Vežame naminius gyvūnus iš Nyderlandų kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo parvežti šunį iš Amsterdamo, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Dokumentai, skiepai, laikas – viskas susipynę. Dabar, po keliolikos metų darbo su gyvūnų pervežimais, galiu pasakyti vieną: dauguma žmonių nežino, kad procesas iš tiesų nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nyderlandai – viena populiariausių krypčių, nes ten gyvena tūkstančiai lietuvių, o augintiniai keliauja kartu su jais arba atgal į Lietuvą. Kasdien organizuojame maršrutus, todėl galime pasiūlyti lankstų grafiką. Svarbiausia – suprasti pagrindinius reikalavimus ir pasiruošti iš anksto. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad žinotumėte, ko tikėtis.

Paslaugos – naminių gyvūnų pervežimas iš Nyderlandų

1. Kaip vyksta naminių gyvūnų pervežimas iš Nyderlandų?

Viskas prasideda nuo užklausos – parašote mums, nurodote gyvūno rūšį, svorį, pageidaujamą datą. Tada patikriname, ar turite reikiamus dokumentus: gyvūno pasą, mikročipo numerį, galiojančius skiepus. Jei kažko trūksta, paaiškiname, kur kreiptis. Paėmimas vyksta tiesiai iš nurodyto adreso Nyderlanduose – nereikia vežti į jokį terminalą. Gyvūnas keliauja specialiai pritaikytu transportu, kuriame yra ventiliacija, temperatūros kontrolė ir atskiri skyriai. Kelionės trukmė priklauso nuo maršruto, bet paprastai Amsterdamas–Vilnius trunka apie 24–28 valandas su sustojimais. Sustojimų metu gyvūnai gali atsigerti vandens, o prireikus – ir pasivaikščioti. Pristatymas vyksta tiesiai į jūsų namus arba sutartą vietą Lietuvoje.

2. Ar vežate tik šunis ir kates?

Ne, nors šunys ir katės sudaro didžiąją dalį užsakymų. Esame vežę triušių, dekoratyvinių žiurkėnų, netgi papūgų. Vieną kartą teko gabenti žiurkėną iš Roterdamo – šeimininkė labai jaudinosi, bet mažylis kelionę ištvėrė puikiai. Problema būna su egzotiniais gyvūnais – driežais, gyvatėmis ar vorais. Čia jau reikia atskirų leidimų, o kai kurios rūšys apskritai negali būti gabenamos pagal CITES konvenciją. Taigi prieš užsakydami paslaugą, visada praneškite, koks tai gyvūnas. Kartais žmonės pamini tik „mažą gyvūną“, o paskui paaiškėja, kad tai iguana. Tada tenka aiškintis dokumentus skubos tvarka, o tai niekam nėra malonu.

3. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Nyderlandų?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Mažas šuo ar katė iki 8 kg paprastai kainuoja mažiau nei didelis retriveris. Taip pat svarbu, ar tai individualus pervežimas, ar gyvūnas keliauja kartu su kitais augintiniais. Kolektyvinis variantas pigesnis, bet gali tekti palaukti, kol susidarys grupė. Konkrečios kainos nenurodysiu, nes jos keičiasi priklausomai nuo degalų kainų ir sezono. Vasarą, pavyzdžiui, paklausa didesnė, tad ir kainos šiek tiek aukštesnės. Geriausia – parašyti mums su konkrečiais duomenimis, ir pateiksime tikslią kainą per kelias valandas. Beje, kartais žmonės bando sutaupyti rinkdamiesi pigiausią variantą, bet paskui gailisi, nes gyvūnas keliauja nekomfortiškomis sąlygomis.

4. Ar galima užsisakyti skubų pervežimą?

Taip, bet skubumas turi savo kainą. Jei reikia išvykti rytoj, o dokumentai dar nesutvarkyti – bus sudėtinga. Esame turėję atvejį, kai žmogus paskambino penktadienio vakarą ir prašė paimti katiną iš Hagoje jau šeštadienį ryte. Spėjome, bet tik todėl, kad dokumentai jau buvo tvarkingi. Jei skubate, pirmiausia patikrinkite, ar turite: gyvūno pasą su galiojančiais skiepais, mikročipo registraciją, ir jei reikia – kraujo tyrimą dėl pasiutligės antikūnų. Be šių dokumentų niekas negali išvykti iš Nyderlandų, nesvarbu, kiek mokėtumėte. Taigi skubėkite protingai – pirmiausia dokumentai, paskui transportas.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis dokumentas – gyvūno pasas (EU pet passport). Jame turi būti įrašyti: mikročipo numeris, pasiutligės skiepo data, gyvūno aprašymas. Be to, gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną. Jei revakcinacija – pakanka, kad skiepas būtų galiojantis. Kai kuriais atvejais reikia ir kraujo tyrimo, ypač jei gyvūnas anksčiau nebuvo skiepytas arba skiepo galiojimas abejotinas. Nyderlanduose veterinarai išduoda pasus pagal ES standartą, tad problemų su dokumentų pripažinimu Lietuvoje nebūna. Bet pasitikrinkite, ar veterinaras įrašė viską teisingai – kartais trūksta antspaudo ar parašo, ir tada pasienyje kyla klausimų.

Reikalavimai – gyvūnų gabenimas iš Nyderlandų

6. Kokie reikalavimai taikomi gyvūno narvui?

Narvas turi atitikti IATA standartus – tai tarptautinės taisyklės, kurių laikomasi visur. Paprasčiau tariant, narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Negalima vežti šuns dideliame narve, jei jis vos telpa – tai nesaugu. Narvas turi turėti tvirtą dugną, kad gyvūnas neiškristų, ir ventiliacijos angas iš visų pusių. Be to, reikia indelio vandeniui, pritvirtinto prie narvo grotelių. Mes galime padėti išrinkti tinkamą narvą, jei nežinote, kokio reikia. Kartais žmonės atveža gyvūną dėžėje nuo batų ir stebisi, kad negalime priimti. Taip, taip yra buvę. Ne kartą.

7. Ar gyvūnas turi būti mikročipuotas?

Taip, tai privaloma. Mikročipas turi būti įdiegtas prieš skiepą nuo pasiutligės – kitaip skiepas negalioja. Čia svarbus chronologijos dalykas: pirmiausia mikročipas, paskui skiepas. Jei veterinaras padarė atvirkščiai, reikia pakartoti skiepą. Mikročipo numeris įrašomas į gyvūno pasą ir turi sutapti su tuo, kurį nuskaitome paėmimo metu. Nyderlanduose mikročipavimas labai paplitęs, tad dauguma gyvūnų jau turi čipą. Bet pasitaiko, kad žmogus nežino čipo numerio arba veterinaras neteisingai įrašė. Tada tenka aiškintis vietoje, o tai gali užtrukti. Todėl visada prašome: prieš kelionę patikrinkite čipo numerį ir palyginkite su paso duomenimis.

8. Kokie skiepai privalomi?

Privalomas tik pasiutligės skiepas. Bet rekomenduojame pasiskiepyti ir nuo kitų ligų – šunims nuo maro, parvovirusės, kačių slogos. Tai ne reikalavimas, bet sveikas protas. Kelionė – stresas gyvūnui, o nusilpusi imuninė sistema gali sukelti problemų. Be to, jei gyvūnas keliauja per Lenkiją ar kitas tranzito šalis, kartais paprašo papildomų skiepų. Tai retai, bet pasitaiko. Prieš kelis mėnesius vežėme šunį iš Eindhoveno, ir pasienyje Lenkijoje paprašė įrodyti, kad gyvūnas paskiepytas nuo erkių pernešamų ligų. Nereikalavimas, bet pareigūnas buvo principingas. Laimei, šeimininkas buvo pasiskiepijęs, tad viskas baigėsi gerai. Bet pamoka aiški – kuo daugiau skiepų, tuo mažiau streso kelyje.

9. Ar reikia veterinarinės pažymos prieš kelionę?

Taip, bet ne bet kokios. Nyderlanduose veterinaras turi išduoti sveikatos pažymą (health certificate) ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Šioje pažymoje nurodoma, kad gyvūnas sveikas, paskiepytas ir tinkamas kelionei. Be to, pažymą turi patvirtinti Nyderlandų veterinarinė tarnyba (NVWA) – tai valstybinė institucija, kuri kontroliuoja gyvūnų judėjimą. Procesas paprastai trunka 1–2 dienas, bet kartais ilgiau, jei dokumentai netvarkingi. Mes galime rekomenduoti veterinarus, su kuriais dirbame, bet galite rinktis bet kurį licencijuotą specialistą. Svarbu, kad pažyma būtų išduota ne per anksti – kitaip galiojimas baigsis dar iki kelionės.

10. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Jei pastebėjote, kad gyvūnas nejaučia savęs – nevežkite. Skamba akivaizdžiai, bet žmonės kartais bando slėpti ligą, nes jau sumokėjo už pervežimą arba bijo prarasti lėktuvo bilietą. Suprantu spaudimą, bet kelionė sergančiam gyvūnui gali baigtis labai blogai. Prieš kelis metus vežėme katiną iš Utrechto, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo inkstų infekciją. Šeimininkė sakė, kad „tiesiog pavargęs“. Kelionės metu katinas pradėjo vemti, teko stabdyti ir ieškoti veterinaro Vokietijoje. Visa tai užtruko, kainavo papildomai, o katinas iškentėjo nereikalingą stresą. Taigi – jei abejojate, kreipkitės į veterinarą prieš kelionę. Geriau atidėti kelionę savaitei, nei rizikuoti gyvūno sveikata.

Procesas – vežame naminius gyvūnus kasdien

11. Kaip užsisakyti pervežimą?

Užsakymas paprastas: parašote mums el. paštu arba paskambinate. Nurodote: gyvūno rūšį, svorį, pageidaujamą paėmimo vietą Nyderlanduose, pristatymo vietą Lietuvoje, preliminarią datą. Mes atsakome per kelias valandas su kaina ir galimais variantais. Jei tinka – patvirtinate, atsiunčiate dokumentų kopijas, ir mes suplanuojame maršrutą. Avanso paprastai neprašome, bet jei tai individualus pervežimas dideliu atstumu, prašome nedidelio užstato. Tai normali praktika, nes kartais žmonės užsisako, o paskui dingsta. O mes jau suplanavome maršrutą, rezervavome laiką. Taigi bendradarbiavimas abipusis – jūs patvirtinate, mes organizuojame.

12. Kada vyksta paėmimas iš Nyderlandų?

Paėmimo laikas derinamas individualiai. Turime reguliarius maršrutus, kurie išvyksta kiekvieną dieną, bet tikslus laikas priklauso nuo to, kiek gyvūnų tą dieną vežame ir kokiuose miestuose. Paprastai paėmimas vyksta ryte arba ankstyvą popietę, kad spėtume išvykti iš Nyderlandų iki vakaro. Jei gyvenate mažesniame miestelyje, gali tekti atvykti į sutartą tašką didesniame mieste. Bet tai sprendžiame kiekvienu atveju atskirai. Kartais žmonės prašo paimti labai anksti, nes turi išvykti į darbą. Stengiamės prisitaikyti, bet negalime garantuoti, kad atvyksime 6 valandą ryto. Realistiškai – nuo 8 iki 12 valandos ryto.

13. Kaip gyvūnas keliauja transporto priemonėje?

Gyvūnai keliauja specialiai pritaikytuose mikroautobusuose. Kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą skyrių su narvu – nėra taip, kad visi sumesti į vieną krūvą. Temperatūra palaikoma 18–22 laipsnių, yra ventiliacija, o prireikus – ir šildymas. Vairuotojas reguliariai tikrina, ar viskas gerai, ir sustojimų metu patikrina vandenį. Ilgesnėse kelionėse sustojame kas 3–4 valandas. Jei gyvūnas labai nerimauja, galime duoti raminamųjų, bet tik su šeimininko leidimu ir veterinaro rekomendacija. Patys neeksperimentuojame su vaistais. Vieną kartą šeimininkė davė savo raminamųjų tablečių šuniui, ir tas vos kvėpavo iki Vokietijos. Nuo tada – tik veterinaro receptas.

14. Ar galima sekti gyvūno kelionę?

Taip, siunčiame atnaujinimus. Paprastai pranešame, kai paimame gyvūną, kai išvykstame iš Nyderlandų, kai kertame sieną, ir kai artėjame prie Lietuvos. Jei norite, galime atsiųsti nuotrauką sustojimo metu – kad matytumėte, jog viskas gerai. Turime klientų, kurie prašo nuotraukos kas valandą, bet tai jau per daug. Suprantu nerimą, ypač jei pirmą kartą siunčiate gyvūną, bet nuolatinis tikrinimas vairuotoją blaško. Pasitikėkite – mes dirbame tai jau ne vienerius metus, ir gyvūnų saugumas mums svarbiausias. Beje, kartais būna, kad ryšys dingsta Vokietijos autostradoje, ir negalime atsiųsti atnaujinimo. Tai nereiškia, kad kažkas nutiko – tiesiog technologijos kartais irgi pavargsta.

15. Kiek laiko trunka kelionė?

Priklauso nuo maršruto. Amsterdamas–Vilnius – apie 24–28 valandos. Roterdamas–Kaunas – panašiai. Mažesni miestai gali pridėti kelias valandas, nes reikia nukrypti nuo pagrindinio maršruto. Taip pat svarbu eismo sąlygos – vasarą Vokietijos autostradose dažnai būna kamščiai, o žiemą – sniegas ir ledas. Kartais kelionė užtrunka ilgiau nei planuota, ir tai normalu. Geriau važiuoti lėčiau ir saugiau, nei skubėti ir rizikuoti. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijoje užtrukome papildomas 6 valandas. Šeimininkai nervinosi, bet gyvūnai buvo saugūs, o tai svarbiausia. Taigi, jei sakome, kad kelionė truks 24 valandas, pridėkite 4–6 valandas rezervo. Taip ramiau visiems.

Sąlygos – naminių gyvūnų transportavimas Nyderlandai

16. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES reglamentas. Gyvūnas turi būti transportuojamas saugiame, uždarame narve. Išimtys taikomos tik vedamiems šunims su antsnukiu, bet net ir tada – tik tam tikrose situacijose. Mūsų transporto priemonėse visi gyvūnai keliauja narvuose. Tai saugiau ir gyvūnui, ir vairuotojui. Suprantu, kad kai kurie šeimininkai nori, kad jų šuo sėdėtų laisvai, bet autostradoje staigiai stabdant laisvas šuo tampa pavojingu sviediniu. Be to, jei gyvūnas išsigąsta ir pradeda lakstyti po mašiną, gali sužeisti save arba kitus gyvūnus. Taigi narvas – ne bausmė, o saugumas. Ir taškas.

17. Ką daryti, jei gyvūnas bijo narvo?

Tai dažna problema, ypač jei gyvūnas anksčiau nebuvo mokytas būti narve. Rekomenduoju pradėti ruošti gyvūną likus bent savaitei iki kelionės. Padėkite narvą namuose, atidarykite duris, įdėkite skanėstą ar mėgstamą žaislą. Leiskite gyvūnui pačiam įeiti ir išeiti – neverčiame. Po kelių dienų uždarykite duris trumpam – 5 minutėms, paskui 10, paskui pusvalandžiui. Taip gyvūnas pripranta, kad narvas – ne priešas. Jei laiko nėra, galime padėti paėmimo metu – turime patirties su išsigandusiais gyvūnais. Bet geriau, kai šeimininkas pats paruošia. Vieną kartą šuo taip bijojo narvo, kad pradėjo kaukti vos įlipęs. Užtruko 20 minučių, kol nurimo. Nemalonu visiems.

18. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, vežame ištisus metus. Žiema turi savo iššūkių – šaltis, sniegas, slidūs keliai. Bet mūsų transporto priemonėse yra šildymas, tad gyvūnams šalta nebūna. Didžiausia problema žiemą – ne temperatūra, o keliai. Kartais dėl sniego kelionė užtrunka ilgiau, o kartais tenka keisti maršrutą, nes kelias uždarytas. Prieš dvejus metus gruodį važiavome iš Groningeno, ir Vokietijoje užklupo pūga. Turėjome nakvoti pakelės viešbutyje su visais gyvūnais. Šeimininkai gavo nuotrauką su užrašu „nakvojame, viskas gerai“. Juokinga dabar prisiminti, bet tada buvo streso. Taigi žiema – ne kliūtis, bet reikia būti pasiruošus netikėtumams.

19. Kaip elgtis su agresyviu gyvūnu?

Praneškite iš anksto. Tai svarbu. Jei žinote, kad jūsų šuo puola kitus gyvūnus arba kanda nepažįstamiems žmonėms – pasakykite. Mes galime pasiruošti: paskirti atskirą laiką paėmimui, kad nebūtų kitų gyvūnų šalia, naudoti apsaugines priemones. Bet jei nutylite, ir paėmimo metu jūsų rotveileris puola vairuotoją – tai jau problema. Turėjome atvejį, kai šeimininkė pasakė, kad šuo „šiek tiek nedrąsus“. Pasirodo, „šiek tiek nedrąsus“ reiškė, kad šuo kandžioja visus, kas priartėja. Vairuotojas vos išvengė įkandimo. Po to pokalbis buvo trumpas ir aiškus. Taigi – sąžiningumas čia labai svarbus. Mes nesmerkiame agresyvių gyvūnų, bet turime žinoti, ko tikėtis.

20. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, tai netgi įprasta. Dažnai vežame 3–5 gyvūnus vienu maršrutu. Kiekvienas turi savo atskirą narvą, tad kontaktas tarp gyvūnų minimalus. Bet jei jūsų gyvūnas agresyvus kitų atžvilgiu, praneškite – tada stengsimės, kad jis keliautų atskirai arba kad būtų kuo toliau nuo kitų. Taip pat galime vežti vienos šeimos kelis gyvūnus kartu – pavyzdžiui, du katinus iš to paties namų ūkio. Jie pažįsta vienas kitą, tad streso mažiau. Vieną kartą vežėme tris kates iš vienos šeimos – visos susigrūdusios viename dideliame narve ir murkė. Gražus vaizdas. Bet tai išimtis – paprastai kiekvienas atskirai.

Problemos – gyvūnų pervežimas Nyderlandai Lietuva

21. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Vairuotojas turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – paprastus vaistus nuo pykinimo, viduriavimo, dehidratacijos. Jei situacija rimtesnė, stabdome artimiausiame mieste ir ieškome veterinaro. Turime kontaktus Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje – žinome, kur kreiptis. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei gyvūnas vemia, viduriuoja arba atsisako vandens ilgiau nei 6 valandas – tai signalas. Kartais tai tik stresas, bet kartais – kažkas rimčiau. Geriau prarasti valandą sustojant pas veterinarą, nei rizikuoti gyvūno sveikata. Šeimininkai visada informuojami apie bet kokius pokyčius – jokių paslėpimų.

22. Kas nutinka, jei vėluojame?

Vėlavimas – nemalonus, bet kartais neišvengiamas. Kamščiai, oro sąlygos, techniniai gedimai – visko pasitaiko. Jei suprantame, kad vėluosime daugiau nei 2 valandas, pranešame iš anksto. Jūs turite teisę žinoti, kur yra jūsų gyvūnas ir kada bus pristatytas. Bet prašome supratimo – mes nekontroliuojame eismo ar oro. Vieną kartą mikroautobusas sugedo netoli Berlyno. Teko laukti 4 valandas, kol atvyko techninė pagalba. Visi gyvūnai buvo saugūs, vanduo buvo, temperatūra normali. Šeimininkai gavo pranešimą su nuotrauka ir paaiškinimu. Nemalonu, bet taip gyvenime būna. Svarbiausia – komunikacija. Jei mes tylime, nerimaukite. Jei pranešame – viskas kontroliuojama.

23. Ar galima atšaukti užsakymą?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms iki paėmimo – jokių problemų. Jei likus mažiau nei 48 valandoms – prašome padengti dalį išlaidų, nes mes jau suplanavome maršrutą. Jei atšaukiate paėmimo dieną – deja, bet avansas negrąžinamas. Suprantu, kad gyvenime būna netikėtumų – liga, skrydžio atšaukimas, šeimos nenumatyti įvykiai. Stengiamės būti lankstūs, bet negalime dirbti nuostolingai. Geriausia – pranešti kuo anksčiau. Kartais žmonės tiesiog pamiršta pranešti, ir mes atvažiuojame į tuščią adresą. Tai ne tik mūsų laiko švaistymas, bet ir kitų gyvūnų, kurie laukia eilėje.

24. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Jei paėmimo metu pastebime, kad dokumentai netvarkingi – negalime paimti gyvūno. Tai ne mūsų kaprizas, o teisinis reikalavimas. Be tinkamų dokumentų gyvūnas negali kirsti sienos. Bet nesijaudinkite – mes paaiškiname, ko trūksta, ir padedame sutvarkyti. Dažniausios problemos: pasibaigęs skiepas, trūkstamas antspaudas pase, neteisingas mikročipo numeris. Viską galima ištaisyti per 1–2 dienas pas vietinį veterinarą. Kartais žmonės atsiunčia dokumentų nuotraukas prieš kelionę, ir mes patikriname iš anksto – taip išvengiame nemalonių situacijų paėmimo metu. Rekomenduoju tai daryti. Ypač jei pirmą kartą vežate gyvūną – geriau du kartus patikrinti, nei vieną kartą nusivilti.

Patarimai – vežame gyvūnus iš Nyderlandų

25. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Keletas praktinių dalykų. Prieš kelionę nešerkite gyvūno 4–6 valandas – pilnas skrandis + kelionė = pykinimas. Vandens negalima atimti, bet duokite saikingai. Į narvą įdėkite minkštą apklotą su namų kvapu – tai ramina. Jei gyvūnas mėgsta konkretų žaislą – įdėkite. Nerekomenduoju naujų žaislų – jie gali kelti papildomą susidomėjimą arba stresą. Taip pat – nekeiskite maisto prieš kelionę. Jei šuo įpratęs prie vieno ėdalo, nepradėkite eksperimentuoti dieną prieš išvykimą. Skamba akivaizdžiai, bet žmonės kartais daro keistus dalykus. Viena moteris prieš kelionę nusprendė išmaudyti šunį pirmą kartą gyvenime. Šuo išsigando, o paskui dar ir kelionė. Dvigubas stresas.

26. Ar rekomenduojate raminamuosius?

Tai jautrus klausimas. Veterinarai dalijasi į dvi stovyklas: vieni sako, kad raminamieji padeda, kiti – kad kenkia. Asmeniškai manau, kad sveikam gyvūnui raminamųjų nereikia. Kelionės stresas laikinas, ir gyvūnas po kelių valandų pripranta. Bet jei gyvūnas turi rimtą nerimo sutrikimą – tada taip, su veterinaro priežiūra. Svarbu: niekada neduokite savo vaistų gyvūnui. Žmogaus raminamieji gali būti mirtini šuniui ar katei. Taip pat nenaudokite „natūralių“ priemonių be konsultacijos – kai kurie augalai, kurie ramina žmones, gyvūnams yra toksiški. Geriausias raminamasis – pažįstamas apklotas, šeimininko kvapas ir ramus vairuotojo balsas. Skamba paprastai, bet veikia.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Nyderlandų – kasdienis mūsų darbas, kurį atliekame jau ne vienerius metus. Kiekvienas gyvūnas mums svarbus, nes suprantame, kad tai ne „krovinys“, o šeimos narys. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – rašykite. Geriau paklausti per daug, nei per mažai. Pasiruoškite dokumentus, paruoškite gyvūną, ir kelionė praeis sklandžiai. O jei kas nors ne pagal planą – mes čia, kad padėtume. Laukiame jūsų užklausų.