Siuntos į Lietuvą iš Olandijos, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą siunčiau dėžę daiktų iš Amsterdamo savo sesei į Kauną, nežinojau, kad tai gali būti taip paprasta. Dabar, jau trečius metus dirbdamas šioje srityje, matau, kad dauguma žmonių vis dar abejoja – ar tikrai kiekvieną dieną kas nors važiuoja? Ar nebus taip, kad siunta užtruks dvi savaites? Tiesa yra tokia, kad maršrutai tarp Olandijos ir Lietuvos yra vieni intensyviausių Europoje, ir transporto kompanijos čia dirba beveik kaip paštas – kasdien, stabiliai. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir papasakosiu, kaip viskas veikia iš vidaus.

Kainos – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

1. Kiek kainuoja siųsti siuntą iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – svorio, matmenų ir to, ar siunčiate standartinę dėžę ar kažką nestandartinio. Pavyzdžiui, paprasta 10 kg dėžė (30x30x30 cm) iš Roterdamo į Vilnių dažniausiai kainuoja apie 25-35 eurus. Bet jei siunčiate dviratį ar didelį baldą, kaina gali šoktelti iki 80-120 eurų. Vienas mano klientas bandė siųsti senovinį veidrodį su rėmu – jis buvo netinkamai supakuotas, ir dėl to kaina padvigubėjo, nes reikėjo specialaus transportavimo. Geriausia visada prieš siunčiant nusiųsti nuotrauką ir matmenis – tada galima tiksliai paskaičiuoti.

2. Ar yra kokie nors paslėpti mokesčiai?

Ne, jei dirbate su patikima kompanija. Bet yra vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – muitinė. Nors Olandija ir Lietuva yra ES, kartais siuntos, kuriose yra naujų prekių su etiketėmis, gali būti papildomai apmokestintos PVM. Tai nutinka retai, bet nutinka. Pavyzdžiui, vienas vaikinas siuntė 20 naujų marškinėlių su etiketėmis – muitinės sistema tai automatiškai prilygino prekybai, ir gavėjas turėjo sumokėti 21% PVM. Jei siunčiate asmeninius daiktus be etikečių, to nebūna.

3. Kaip sumažinti siuntimo išlaidas?

Yra keletas gudrybių. Pirma, naudokite standartinius dėžių dydžius – tada kaina būna mažesnė, nes transporto kompanijos gali efektyviau išdėlioti siuntas. Antra, jei siunčiate reguliariai, visada prašykite nuolaidos – dauguma vežėjų turi lojalumo programas. Trečia, kartais verta palaukti kelias dienas ir siųsti didesnę siuntą vietoj kelių mažų. Aš pats taip dariau – vietoj to, kad siųsdavau po vieną dėžę kas savaitę, pradėjau kaupti ir siųsti vieną didelę kas dvi savaites. Sutaupiau apie 30%.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo miesto Lietuvoje?

Taip, nors skirtumas nėra dramatiškas. Siuntos į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą paprastai kainuoja mažiau, nes tai pagrindiniai logistikos centrai. O jei reikia pristatyti į mažesnį miestą – tarkime, į Rokiškį ar Plungę – gali būti pridėtas papildomas 5-10 eurų mokestis už „paskutinę mylią“. Kartą turėjome klientą, kuris reikalavo pristatymo į vienkiemį už Alytaus – tai kainavo papildomai 15 eurų, nes kurjeris turėjo važiuoti 20 km nuo pagrindinio kelio.

Laikas – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

5. Kiek trunka siuntos pristatymas iš Olandijos į Lietuvą?

Įprastai 3-5 darbo dienos. Bet tai labai priklauso nuo to, kada atiduodate siuntą. Jei pirmadienį ryte, dažniausiai penktadienį jau turėtų būti vietoje. Jei penktadienį popiet – gali užtrukti iki antradienio. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės dažnai nustemba, kad siunta „stovi“ sandėlyje dvi dienas. Tai normalu – ji laukia, kol bus pilna mašina. Olandija-Lietuva maršrutu važiuoja daug transporto, bet ne kiekviena mašina išvažiuoja tuščia – jos laukia, kol susirinks pakankamai krovinio.

6. Ar yra greitesnių pristatymo variantų?

Yra, bet jie brangesni. Express paslauga (1-2 dienos) paprastai kainuoja 2-3 kartus daugiau. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Vienai moteriai iš Utrechto reikėjo skubiai siųsti vaistus mamai į Šiaulius – tada express buvo vienintelis variantas. Bet jei siunčiate drabužius ar knygas, paprastai neverta permokėti. Be to, express paslauga ne visada garantuoja greitį – kartą dėl eismo įvykio Vokietijoje express siunta vėlavo dviem dienomis.

7. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. 80% atvejų vėlavimas būna dėl logistikos – mašina užstrigo, vairuotojas susirgo, ar tiesiog per daug siuntų. Bet jei siunta vėluoja daugiau nei 3 dienas nuo numatyto termino, reikia skambinti vežėjui. Aš asmeniškai patariu visada turėti sekimo numerį ir jį sekti kasdien. Vienas mano pažįstamas nežiūrėjo sekimo, ir tik po savaitės sužinojo, kad jo siunta grįžo atgal į Olandiją, nes gavėjo adresas buvo neteisingas.

8. Ar savaitgaliais siuntos juda?

Paprastai ne, nebent tai express paslauga. Savaitgaliais sandėliai dažniausiai nedirba, o vairuotojai ilsisi. Bet yra išimčių – prieš Kalėdas ar Velykas, kai srautas labai didelis, kai kurios kompanijos dirba ir šeštadieniais. Pats mačiau, kaip gruodžio 23 dieną mūsų sandėlyje buvo beveik 200 siuntų, laukiančių išvežiojimo – tada dirbo visi, net administracija.

Pakavimas – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

9. Kaip tinkamai supakuoti siuntą?

Tai turbūt svarbiausias dalykas, kurį daugelis daro neteisingai. Pirmiausia – dėžė turi būti tvirta, ne per didelė, bet ir ne per maža. Daiktai viduje neturi judėti. Aš mačiau, kaip žmogus siuntė porceliano vazą paprastoje batų dėžėje be jokio užpildo – aišku, ji sudužo. Geriausia naudoti burbulinę plėvelę arba putplastį. Jei siunčiate drabužius, galite naudoti ir vakuuminius maišus – jie sumažina tūrį ir sutaupo pinigų.

10. Ar galima siųsti daiktus be dėžės?

Techniškai galima, bet tai labai rizikinga. Pavyzdžiui, dviračiai dažniausiai siunčiami be dėžės, bet jie būna specialiai pritvirtinti prie palečių arba su apsaugomis. Bet jei bandysite siųsti lagaminą be papildomos pakuotės, yra didelė tikimybė, kad jis bus apgadintas – ant jo bus dedamos kitos siuntos, važiuos per konvejerius. Vienas klientas iš Hago siuntė seną medinę skrynią – mes ją apvyniojome plėvele ir uždėjome „trapu“ ženklą, bet vis tiek vienas kampas buvo prakirstas.

11. Ką daryti su trapiais daiktais?

Trafi daiktai reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Tada – tarpai tarp daiktų užpildyti putplasčio granulėmis arba susuktu popieriumi. Ir galiausiai – dėžės išorėje aiškiai užrašyti „FRAGILE“ arba „ATSARGIAI“. Bet net ir tai negarantuoja – kartą siuntėme stiklinį stalviršį su visais įspėjimais, ir vis tiek jis įskilo, nes vairuotojas staigiai stabdė. Todėl verta apsidrausti.

12. Ar yra draudžiamų pakavimo medžiagų?

Taip, yra. Pavyzdžiui, negalima naudoti senų laikraščių kaip užpildo, jei siunčiate maisto produktus – tai higienos reikalavimas. Taip pat negalima naudoti medienos, kuri nėra apdorota (IPPC ženklu), jei siunta keliauja už ES ribų – nors tarp Olandijos ir Lietuvos tai netaikoma. Dar vienas dalykas – negalima naudoti per daug lipnios juostos ant pačių daiktų, nes ją sunku nuimti ir gali būti sugadintas paviršius. Mačiau, kaip žmogus visą knygų krūvą suvyniojo į lipnią plėvelę – kai bandėme atvynioti, nuplėšėme puslapio kampus.

Dokumentai – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

13. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntą?

Paprastai užtenka siuntos deklaracijos (važtaraščio), kurioje nurodytas siuntėjo ir gavėjo adresas, siuntos turinys ir vertė. Bet jei siunčiate kažką vertingo (virš 1000 eurų), gali reikėti papildomos sąskaitos faktūros. Vienas mano klientas siuntė meno kūrinį už 3000 eurų – be sąskaitos faktūros muitinė būtų sulaikiusi siuntą. Beje, visada rekomenduoju nurodyti tikrąją vertę, net jei tai asmeniniai daiktai – taip išvengsite problemų.

14. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Tarp ES šalių – paprastai ne. Bet yra išimčių. Jei siunčiate naujas prekes su etiketėmis (kaip minėjau anksčiau), arba jei siuntos vertė viršija 10 000 eurų – tada reikia. Taip pat jei siunčiate tam tikras prekes, kurios yra kontroliuojamos – pavyzdžiui, vaistus, chemikalus ar augalus. Kartą turėjome siuntą su retomis gėlėmis – reikėjo fitosanitarinio sertifikato. Užtruko papildomą savaitę.

15. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Tai nutinka dažniau, nei manote. Pavyzdžiui, vienas žmogus nurodė neteisingą gavėjo telefono numerį – kurjeris negalėjo susisiekti, ir siunta grįžo atgal. Arba kitas atvejis – siuntos turinys buvo nurodytas kaip „daiktai“, o iš tikrųjų ten buvo elektronika – muitinė sulaikė patikrinimui. Geriausia prieš siunčiant dukart patikrinti visus duomenis. O jei klaida jau padaryta, reikia kuo greičiau susisiekti su vežėju – kartais jie gali pataisyti dokumentus dar prieš siuntai išvykstant.

16. Ar reikia saugoti siuntos kvitą?

Taip, ir ne tik kvitą – visus dokumentus, susijusius su siunta. Kvitas yra jūsų įrodymas, kad siuntą atidavėte. Be to, jame dažniausiai būna sekimo numeris. Aš asmeniškai visada darau nuotrauką siuntos su kvitu – taip turiu vizualinį įrodymą. Kartą vienas klientas skundėsi, kad jo siunta dingo, bet neturėjo kvito – be jo sunku ką nors įrodyti. Kompanija atsisakė kompensuoti, nes nebuvo įrodymų, kad siunta buvo atiduota.

Draudimas – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

17. Ar siuntos yra draustos automatiškai?

Priklauso nuo kompanijos. Dauguma siūlo bazinį draudimą iki 100 eurų nemokamai. Bet jei siuntos vertė didesnė, reikia papildomo draudimo. Paprastai tai kainuoja 1-3% nuo deklaruotos vertės. Vienas mano pažįstamas siuntė kompiuterinę įrangą už 2000 eurų, bet nemokėjo už draudimą – kai siunta buvo sugadinta, gavo tik 100 eurų kompensaciją. Skaudu, bet tai pamoka.

18. Kaip apdrausti vertingą siuntą?

Pirma, nurodykite tikrąją vertę siuntos deklaracijoje. Antra, paprašykite papildomo draudimo – dažniausiai tai galima padaryti internetu arba telefonu. Trečia, išsaugokite visus vertės įrodymus – sąskaitas, nuotraukas, ekspertizės aktus. Ketvirta, jei siunčiate labai vertingus daiktus (meno kūriniai, juvelyrika), verčiau kreiptis į specializuotas transporto kompanijas, kurios turi patirties su tokiomis siuntomis. Paprastos kompanijos gali atsisakyti priimti labai vertingas siuntas.

19. Ką daryti, jei siunta sugadinta?

Pirmiausia – nefiksuokite pažeidimų. Padarykite nuotraukas iš karto, kai pastebėjote. Tada – nedelsiant praneškite vežėjui (dažniausiai per 24 valandas). Užpildykite pretenzijos formą. Ir svarbiausia – neišmeskite pakuotės, kol pretenzija neišspręsta. Vienas atvejis – klientas išmetė supakuotą dėžę, o kompanija pareikalavo ją parodyti kaip įrodymą. Be dėžės pretenzija buvo atmesta.

20. Kiek laiko trunka draudimo išmokos gavimas?

Paprastai nuo 2 savaičių iki mėnesio. Bet gali užtrukti ilgiau, jei reikia papildomų dokumentų arba jei byla sudėtinga. Vienas mano klientas laukė 3 mėnesius, nes kompanija ginčijo vertę – jis nurodė 500 eurų, o jie sakė, kad daiktas vertas tik 200. Galiausiai susitarė dėl 350 eurų. Todėl svarbu turėti vertės įrodymus iš anksto.

Sekimas – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

21. Kaip sekti siuntos kelią?

Beveik visos kompanijos siūlo sekimą internetu. Jums reikia tik sekimo numerio, kurį gaunate atidavę siuntą. Įvedate numerį į svetainę ir matote, kur siunta yra. Bet būna, kad sekimo sistema stringa arba rodo netikslią informaciją. Kartą sistema rodė, kad siunta vis dar Olandijoje, nors iš tikrųjų ji jau buvo pasiekusi Lenkiją – vairuotojas pamiršo nuskenuoti. Todėl ne visada galima 100% pasitikėti sistema.

22. Ką reiškia skirtingi sekimo statusai?

Dažniausi statusai: „Priimta“ (siunta atiduota), „Pakeliui“ (yra transporte), „Pristatyta“ (gavėjas gavo). Bet yra ir kitų – „Laukiama“ (gavėjas nebuvo namie), „Grąžinta“ (siunta grįžta atgal), „Sulaikyta muitinėje“ (reikia papildomų dokumentų). Vienas mano klientas pamatė statusą „Sugadinta“ – tai reiškė, kad siunta buvo pažeista transporte. Jis iš karto paskambino ir pradėjo pretenzijos procesą.

23. Ar galiu gauti pranešimą apie siuntos pristatymą?

Taip, dauguma kompanijų siūlo SMS arba el. pašto pranešimus. Bet reikia tai nurodyti siuntos priėmimo metu. Be to, kartais pranešimai vėluoja arba neateina. Aš visada rekomenduoju patikrinti sekimą rankiniu būdu, ypač jei siunta svarbi. Vienas žmogus pasikliovė tik pranešimais – pranešimas apie pristatymą neatėjo, ir jis nežinojo, kad siunta jau savaitę guli paštomate.

Apribojimai – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

24. Kokių daiktų negalima siųsti?

Draudžiamų daiktų sąrašas gana ilgas: ginklai, narkotikai, sprogmenys, gyvūnai (be specialių leidimų), greitai gendantys maisto produktai, radioaktyvios medžiagos. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų – pavyzdžiui, negalima siųsti kai kurių baterijų (ličio jonų) be specialios pakuotės. Kartą žmogus bandė siųsti elektrinį paspirtuką su baterija – mes atsisakėme, nes baterija nebuvo tinkamai izoliuota.

25. Ar galima siųsti maisto produktus?

Taip, bet su apribojimais. Negalima siųsti mėsos, pieno produktų (be specialių leidimų), vaisių ir daržovių (dėl fitosanitarinių reikalavimų). Bet galima siųsti konservuotą maistą, sausus produktus (makaronus, ryžius), saldainius. Vienas mano klientas reguliariai siunčia olandišką sūrį savo tėvams į Lietuvą – jis jį specialiai supakuoja su ledo paketais ir izoliuota dėže. Kol kas visada pavykdavo.

Kontaktai – siuntos į Lietuvą iš Olandijos

26. Kaip susisiekti su vežėju, jei kyla problemų?

Paprastai yra trys būdai: telefonu, el. paštu arba per svetainės pokalbių sistemą. Bet patirtis rodo, kad telefonas veikia greičiau, ypač jei reikalas skubus. Vienas mano klientas bandė susisiekti el. paštu dėl dingusios siuntos – atsakymo laukė 5 dienas. Kai paskambino, problemą išsprendė per 20 minučių. Todėl, jei reikalas skubus – skambinkite.

27. Ką daryti, jei negaliu susisiekti su vežėju?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Kartais kompanijos telefono linija užimta, o el. laiškai neatsakomi. Tada galima bandyti rašyti per socialinius tinklus (Facebook, Instagram) – ten dažnai atsako greičiau. Arba galima kreiptis į tarpininkus – logistikos brokerius, kurie turi tiesioginius kontaktus su vežėjais. Aš pats taip dariau, kai mano siunta „dingo“ sistemoje – brokeris per valandą sužinojo, kad ji tiesiog buvo neteisingai nuskenuota.

28. Ar yra galimybė gauti kompensaciją už blogą aptarnavimą?

Tai sudėtingas klausimas. Jei siunta buvo sugadinta arba dingsta – taip, yra draudimo mechanizmai. Bet jei tiesiog blogas aptarnavimas – vėluoja atsakymai, nemalonūs darbuotojai – kompensacijos gauti sunkiau. Galima palikti neigiamą atsiliepimą, o tai kartais padeda. Vienas mano pažįstamas parašė detalų skundą Facebook puslapyje – kompanija iš karto susisiekė ir pasiūlė nuolaidą kitam siuntimui.