Į Olandiją naminių gyvūnų pervežimas – vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjome vežti gyvūnus į Olandiją, daugelis žmonių stebėdavosi – ar tai apskritai įmanoma? Ar saugu? Ar verta? Dabar, po kelerių metų patirties, galiu pasakyti vienareikšmiškai – taip, taip ir dar kartą taip. Pervežame šunis, kates, triušius, papūgas ir net žiurkėnus. Kiekvienas gyvūnas gauna individualų dėmesį, o kiekvienas šeimininkas – ramybę, žinodamas, kad jo augintinis saugus. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – nuo pasiruošimo iki pat pristatymo.

Dokumentacija – į Olandiją naminių gyvūnų pervežimas

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Olandiją?

Pirmiausia – ES augintinio pasas. Jį išduoda veterinaras, ir jame turi būti mikročipo numeris, pasiutligės skiepo data bei veterinaro antspaudas. Be paso – jokios kelionės. Antra, mikročipas turi būti ISO 11784/11785 standarto – tai 15 skaitmenų numeris, kurį galima nuskaityti bet kurioje ES šalyje. Trečia, jei šuo paskiepytas pirmą kartą, reikia laukti 21 dieną iki kelionės. Jei tai revakcinacija – galima keliauti iškart, jei ankstesnis skiepas dar galioja. Viskas turi būti suderinta, kitaip pasienyje bus problemų.

2. Ar katėms reikia tų pačių dokumentų?

Taip, praktiškai tie patys reikalavimai. ES augintinio pasas, mikročipas, pasiutligės skiepas. Skirtumas tik tas, kad katėms pasiutligės skiepas ne visada privalomas Lietuvoje, bet Olandijai – taip. Todėl net jei jūsų katė niekada nebuvo skiepyta nuo pasiutligės, prieš kelionę reikės tai padaryti. Ir vėl – 21 dienos laukimo periodas. Vienas klientas manęs klausė, ar negalima to laukimo sutrumpinti. Deja, ne. Tai ES reglamentas, ir jo keisti negalime.

3. Ką daryti, jei dokumentai pasibaigė kelionės dieną?

Tai vienas tų atvejų, kai reikia atidėti kelionę. Pasibaigęs skiepas arba pasas reiškia, kad gyvūnas neatitinka kelionės reikalavimų. Mes nevežame gyvūnų su pasibaigusiais dokumentais – tai rizika tiek mums, tiek jums. Kartą klientas bandė įtikinti, kad skiepas „beveik galioja“ – bet „beveik“ nėra „galioja“. Užsisakė naują skiepą, palaukė 21 dieną, ir tada keliavome. Nepatogu? Taip. Bet saugiau ir teisingiau.

4. Ar reikia veterinaro pažymėjimo prieš kelionę?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas keliauja pirmą kartą arba jei praėjo daugiau nei metai nuo paskutinio patikrinimo – taip, rekomenduojame. Veterinaras patikrins bendrą sveikatos būklę, įsitikins, kad mikročipas veikia, ir išduos pažymėjimą. Tai ne privaloma visais atvejais, bet labai rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas vyresnis arba turi sveikatos problemų. Geriau žinoti iš anksto, kad viskas tvarkoje, nei atrasti problemas kelionės metu.

5. Kaip patikrinti, ar mikročipas veikia?

Paprasta – veterinaras turi mikročipo skaitytuvą. Užtrunka kelias sekundes. Jei mikročipas nuskaitomas ir numeris atitinka paso duomenis – viskas gerai. Jei ne – gali tekti implantuoti naują mikročipą ir atitinkamai atnaujinti pasą. Tai retas atvejis, bet pasitaiko – ypač senesniems gyvūnams, kuriems mikročipas buvo dėtas prieš daug metų. Kartais mikročipas „nuslysta“ po oda ir tampa sunkiau randamas – veterinaras žinos, kur ieškoti.

Paruošimas – naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją

6. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo narvo. Leiskite gyvūnui priprasti prie jo palaipsniui – pirmiausia atidarytą, paskui uždarytą trumpam. Įdėkite ten mėgstamą pledą ar žaislą. Antra, jei gyvūnas nepratęs važiuoti automobiliu, pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų – 10 minučių, paskui 20, paskui valandą. Trečia, kelionės dieną nešerkite gyvūno 4-6 valandas prieš išvykimą – tuščias skrandžias sumažina pykinimo tikimybę. Vanduo visada turi būti prieinamas. Ir svarbiausia – išlikite ramūs. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas.

7. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Ne per daug. Pledas arba rankšluostis su namų kvapu – tai svarbu. Vienas mėgstamas žaislas – ne penki, vienas. Mažas dubenėlis vandens, pritvirtintas prie narvo sienelės. Jei gyvūnas vartoja vaistus – aiškiai pažymėtą dėžutę su instrukcijomis. Ir tiek. Narvas nėra gyvūno kambarys – tai transporto priemonė. Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos gyvūnui patogiai atsigulti. Kartais mažiau yra daugiau, ypač kelionėje.

8. Ar duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Tai sudėtingas klausimas. Veterinarai nėra vieningos nuomonės. Vieni sako, kad lengvas raminamasis padeda, kiti teigia, kad tai pavojinga – ypač ilgose kelionėse, kur gyvūno kvėpavimas turi būti stabilus. Asmeniškai aš linkstu prie natūralių būdų – feromonų purškalai, valerijono lašai arba tiesiog ramus šeimininko balsas. Bet jei veterinaras skiria raminamąjį, visada klauskite, ar jis tinka ilgai kelionei automobiliu. Ne visi raminamieji yra vienodi.

9. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės išvakarėse?

Atidėti kelionę. Nėra jokios priežasties vežti sergantį gyvūną – tai pavojinga jam pačiam ir gali sukelti problemų pasienyje. Jei tai lengvas negalavimas – pavyzdžiui, nedidelis viduriavimas – pasitarkite su veterinaru. Bet jei karščiavimas, vėmimas ar kitos rimtos problemos – kelionė turi būti atidėta. Mes suprantame, kad tai gali sujaukti planus, bet gyvūno sveikata svarbiau. Visada galima rasti kitą datą.

10. Kaip pasirinkti tinkamą narvą?

Pirmiausia – pagal gyvūno dydį. Gyvūnas turi galėti atsistoti nesilenkdamas galvos, apsisukti ir atsigulti ištiesęs kojas. Antra – narvas turi būti tvirtas, su metalinėmis grotelėmis arba stipriomis plastikinėmis sienelėmis. Trečia – ventiliacija. Angos turi būti iš visų pusių, kad oras cirkuliuotų. Ketvirta – saugus užraktas, kurio gyvūnas negali atsidaryti pats. Ir penkta – lengvai valomas. Kelionės metu gali nutikti bet kas, ir geriau, kai narvą galima greitai išvalyti.

Kelionės eiga – į Olandiją naminių gyvūnų pervežimas

11. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Priklausomai nuo maršruto ir eismo – 18-22 valandos. Važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kartais per Čekiją, priklausomai nuo to, kur reikia pristatyti gyvūną. Naktį važiuojame lėčiau dėl saugumo, dieną – greičiau, bet visada su reguliariais sustojimais. Tai nėra greitas procesas, ir mes jo neskubiname. Gyvūno komfortas ir saugumas yra svarbiau nei tai, kad atvyksime valanda anksčiau ar vėliau.

12. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas, o kartais dažniau. Per sustojimą patikriname vandenį, leidžiame gyvūnams išeiti iš narvų (jei saugu), duodame šiek tiek ėsti. Ypač svarbu vasarą, kai temperatūra gali greitai pakilti. Turime maršrutą su numatytais sustojimo punktais – degalinės su uždaromis teritorijomis, kur gyvūnai gali saugiai pasivaikščioti. Naktį sustojimai retesni, bet net ir tada stebime, ar viskas gerai.

13. Ar galiu sekti, kur yra mano gyvūnas kelionės metu?

Taip. Turime GPS sekimo sistemą, ir šeimininkai gali matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Be to, siunčiame nuotraukas ir trumpus atnaujinimus kas kelias valandas. Žinau, kad atsiskyrimas nuo augintinio yra sunkus – ypač pirmą kartą. Todėl stengiamės kuo dažniau informuoti, kad šeimininkas žinotų, jog viskas gerai. Kartais gauname atsakymą „ačiū, ramiau“ – ir tai mums svarbiau nei bet koks atlygis.

14. Ką darote, jei gyvūnas atsisako ėsti ar gerti?

Visų pirma – nestresuojame. Gyvūnai kelionės metu kartais atsisako ėsti – tai normalu. Svarbu, kad vandenį gertų. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 6-8 valandas – tai jau problema. Tada bandome kitus būdus – švirkštu (be adatos) į burną, drėgną maistą, ledo gabaliukus. Jei niekas nepadeda – kreipiamės į veterinarą. Bet tai labai retas atvejis. Dauguma gyvūnų po pirmo sustojimo pradeda gerti ir ėsti normaliai.

15. Kaip elgtis su gyvūnu, kuris loja visą kelionę?

Tai iššūkis, bet sprendžiamas. Pirmiausia – bandome rasti priežastį. Ar tai stresas? Ar nuobodulys? Ar skausmas? Jei stresas – raminame balsu, duodame mėgstamą žaislą. Jei nuobodulys – galbūt padeda ilgesnis pasivaikščiojimas per sustojimą. Jei lojimas nepraeina – turime garso izoliuotas sekcijas, kurios sumažina triukšmą kitų gyvūnų atžvilgiu. Svarbiausia – nebausti gyvūno už lojimą. Jis taip išreiškia savo nerimą, ir bausmė tik pablogins situaciją.

Sveikata – naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją

16. Ar reikia skiepyti gyvūną nuo kitų ligų, ne tik pasiutligės?

Olandija reikalauja tik pasiutligės skiepo. Bet mes rekomenduojame pilną vakcinaciją – tai apsaugo gyvūną nuo kitų ligų, kuriomis jis gali užsikrėsti kelionės metu ar atvykus. Ypač svarbu šunims – jie gali susitikti su kitais šunimis sustojimo metu. Standartinė vakcinacija apima marą, parvovirusą, adenovirusą. Katėms – panleukopeniją, rinotracheitį, kalici virusą. Tai ne privaloma kelionei, bet protinga prevencija.

17. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją?

Informuokite mus iš anksto. Jei gyvūnas alergiškas tam tikriems maisto produktams – mes pasirūpinsime, kad jis negautų to maisto. Jei alergiškas tam tikroms medžiagoms – pavyzdžiui, plastikui – parinksime tinkamą narvą. Turėję šunį, kuris alergiškas vištienai – davėme jam jautienos visos kelionės metu. Tai papildomas rūpestis, bet jis būtinas. Alerginė reakcija kelionės metu yra paskutinis dalykas, ko reikia.

18. Kaip elgtis, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Sustojame, išvalome narvą, leidžiame gyvūnui atsigauti. Vėmimas kelionės metu dažnas – ypač pirmą kartą keliaujantiems gyvūnams. Svarbu, kad po vėmimo gyvūnas gautų vandens, kad neprarastų skysčių. Jei vėmimas kartojasi – tai gali būti pykinimas nuo važiavimo arba kažkas rimčiau. Stebime, vertiname, ir priimame sprendimą – ar tęsti kelionę, ar kreiptis į veterinarą. Paprastai po vieno dviejų vėmimų gyvūnas nurimsta ir kelionė tęsiama.

19. Ar vežate gyvūnus su užkrečiamomis ligomis?

Ne. Griežtai ne. Jei gyvūnas serga užkrečiama liga – jis negali keliauti kartu su kitais gyvūnais. Tai pavojinga ir neatsakinga. Prieš kiekvieną kelionę prašome patvirtinti, kad gyvūnas yra sveikas. Jei paaiškėja, kad gyvūnas serga – kelionė atšaukiama. Sveikata yra prioritetas, ir čia jokių išimčių nedarome.

20. Ką daryti, jei gyvūnas sužeidė save narve?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko – ypač su nerimastingais gyvūnais, kurie bando ištrūkti iš narvo. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – dezinfekuojamąjį tirpvarą, tvarsčius, žirkles. Jei sužeidimas rimtesnis – kreipiamės į veterinarą. Svarbu, kad narvas būtų tinkamo dydžio ir be aštrių briaunų – tai sumažina sužeidimo riziką. Prevencija visada geriau nei gydymas.

Atvykimas – į Olandiją naminių gyvūnų pervežimas

21. Kas atvykus į Olandiją?

Pristatome gyvūną tiesiai į nurodytą adresą – namus, viešbutį ar kitą vietą. Susitinkame su šeimininku, perduodame gyvūną su visais dokumentais. Patikriname, ar gyvūnas gerai jaučiasi, atsakome į paskutinius klausimus. Visa procedūra trunka 15-20 minučių. Svarbu, kad šeimininkas būtų pasiekiamas ir pasiruošęs priimti gyvūną – su vandeniu, maistu ir ramia vieta pailsėti po kelionės.

22. Ar pristatote gyvūną bet kurioje Olandijos vietoje?

Taip, vežame į visas Olandijos vietas – Amsterdamą, Roterdamą, Hagą, Utrechtą ir mažesnius miestus. Maršrutą deriname iš anksto, kad pristatymas būtų kuo patogesnis. Jei gyvenate atokesnėje vietoje – ne problema, tiesiog reikia šiek tiek daugiau laiko. Svarbiausia – tikslus adresas ir kontaktinis telefono numeris.

23. Ką daryti, jei negaliu priimti gyvūno sutartu laiku?

Informuokite mus kuo anksčiau. Galime palaukti arba sutarti kitą laiką. Bet jei tai neįmanoma – turime partnerių Olandijoje, kurie gali laikinai prižiūrėti gyvūną, kol atvyksite. Tai papildoma paslauga, bet kartais vienintelė išeitis. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinote, kad vėluosite – praneškite iš anksto, o ne paskutinę minutę.

24. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis po kelionės?

Duokite jam laiko. Pirmą dieną leiskite tyrinėti naują aplinką savo tempu. Neskubėkite su pasivaikščiojimais ar svečiais. Laikykite tą patį maitinimo grafiką kaip namuose. Jei gyvūnas neramus – tai normalu, adaptacija gali trukti kelias dienas. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė. Dauguma gyvūnų po 2-3 dienų jaučiasi kaip namuose.

Išvada

Pervežimas į Olandiją – tai ne tik transportavimas iš taško A į tašką B. Tai rūpestis gyvūnu visos kelionės metu, nuo pasiruošimo iki pristatymo. Mes tai suprantame ir elgiamės su kiekvienu gyvūnu kaip su savu. Jei planuojate kelionę – susisiekite, aptarsime detales. Vežame kiekvieną dieną, ir jūsų augintinis yra saugiomis rankomis.