Siuntinių gabenimas į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu bent po kelis skambučius iš žmonių, kurie pirmą kartą siunčia siuntinį į Olandiją. Dažniausiai jie nežino nuo ko pradėti – ar reikia specialios pakuotės, kiek laiko užtruks, ar galima siųsti maistą. Suprantu, nes pats kadaise buvau toje pačioje vietoje. Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir matau, kad Olandija yra viena populiariausių krypčių iš Lietuvos. Žmonės ten dirba, studijuoja, turi šeimas. Siuntos keliauja kasdien – tai ne kažkokia reta kryptis, o įprastas maršrutas. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jums būtų aiškiau.

Kainos – siuntinių gabenimas į Olandiją

1. Kiek kainuoja siuntos gabenimas į Olandiją?

Kaina priklauso nuo siuntos svorio, matmenų ir pristatymo būdo. Standartinė siunta iki 5 kg paprastai kainuoja nuo 15 iki 25 eurų. Didesnės siuntos, tarkim 20-30 kg, jau kainuoja 40-60 eurų. Bet čia labai apytiksliai skaičiai, nes kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Vieni skaičiuoja pagal faktinį svorį, kiti – pagal tūrinį. Tūrinis svoris kartais būna didesnis už faktinį, ypač jei siunčiate lengvus, bet didelius daiktus. Pavyzdžiui, pagalvė sveria nedaug, bet užima daug vietos. Todėl visada rekomenduoju prieš užsakant pasitikslinti galutinę kainą su konkrečiu vežėju.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi perspėja?

Taip, ir tai viena nemaloniausių situacijų. Būna, kad žmogus gauna sąskaitą ir mato, jog suma didesnė nei tikėjosi. Dažniausiai taip nutinka dėl tūrinio svorio arba dėl to, kad siunta buvo nestandartinė. Dar vienas dalykas – kai kurie vežėjai prideda mokestį už siuntos paėmimą iš namų, nors reklamoje rašo kitaip. Arba būna, kad reikia mokėti už tai, jog kurjeris laukė ilgiau nei 10 minučių. Aš pats mačiau atvejį, kai klientas sumokėjo papildomai 12 eurų, nes kurjeris nerado adreso ir sukiojosi apie 20 minučių. Todėl visada aiškiai klauskite, kas įeina į kainą.

3. Kaip sutaupyti siunčiant siuntinį į Olandiją?

Yra keletas būdų. Pirmas – lyginkite kelių vežėjų pasiūlymus. Antras – jei siunčiate reguliariai, klauskite nuolaidos. Trečias – tinkamai supakuokite siuntą, kad nereikėtų mokėti už tuščią erdvę. Ketvirtas – jei neskubu, rinkitės lėtesnį pristatymo būdą, jis paprastai pigesnis. Penktas – kartais verta sujungti kelias siuntas į vieną, jei siunčiate tam pačiam gavėjui. Aš pažįstu vieną moterį, kuri kas mėnesį siunčia dukrai į Amsterdamą. Ji susitarė su vežėju dėl pastovios kainos ir moka mažiau nei vienkartiniai klientai. Tiesiog reikia kalbėtis ir klausti.

4. Ar brangiau siųsti į Olandiją ar į kitas Vakarų Europos šalis?

Olandija yra viena pigiausių krypčių iš Lietuvos. Maršrutas gerai išvystytas, konkurencija didelė, todėl kainos palyginti žemos. Palyginimui – siuntimas į Ispaniją ar Portugaliją dažnai kainuoja 30-40 procentų brangiau. Olandija yra geografiškai arčiau, infrastruktūra puiki, muitinės procedūrų nėra, nes abi šalys priklauso ES. Vienintelis atvejis, kai gali būti brangiau – jei siunčiate į mažą Olandijos miestelį, nutolusį nuo pagrindinių maršrutų. Tada gali būti taikomas papildomas mokestis už pristatymą į atokesnę vietovę.

5. Kada reikia mokėti muito mokesčius?

Kol Lietuva ir Olandija yra Europos Sąjungoje, muito mokesčių nėra. Tai didelis privalumas. Bet jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, gali reikėti deklaruoti PVM. Čia jau priklauso nuo to, ar esate registruotas PVM mokėtojas, ar ne. Asmeninėms siuntoms tarp fizinių asmenų paprastai jokių papildomų mokesčių nėra. Tačiau jei siunčiate vertingą daiktą – tarkim, brangų elektronikos prietaisą – verta pasitikrinti, ar nereikia pildyti deklaracijos. Kartais muitinė gali paprašyti paaiškinti siuntos turinį, net jei tai nėra privaloma.

Laikas – siuntinių gabenimas į Olandiją

6. Kiek laiko užtrunka pristatymas į Olandiją?

Standartinis pristatymas trunka 3-5 darbo dienas. Ekspresinis – 1-2 dienas. Bet tai teoriniai skaičiai. Praktikoje visko būna. Vieną kartą siunta į Roterdamą keliavo 7 dienas, nes kažkur pakeliui užstrigo sandėlyje. Kitą kartą – pristatė per 36 valandas, nors užsakėme įprastą pristatymą. Labai priklauso nuo to, kada atiduodate siuntą. Jei penktadienio vakarą, tai pirmadienį tik pradeda judėti. Jei pirmadienio ryte – antradienį ar trečiadienį jau gali būti vietoje. Savaitgaliais dauguma vežėjų nedirba, todėl tai irgi reikia įsivertinti.

7. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Taip, dauguma vežėjų siūlo sekimo sistemą. Gaunate numerį, įvedate į svetainę ir matote, kur siunta yra. Bet ne visada informacija atnaujinama realiu laiku. Kartais būna, kad siunta jau Olandijoje, o sistema rodo, kad dar Lietuvoje. Tai erzina, bet taip nutinka. Ypač savaitgaliais, kai niekas neatnaujina duomenų. Aš pats naudoju paprastą taisyklę – jei praėjo 3 dienos ir nėra jokio atnaujinimo, skambinu vežėjui. Geriau vieną kartą per daug paklausti nei laukti nežinioje. Beje, kai kurie vežėjai siunčia SMS pranešimus apie siuntos statusą, kas labai patogu.

8. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimai nutinka, tai normalu. Pirmas žingsnis – patikrinkite sekimo sistemą. Gal siunta jau pakeliui, tiesiog nebuvo atnaujinta informacija. Antras žingsnis – susisiekite su vežėju. Trečias – jei siunta labai skubi, paklauskite, ar galima pagreitinti pristatymą. Kartais už papildomą mokestį perduoda kitam kurjeriui, kuris greičiau pristato. Man yra buvę, kad siunta į Hagą užtruko 9 dienas vietoj 4. Pasirodo, etiketė nusilupo ir jie nežinojo, kur siųsti. Tokių atvejų retai, bet pasitaiko. Todėl visada užrašykite gavėjo duomenis ir viduje, ir išorėje.

9. Ar siuntos pristatomos savaitgaliais?

Dauguma vežėjų savaitgaliais nepristato. Yra keletas išimčių – kai kurios kurjerių tarnybos Olandijoje dirba šeštadieniais, bet tai dažniausiai už papildomą mokestį. Sekmadieniais beveik niekas nedirba. Jei jums reikia, kad siunta būtų pristatyta šeštadienį, reikia to specialiai prašyti užsakymo metu. Ir net tada nėra garantijos. Aš rekomenduoju planuoti taip, kad siunta pasiektų gavėją darbo dienomis. Mažiau streso tiek jums, tiek gavėjui. Be to, jei gavėjas nedirba savaitgaliais, siunta gali grįžti atgal į sandėlį.

10. Kada geriausia atiduoti siuntą, kad ji greičiau pasiektų tikslą?

Pirmadienio arba antradienio ryte. Tada siunta turi visą savaitę judėti ir pasiekti gavėją iki penktadienio. Jei atiduodate ketvirtadienį ar penktadienį, siunta gali užstrigti savaitgaliui ir keliauti ilgiau. Ypač jei vežėjas surenka siuntas tik kartą per dieną – tada penktadienio popietę atiduota siunta gali būti paimta tik pirmadienį. Tai dažna klaida, kurią daro nauji klientai. Jie atiduoda siuntą penktadienį ir tikisi, kad pirmadienį jau bus vietoje. Deja, taip neveikia. Reikia suprasti, kad siuntos keliauja pagal grafiką, ne pagal norus.

Pakavimas – siuntinių gabenimas į Olandiją

11. Kaip teisingai supakuoti siuntinį?

Pakavimas yra vienas svarbiausių dalykų, kurio daugelis nepakankamai rimtai vertina. Pirmas taisyklė – rinkitės tvirtą dėžę. Ne tą, kuri jau buvo naudota tris kartus ir vos laikosi. Antra – užpildykite tuščią erdvę. Burbulinė plėvelė, laikraščiai, putplastis – bet kas, kas neleis daiktams judėti viduje. Trečia – stipriai užklijuokite. Ne viena juosta per vidurį, o bent trys – per vidurį ir per šonus. Ketvirta – jei siunčiate dūžtančius daiktus, užrašykite „DĖMESIO – DŪŽTA" didelėmis raidėmis. Penkta – nuimkite senas etiketes, jei naudojate seną dėžę. Kitaip siunta gali nukeliauti ne ten, kur reikia.

12. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik supakuotus į maišą?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Maišas neapsaugo nuo smūgių, drėgmės ar suspaudimo. Siuntos keliauja ne vienos – jos kraunamos viena ant kitos, stumdomos, mėtomos. Taip, mėtomos. Nors vežėjai to neprisipažįsta, bet realybė tokia. Aš mačiau, kaip siuntos krenta nuo konvejerio. Jei jūsų daiktas supakuotas tik į maišą, jis gali būti sutraiškytas. Ypač jei tai elektronika ar trapūs daiktai. Vienintelė išimtis – drabužiai. Drabužius galima siųsti maiše, bet vis tiek geriau įdėti į kartoninę dėžę. Saugiau ir tvarkingiau.

13. Ką daryti, jei siunta pažeista pristatymo metu?

Pirmiausia – nufotografuokite pažeidimą. Kuo daugiau nuotraukų, tuo geriau. Antra – neatsiimkite siuntos, jei matote, kad ji akivaizdžiai pažeista. Trečia – iš karto praneškite vežėjui. Ketvirta – saugokite visą pakuotę, nes jos gali prireikti tyrimui. Penkta – pateikite pretenziją raštu. Žodinis pranešimas nieko nereiškia. Man yra buvę, kad klientas gavo sudužusį šviestuvą iš Eindhoveno. Jis iš karto nufotografavo, pranešė ir gavo kompensaciją per dvi savaites. Bet kitas žmogus, kuris pranešė tik po savaitės, negavo nieko. Terminai svarbūs.

14. Ar galima siųsti maistą į Olandiją?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Sausas maistas – sausainiai, saldainiai, rūkyta mėsa – paprastai siunčiami be problemų. Bet švieži produktai – mėsa, pienas, daržovės – jau sudėtingiau. Yra temperatūros reikalavimai, galiojimo laikai. Be to, kai kurie produktai gali būti sulaikyti muitinėje, net jei ES viduje tai retai nutinka. Aš pats siunčiau draugui į Utrechtą lietuviškų saldainių ir rūkytos dešros. Viskas atkeliavo tvarkingai. Bet viena moteris bandė siųsti šviežią varškę – supuvo pakeliui. Todėl jei siunčiate maistą, rinkitės ilgai negendantį ir gerai supakuotą.

15. Kaip siųsti trapius daiktus, kad jie nesudužtų?

Sluoksniai. Daug sluoksnių. Pirmas sluoksnis – burbulinė plėvelė aplink patį daiktą. Antras – putplastis arba kartonas. Trečias – dėžė su užpildu. Ir dar vienas svarbus dalykas – palikite tarpą tarp daikto ir dėžės sienelių. Bent 5 centimetrus iš kiekvienos pusės. Jei daiktas liesia dėžės sieneles, smūgiai persiduoda tiesiai į jį. Be to, užrašykite „TRAPU" ir „ŠIA PUSE Į VIRŠŲ". Nors tai negarantuoja, kad kas nors atkreips dėmesį, bet bent jau yra tikimybė. Aš rekomenduoju trapius daiktus drausti. Net jei mokate papildomai, ramybė verta tų kelių eurų.

Dokumentai – siuntinių gabenimas į Olandiją

16. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą į Olandiją?

Asmeninėms siuntoms tarp fizinių asmenų paprastai pakanka tik siuntos lapelio su gavėjo duomenimis. Jokių specialių deklaracijų nereikia. Bet jei siunčiate vertingą daiktą – tarkim, brangų laikrodį ar kompiuterį – verta turėti pirkimo kvitą arba sąskaitą faktūrą. Jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, jau reikia sąskaitos faktūros su prekių aprašymu, verte ir kilmės šalimi. Dar vienas dalykas – jei siunčiate vaistus ar medicinos priemones, gali reikėti gydytojo pažymos. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Geriau pasitikrinti iš anksto nei vėliau aiškintis su muitine.

17. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Ne, jei siunta keliauja tarp ES šalių. Lietuva ir Olandija abi yra ES narės, todėl muitinės deklaracijos nereikia. Tai vienas didžiausių privalumų lyginant su siuntimu į ne ES šalis. Bet yra viena išimtis – jei siuntos vertė viršija tam tikrą sumą ir siunčiate prekes komerciniais tikslais, gali reikėti deklaruoti PVM. Čia jau sudėčiau, ir aš pats ne visada žinau visas taisykles. Todėl jei siunčiate brangią siuntą verslo tikslais, pasikonsultuokite su buhalteriu arba muitinės tarpininku. Saugiau nei gauti baudą.

18. Kaip teisingai užpildyti siuntos lapelį?

Siuntos lapelyje turi būti aiškiai nurodyta: siuntėjo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris; gavėjo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris; siuntos turinys; siuntos vertė. Rašykite aiškiai, didžiosiomis raidėmis, jei rašote ranka. Adresą Olandijoje rašykite taip: gatvės pavadinimas ir numeris, pašto kodas (4 skaičiai + 2 raidės), miestas. Olandiški pašto kodai labai specifiniai – pavyzdžiui, 1012 AB Amsterdam. Jei suklysite pašto kode, siunta gali nukeliauti ne ten. Aš mačiau atvejį, kai vietoj 3511 Utrecht buvo parašyta 3511 Utreht – siunta klaidžiojo papildomas tris dienas.

19. Ar galima siųsti dokumentus į Olandiją?

Taip, dokumentai yra viena dažniausių siuntų į Olandiją. Sutartys, notariniai dokumentai, diplomai – viskas keliauja. Dokumentams paprastai taikoma mažesnė kaina, nes jie lengvi ir neužima daug vietos. Bet rekomenduoju siųsti registruotu paštu arba su kurjeriu, kad būtų galima sekti. Paprastas laiškas gali dingti, o svarbių dokumentų praradimas gali sukelti rimtų problemų. Be to, jei dokumentai vertingi, galite juos apdrausti. Aš pats siunčiau notaro patvirtintą įgaliojimą į Roterdamą – užtruko dvi dienas, viskas tvarkingai.

Draudimas – siuntinių gabenimas į Olandiją

20. Ar verta drausti siuntą?

Tai priklauso nuo siuntos vertės. Jei siunčiate drabužius už 30 eurų, drausti gal ir neverta. Bet jei siunčiate kompiuterį už 800 eurų – būtinai. Draudimas paprastai kainuoja 1-3 procentus nuo siuntos vertės. Tai nedaug, palyginus su tuo, ką prarastumėte, jei siunta dingtų ar būtų sugadinta. Aš mačiau atvejį, kai žmogus siuntė neapdraustą fotoaparatą už 1200 eurų. Siunta dingo. Jis negavo nieko. Kita moteris siuntė neapdrautus juvelyrinius dirbinius – dėžė atėjo tuščia. Be draudimo kompensacijos nėra. Todėl mano nuomonė – jei siuntos vertė viršija 100 eurų, drauskite.

21. Kaip veikia siuntos draudimas?

Paprastai. Užsakymo metu nurodote siuntos vertę, sumokate draudimo mokestį ir viskas. Jei kas nors nutinka – siunta dingsta, yra sugadinama ar pavagiama – pateikiate pretenziją su dokumentais (pirkimo kvitas, nuotraukos) ir gaunate kompensaciją. Bet yra niuansų. Pirma – draudimas negalioja, jei siunta buvo netinkamai supakuota. Antra – yra maksimali draudimo suma, kuri skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Trečia – kompensacija gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Ketvirta – kai kurie daiktai nedraudžiami – pinigai, brangakmeniai, gyvūnai. Skaitykite sąlygas prieš drausdami.

22. Ką daryti, jei siunta dingo be pėdsakų?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis nutinka. Pirmas žingsnis – susisiekti su vežėju ir pateikti pretenziją. Antras – pateikti visus turimus dokumentus: siuntos numerį, gavėjo duomenis, siuntos turinio aprašymą. Trečias – jei siunta apdrausta, pateikti draudimo pretenziją. Ketvirtas – jei vežėjas nereaguoja, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Penktas – jei siunta buvo siųsta per paštą, galima kreiptis į Lietuvos paštą arba atitinkamą Olandijos instituciją. Procesas ilgas ir varginantis, bet jei turite dokumentus, yra šansas atgauti pinigus. Aš pats padėjau vienam klientui susigrąžinti 450 eurų už dingusią siuntą – užtruko du mėnesiai.

Specialūs atvejai – siuntinių gabenimas į Olandiją

23. Ar galima siųsti baldus ar didelius daiktus į Olandiją?

Galima, bet tai jau ne standartinis siuntimas. Dideliems daiktams – baldams, dviračiams, buitinei technikai – reikia specialaus transporto. Paprastai tai vadinama daliniu kroviniu arba pilnu kroviniu. Kaina skaičiuojama kitaip – pagal tūrį arba svorį, priklausomai nuo to, kas didesnį. Pavyzdžiui, sofa iš Kauno į Amsterdamą gali kainuoti 200-400 eurų, priklausomai nuo dydžio. Bet yra ir kitas variantas – jei neskubu, galite palaukti, kol vežėjas surinks pilną krovinį į tą pačią kryptį. Tada kaina būna mažesnė, nes dalijatės išlaidas su kitais siuntėjais.

24. Kaip siųsti dviratį į Olandiją?

Dviratis Olandijoje – tai kaip antra koja. Daug lietuvių vežasi dviračius ten, kur persikrausto gyventi. Siųsti dviratį galima, bet reikia jį tinkamai paruošti. Nuimkite ratus, vairą, pedalus – ką galima. Apvyniokite burbuline plėvele. Įdėkite į specialų dviračio dėklą arba didelę kartoninę dėžę. Kaina priklauso nuo vežėjo, bet paprastai 50-100 eurų. Alternatyva – kai kurie vežėjai veža dviračius be dėžės, tiesiog pritvirtintus prie specialaus laikiklio. Tai pigiau, bet rizikingiau. Aš pats siunčiau dviratį į Leideną – supakavau dėžėje, kainavo 70 eurų, atkeliavo per 4 dienas.

25. Ar galima siųsti augalus ar gėles į Olandiją?

Augalus siųsti galima, bet yra tam tikrų reikalavimų. ES viduje augalų siuntimas yra gana laisvas, bet yra išimčių. Kai augalai turi fitosanitarinį sertifikatą, viskas paprasčiau. Be sertifikato gali būti problemų, ypač jei augalas yra saugomos rūšies. Gėlės – kitas reikalas. Jos greitai vysta, todėl reikia specialios pakuotės ir greito pristatymo. Aš mačiau, kaip žmogus bandė siųsti orchidėją paprastoje dėžėje – atkeliavo sudžiūvusi. Jei norite siųsti gėles, rinkitės specializuotą gėlių pristatymo paslaugą. Jie žino, kaip tai daryti.

26. Ką daryti, jei gavėjas neatsiima siuntos?

Tai nutinka dažniau nei galėtumėte pagalvoti. Gavėjas išvykęs, pakeitė adresą arba tiesiog pamiršo. Tokiu atveju vežėjas paprastai bando pristatyti siuntą dar kartą arba palieka pranešimą. Jei gavėjas neatsiima per tam tikrą laiką – paprastai 5-10 darbo dienų – siunta grąžinama siuntėjui. Už grąžinimą reikia mokėti papildomai. Tai nemalonu, bet taip veikia sistema. Aš rekomenduoju prieš siunčiant įsitikinti, kad gavėjas žino apie siuntą ir bus vietoje. Ypač jei siunta vertinga. Vienas mano klientas siuntė dokumentus į Haga, o gavėjas tuo metu buvo komandiruotėje – siunta grįžo atgal, teko siųsti iš naujo.

Siuntinių gabenimas į Olandiją nėra kažkokia sudėtinga procedūra, bet reikia žinoti pagrindus. Tinkamas pakavimas, aiškūs gavėjo duomenys, realūs lūkesčiai dėl pristatymo laiko – tai trys dalykai, kuriuos reikia įsidėmėti. Jei siunčiate pirmą kartą, nebijokite klausti. Geriau užduoti kvailą klausimą nei padaryti brangią klaidą. Olandija yra arti, siuntos keliauja kasdien, ir dauguma jų pasiekia gavėją be jokių problemų. Sėkmės.