Vežame keleivius Amsterdamas Lietuva, vežame kiekvieną dieną

Grįžimas namo – tai visada kažkas ypatingo. Nesvarbu, ar dirbote Amsterdame kelis mėnesius, ar tiesiog lankėtės svečiuose, kelionė atgal į Lietuvą turi savo nuotaiką. Autobusų reisai iš Amsterdamo į Lietuvą vyksta kasdien – tai patogu ir palyginti nebrangu. Bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš kelionę. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie keleivių vežimą maršrutu Amsterdamas–Lietuva. Nuo bilietų iki bagažo, nuo maršruto iki patogumų – viskas, ko reikia sklandžiai kelionei namo.

Kryptys – Amsterdamas Lietuva kasdien

1. Į kuriuos Lietuvos miestus veža iš Amsterdamo?

Pagrindiniai maršrutai – į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kai kurie vežėjai dar stoja mažesniuose miestuose – Marijampolėje, Alytuje, Utenoje. Bet ne visi reisai eina per visus miestus. Pavyzdžiui, jei norite į Šiaulius, gali tekti važiuoti iki Kauno ir ten persėsti į vietinį autobusą. Arba rasti vežėją, kuris tiesiogiai stoja Šiauliuose. Vienas klientas nusipirko bilietą „Amsterdamas–Lietuva" ir tik autobuse sužinojo, kad jis važiuoja į Klaipėdą, ne į Vilnių. Skaitykite bilietą atidžiai.

2. Kiek kartų per dieną vyksta reisai?

Paprastai 1-3 reisai per dieną, priklausomai nuo sezono ir vežėjo. Vasarą daugiau – gali būti net 4-5 reisai. Žiemą mažiau – kartais tik vienas reisas per dieną. Populiariausi laikai – vakariniai reisai (18-22 valanda), nes žmonės nori išvažiuoti po darbo ir atvykti ryte. Yra ir rytinių reisų, bet jie rečiau. Naktiniai reisai patogūs tuo, kad didžiąją kelionės dalį pramiegate. Bet miego kokybė autobuse – jau kitas klausimas. Jei esate jautrus miegui, geriau rinkitės dieninį reisą.

3. Ar yra tiesioginiai reisai be sustojimų?

Ne, tokių nėra. Visi reisai turi bent keletą sustojimų – dėl vairuotojų poilsio, keleivių patogumo ir degalų papildymo. Minimaliai – 2-3 sustojimai, dažniausiai – 4-5. Ilgiausias sustojimas paprastai būna Varšuvoje arba Berlyne – 20-30 minučių. Bet tai priklauso nuo vežėjo. Vienas vežėjas daro ilgesnį sustojimą Poznanėje – ten galima net pavalgyti karšto maisto. Kitas vežėjas stoja tik degalinėse – ten pasirinkimas kuklesnis. Informaciją apie sustojimus rasite biliete arba vežėjo svetainėje.

4. Kokia kelionės trukmė iš Amsterdamo į Lietuvą?

Iki Vilniaus – apie 22-26 valandos. Iki Kauno – 20-24 valandos. Iki Klaipėdos – 24-28 valandos. Priklauso nuo maršruto, eismo, oro sąlygų ir sustojimų skaičiau. Žiemą, kai keliai slidūs, kelionė gali pailgėti 2-3 valandomis. Vasarą, kai daug atostogautojų, Vokietijos greitkeliuose susidaro spūstys. Vieną rugpjūčio savaitgalį autobusas vėlavo 4 valandas dėl kamščio prie Hamburgo. Tokių dalykų neįmanoma numatyti. Todėl jei turite svarbų reikalą Lietuvoje, planuokite su laiko atsarga.

5. Ar autobusai važiuoja kasdien, net per šventes?

Dauguma vežėjų palaiko kasdienį grafiką, bet per didžiąsias šventes – Kalėdas, Naujus metus, Velykas – grafikas gali keistis. Kai kurie reisai atšaukiami, kiti perkeliami kitu laiku. Per Kalėdas gruodžio 25 dieną dažniausiai nevažiuoja niekas. Gruodžio 24 ir 31 dienomis reisai būna, bet mažiau. Todėl jei planuojate kelionę per šventes, pirkite bilietą iš anksto – jie greitai išperkami. Viena šeima bandė pirkti bilietus gruodžio 20 dieną – viskas jau buvo išparduota. Teko skristi lėktuvu už trigubą kainą.

Bilietai – pirkimas ir keitimas

6. Kur pirkti bilietus iš Amsterdamo į Lietuvą?

Internete – per vežėjo svetainę arba bilietų palyginimo platformas. Taip pat autobusų stotyse, jei vežėjas turi kasą. Kai kurie vežėjai turi atstovus Amsterdame – galite nusipirkti bilietą tiesiogiai. Bet internetas vis tiek patogiau – galite palyginti kainas, pasirinkti sėdynę, gauti elektroninį bilietą. Vienintelis minusas – reikia mokėti kortele. Jei neturite banko kortelės, galite bandyti mokėti per iDEAL (Olandijos elektroninės bankininkystės sistema) arba PayPal. Grynaisiais – tik stoties kasoje arba autobuse (jei leidžiama).

7. Kiek kainuoja bilietas iš Amsterdamo į Vilnių?

Apie 50-90 eurų vienam asmeniui vienam reisui. Priklauso nuo datos, vežėjo ir bilieto tipo. Pigiausi bilietai – perkant iš anksto ne piko metu. Brangiausi – paskutinę dieną per šventes. Pernai gruodį mačiau bilietus už 120 eurų – tai jau per daug, bet žmonės pirko, nes nebuvo alternatyvos. Jei keliaujate dviese arba su šeima, paklauskite apie grupines nuolaidas. Kai kurie vežėjai siūlo 10-15 procentų nuolaidą perkant 3 ar daugiau bilietų. Verta paklausti.

8. Ar galima grąžinti bilietą, jei nebegaliu keliauti?

Priklauso nuo vežėjo ir bilieto sąlygų. Pigiausi bilietai (ekonominė klasė) paprastai negrąžinami. Lankstesni bilietai leidžia grąžinti su tam tikru mokesčiu – paprastai 10-20 procentų nuo bilieto kainos. Keitimas datos – paprastai galimas už papildomą mokestį. Svarbu: grąžinimo prašymą pateikite kuo anksčiau – likus mažiau nei 24 valandoms iki išvykimo, dauguma vežėjų negrąžina nieko. Vienas žmogus susirgo gripą ir prarado 75 eurus, nes bilietas buvo negrąžinamas. Dabar jis visada perka su galimybe keisti datą.

9. Ką daryti, jei pavėlavau į autobusą?

Na, tai priklauso nuo situacijos. Jei autobusas jau išvažiavo – bilietas paprastai negalioja. Bet kai kurie vežėjai leidžia persėsti į kitą reisą tą pačią dieną su nedideliu mokesčiu. Skambinkite vežėjui iš karto – galbūt jie dar gali kažką padaryti. Jei vėluojate dėl objektyvių priežasčių (traukinys vėlavo, sveikatos problema), pabandykite tai įrodyti – gal gausite bent dalinę kompensaciją. Vienas vaikinas pavėlavo 10 minučių – autobusas jau buvo išvažiavęs. Teko pirkti naują bilietą kitam reisui. Skaudu, bet nieko nepadarysi.

10. Ar bilietas galioja tik tam konkrečiam reisui?

Paprastai taip – bilietas galioja tam konkrečiam reisui, datai ir laikui. Negalite atvykti kitą dieną ir tikėtis, kad jus įleis. Bet yra išimčių – kai kurie vežėjai siūlo „lanksčius" bilietus, kurie galioja bet kuriam reisui per tam tikrą laikotarpį (pvz., 30 dienų). Toks bilietas brangesnis, bet patogus, jei nežinote tikslios grįžimo datos. Jei dirbate Amsterdame ir nežinote, kada tiksliai grįšite – lankstus bilietas geras pasirinkimas. Bet jei data aiški – paprastas bilietas pigiau.

Maršrutas – iš Amsterdamo namo

11. Kokiu keliu važiuoja autobusai iš Amsterdamo?

Dažniausiai per Vokietiją – Osnabrück, Hanover, Berlyną, o tada per Lenkiją – Poznanę, Varšuvą, ir į Lietuvą. Tai pats trumpiausias ir greičiausias maršrutas. Yra ir alternatyvų – per Hamburgą arba per Čekiją, bet jos rečiau naudojamos. Kelias gana geras – Vokietijos greitkeliai puikūs, Lenkijos keliai pastaraisiais metais gerokai pagerėjo. Lietuvoje – taip pat tvarka. Bendras atstumas – apie 1600 kilometrų. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad blogiausia atkarpa – Lenkijos ruožas tarp Varšuvos ir Lietuvos sienos, kur keliai siauresni ir eismas intensyvesnis.

12. Ar autobusas stoja Vokietijoje?

Taip, paprastai 1-2 kartus. Dažniausi sustojimai – Osnabrück, Hanover arba Berlynas. Tai trumpos pertraukos – 15-20 minučių. Galima išeiti, prasitempti kojas, nusipirkti kavos. Vokietijos degalinėse pasirinkimas geras – švarūs tualetai, gėrimai, užkandžiai. Bet kainos aukštesnės nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Viena kava gali kainuoti 3-4 eurus. Todėl protingiau turėti savo termosą su kava. Arba tiesiog iškęsti iki Lenkijos – ten pigiau. Nors, tiesą sakant, po 10 valandų kelionės jau nebesinori taupyti euro ant kavos.

13. Kiek laiko užtrunka sienos kirtimas?

Šiuo metu – praktiškai nejuntamas. Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai – visos Šengeno zonoje, tad pasienio patikrų nėra. Autobusas tiesiog pravažiuoja. Bet gali būti atsitiktinės patikros – policija gali sustabdyti ir patikrinti dokumentus. Tai retai, bet pasitaiko. Ypač prie Vokietijos-Lenkijos sienos kartais būna migracijos kontrolės. Todėl visada turėkite pasą arba asmens tapatybės kortelę po ranka. Vienas keleivis pamiršo pasą viešbutyje Amsterdame – jam pasisekė, kad patikros nebuvo, bet rizikavo likti be dokumentų.

14. Ar galima išlipti ne galutinėje stotelėje?

Taip, galima. Jei autobusas pravažiuoja per jūsų miestą, galite paprašyti vairuotojo sustoti. Bet apie tai reikia pranešti iš anksto – geriausia prieš kelionę arba jos pradžioje. Vairuotojas turi žinoti, kad kažkas išlips, kad atidarytų bagažinę ir pan. Vienas keleivis norėjo išlipti Šiauliuose, bet pamiršo pasakyti – autobusas tiesiog pravažiavo pro miestą. Teko važiuoti iki Kauno ir grįžti atgal. Todėl būkite budrūs ir komunikuokite su vairuotoju.

Patogumai – kas autobuse yra

15. Ar autobuse yra kondicionierius?

Taip, visuose tarptautiniuose autobusuose yra. Bet tai nereiškia, kad visada bus patogi temperatūra. Vasarą kartais būna per šalta – vairuotojai mėgsta stiprų kondicionierių. Žiemą – atvirkščiai, kartais per karšta. Rekomenduoju turėti sluoksniuotą aprangą – marškinėlius ir megztinį arba striukę. Taip galėsite reguliuoti patys. Viena moteris pasakojo, kad autobuse buvo taip šalta, jog ji visą naktį sėdėjo su striuke ir antklode. Kitas keleivis skundėsi, kad buvo per karšta. Komfortas – subjektyvus dalykas.

16. Ar galima atsilošti sėdynę?

Taip, sėdynės atsilošia. Bet mandagumo dėlei – neatsiloškite staigiai ir ne visiškai, ypač jei už jūsų sėdi aukštas žmogus arba žmogus su vaiku. Erdvės tarp eilių nėra daug, ir pilnas atsilošimas gali sukelti diskomfortą už jūsų sėdinčiam. Vienas aukštas vaikinas skundėsi, kad priekyje sėdinti moteris atsilošė taip stipriai, jog jis negalėjo net atsidaryti planšetės. Bandė mandagiai paprašyti – ji atsisakė. Konflikto išvengė, bet kelionė buvo nemaloni. Geriausia – rasti aukso vidurį.

17. Ką veikti 22 valandas autobuse?

Miegoti – pagrindinis užsiėmimas, ypač naktiniuose reisuose. Skaityti – knyga, žurnalas, straipsniai telefone. Žiūrėti filmus – pasiruoškite iš anksto, atsisiųskite. Klausytis muzikos ar podcast'ų. Bendrauti su kaimynu – kartais sutiksite įdomių žmonių. Vienas vyriškas pasakojo, kad per 22 valandų kelionę susipažino su žmogumi, kuris vėliau tapo jo verslo partneriu. Tai retas atvejis, bet įmanomas. Svarbiausia – turėti planą, kaip užimti laiką. Kitaip valandos gali temptis labai lėtai, ypač jei nemiegate.

18. Ar autobuse galima naudotis telefonu?

Taip, galima. Bet su saiku – neskambinkite garsiai ir ilgai, ypač naktį. Žmonės miega, ir jūsų pokalbis gali trukdyti. Geriau siųsti žinutes arba kalbėti tyliai. Jei reikia ilgo pokalbio – išeikite į autobuso priekį arba laukite sustojimo. Ausinės – būtinybė, jei klausotės kažko. Vienas keleivis visą naktį kalbėjo telefonu – garsiai, emociškai, apie savo problemas. Visi aplinkiniai buvo nepatenkinti, bet niekas neišdrįso paprašyti nutilti. Nebūkite toks žmogus.

Bagažas – taisyklės ir patarimai

19. Kiek bagažo galima vežtis iš Amsterdamo?

Standartas – vienas didelis bagažas (lagaminas arba krepšys, iki 20-25 kg) ir vienas rankinis. Bet taisyklės skiriasi. Vienas vežėjas leidžia 30 kg, kitas – tik 20 kg. Svarbu pasitikrinti prieš kelionę. Jei grįžtate iš Amsterdamo su daug pirkinių – olandiškų sūrių, tulpių svogūnėlių, suvenyrų – gali prireikti papildomo bagažo. Už antrą lagaminą paprastai imama 10-20 eurų. Vienas žmogus grįžo su trimis dėžėmis – teko mokėti 40 eurų papildomai. Planuokite iš anksto.

20. Kaip supakuoti trapius daiktus?

Labai atsargiai. Bagažinėje lagaminai gali judėti, kristi, būti kitų lagaminų prispausti. Jei vežate trapius daiktus – butelius, stiklainius, elektroniką – supakuokite į drabužius arba burbulinę plėvelę. Įdėkite į lagamino vidurį, ne prie kraštų. Viena moteris vežė olandišką porcelianą – supakavo į rankšluosčius, bet vienas puodelis vis tiek sudužo. Bagažinės vibracija kartais padaro savo. Jei daiktas labai vertingas – geriau vežtis rankiniame bagaže. Arba išvis nesiųsti per autobusą, o naudotis kurjerio paslaugomis.

21. Ar galima vežtis maistą iš Olandijos?

Taip, daugumą maisto produktų galima vežti. ES viduje nėra griežtų apribojimų maistui asmeniniam vartojimui. Sūriai, šokoladas, saldainiai – viskas tinka. Bet su mėsa ir pieno produktais reikia atsargiau – turi būti supakuoti ir tinkami vartoti. Alkoholis – leidžiamas ribotais kiekiais (iki 10 litrų stipriųjų gėrimų). Tabakas – taip pat su limitais. Vienas žmogus bandė vežti 20 kilogramų olandiško sūrio – muitinėje nebuvo problemų, bet lagaminas svėrė toną. Rankinis bagažas liko tuščias, nes viskas tilpo tik į didįjį.

Praktiniai klausimai – smulkmenos, kurios svarbu

22. Kada atvykstama į Lietuvą?

Priklauso nuo išvykimo laiko. Jei išvykstate 18 valandą iš Amsterdamo, į Vilnių paprastai atvykstama kitą dieną apie 16-19 valandą. Į Kauną – 14-17 valandą. Į Klaipėdą – 18-21 valandą. Bet tai tik orientyrai. Vėlavimai – dažnas reiškinys. Ypač vasarą, kai Vokietijos greitkeliuose daug remonto darbų. Vienas reisas atvyko į Vilnių 3 valandomis vėliau nei planuota – keleiviai jau buvo pavargę ir pikti. Todėl nesitikėkite tikslaus laiko. Ir nesitarkite svarbių susitikimų iš karto po numatyto atvykimo.

23. Kaip susisiekti su vežėju kelionės metu?

Telefonu arba el. paštu. Dauguma vežėjų turi klientų aptarnavimo liniją, kuri dirba visą parą. Jei autobuse yra Wi-Fi, galite rašyti el. laišką arba naudotis internetine pokalbių sistema. Bet geriausia turėti vežėjo numerį išsaugotą telefone prieš kelionę. Vienas keleivis norėjo pranešti, kad vėluos į autobusą, bet nerado vežėjo numerio – teko ieškoti internete su lėtu Wi-Fi. Užtruko 15 minučių, per kurias autobusas jau buvo išvažiavęs. Pasiruoškite iš anksto.

24. Ką daryti atvykus į Lietuvą naktį?

Jei atvykstate naktį – apie 2-4 valandą ryto – gali būti sudėtinga rasti transportą į namus. Taksi veikia, bet brangiau nei dieną. Viešasis transportas – tik nuo 5-6 valandos ryto. Todėl planuokite iš anksto – paprašykite, kad kas nors pasitiktų, arba iš anksto užsisakykite taksi. Vilniaus autobusų stotyje naktį būna tamsu ir tuščia – ne pati maloniausia vieta laukti. Vienas žmogus atvyko 3 valandą naktį ir laukė stotyje iki 6 ryto, kol pradėjo važiuoti autobusai. Ne pats geriausias scenarijus.

25. Ar verta važiuoti autobusu, o ne skristi?

Priklauso nuo prioritetų. Autobusas pigesnis – kartais net 3-4 kartus. Bet ilgesnis – 22-26 valandos vietoj 2-3 valandų lėktuvu. Jei turite laiko ir norite sutaupyti – autobusas geras pasirinkimas. Jei laikas brangus – skriskite. Yra ir tarpinis variantas – pigių skrydžių bendrovės, bet ten reikia pridėti bagažo mokesčius, transportą iki oro uosto, ir galutinė kaina nebūtinai mažesnė. Asmeniškai, jei kelionė trumpam – skrendu. Jei grįžtu ilgesniam laikui ir turiu bagažo – važiuoju autobusu.

26. Ką daryti, jei autobuse blogai jaučiuosi?

Jei pykina – atsisėskite prie lango, žiūrėkite į tolį, gryną orą. Turėkite vaistų nuo pykinimo – galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje. Jei karščiuojate arba blogai jaučiatės rimčiau – praneškite vairuotojui. Jis gali padaryti papildomą sustojimą arba iškviesti pagalbą. Vienas keleivis pradėjo vemti autobuse – vairuotojas sustojo degalinėje, leido jam išeiti, palaukė 10 minučių. Žmogus atsigavo ir toliau važiavo. Bet jei situacija rimta – geriau nutraukti kelionę ir kreiptis į medikus. Sveikata svarbiau už bilietą.

Kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą – tai kelionė namo. Ji gali būti ilga, kartais varginanti, bet galutinis tikslas visada džiugina. Autobusai važiuoja kasdien, kainos prieinamos, o Lietuva visada laukia sugrįžtančių. Pasiruoškite, būkite kantrūs ir mėgaukitės kelione. Iki pasimatymo namuose!