Naminių gyvūnų vežimas į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjau dirbti su gyvūnų transportavimu, neįsivaizdavau, kiek niuansų turi šis darbas. Atrodo – įdėjai gyvūną į transportą, nuvežei, atidavei. Bet taip nėra. Kiekvienas gyvūnas – tai individualus atvejis su savo istorija, savo baimėmis, savo poreikiais. Vienas šuo ramiai miega visą kelią, kitas loja be sustojimo. Viena katė murkia narve, kita bando prasigraužti pro sieną. Per tuos metus išmokau viena – pasiruošimas yra viskas. Šiame tekste noriu pasidalinti tuo, ką žinau apie gyvūnų vežimą į Olandiją, kad jums būtų lengviau suprasti procesą ir išvengti dažniausių klaidų.

Procesas – naminių gyvūnų vežimas į Olandiją

1. Kaip užsisakyti gyvūno pervežimą?

Paprastai procesas prasideda skambučiu arba žinute. Paskambinate, pasakote, kokį gyvūną norite vežti, iš kur ir į kur, kada planuojate. Tada gaunate pasiūlymą su kaina ir sąlygomis. Jei tinka – patvirtinate, sumokate avansą ir laukiate kelionės dienos. Skamba paprastai, ir dažniausiai taip ir yra. Bet kartais procesas užtrunka ilgiau – jei gyvūnas turi specialių poreikių, jei maršrutas neįprastas, jei reikia papildomų dokumentų. Svarbu pradėti ne paskutinę dieną. Vienas žmogus parašė mums sekmadienio vakarą, norėdamas vežti šunį jau pirmadienį ryte. Deja, mes jau buvome užimti, ir teko siūlyti trečiadienį. Jis supyko, bet ką padarysi – negalime būti visur vienu metu.

2. Kiek iš anksto reikia užsisakyti?

Optimaliausia – bent savaitę iš anksto. Tai leidžia pasiruošti dokumentus, paruošti transportą, suplanuoti maršrutą. Bet jei skubiai – kartais galime sutikti ir su trumpesniu terminu, ypač jei turime laisvų vietų. Savaitgaliais ir švenčių dienomis užsakymų daugiau, todėl tada reikia rezervuoti anksčiau. Vasarą – taip pat, nes daug žmonių kraustosi arba veža gyvūnus atostogoms. Žiemą – mažiau užsakymų, bet ir kelionės sudėtingesnės dėl oro sąlygų. Asmeniškai rekomenduoju užsisakyti bent dvi savaites iš anksto, jei įmanoma. Tai suteikia laiko viską patikrinti du kartus ir išvengti streso paskutinę minutę.

3. Ką reikia paruošti prieš atvykstant vairuotojui?

Dokumentus – pasą, sveikatos pažymėjimą, skiepų įrašus. Narvą – švarų, su apklotu, vandeniu. Gyvūną – nešertą 4–6 valandas prieš kelionę, bet su vandeniu. Jei gyvūnas vartoja vaistus – supakuotus ir su instrukcija. Kontaktinį numerį – kad galėtume susisiekti, jei kas nors. Ir – svarbu – būti pasiruošus laiku. Vairuotojas turi grafiką, ir jei vienas klientas vėluoja 30 minučių, tai gali paveikti visą maršrutą. Vienas klientas pusę valandos ieškojo narvo garaže, kitas pusę valandos gaudė katę po butą. Abu atvejais vairuotojas turėjo laukti, ir tai sukėlė vėlavimą kitiems klientams. Būkite pasiruošę.

4. Ar galima keisti kelionės datą po užsakymo?

Galima, bet priklauso nuo to, kada pranešate. Jei likus daugiau nei 48 valandoms – paprastai ne problema, randame kitą datą. Jei likus mažiau – gali būti, kad avansas negrąžinamas arba reikia mokėti papildomą mokestį už pakeitimą. Kiekviena įmonė turi savo taisykles, todėl svarbu jas perskaityti prieš užsakant. Vienas klientas pakeitė datą tris kartus – pirmą kartą dėl ligos, antrą kartą dėl darbo, trečią kartą dėl to, kad „tiesiog nebesinorėjo". Trečią kartą mes jau pasakėme, kad reikia mokėti papildomai. Jis supyko, bet taisyklės yra taisyklės. Suprantame, kad gyvenime nutinka visko, bet negalime laikyti vietos neribotai.

5. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš pat kelionę?

Praneškite kuo greičiau. Kelionė sergančiam gyvūnui – ne tik kenksminga jam pačiam, bet ir pavojinga kitiems gyvūnams transporte. Mes atidėsime kelionę be papildomo mokesčio, jei pateiksite veterinaro pažymą. Svarbu – nebandykite slėpti ligos. Vienas šeimininkas atvežė šunį, kuris akivaizdžiai karščiavo, bet sakė, kad „viskas gerai, jis tiesiog pavargęs". Vairuotojas pastebėjo ir atsisakė vežti. Šeimininkas supyko, bet tai buvo teisingas sprendimas – sergantis šuo būtų užkrėtęs kitus. Po gydymo šuo keliavo kitą savaitę, ir viskas buvo gerai. Sąžiningumas sutaupo laiką ir nervus visiems.

Saugumas – vežame naminius gyvūnus į Olandiją

6. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Saugumas – tai ne vienas dalykas, o visuma. Pirma – tvirti narvai su patikimomis sklendėmis. Antra – narvai pritvirtinti transporto priemonėje, kad nenukristų staigaus stabdymo metu. Trečia – ventiliacija ir temperatūros kontrolė. Ketvirta – vairuotojas, kuris turi patirties ir žino, ką daryti ekstremaliose situacijose. Penkta – draudimas, kuris apima gyvūnus. Šešta – reguliarūs sustojimai ir gyvūnų tikrinimas. Septinta – komunikacija su šeimininkais. Visa tai kartu sukuria sistemą, kurioje gyvūnas yra saugus. Ar tai reiškia, kad niekas negali nutikti? Ne. Bet rizika sumažinta iki minimumo. Ir jei kas nors nutinka – mes žinome, ką daryti.

7. Ką daryti, jei įvyksta avarija?

Pirmiausia – rūpinamasi žmonėmis. Antra – gyvūnais. Vairuotojas turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir žino, kaip elgtis. Jei gyvūnas sužeistas – vežama į artimiausią veterinarijos kliniką. Informuojamas šeimininkas. Draudimas padengia išlaidas. Tai skamba šaltai, bet tai procedūra, kuri veikia. Laimei, rimtų avarijų per mano darbo metus nebuvo. Bet buvo nedidelių incidentų – staigus stabdymas, kai narvas nuslydo (nuo to laiko naudojame papildomus diržus), arba nedidelis susidūrimas, kai niekas nenukentėjo, bet gyvūnai išsigando. Svarbiausia – pasiruošimas. Vairuotojas, kuris žino, ką daryti, yra vertas auksinio.

8. Ar gyvūnai yra drausti kelionės metu?

Mūsų įmonėje – taip. Bet ne visos įmonės tai daro. Draudimas apima veterinarines išlaidas, jei gyvūnas susižeidžia arba suserga kelionės metu dėl mūsų kaltės. Jis neapima lėtinių ligų paūmėjimo arba problemų, kurios jau buvo prieš kelionę. Svarbu suprasti, ką draudimas dengia ir ko ne. Paklauskite pervežėjo prieš užsakydami. Vienas atvejis – šuo susilaužė koją, kai narvas nukrito nuo stalo pakrovimo metu. Draudimas padengė operaciją – 2500 eurų. Be draudimo šeimininkui būtų tekę mokėti pačiam. Tai vienas tų atvejų, kai draudimas iš tiesų išgelbėja situaciją.

9. Kaip transportuojami agresyvūs gyvūnai?

Agresyvūs gyvūnai – tai iššūkis. Pirmiausia – informuokite mus iš anksto. Antra – gyvūnas turi būti specialiame narve su papildomais užraktais. Trečia – jis turi būti atskirtas nuo kitų gyvūnų. Ketvirta – kartais reikia antsnukio (šunims). Penkta – vairuotojas turi turėti patirties su agresyviais gyvūnais. Mes ne visada priimame agresyvius gyvūnus – tai priklauso nuo situacijos. Jei šuo bandė įkąsti žmogui – mes galime atsisakyti. Bet jei šuo tiesiog loja ant kitų šunų, bet yra draugiškas žmonėms – tai kita istorija. Vienas rotveileris buvo toks agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu, kad mes turėjome skirti jam atskirą transportą. Tai kainavo daugiau, bet kitaip nebūtų įmanoma.

10. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją?

Alergijos – svarbus dalykas, kurio daugelis šeimininkų nemini, kol nevėlu. Jei jūsų gyvūnas alergiškas tam tikriems maisto produktams, valikliams ar medžiagoms – praneškite iš anksto. Mes naudojame hipoalerginius valiklius, bet negalime garantuoti, kad transporto priemonėje nėra alergenų. Jei gyvūnas turi sunkią alergiją – rekomenduojame individualų pervežimą, kad būtų galima kontroliuoti aplinką. Vienas šuo buvo alergiškas tam tikriems plastiko tipams – jo narvas turėjo būti metalinis. Kita katė buvo alergiška tam tikriems maisto produktams – mes įsitikinome, kad jos vandens dubuo buvo iš nerūdijančio plieno, ne plastiko. Tai detalės, bet jos svarbios.

Maršrutai – naminių gyvūnų vežimas kiekvieną dieną

11. Kokiais maršrutais vežate gyvūnus?

Pagrindinis maršrutas – Lietuva (Vilnius/Kaunas) → Lenkija → Vokietija → Olandija. Tai greičiausias ir patikimiausias kelias. Kartais važiuojame per Čekiją arba Austriją, bet tai retai – tik jei reikia paimti gyvūną pakeliui. Olandijoje pristatome į pagrindinius miestus – Amsterdamą, Roterdamą, Hagą, Utrechtą, Eindhoveną, Groningeną. Jei reikia kitur – galima tartis, bet tai kainuoja papildomai. Maršrutas planuojamas taip, kad būtų kuo mažiau spūsčių – vengiame didžiųjų miestų piko valandomis, stengiamės važiuoti naktį per Vokietiją, kai keliai tuštesni. Bet ne visada pavyksta – kartais tenka stovėti eilėje valandą ar dvi.

12. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Amsterdamą?

Apie 18–20 valandų, esant normalioms sąlygoms. Atstumas – apie 1700 kilometrų. Iš Kauno – šiek tiek mažiau, apie 1600 kilometrų. Bet tai teorinis laikas. Praktikoje – viskas priklauso nuo eismo, oro, muitinės. Vokietijoje, ypač aplink Berlyną ir Hanoverį, dažnai būna spūsčių. Penktadieniais ir sekmadieniais – dar daugiau. Žiemą, kai keliai slidūs – greitis mažesnis. Vasarą, kai daug remontų – taip pat. Reali kelionė gali trukti nuo 18 iki 24 valandų. Todėl niekada negarantuojame tikslaus atvykimo laiko – galime nurodyti tik apytikslį. Geriau planuoti su atsarga.

13. Ar darote sustojimus pakeliui?

Taip, žinoma. Kas 4–5 valandas sustojame, kad gyvūnai galėtų atsigerti vandens, o prireikus – pasivaikščioti. Sustojimai trunka 15–30 minučių. Stengiamės sustoti saugiose vietose – degalinėse su aptvertomis teritorijomis arba poilsiavietėse. Naktį sustojame rečiau, bet ne mažiau kaip kartą per 6 valandas. Per sustojimus vairuotojas patikrina kiekvieną gyvūną – ar turi vandens, ar narvas tvarkingas, ar gyvūnas sąmoningas. Jei pastebi ką nors neįprasto – informuoja šeimininką. Vienas šuo per sustojimą Vokietijoje atsisakė vandens – vairuotojas pastebėjo, pranešė šeimininkei, ir ji paprašė nuvežti pas veterinarą.