Siuntų gabenimas į Olandiją kainos geros kasdieną

Kasdienis siuntų gabenimas į Olandiją – tai paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių. Vieni siunčia siuntinius dirbantiems ar studijuojantiems Olandijoje šeimos nariams, kiti – verslo prekes, treti – dovanas ar asmeninius daiktus. Kainos geros, vežame kasdieną, bet tai nereiškia, kad viskas paprasta. Kiekvienas siuntinys turi savo specifiką, savo rizikas, savo istoriją. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir pasidalinsiu patirtimi iš realių situacijų, kurias teko spręsti per daugelį metų dirbant šioje srityje.

Kainos – siuntų gabenimas į Olandiją kainos

1. Kiek kainuoja siuntos gabenimas į Olandiją?

Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir pristatymo būdo. Mažas paketas iki 5 kg – 20-35 eurų. Vidutinis, 5-15 kg – 35-60 eurų. Dideli siuntiniai – 60-150 eurų. Bet tai tik orientacinės kainos. Tikroji kaina priklauso nuo konkrečios situacijos – iš kurios Lietuvos vietos siunčiate, kur Olandijoje reikia pristatyti, ar siuntinys standartinis ar nestandartinis. Pavyzdžiui, siuntinys iš Vilniaus į Amsterdamą kainuos mažiau negu iš mažo miestelio Žemaitijoje į mažą miestelį prie Belgijos sienos. Logika paprasta – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo daugiau papildomų kilometrų.

2. Kodėl kainos skiriasi pas skirtingus vežėjus?

Todėl, kad kiekvienas vežėjas turi skirtingas išlaidas. Vienas turi naują furgoną su mažomis degalų sąnaudomis, kitas – seną, kuris ryja degalus. Vienas veža tik siuntinius, kitas – dar ir baldus, ir gyvūnus. Vienas turi sandėlį Vilniuje, kitas – tik automobilį. Kaina atspindi ne tik atstumą, bet ir paslaugos kokybę. Pigiausias vežėjas ne visada geriausias – kartais pigumas reiškia, kad kažkur taupoma. Gal ant draudimo, gal ant komunikacijos, gal ant transporto būklės. Todėl lyginkite ne tik kainą, bet ir tai, kas už jos slypi.

3. Ar kaina priklauso nuo siuntos turinio?

Ne tiesiogiai. Kaina priklauso nuo svorio ir matmenų, ne nuo to, kas viduje. Bet yra išimčių. Pavojingi kroviniai – degios medžiagos, cheminės medžiagos – kainuoja daugiau dėl specialių reikalavimų. Vertingi daiktai – brangi elektronika, meno kūriniai – taip pat gali kainuoti daugiau dėl papildomo draudimo. Bet paprastas siuntinys su drabužiais, knygomis ar maistu – standartinė kaina. Vienas dalykas, kurį verta žinoti – jei siunčiate kažką neįprasto, visada pasakykite vežėjui. Geriau iš anksto žinoti, kad reikės papildomai mokėti, negu vėliau aiškintis.

4. Kaip gauti geriausią kainą?

Pirmas būdas – lyginti. Antras – siųsti ne piko metu. Trečias – tinkamai supakuoti, kad nereikėtų mokėti už tuščią erdvę. Ketvirtas – siųsti reguliariai ir derėtis dėl nuolaidų. Penktas – rinktis standartinį pristatymą, ne ekspresinį. Šeštas – siųsti su kitomis siuntomis, ne atskirai. Jei siunčiate tik vieną mažą paketą, kaina bus didesnė negu jei siunčiate kartu su kitais. Tai vadinama konsolidacija, ir tai gali sutaupyti 20-30% kainos. Bet ne visi vežėjai siūlo tokią paslaugą.

5. Ar yra minimalus mokestis?

Taip, dauguma vežėjų turi minimalų mokestį – paprastai 15-25 eurai. Tai reiškia, kad net jei siunčiate labai mažą ir lengvą daiktą – pavyzdžiui, laišką ar raktus – mokėsite minimalų mokestį. Tai gali atrodyti nesąžininga, bet taip yra dėl to, kad vežėjas turi fiksuotas išlaidas – degalus, laiką, draudimą. Net mažas siuntinys užima vietą automobilyje ir reikalauja dėmesio. Todėl jei siunčiate kažką labai mažo, pagalvokite, ar verta. Kartais pigiau perduoti per pažįstamą arba naudoti pašto paslaugas.

6. Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, bet ne dramatiškai. Kalėdų laikotarpiu – lapkritis, gruodis – kainos gali šoktelti 10-20% dėl padidėjusios paklausos. Vasarą – birželis, liepa – taip pat gali būti brangiau dėl atostogų sezono. Pigiausias laikas – sausis-vasaris, kai srautas mažesnis. Bet skirtumas nėra didelis – kalbame apie 5-15 eurų skirtumą, ne apie šimtus. Todėl jei siuntinys skubus, neverta laukti „pigaus sezono" – siųskite dabar.

Terminai – kasdienis siuntų gabenimas

7. Ką reiškia „kasdieną"?

Tai reiškia, kad siuntiniai iš Lietuvos išvyksta kasdien – pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, visomis darbo dienomis. Tai nereiškia, kad siuntinys atvyks kitą dieną. Tai reiškia, kad nereikia laukti, kol prisikaups pilnas automobilis. Kai kurie vežėjai veža tik kartą per savaitę – pavyzdžiui, tik penktadieniais. Tada, jei atnešate siuntinį šeštadienį, jis išvyks tik po 6 dienų. Pas mus – atnešate šiandien, rytoj ar poryt išvyksta. Tai didelis skirtumas, ypač jei siuntinys skubus.

8. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Sausuma – 2-3 dienos. Tai priklauso nuo maršruto, oro sąlygų ir eismo. Žiemą, kai keliai slidūs, gali užtrukti ilgiau. Vasarą, kai daug remontų, taip pat. Bet paprastai – 2-3 dienos. Tada dar 1-2 dienos pristatymui Olandijoje. Iš viso – 3-5 darbo dienos nuo išsiuntimo iki pristatymo. Ekspresas – 2-3 dienos, bet brangiau. Vienas dalykas, kurį reikia suprasti – tai ne paštas, kur siuntinys gali klaidžioti savaitėmis. Mes žinome, kur kiekvienas siuntinys yra bet kuriuo metu.

9. Ar galima sekti siuntinį?

Taip, kiekvienas siuntinys gauna sekimo numerį. Įvedę jį mūsų svetainėje matysite, kur siuntinys yra. Bet reikia suprasti, kad sekimas atnaujinamas tam tikrais etapais – kai siuntinys paimtas, kai pasiekė sandėlį, kai išvyko iš sandėlio, kai pristatytas. Tarp šių etapų gali būti ilgos pertraukos. Tai normalu. Vienas klientas skambino kas valandą klausdamas, kodėl sekimas nejuda. Siuntinys tiesiog keliavo – tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra tarpinių punktų, kur būtų skenuojamas. Todėl kantrybės.

10. Kada geriausia siųsti?

Pirmadienis-ketvirtadienis – geriausios dienos. Penktadienį – dar galima, bet rizikingiau, nes savaitgalį siuntinys stovės. Šeštadienį-sekmadienį – siuntinys išvyks tik pirmadienį. Prieš šventes – geriau siųsti anksčiau, nes paskutinėmis dienomis srautas didelis ir gali būti vėlavimų. Po šventes – pirmos dienos taip pat intensyvios, nes susikaupia siuntiniai iš švenčių laikotarpio. Geriausias laikas – antradienis arba trečiadienis. Mažiausias srautas, didžiausias tikslumas.

11. Ką daryti, jei siuntinys skubus?

Skubiems siuntiniams turime ekspresinį pristatymą. Jis kainuoja daugiau, bet siuntinys pasiekia gavėją greičiau. Bet „ekspresas" pas mus reiškia 2-3 dienas, ne „šiandien išvyko, rytoj atvyko". Jei reikia tikrai greitai – per 24 valandas – geriau naudoti avio siuntą. Tai brangiau, bet greičiau. Mes esame sausumos vežėjai, ir mūsų privalumas – kaina ir patikimumas, ne greitis. Bet jei lyginate su vežėjais, kurie veža kartą per savaitę – tai jau mūsų „ekspresas" yra greitesnis.

12. Ar savaitgaliais vežate?

Šeštadieniais siuntiniai surenkami, bet išvyksta tik pirmadienį. Sekmadieniais – niekas neveža, išskyrus ekspresinius užsakymus. Tai reiškia, kad jei atvežate siuntinį penktadienį popiet, jis išvyks tik pirmadienį. O jei atvežate šeštadienį – taip pat pirmadienį. Todėl jei norite, kad siuntinys keliautų be pertraukos, atvežkite jį pirmadienį-ketvirtadienį. Penktadienį – jau rizikingiau, nebent ryte.

Dokumentai – siuntos deklaravimas

13. Kokių dokumentų reikia?

Siuntos deklaracija – pagrindinis dokumentas. Joje nurodote siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį, vertę. Jei siunčiate verslo prekes – sąskaita faktūra. Jei asmeninius daiktus – pakanka deklaracijos. Svarbu – telefono numeris. Gavėjo telefono numeris Olandijoje būtinas, nes kurjeris skambina prieš pristatydamą. Be numerio – siuntinys gali klaidžioti. Ir dar – adresas turi būti tikslus. Olandijoje yra sistema – pašto kodas + numeris. Jei nurodote tik gatvę be pašto kodo, gavėjo gali būti nerasta.

14. Kaip užpildyti deklaraciją?

Paprastai. Vardas, pavardė, adresas, telefono numeris – siuntėjo ir gavėjo. Tada – kas yra siuntoje. Būkite konkretūs. Vietoj „daiktai" – „drabužiai". Vietoj „prekės" – „kosmetika". Nurodykite vertę. Ir svarbiausia – nemeluokite. Jei parašysite, kad vertė 10 eurų, o iš tikrųjų siunčiate kažką už 500, draudimo atveju turėsite problemų. Vienas žmogus taip padarė – siuntinys dingo, o draudimas išmokėjo tik 10 eurų. Skaudi pamoka.

15. Ar reikia muitinės dokumentų?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES, muitinės dokumentų paprastai nereikia. Bet yra išimčių. Jei siunčiate prekes, kurių vertė viršija tam tikrą ribą – gali prireikti. Jei siunčiate akcizines prekes – alkoholį, tabaką – reikia specialių dokumentų. Jei siunčiate augalus ar gyvūnus – fitosanitariniai sertifikatai. Paprastam siuntiniui – nieko papildomo. Bet jei abejojate – pasitikrinkite. Geriau iš anksto žinoti, negu vėliau aiškintis su muitine.

16. Kaip teisingai nurodyti Olandijos adresą?

Olandijos adresas turi specifinę struktūrą: gatvė + numeris, pašto kodas (4 skaičiai + 2 raidės), miestas. Pavyzdžiui: Keizersgracht 123, 1015 CJ Amsterdam. Svarbu – pašto kodas ir miestas turi atitikti. Jei parašysite pašto kodą iš Amsterdamo, o miestą – Roterdamas, sistema gali nesuprasti. Taip pat – gatvės pavadinimai olandiškai, ne angliškai. „Prinsengracht", ne „Prince Canal". Ir numeris – olandai rašo gatvės numerį po gatvės pavadinimo, ne prieš. Tai skamba smulkmeniškai, bet klaidų pasitaiko.

Pakavimas – kaip paruošti siuntinį

17. Kaip supakuoti siuntinį?

Pirmas sluoksnis – burbulinė plėvelė aplink kiekvieną daiktą. Antras – dėžė, tinkamo dydžio. Trečias – užpildas tarpams. Ketvirtas – stipri lipni juosta. Penktas – adresas aiškiai, didelėmis raidėmis. Ir dar – jei siuntinys trapus, užrašykite „Fragile". Bet nesitikėkite, kad kas nors atsargiau neš – tai labiau psichologinis dalykas. Svarbiausia – kad viduje niekas nejudėtų. Pakratykite dėžę – jei girdite, kad kažkas juda, pridėkite daugiau užpildo. Vienas klientas siuntė indus – supakavo gražiai, bet neužpildė tarpų. Pusė indų sudužo. Niekas nemėtė – tiesiog kelionės metu dėžė judėjo, ir indai trankėsi vienas į kitą.

18. Kokias dėžes naudoti?

Storasienės kartoninės dėžės – geriausias pasirinkimas. Ne naudotos, ne perplėštos. Jei naudojate seną dėžę, įsitikinkite, kad jos kampai nesuplyšę. Plastikinės dėžės tinka lengviems daiktams, bet sunkesniems geriau rinktis kartoną. Jei siunčiate labai vertingus daiktus – dvigubą dėžę. Mažesnę dėžę į didesnę, tarpą užpildyti. Tai kainuoja papildomai, bet saugiau. Ir dar – nenaudokite per didelių dėžių mažiems daiktams. Tuščia erdvė – tai papildomi pinigai už tūrį ir didesnė rizika, kad daiktas judės.

19. Ko negalima siųsti?

Draudžiamų daiktų sąrašas: sprogmenys, ginklai (be leidimo), narkotikai, gyvūnai (be dokumentų), greit gendantis maistas be tinkamos pakuotės. Ribojimai: alkoholis, tabakas – tik tam tikri kiekiai. Lietus, skysčiai – tik specialioje pakuotėje. Elektronika su baterijomis – ypač ličio baterijos – ribojimai. Prieš siunčiant neįprastą daiktą – pasitikrinkite. Geriau paklausti prieš, negu vėliau aiškintis, kodėl siuntinys konfiskuotas.

20. Ar galima siųsti maistą?

Sausas maistas – taip. Švieži produktai – sudėtingiau. Konservuotas – jokių problemų. Alkoholis – ribotais kiekiais. Pavyzdžiui, lietuvišką šakotį siųsti galima – jis sausas, supakuotas, ilgai galioja. Bet lietuvišką varškę – jau ne, nebent ji supakuota ir turi galiojimo datą. Šokoladą, sausainius, prieskonius – be problemų. Vienas klientas siuntė dėžę lietuviškų saldainių draugui Amsterdame – viskas gerai, tik keli susilamdė. Bet tai ne vežėjo kaltė – saldainių pakuotė buvo silpna.

Pristatymas – siuntos pristatymas Olandijoje

21. Kaip pristatomos siuntos Olandijoje?

Kurjeris atvyksta į nurodytą adresą, skambina gavėjui, pristato siuntinį. Jei gavėjo nėra – palieka pranešimą arba perduoda kaimynui. Olandai turi gerą įprotį – priimti siuntinius vieni kitų vardu. Tai normali praktika, bet jei nenorite, kad taip būtų, nurodykite. Taip pat galima rinktis pristatymą į paštomatą – Olandijoje jie vadinami „pakketautomat" arba „PostNL punt". Tai patogu, jei gavėjas dirba ir negali būti namuose dieną.

22. Ką daryti, jei gavėjas nežino lietuviško numerio?

Olandijoje gavėjas turi olandišką telefono numerį – prasideda +31. Jį ir reikia nurodyti. Jei nurodysite lietuvišką numerį, kurjeris gali neskambinti, nes tarptautiniai skambučiai brangūs. Todėl visada prašome gavėjo olandiško numerio. Jei gavėjas neturi olandiško numerio – tai problema. Galima nurodyti el. paštą, bet ne visi kurjeriai naudoja el. paštą komunikacijai. Geriausia – olandiškas numeris. Tai mažas, bet svarbus dalykas.

23. Ar galima pristatyti siuntinį į darbovietę?

Galima, ir tai netgi patogiau negu į namus. Darbovietėse paprastai yra kas nors, kas priima siuntas – sekretorė, administratorius, apsauga. Adresas turi būti aiškus – įmonės pavadinimas, gatvė, numeris, pašto kodas. Jei įmonė didelė – nurodykite ir konkretų skyrių ar asmens vardą. Kitaip siuntinys gali klaidžioti po įmonę. Vienas atvejis – siuntinys adresuotas „Jan de Vries, Philips, Amsterdamas". Philips Amsterdame turi tūkstančius darbuotojų – kuris Jan de Vries? Siuntinys užtruko papildomą savaitę, kol surado tinkamą žmogų.

24. Ką daryti, jei siuntinys pristatytas ne ten?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Pirmas žingsnis – patikrinti sekimo numerį. Gal siuntinys vis dar kelyje, tik informacija atnaujinta neteisingai. Antras – susisiekti su vežėju. Trečias – susisiekti su gavėju, gal jis jau gavo, tik nepranešė. Jei siuntinys tikrai pristatytas ne ten – vežėjas turi jį surasti ir peradresuoti. Tai gali užtrukti 2-5 dienas. Svarbu – ne panikuoti. Dauguma atvejų išsprendžiami. Bet jei siuntinys prarastas – tada jau pretenzija ir draudimas.

Draudimas – siuntinių draudimas

25. Ar būtina drausti siuntinį?

Ne, bet labai rekomenduoju. Ypač jei siuntinys vertas daugiau negu 100 eurų. Standartinis draudimas – 50-100 eurų – įskaičiuotas. Papildomas draudimas – 1-3% nuo vertės. Už 500 eurų vertės siuntinį – 5-15 eurų. Ne daug, bet ramybė svarbu. Be draudimo – tik simbolinė kompensacija. Ir draudimas galioja tik tinkamai supakuotoms siuntoms. Jei sudužo stiklas, kuris nebuvo apsaugotas – draudimas nemokės.

26. Kaip apskaičiuoti vertę?

Realios vertės. Naudotam daiktui – dabartinė rinkos vertė. Naujam – pirkimo kaina. Kolekcionuojamiems – eksperto įvertinimas. Svarbu – nepervertinti ir ne nuvertinti. Geriausia – būti sąžiningam ir turėti įrodymų.

Išvada

Siuntų gabenimas į Olandiją – kasdienis maršrutas su geromis kainomis.