variantus – arba išsiųsti papildomą mašiną, arba laukti kitos dienos. Pirmas variantas brangesnis vežėjui, antras – lėtesnis klientams. Per šventes ar sezoninius piko metus – dažnai tenka rinktis antrą variantą. Vienas atvejis – prieš Kalėdas siunta užsakėm antradienį, o išvažiavo tik penktadienį, nes trečiadienį ir ketvirtadienį mašinos buvo pilnos. Nors vežėjas žadėjo „kasdien“ – realybė buvo kitokia. Tai nėra melas, tiesiog paklausa viršijo pasiūlą.

9. Ar savaitgaliais taip pat vežama?

Paprastai ne. Savaitgaliais vežėjai ilsisi, mašinos stovi, terminalai uždaryti arba dirba minimaliu režimu. Yra išimčių – ypač didelės kompanijos arba ekspreso paslaugos – bet tai brangiau. Jei pristatote penktadienį vėlai – išvažiuos tik pirmadienį. Tad planuokite darbo dienomis. Žmonės dažnai pamiršta šitą paprastą dalyką ir tada nervinasi, kad siunta stovi. Ji nestovi – tiesiog savaitgalis.

10. Kaip suktis, jei reikia siųsti sekmadienį?

Yra keli variantai. Pirmas – palikti siuntą terminalo savitarnos skyriuje (jei toks yra) – tada pirmadienį pakraus automatiškai. Antras – susitarti su vežėju, kad paims sekmadienį – bet už papildomą mokestį. Trečias – naudotis paštomatu, jei siunta maža – ten galima palikti bet kada. Ketvirtas – palaukti iki pirmadienio. Paskutinis variantas pigiausias, bet ne visada tinkamas. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek skubu ir kiek pinigų.

LT Roterdamas – maršruto ypatumai

11. Koks maršrutas iš Lietuvos į Roterdamą?

Paprastai – per Lenkiją, Vokietiją, kartais per Belgiją. Atstumas apie 1500-1700 km, priklausomai nuo konkretaus kelio. Vairuotojai važiuoja maždaug 14-16 valandų su pertraukomis – tad vieną dieną išvyksta, kitą dieną vakare arba trečią dieną ryte pasiekia Roterdamą. Tiesioginis maršrutas be nakvynės – retai, nebent du vairuotojai keičiasi. Tai normalūs atstumai Europos logistikai – toli, bet ne kosmosas. Pagrindiniai keliai gerai, problemų su keliais paprastai nebūna.

12. Ar yra tarpinių stočių?

Dauguma vežėjų turi tarpines stotis – Berlyne, Hanoveryje arba Dortmunde. Tai reiškia, kad siunta gali būti perskirstyta pakeliui. Tai normalu, bet kartais prideda pusę dienos ar dieną. Jei norite tiesioginio maršruto – klauskite vežėjo, ar jis turi tokį. Paprastai pigiau su tarpine stotimi, brangiau be jos. Bet skirtumas ne visada didelis – 10-20 eurų. Svarbu žinoti, ką renkatės.

13. Kaip dėl sienos kirtimo – ar būna vėlavimų?

Kartais, bet retai. Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai – visos ES, tad sienų kontrolės praktiškai nėra. Bet kartais būna patikrinimų – ypač jei veža didelį krovinį arba įtartiną siuntą. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Lenkijos-Vokietijos pasienyje laukė 3 valandas, nes tikrino visus vilkikus eilės tvarka. Tai nutinka retai, bet nutinka. Kontroliuoti to negalima – belieka tikėtis geriausio.

Siuntos tipai – ką veža pigiau iš LT į Roterdamą

14. Kokios siuntos pigiausios vežti?

Mažos ir lengvos – aiškiai. Iki 5 kg, mažų matmenų – pigiausios. Po to – vidutinės, iki 20 kg. Didelės ir sunkios – brangiausios. Bet čia dar priklauso nuo turinio – jei tai drabužiai, kurie lengvai suspaudžiami – gali tilpti į mažesnę dėžę. Jei tai elektronika su originalia pakuote – užima daugiau vietos, nors ne visada sunki. Patarimas – supakuoti kiek galima kompaktiškiau. Ir dar – jei galite išsiųsti keliomis mažomis siuntomis vietoj vienos didelės – kartais pigiau.

15. Ar pigiau vežti drabužius ar elektroniką?

Drabužiai paprastai pigiau – lengva, nedūžta, nereikia specialios pakuotės. Tiesiog į maišą ar dėžę ir veži. Elektronika – brangiau, nes reikia geresnės pakuotės, kartais draudimo, atsargiau elgtis. Vienas klientas siuntė televizorių – mokėjo 80 eurų už pervežimą, o jei būtų siuntęs tą patį svorį drabužiais – būtų 35 eurai. Paprastas skirtumas. Todėl jei norite sutaupyti – siųskite ką lengva. Akivaizdu, bet kartais reikia priminti.

16. Kaip su maisto siuntomis – ar jos brangesnės?

Ne tiesiogiai, bet netiesiogiai – vežėjai kartais prideda mokestį, nes maisto produktai turi būti vežami greičiau arba specialiomis sąlygomis. Ypač jei tai greitai gendantys produktai. Bet sausas maistas – saldainiai, šokoladas, prieskoniai – paprastai be priedų. Vienas atvejis – vežiau krepšį su lietuviškais saldainiais – kaina tokia pati kaip drabužių. Jei būčiau vežęs mėsą – būtų brangiau, nes reiktų šaldymo. Logiška.

Gudrybės – kaip siųsti pigiau LT Roterdamas

17. Ką dar galima padaryti, kad sumažinti kainą?

Pirma – siųsti lėčiau. Ekspresas kainuoja dvigubai, standartinis – perpus. Antra – atvežti siuntą į terminalą patiems – sutaupote už paėmimą. Trečia – siųsti grupėje su kitais – yra platformų, kurios surenka siuntas ir veža pigiau. Ketvirta – sekti akcijas – kai kurie vežėjai turi nuolaidas tam tikromis dienomis. Penkta – derėtis, ypač jei siunčiate dažnai. Šešta – supakuoti kompaktiškai. Visi šie būdai kartu gali sumažinti kainą net 50 proc.

18. Ar verta siųsti su paštomatu?

Jei siunta maža – taip. Paštomatai pigiau negu kurjeris, nes nereikia individualaus pristatymo. Bet paštomatų tinklas tarp Lietuvos ir Nyderlandų ribotas – ne visada yra paštomatas Roterdame. Yra alternatyvų – Omniva, DPD, LP Express – bet ne visi vežia į užsienį. Jei veža – kaina apie 15-25 eurus už mažą siuntą. Pigi ir patogi alternatyva, bet tinka tik mažoms siuntoms. Didelei – tik kurjeris arba vežėjas.

19. Kaip su nuolaidomis pastoviems klientams?

Dauguma vežėjų siūlo nuolaidas tiems, kurie siunčia reguliariai. Paprastai – 10-20 proc., bet gali būti ir daugiau. Svarbu klausti – jei neklausi, niekas nepasiūlys. Vienas vežėjas, pas kurį siunčiu jau trečius metus, davė 25 proc. nuolaidą, kai pasakiau, kad siųsiu bent 10 siuntų per metus. Jokių sudėtingų sutarčių – tiesiog žodinis susitarimas. Versle tai normalu – pastovūs klientai visada gauna geresnes sąlygas.

20. Ar yra nemokamų variantų?

Nemokamų – ne. Bet labai pigių – taip. Kaip minėjau – paštomatai, grupiniai siuntimai, siuntimas su keleiviu (nors čia rizika). Dar – kai kurios kompanijos siūlo pirmą siuntą pigiau arba su nuolaida. Tai marketingas, bet galima pasinaudoti. Ir dar – jei jūsų darbdavys turi sutartį su vežėju – galite naudotis tomis sąlygomis. Nemokamai niekas neveža – bet pigiau, labai pigiau – galima rasti.

Praktiniai patarimai – pigus siuntimas LT Roterdamas

21. Kokių klaidų vengti?

Pirma – neteisingo svorio ar matmenų nurodymas. Tai dažniausia klaida, dėl kurios kaina pakyla gale – kai vežėjas pamato tikrąjį svorį. Antra – prasta pakuotė. Jei siunta subyra pakeliui – ne tik kad negausite draudimo, bet ir mokėsite už pakartotinį siuntimą. Trečia – pamirštama apie draudimą. Ketvirta – netikslus adresas – siunta klaidžioja, o tai kainuoja laiko ir nervų. Penkta – vėlavimas – pristatote po išvykimo laiko, ir tada laukiate papildomų dienų.

22. Kaip pasiruošti siuntimui?

Pirmiausia – surinkite viską, ką norite siųsti. Tada – išmatuokite ir pasverkite. Tuomet – suraskite tinkamą dėžę. Tada – supakuokite tvarkingai. Užrašykite adresą aiškiai – siuntėjo ir gavėjo. Paskambinkite vežėjui arba užpildykite užklausą internete. Gaukite kainą. Jei tenkina – pristatykite siuntą pagal grafiką. Visa tai užtruks 1-2 valandas, bet sutaupysite laiko ir pinigų vėliau. Pasiruošimas – pusė darbo.

23. Kokie dokumentai reikalingi?

Minimaliai – adresas, kontaktai, turinio aprašymas. Jei vertinga – deklaracija. Jei komercinė – sąskaita. Svarbu – telefono numeris. Be jo – pusė problemų. Ir dar – jei siunčiate ką nors neįprasto – elektroniką su baterijomis, skysčius, maistą – praneškite vežėjui iš anksto. Gali reikėti papildomų dokumentų ar pakuotės. Geriau sužinoti prieš siunčiant, ne po to, kai sulaiko.

24. Kaip sekti, ar siunta pasiekė?

Sekimo numeris – jei vežėjas turi sistemą. Jei ne – skambutis vežėjui. Ir pranešimas gavėjui, kad lauktų. Geriausia – abu. Sekimo sistema rodo, kur siunta, o gavėjas patvirtina, kad gavo. Dviguba kontrolė. Jei sistema rodo, kad pristatyta, bet gavėjas negavo – tada jau reikia aiškintis. Bet tokie atvejai reti. Paprastai viskas veikia – tik reikia sekti ir bendrauti.

25. Kada kreiptis pagalbos?

Kai siunta vėluoja daugiau nei 3 dienas nuo planuoto. Kai sekimo sistema nesikeičia ilgiau nei 48 valandas. Kai gaunate pranešimą apie problemą – sulaikyta, sugadinta, dingusi. Tada – iš karto skambinti vežėjui. Ir ne palikti rytojui, o tą pačią dieną. Kuo greičiau pranešite – tuo greičiau išspręsite. Vėlavimas sprendžiant problemas – didžiausia klaida, kurią matau praktiškai.

Išvada apie pigų siuntimą iš Lietuvos į Roterdamą – tai įmanoma, kai žinai kelias paprastas taisykles. Palyginti kainas, supakuoti kompaktiškai, siųsti ne prieš šventes, planuoti iš anksto – visa tai mažina išlaidas. Kasdieniniai maršrutai reiškia, kad nereikia ilgai laukti, bet reikia žinoti grafiką. Pigiau nereiškia blogiau – dažnai tiesiog reiškia protingiau. Ir dar – draudimas. Net kai siunčiate pigiau, neatsisakykite draudimo. Tai pigiausia investicija į ramybę.