Mikriukas iš Olandijos

Grįžimas namo – tai visada kitoks jausmas nei išvykimas. Kai sėdi mikriuke iš Olandijos ir važiuoji atgal į Lietuvą, mintys sukasi apie namus, artimuosius, cepelinus ir lietuvišką duoną. Aš vežu žmones iš Olandijos į Lietuvą jau daug metų, ir galiu pasakyti – grįžtančių žmonių nuotaika kitokia nei išvykstančių. Daugiau ramybės, bet ir daugiau nuovargio. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus apie mikriukus iš Olandijos – kada važiuojame, kiek kainuoja, ką reikia žinoti ir kaip pasiruošti ilgai kelionei namo.

Išvykimas – mikriukas iš Olandijos

1. Iš kurių Olandijos miestų mikriukai išvyksta į Lietuvą?

Pagrindiniai miestai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Eindhovenas, Utrechtas. Iš šių miestų – reguliarūs kasdieniai reisai. Iš mažesnių miestų – pagal užsakymą. Aš pats dažniausiai išvykstu iš Amsterdamo arba Roterdamo, bet jei yra keleivių Hagoje ar Eindhovene – sustoju ir ten. Problema ta, kad Olandija maža, bet miestai išsidėstę toli vienas nuo kito – nuvažiuoti iš Amsterdamo į Eindhoveną užtrunka valandą. Todėl kartais prašau keleivių atvykti į pagrindinį miestą, o ne važinėti po visą Olandiją.

2. Kur konkrečiai Olandijoje mikriukas paima keleivius?

Paprastai prie pagrindinės geležinkelio stoties – Amsterdam Centraal, Rotterdam Centraal, Den Haag Centraal. Tai patogu, nes visi žino, kur stotys, ir lengva pasiekti viešuoju transportu. Kartais paimu iš konkrečių adresų – pavyzdžiui, iš darbovietės arba nuomoto buto. Bet tai tik jei adresas pakeliui. Aš visada siunčiu tikslią susitikimo vietą su nuotrauka – kad žmogus žinotų, kur stovėti. Vienas žmogus laukė ne toje stoties pusėje – skambinau 10 minučių, kol radome vienas kitą. Nuo to laiko visada siunčiu nuotrauką.

3. Kada mikriukai išvyksta iš Olandijos?

Dauguma vežėjų išvyksta vakare – 18-22 valandos. Tai patogu, nes atvykstate kitą dieną dienos metu. Yra ir rytinių reisų – 6-8 valandos ryto, bet jie rečiau. Aš pats išvykstu 19-20 valandą – žmonės spėja baigti darbą, susitvarkyti reikalus ir atvykti į stotį. Naktinė kelionė turi privalumų – miegate kelyje, nepraleidžiate dienos. Bet ir trūkumų – sunkiau miegoti, o atvykus ryte reikia iš karto veikti. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Maždaug 18-22 valandos, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Iš Amsterdamo iki Vilniaus – apie 1600 kilometrų. Iš Roterdamo iki Kauno – apie 1400 kilometrų. Bet tai teorinis laikas. Realybėje – spūstys Vokietijoje, remontai Lenkijoje, eilės pasienyje. Aš kartą važiavau 26 valandas dėl to, kad Vokietijoje uždarė autostradą dėl avarijos. Kitą kartą – 17 valandų be jokių problemų. Planuokite dieną atsargai, ypač jei turite svarbių reikalų Lietuvoje.

5. Ar mikriukas važiuoja tiesiogiai iš Olandijos į Lietuvą?

Taip, tiesiogiai – be persėdimų. Įlipate Olandijoje, išlipate Lietuvoje. Yra vežėjų, kurie siūlo kelionę su persėdimu – tai pigiau, bet ilgiau ir nepatogiau. Aš pats dirbu tik su tiesioginiais reisais. Nemėgstu persėdimų – per daug galvos skausmo. Bet suprantu, kad kartais pigesnis variantas vilioja. Jei renkatės variantą su persėdimu, pasidomėkite, kiek laiko reikia laukti – kartais kelios valandos, kartais pusė dienos.

Kainos – mikriukas iš Olandijos kaina

6. Kiek kainuoja mikriukas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutiniškai 80-130 eurų viena kryptimi. Pirmyn ir atgal – 150-220 eurų. Kaina priklauso nuo sezono, maršruto, užsakymo laiko. Vasarą ir prieš šventes – brangiau. Žiemą, ypač sausį-vasarį – pigiau. Aš pastebėjau, kad grįžimas iš Olandijos kartais brangesnis nei važiavimas į Olandiją – keista, bet taip jau būna. Gal todėl, kad grįžtančių daugiau nei išvykstančių. Jei norite sutaupyti, užsisakykite pirmyn ir atgal iš karto – dažniausiai gaunate nuolaidą.

7. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo išvykimo miesto Olandijoje?

Taip, bet skirtumas mažesnis nei Lietuvoje. Iš Amsterdamo – brangiausia, nes toliausiai. Iš Eindhoveno ar Hago – šiek tiek pigiau. Bet skirtumas paprastai 5-10 eurų, ne daugiau. Svarbiau – ar mikriukas važiuoja pro jūsų miestą, ar reikia papildomai važiuoti iki susitikimo vietos. Jei gyvenate mažame miestelyje, gali tekti atvykti į didesnio miesto stotį – tai papildomos išlaidos viešajam transportui.

8. Ar yra nuolaidų grįžtantiems iš Olandijos?

Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas lojaliems klientams – jei važinėjate reguliariai, galite gauti 10-15 procentų nuolaidą. Aš pats duodu nuolaidą žmonėms, kurie važiuoja pas mane ne pirmą kartą. Bet tai ne sisteminis dalykas – tiesiog žmogiškas požiūris. Jei važinėjate kas mėnesį ar kas du, pasikalbėkite su vežėju – dažniausiai galima susitarti. Vienas mano klientas važiuoja jau ketverius metus – jam visada duodu geriausią kainą.

9. Ar galima mokėti Olandijos eurais?

Taip, euras yra euras – nesvarbu, lietuviškas ar olandiškas. Bet grąžą gausite pagal kursą, jei reikia. Aš priimu bet kokius eurus – svarbu, kad nebūtų padirbtų. Kartais žmonės moka su 200 ar 500 eurų banknotais – sunku grąžinti, nes tiek smulkių neturiu. Geriau mokėti su 50 eurų banknotais arba pervesti pavedimu. Vienas žmogus mokėjo 500 eurų banknotu – neturėjau grąžos, teko važiuoti iki bankomato. Užtruko 20 minučių.

10. Ar kaina skiriasi perkant bilietą paskutinę dieną?

Taip, paprastai 10-20 eurų brangiau. Paskutinės dienos vietos visada brangesnės – tai rinkos dėsnis. Jei žinote, kad grįšite konkrečią dieną, užsisakykite bent savaitę prieš. Aš mačiau, kaip žmogus skambino tą pačią dieną ir stebėjosi, kad kaina didesnė nei prieš savaitę – taip jau būna. Planuokite iš anksto – ramiau ir pigiau.

Bagazas – ką galima vežti grįžtant

11. Kiek bagažo galima vežti grįžtant iš Olandijos?

Tas pats, kaip ir važiuojant – vienas didelis lagaminas (iki 30 kg) ir vienas rankinis krepšys. Bet grįžtant žmonės dažniausiai veža daugiau – suvenyrus, dovanas, sūrį, šokoladą, netgi tulpių svogūnėlius. Aš suprantu, kad norisi parsivežti daiktų, bet ribos yra. Vienas žmogus bandė įsidėti 10 kilogramų olandiško sūrio – lagaminas vos užsidarė. Sūris pradėjo dvokti vidury Vokietijos – visi mikriuke žinojo, kas ten yra. Nemalonu.

12. Ką galima vežti iš Olandijos į Lietuvą?

Beveik viską, kas legalu – drabužius, elektroniką, maistą (su ribojimais), suvenyrus. Draudžiama vežti narkotikus, ginklus, padirbtus daiktus. Maistui – mėsos ir pieno produktų negalima vežti dideliais kiekiais (virš 10 kg asmeniniam naudojimui). Alkoholis – 1 litras stipraus arba 4 litrai vyno, 16 litrų alaus. Tabakas – 200 cigarečių. Jei viršijate – muitinėje gali tekti mokėti. Aš mačiau, kaip žmogus vežė 5 butelius viskio – muitinėje paėmė 3. Jis nežinojo limitų.

13. Ar galima vežti tulpių svogūnėlius iš Olandijos?

Taip, galima – tai vienas populiariausių suvenyrų. Bet svogūnėliai turi būti sertifikuoti – su etikete, kad nėra ligų. Perkant turguje ar iš gatvės prekeivio – rizikuojate. Geriau pirkti specializuotoje parduotuvėje arba sodo centre. Aš pats rekomenduoju „Keukenhof" parduotuvę – ten viskas sertifikuota. Vienas žmogus nusipirko svogūnėlių turguje – muitinėje paėmė, nes nebuvo dokumentų. Pinigai išleisti, svogūnėlių nėra.

14. Ką daryti, jei bagažas viršija leistiną svorį grįžtant?

Tas pats, kaip ir važiuojant – mokate už viršsvorį arba paliekate dalį daiktų. Bet grįžtant sunkiau palikti – juk tai jūsų daiktai. Aš mačiau, kaip žmogus stovėjo prie mikriuko ir iš lagamino traukė daiktus, nes per sunkus – batų pora, megztinis, knygos. Paliko juos prie konteinerio. Nemalonu, bet ką padarysi. Patariu pasisverti lagaminą prieš atvykstant į susitikimo vietą – sutaupysite laiko ir nervų.

Kelionė – kas vyksta pakeliui namo

15. Kiek kartų sustojama grįžtant iš Olandijos?

Paprastai 3-4 kartus – degalinėse Vokietijoje ir Lenkijoje. Sustojama tualetui, kavai, pramankštinti kojas. Aš stengiuosi sustoti kas 3-4 valandas. Bet jei žmogus prašo sustoti anksčiau – sustojame. Yra buvę, kad moteris su mažu vaiku prašė sustoti kas 2 valandas – supratau, vaikams reikia. Sustojome dažniau. Kiti keleiviai suprato – visi buvome tėvai arba turėjome vaikų. Kantrybės reikia abiejose pusėse.

16. Ką veikti 18 valandų mikriuke?

Miegoti – geriausias variantas. Atsineškite kaklo pagalvėlę, antklodę, ausines. Filmai telefone, muzika, knyga, podcast'ai. Aš mačiau visko – vieni miega visą kelionę, kiti žiūri serialus, treti kalba telefonu valandų valandas. Vienas žmogus visą kelionę rašė dienoraštį – rimtai, puslapis po puslapio. Kitas – sprendė sudoku. Svarbiausia – turėti maitinimo banką, nes telefonas greitai išsikrauna. Ir ausines – kad netrukdytumėte kitiems.

17. Ar mikriuke galima valgyti?

Taip, bet su saiku. Sumuštiniai, vaisiai, vanduo – viskas gerai. Bet karštas maistas su stipriu kvapu – prašome ne. Mikriuke mažai vietos, kvapai greitai pasklinda. Aš leidžiu valgyti, bet prašau nesinešti silkės, kimči ar kepto česnako. Vienas žmogus atsinešė karštą picą dėžutėje – kvapas pasklido per visą mikriuką. Valgė visi su seilėmis, bet miegoti po to buvo sunku – kvapas nepradingo iki pat Lietuvos.

18. Kaip elgtis, jei blogai jaučiatės kelionės metu?

Praneškite vairuotojui. Aš turiu vaistų nuo pykinimo. Sėskite arčiau priekio, žiūrėkite į kelią, atidarykite langą. Jei reikia – sustosime papildomai. Aš mačiau, kaip žmogus pykino visą kelią nuo Amsterdamo iki Lenkijos – sustojome 4 kartus. Nemalonu jam ir kitiems, bet ką padarysi. Jei žinote, kad jums bloga nuo važiavimo, išgerkite vaistų prieš kelionę. Ir nevalgykite sunkaus maisto prieš išvykstant.

Atvykimas – grįžimas namo

19. Kur Lietuvoje mikriukas išleidžia keleivius?

Priklauso nuo užsakymo. Dažniausiai – prie autobusų stoties arba nurodytu adresu. Vilniuje – prie stoties, Kaune – prie stoties. Jei prašote nuvežti iki namų – galima, bet gali kainuoti papildomai. Aš stengiuosi išleisti patogioje vietoje, kur lengva rasti taksi arba persėsti į viešąjį transportą. Kartais žmogus prašo išleisti prie namų kaime – tada tenka važiuoti papildomai. Sutinku, bet prašau už degalus.

20. Ką daryti, jei atvykstate labai anksti ryte?

Jei atvykstate 4-5 valandą ryto – viešasis transportas dar nevažiuoja. Taksi brangūs, ypač naktį. Aš rekomenduoju iš anksto susitarti su draugais ar giminėmis, kad paimtų. Arba užsisakyti taksi iš anksto. Yra buvę, kad žmogus atvyko 3 valandą naktį į Vilnių – niekas nevažiavo, taksi nebuvo, stovėjo stotyje 3 valandas, kol pradėjo važiuoti autobusai. Nemalonu. Planuokite atvykimą – geriau dieną nei naktį.

21. Ar vairuotojas padeda su bagažu atvykus?

Taip, aš padedu. Iškraunu lagaminus, parodau, kur eiti. Ypač jei keleivis vyresnio amžiaus ar su vaikais – tada ne tik iškraunu, bet ir nunešu iki taksi arba stoties. Vienas senjoras negalėjo pakelti lagamino – nunešiau iki jo sūnaus automobilio. Užtruko 5 minutes, bet žmogus buvo labai dėkingas. Maži dalykai, bet svarbūs. Aš manau, kad tai normali paslaugos dalis – žmogus mokėjo už pervežimą, tai turi gauti normalų aptarnavimą.

22. Ką daryti, jei atvykus Lietuvoje kažkas negerai – pvz., niekas nepasitinka?

Nesijaudinkite. Yra taksi, yra viešasis transportas, yra draugai, kuriems galite paskambinti. Aš kartais paskolinu telefoną, jei žmogus neturi. Vienas žmogus atvyko į Vilnių 4 valandą ryto – turėjo jį pasitikti brolis, bet brolis užmigo. Skambino, skambino – niekas neatsiliepia. Paskolinau telefoną, paskambino kitam draugui, atvažiavo. Gyvenime būna visko – svarbu neprarasti ramybės. Jei niekas nepasitinka – imkitės taksi arba eikite į kavinę laukti, kol pradės važiuoti autobusai.

Dokumentai ir muitinė – ko tikėtis

23. Ar grįžtant iš Olandijos reikia rodyti dokumentus?

Šengeno zonoje pasienio patikros nėra, bet dokumento gali prireikti. Aš visada prašau turėti pasą arba ID kortelę su savimi. Ypač jei važiuojame per ne Šengeno šalis (retai, bet pasitaiko). Vokietijos ir Lenkijos policija gali sustabdyti bet kada – tada reikia dokumento. Aš mačiau, kaip žmogus neturėjo paso – tik vairuotojo pažymėjimą. Policija patikrino, praleido, bet su įspėjimu. Geriau turėti dokumentą.

24. Ar muitinėje tikrina bagažą grįžtant?

Kartais. Ypač jei vežate didelį kiekį prekių – alkoholio, tabako, elektronikos. Jei asmeniniam naudojimui – problemų nebūna. Bet jei vežate 10 butelių viskio ar 50 pakelių cigarečių – muitinė gali paprašyti mokėti. Aš pats niekada neturėjau problemų su muitine, bet žinau kolegų, kurie turėjo – keleiviai vežė prekes pardavimui, muitinė paėmė. Nemalonu visiems. Vežkite asmeniniam naudojimui – tada problemų nebus.

25. Ką daryti, jei muitinėje sulaiko daiktus?

Bendradarbiaukite su muitinės pareigūnais. Jei sulaikė, vadinasi, yra priežastis. Gal viršijote limitą, gal daiktas draudžiamas. Muitinė išduoda dokumentą, ką sulaikė ir kodėl. Galite apskųsti, bet tai užtrunka. Aš mačiau, kaip žmogus ginčijosi su muitininku dėl 5 butelių viskio – užtruko valandą, galiausiai sumokėjo mokestį. Geriau iš karto sumokėti ir važiuoti toliau. Ginčytis su muitine – pralaimėtas mūšis.

26.