Vežu gyvūnus į Olandiją kiekvieną dieną

Kai žmonės manęs klausia, ką veikiu gyvenime, atsakau paprastai – vežu gyvūnus į Olandiją kiekvieną dieną. Skamba neįspūdingai, bet iš tiesų tai darbas, kuris reikalauja daugiau žinių, nei daugelis galvoja. Ne tik šunys keliauja – katės, triušiai, šeškai, kartais net papūgos. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo baimės, savo specifiką. Prieš mėnesį vežėme tris kates į Rotterdamą – viena ramiai miegojo visą kelią, kita cypė kaip pašėlusi, trečia slėpėsi narvo kampe ir neėdė dvi dienas. Tos pačios veislės, tos pačios sąlygos, bet skirtingi charakteriai. Štai kodėl nėra universalaus recepto – yra tik patirtis ir pasiruošimas. Surinkau dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir atsakysiu į juos taip, kaip atsakyčiau savo pažįstamam.

Rūšys - vežu gyvūnus į Olandiją skirtingų rūšių

1. Kokius gyvūnus galima vežti į Olandiją?

ES reglamentas leidžia vežti šunis, kates ir šeškus – tai vadinamieji augintiniai. Kiti gyvūnai – triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai – turi kitokius reikalavimus. Triušiams nereikia paso, bet reikia sveikatos pažymėjimo. Paukščiams – dar sudėtingiau, ypač po paukščių gripo protrūkių. Egzotiniai gyvūnai – iguanos, gyvatės, vorai – gali būti draudžiami arba reikalauti CITES leidimų. Vienas žmogus norėjo vežti chameleoną į Amsterdamą – teko gauti leidimą iš Aplinkos ministerijos, nes chameleonas priskiriamas saugomoms rūšims. Užtruko tris savaites. Tad prieš veždami neįprastą gyvūną – pasitikrinkite reikalavimus.

2. Kokie reikalavimai katėms, vežant jas į Olandiją?

Tokie patys kaip šunims – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Katės paprastai keliauja lengviau nei šunys – jos mažiau stresuoja, jei turi tinkamą narvą. Bet yra niuansas – katės nemėgsta pokyčių. Nauja vieta, nauji kvapai, automobilio vibracija – visa tai gali sukelti stresą. Rekomenduoju naudoti feromonų purškiklį „Feliway" – jis ramina kates. Purkškite ant pakloto narve 30 minučių prieš kelionę. Ir niekad nekelkite katės iš narvo kelionės metu – ji gali išsigąsti ir pabėgti. Viena katė iššoko pro langą degalinėje Lenkijoje – ieškojome dvi valandas. Radome, bet nervų kainavo.

3. Ar galima vežti triušį į Olandiją?

Taip, bet kitokia tvarka. Triušiui nereikia ES augintinio paso, bet reikia veterinarinio sveikatos pažymėjimo. Be to, triušiai jautrūs stresui ir temperatūros pokyčiams – jie gali gauti šilumos smūgį arba sušalti. Narvas turi būti gerai vėdinamas, su pakankamai šieno ir vandens. Kelionės metu stebėkite triušį – jei jis pradeda kvėpuoti dažnai, guli ant šono arba nejuda – tai nerimo požymiai. Sustokite, leiskite pailsėti. Triušiai nėra sukurti ilgoms kelionėms, bet su tinkama priežiūrimi jie ištveria. Vienas mano klientas vežė triušį iš Kauno į Hagą – 16 valandų kelionės, bet su dažnais sustojimais viskas praėjo gerai.

4. Kaip vežti šešką į Olandiją?

Šeškams taikomi tokie pat reikalavimai kaip šunims ir katėms – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Šeškai yra aktyvūs gyvūnai, jiems reikia erdvės ir pramogų. Narve padėkite tunelį arba žaislą, kad turėtų ką veikti. Šeškai taip pat linkę kasti – įsitikinkite, kad narvas tvirtas ir jie negali pabėgti. Maitinimas – kas 4-5 valandas, nes šeškai turi greitą medžiagų apykaitą. Vanduo – visada. Vienas šeškas, kurį vežėme, praleido visą kelionę miegodamas – pasirodo, šeškai miega iki 18 valandų per parą. Lengviausias keleivis, kokį turėjome.

5. Ar galima vežti paukštį į Olandiją?

Sudėtingiau. Paukščiams taikomi papildomi reikalavimai dėl paukščių gripo. Reikia veterinarinio sertifikato, kartais ir karantino. Maži paukščiai – kanarėlės, papūgos – paprastai lengviau, bet didesni – papūgos žako, kakadu – gali reikalauti CITES leidimo, jei priskiriami saugomoms rūšims. Be to, paukščiai labai jautrūs stresui – staigūs garsai, vibracija, temperatūros pokyčiai. Narvas turi būti uždengtas, kad paukštis nematytų besikeičiančio vaizdo. Ir jokio grimzlės – paukščiai greitai peršąla. Viena papūga žako, kurią vežėme, pradėjo kalbėti olandiškai pakeliui – matyt, girdėjo per radiją. Juokinga, bet tiesa.

Dokumentai - vežu gyvūnus į Olandiją su reikiamais dokumentais

6. Kokie dokumentai reikalingi skirtingiems gyvūnams?

Šunims, katėms, šeškams – ES augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas, sveikatos pažymėjimas. Triušiams, jūrų kiaulytėms – sveikatos pažymėjimas be paso. Paukščiams – veterinarinis sertifikatas, kartais CITES. Egzotiniams gyvūnams – CITES leidimas, veterinarinis sertifikatas, kartais importo leidimas. Kiekvienai rūšiai – skirtingas dokumentų rinkinys. Prieš veždami pasitarkite su veterinaru arba Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Jie žino aktualius reikalavimus. Internetas kartais pateikia pasenusią informaciją – taisyklės keičiasi, ypač po ligų protrūkių. Geriau paskambinti ir paklausti, nei stovėti pasienyje su netinkamais dokumentais.

7. Ar skirtingoms gyvūnų rūšims reikia skirtingų sveikatos pažymėjimų?

Taip. Sveikatos pažymėjimas yra standartinis dokumentas, bet jame nurodoma gyvūno rūšis, veislė, amžius, mikroschemos numeris. Veterinaras turi patikrinti konkrečios rūšies sveikatą – katės sveikatos patikra skiriasi nuo triušio. Be to, kai kurioms rūšims reikia papildomų tyrimų – pvz., paukščiams gali reikėti paukščių gripo testo. Šeškams – pasiutligės antikūnų titro, jei keliaujate iš ne ES šalies. Iš Lietuvos – nereikia, bet jei keliaujate per trečiąsias šalis – gali prireikti. Viskas priklauso nuo maršruto ir gyvūno rūšies. Konsultuokitės su specialistais.

8. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Implantuoti. Mikroschema – privaloma visiems šunims, katėms ir šeškams, keliaujantiems ES. Tai mažas lustas, dydžio kaip ryžio grūdas, implantuojamas po oda kaklo srityje. Procedūra trunka kelias sekundes, gyvūnas beveik nejaučia. Kaina – 15-30 eurų. Svarbu – mikroschema turi būti implantuota prieš paskiepijant nuo pasiutligės. Jei pirmiau paskiepijote, o paskui implantavote mikroschemą – skiepas negalioja. Reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Tai dažna klaida – žmonės nežino eiliškumo. Dabar jūs žinote.

9. Ar reikia veterinarinio sertifikato vežant gyvūną komerciniais tikslais?

Taip. Komercinis vežimas – tai vežimas pardavimui, parodai, konkursui arba kai vežate daugiau nei 5 gyvūnus. Tokiu atveju reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda VMVT. Sertifikatas išduodamas ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki išvykimo. Gyvūnas turi būti vyresnis nei tam tikro amžiaus – šunims ir katėms 15 savaičių, šeškams 12 savaičių. Be to, reikia pranešti Olandijos NVWA apie atvykimą. Visa tai užtrunka ir kainuoja. Jei vežate vieną savo augintinį – paprasčiau. Jei vežate komerciniais tikslais – pasiruoškite biurokratijai.

10. Kaip ilgai trunka dokumentų tvarkymas gyvūnų vežimui?

Priklauso nuo situacijos. Jei mikroschema yra, skiepai galioja – užtenka vieno vizito pas veterinarą sveikatos pažymėjimui gauti. Viena diena. Jei reikia skiepyti – 21 diena laukimo po skiepo. Jei reikia mikroschemos – viena diena implantavimui, bet jei skiepas buvo prieš mikroschemą – dar 21 diena. Jei reikia CITES leidimo – 2-4 savaitės. Jei komercinio sertifikato – 1-2 dienos. Planuokite iš anksto. Blogiausia, ką galite padaryti – pradėti ruoštis paskutinę savaitę. Tai beveik visada baigiasi stresu ir atidėta kelione.

Transportas - vežu gyvūnus į Olandiją saugiai

11. Kokį transportą naudoti skirtingiems gyvūnams?

Šunims – automobilis su narvu arba saugos diržu. Katėms – transporterinis narvas, geriau uždengtas. Triušiams – narvas su aukštomis sienomis, kad neiššoktų. Šeškams – tvirtas narvas su užraktu. Paukščiams – narvas su uždangalu. Egzotiniams gyvūnams – specializuotas transportas su temperatūros kontrole. Kiekvienam gyvūnui – savo. Negalima dėti katės į šuns narvą arba triušio į paukščio narvą. Dydis, vėdinimas, saugumas – viskas turi būti pritaikyta konkrečiam gyvūnui. Mes turime skirtingus transportavimo narvus kiekvienai rūšiai. Tai kainuoja, bet saugumas svarbiau.

12. Kaip paruošti transportą skirtingiems gyvūnams?

Pagrinde – švarus narvas, paklotas, vanduo, maistas. Bet detalės skiriasi. Šunims – minkštas paklotas, žaislas. Katėms – paklotas su namų kvapu, feromonų purškiklis. Triušiams – šienas, paklotas, slėptuvė. Šeškams – tunelis, paklotas, dažnas maitinimas. Paukščiams – uždengtas narvas, lesyklėlė, girdyklė. Egzotiniams – temperatūros kontrolė, specialus substratas. Ir visiems – grynas oras, be grimzlės, be tiesioginių saulės spindulių. Vienas dalykas bendras – ramybė. Gyvūnai jaučia stresą. Kuo ramesnė aplinka, tuo geriau jie keliauja.

13. Kiek vietos reikia skirtingiems gyvūnams?

Šuo – turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Katė – taip pat, bet ji mėgsta mažesnę erdvę – per didelis transportuotojas gali sukelti nerimą. Triušis – pakankamai vietos judėti, bet ne per daug – kitaip jis bus mėtomas kelionės metu. Šeškas – erdvus narvas su galimybe slėptis. Paukštis – pakankamai vietos sparnams išskleisti, bet ne per aukštas – kitaip paukštis gali sužeisti sparnus. Bendra taisyklė – gyvūnas turi jaustis saugiai, bet ne įkalintas. Sunku rasti pusiausvyrą, bet su patirtimi ateina supratimas.

14. Ar skirtingi gyvūnai gali keliauti tame pačiame automobilyje?

Taip, bet atskirai. Šuo ir katė tame pačiame automobilyje – įmanoma, bet katė turi būti uždarytame transportuotoje, kad šuo negalėtų prieiti. Šuo gali bandyti žaisti arba medžioti – tai sukels katei didžiulį stresą. Triušis ir šuo – dar sudėtingiau, nes šuo gali suvokti triušį kaip grobį. Paukštis ir katė – pavojinga, net jei katė narve. Instinktai yra instinktai. Geriausia – atskiri narvai, atskirti pertvara arba uždangalu. Arba, jei įmanoma, atskiri automobiliai. Vienas mano klientas vežė šunį, dvi kates ir triušį vienu automobiliu – visi išgyveno, bet šeimininkas atrodė kaip po karo.

15. Kaip dažnai reikia tikrinti gyvūnus kelionės metu?

Kas 2-3 valandas. Patikrinkite vandenį, maistą, paklotą. Stebėkite elgesį – ar gyvūnas ramus, ar neramus, ar kvėpuoja normaliai. Katės kartais tyli, bet viduje labai stresuoja – stebėkite akių vyzdžius, ausų padėtį. Triušiai gali slėpti ligos simptomus – jei triušis nejuda arba neėda, tai jau rimta. Šeškai – jei miega per daug arba per mažai, gali būti problema. Paukščiai – jei sėdi susirietę, nesikraipo – stresas arba liga. Kiekvienas gyvūnas turi savo „normalią" būseną. Pažinkite savo gyvūną prieš kelionę, kad galėtumėte pastebėti nukrypimus.

Sveikata - vežu gyvūnus į Olandiją su sveikatos priežiūra

16. Kaip paruošti skirtingus gyvūnus sveikatos prasme?

Šunims – skiepai, dehelmintizacija, erkės. Katėms – skiepai, dehelmintizacija, FIV/FeLV testas, jei nežinote istorijos. Triušiams – VHD ir myxomatosis skiepai (ne privalomi, bet rekomenduojami). Šeškams – skiepai nuo pasiutligės ir maro. Paukščiams – paukščių gripo testas, jei reikia. Egzotiniams – priklauso nuo rūšies. Kiekvienam gyvūnui – veterinaro apžiūra prieš kelionę. Jei gyvūnas vartoja vaistus – pasiimkite pakankamai visai kelionei plius atsargą. Ir veterinaro kontaktą Olandijoje – jei kas nutiktų. Pasiruošimas sveikatos prasme – tai investicija, kuri atsiperka.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Priklauso nuo simptomų. Lengvas viduriavimas – stebėkite, duokite vandens, sumažinkite maistą. Vėmimas – sustokite, leiskite pailsėti, duokite vandens mažais gurkšniais. Karščiavimas – ieškokite veterinaro. Traukuliai – nedelsiant veterinaras. Kvėpavimo sunkumai – vėsinkite, ieškokite veterinaro. Kraujavimas – pirmoji pagalba, tada veterinaras. Svarbiausia – ne panikuokite, bet neignoruokite. Gyvūnai negali pasakyti, kas negerai, todėl jūs turite būti jų balsas. Turėkite pirmosios pagalbos rinkinį – marlės, dezinfekantas, termometras, švirkštas be adatos vandeniui. Ir telefono numerį veterinarui maršrute.

18. Ar skirtingi gyvūnai turi skirtingus maitinimo poreikius kelionėje?

Žinoma. Šuo – du kartus per dieną, lengvas maistas. Katė – mažomis porcijomis, dažniau, nes katės nemėgsta persivalgyti. Triušis – šienas visada, daržovės, vanduo. Šeškas – kas 4-5 valandas, baltymingas maistas. Paukštis – lesalas ir vanduo, vaisiai kaip skanėstas. Egzotiniai – priklauso nuo rūšies. Svarbu – nekeisti maisto prieš kelionę. Naujas maistas + stresas = virškinimo problemos. Ir neperkrauti skrandžio prieš kelionę – lengvas maistas, mažesnė porcija. Poilsio sustojimuose galite duoti daugiau, bet ne pilną dubenį.

19. Kaip elgtis su gyvūnais, kurie bijo transporto?

Kantriai. Palaipsniui. Pradėkite nuo to, kad leiskite gyvūnui priprasti prie narvo ar transportuotojo namie. Įdėkite skanėstų, leiskite tyrinėti. Tada – trumpi pasivažinėjimai. Palaipsniui ilginkite. Jei gyvūnas labai bijo – kreipkitės į veterinarą dėl raminamųjų. Bet jokių savavališkų vaistų. Katėms – feromonai. Šunims – raminantys papildai su triptofanu. Triušiams – ramybė ir tamsa. Šeškams – žaislai ir tuneliai. Paukščiams – uždengtas narvas. Kiekvienam gyvūnui – savo metodas. Ir svarbiausia – jūsų ramybė. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas.

Įstatymai - vežu gyvūnus į Olandiją teisėtai

20. Kokie įstatymai taikomi skirtingų rūšių gyvūnų vežimui?

Pagrindinis – ES Reglamentas 576/2013 šunims, katėms, šeškams. Triušiams, graužikams – nacionaliniai įstatymai. Paukščiams – ES Reglamentas 206/2010 dėl paukščių judėjimo. Egzotiniams – CITES konvencija ir nacionaliniai įstatymai. Olandija turi savo „Gezondheids- en welzijnswet voor dieren", kuris taikomas visiems gyvūnams. Be to, savivaldybių taisyklės – kai kurie miestai draudžia tam tikrus egzotinius gyvūnus. Pavyzdžiui, Amsterdame draudžiama laikyti pavojingus roplius be leidimo. Prieš veždami neįprastą gyvūną – pasitikrinkite ne tik nacionalinius, bet ir vietinius įstatymus.

21. Ar skirtingoms gyvūnų rūšims taikomos skirtingos baudos už taisyklių pažeidimus?

Taip. Už šuns, katės ar šeško vežimą be paso – bauda nuo 300 iki 1000 eurų. Už paukščio vežimą be sertifikato – gali būti konfiskavimas ir bauda iki 5000 eurų. Už CITES saugomos rūšies vežimą be leidimo – bauda iki 10 000 eurų ir galimas baudžiamasis persekiojimas. Olandijoje baudos griežtos ir jos nesidera. Vienas žmogus bandė vežti iguaną be dokumentų – iguana konfiskuota, bauda 2500 eurų, teismo procesas. Neverta. Dokumentai pigiau nei baudos.

22. Ką daryti, jei gyvūnas konfiskuotas pasienyje?

Pirmiausia – išsiaiškinkite priežastį. Dažniausiai – trūksta dokumentų arba dokumentai netinkami. Jei galite greitai gauti trūkstamus dokumentus – kartais leidžia laukti. Jei ne – gyvūnas gali būti grąžintas į kilmės šalį arba karantinuotas. Karantinas – savaitės ar mėnesiai, jūsų sąskaita. Kreipkitės į Lietuvos ambasadą Olandijoje, veterinarą, teisininką. Bet geriau – neleisti tokiai situacijai atsitikti. Patikrinkite dokumentus prieš kelionę, pasitarkite su specialistais. Viena prevencija verta dešimties gydymų.

23. Ar reikia registruoti gyvūną Olandijoje?

Šunys – taip, jei gyvenate ilgiau nei tris mėnesius. Registracija savivaldybėje, šunų mokestis. Katės – neprivaloma, bet rekomenduojama. Kiti gyvūnai – priklauso nuo savivaldybės. Be to, mikroschema jau yra registracija – bet tai tarptautinė registracija, o ne vietinė. Olandijoje yra nacionalinė gyvūnų registrų sistema – „Nederlandse Databank Gezelschapsdieren" (NDG). Į ją įvesti visi gyvūnai su mikroschemomis. Jei jūsų gyvūnas jau turi mikroschemą – jis jau registruotas. Bet vietinė registracija savivaldybėje – atskiras dalykas.

Praktiniai patarimai - vežu gyvūnus į Olandiją kasdien

24. Ką daryti, jei vežate kelis skirtingus gyvūnus vienu metu?

Sudėtingiau, bet įmanoma. Kiekvienas gyvūnas – atskiras narvas, atskiras maistas, atskiras vanduo. Negalima maišyti. Šuo ir katė – atskirti pertvara. Triušis – toliau nuo šuns. Paukštis – ramiausioje vietoje. Planuokite sustojimus pagal visų gyvūnų poreikius. Ir turėkite pagalbininką – vienas žmogus negali vienu metu prižiūrėti trijų skirtingų gyvūnų. Mes vežame grupėmis – vienas vairuotojas, vienas prižiūrėtojas. Taip saugiau ir gyvūnams, ir žmonėms.

25. Kaip sumažinti stresą skirtingiems gyvūnams?

Šunims – įprasta rutina, mėgstamas žaislas, ramus balsas. Katėms – feromonai, uždengtas transportuotojas, tyla. Triušiams – tamsa, šienas, ramybė. Šeškams – tuneliai, žaislai, dažnas kontaktas. Paukščiams – uždengtas narvas, rami muzika. Egzotiniams – tinkama temperatūra, minimalus trikdymas. Bendra – ramybė, ramybė, ramybė. Jūsų emocijos persiduoda gyvūnams. Jei jūs ramūs – jie ramesni. Jei jūs nervinatės – jie jaučia ir nervinasi dvigubai. Kvėpuokite, kalbėkite tyliai, judėkite lėtai. Tai paprasta, bet veikia.

26. Ką daryti atvykus į Olandiją su gyvūnais?

Pirmiausia – leiskite gyvūnui pailsėti. Nauja vieta, nauji kvapai – gyvūnui reikia laiko adaptuotis. Neverskite iš karto tyrinėti aplinkos. Duokite vandens, maisto, leiskite miegoti. Antra – susiraskite veterinarą. Net jei gyvūnas sveikas – turėkite kontaktą ateičiai. Trečia – susipažinkite su vietinėmis taisyklėmis – kur galima vedžioti, kur ne, kokie mokesčiai. Ketvirta – mėgaukitės. Olandija – nuostabi šalis gyvūnams. Parkai, paplūdimiai, draugiški žmonės. Jūsų gyvūnas čia bus laimingas.

Išvada

Vežu gyvūnus į Olandiją kiekvieną dieną ir žinau, kad kiekvienas gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės. Nesvarbu, ar tai šuo, katė, triušis ar papūga – pasiruošimas yra raktas. Jei turite klausimų – klauskite. Patirtis rodo, kad geriau paklausti per daug nei per mažai.