Vežame į Roterdamą naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Sveiki, čia toks reikalas su tais gyvūnų pervežimais į Roterdamą, nu, žinai. Dažnai žmonės galvoja, kad tai paprasta, bet patikėkit, kai veži naminius gyvūnus per kelias šalis, yra daugybė niuansų – nuo popierizmo iki paties gyvūno savijautos. Aš dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu patvirtinti, kad vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną. Per tiek metų esu matęs visko – nuo idealiai suplanuotų kelionių iki tokių situacijų, kai prireikdavo greitų ir nestandartinių sprendimų. Nors nesu rašytojas, bet tikiuosi, kad šie, šiek tiek pakoreguoti, patarimai padės jums geriau suprasti visą procesą ir išvengti galimų nesklandumų.

Dokumentai – vežame į Roterdamą naminius gyvūnus

1. Kokius dokumentus privalo turėti mano gyvūnas, kad galėčiau jį vežti į Roterdamą?

Visų pirma, privalomas europinis naminio gyvūno pasas. Jame turi būti tvarkingai įrašyti duomenys apie mikročipą ir galiojantį pasiutligės skiepą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skiepas turi būti padarytas po to, kai gyvūnas buvo sučipuotas. Jei tai pirmas skiepas, jis pradeda galioti tik po 21 dienos. Čia dažna klaida, kai žmonės nespėja su terminais. Taip pat, reikia patikrinti, kad skiepo galiojimas nepasibaigęs. Jei kas nors ne taip, kelionė gali būti atidėta. Matėm ne vieną atvejį, kai dėl šitos smulkmenos teko keisti planus ir tai sukėlė daug vargo.

2. Ar reikalingas koks nors sveikatos pažymėjimas iš veterinarijos gydytojo?

Taip, sveikatos pažymėjimas iš veterinarijos gydytojo yra būtinas. Jis turi būti išduotas ne anksčiau kaip 24-48 valandos prieš kelionę, priklausomai nuo šiuo metu galiojančių reikalavimų, nes taisyklės kartais keičiasi. Šiame pažymėjime veterinaras patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas, tinkamas keliauti ir neturi jokių užkrečiamų ligų požymių. Būna atvejų, kai klientai pamiršta šią pažymą, ir tada tenka skubiai ieškoti veterinaro paskutinę minutę. Tai sukelia daug nereikalingo streso. Geriau viską turėti paruošta laiku, kad išvengtume vėlavimų, ypač kai vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną.

3. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas ir kada jį reikia daryti?

Pasiutligės skiepas pradeda galioti ne anksčiau kaip 21 dieną po jo suleidimo, jei tai pirmas skiepas. Jei gyvūnas reguliariai skiepijamas ir vakcinacija atnaujinama dar nepasibaigus ankstesnio skiepo galiojimui, papildomai laukti 21 dienos nereikia. Skiepo galiojimo laikas priklauso nuo gamintojo, bet dažniausiai tai būna 1–3 metai. Reikia atkreipti dėmesį į paso įrašus, kad nepasibaigtų. Buvo situacija, kai šeimininkai galvojo, kad skiepas galioja ilgiau, bet paaiškėjo, kad jau ne ir teko atidėti kelionę. Štai tokios klaidos gali sugadinti visus planus ir pridaryti didelių išlaidų.

4. Ar privaloma atlikti dehelmintizaciją (nukirminimą) prieš kelionę?

Taip, dehelmintizacija yra privaloma. Vaistai nuo kirminų turi būti duoti ne vėliau kaip 120 valandų (5 dienos) ir ne anksčiau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į Nyderlandus. Tai irgi turi būti įrašyta europiniame pase, nurodant vaisto pavadinimą, datą ir laiką. Dažnai žmonės suabejoja, ar tikrai svarbu, bet patikėkit, pasienyje tikrai gali patikrinti. Kartą vienas vairuotojas nepastebėjo, kad įrašo trūksta, ir paskui teko aiškintis su tarnybomis. Žinote, tokie dalykai gali užsukti visą biurokratinę mašiną. Tad geriau viską atlikti laiku ir tvarkingai, kad nebūtų jokių problemų su pervežimu.

5. Kokio amžiaus jaunas gyvūnas gali keliauti į Roterdamą?

Į Roterdamą jauni gyvūnai gali keliauti tik sulaukę mažiausiai 15 savaičių amžiaus. Kodėl? Nes iki 12 savaičių jie negali būti skiepijami nuo pasiutligės. O po skiepo, kaip jau minėjau, reikia palaukti dar 21 dieną, kad įgytų imunitetą. Taigi, 12 savaičių + 3 savaitės = 15 savaičių. Ankstesnio amžiaus gyvūno tiesiog neleis vežti pagal ES reglamentus. Žinau, kad kartais labai norisi greičiau, bet yra taisyklės, ir jos skirtos gyvūnų sveikatai užtikrinti. Bandymas apeiti šiuos reikalavimus tikrai baigiasi skausmingai. Juk mes vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną, tad taisyklės yra svarbiausios.

6. Ar mikročipas yra būtinas?

Be abejonės, mikročipas yra privalomas. Jis turi atitikti ISO 11784 ir ISO 11785 standartus, kitaip tariant, būti 15 skaitmenų, nuskaitomas. Čipas yra tarsi gyvūno asmens kodas, leidžiantis jį identifikuoti. Be čipo, jokie skiepai ar kitos procedūros, įrašytos pase, neturi galios. Pirmiausia visada čipuojama, o tik tada skiepijama. Prieš kelionę visada patariame patikrinti, ar čipas nuskaitomas pas veterinarą, nes kartais pasitaiko, kad jis nustoja veikti. Toks smulkus gedimas gali sukurti labai didelių problemų pasienyje. Būna, kad klientai paskutinę minutę pamiršta apie tai, o tada prasideda panika.

7. Ar Nyderlanduose yra papildomų reikalavimų tam tikrų veislių gyvūnams?

Nyderlandai, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, neturi griežtų draudimų ar specialių reikalavimų tam tikroms kačių ar šunų veislėms. Svarbiausia, kad gyvūnas atitiktų bendruosius sveikatos ir dokumentų reikalavimus. Kitaip tariant, jei jūsų augintinis yra legalus ir atitinka visus ES reglamentus, veislė neturėtų būti problema. Nors, pavyzdžiui, kai kurios „pavojingos“ šunų veislės turi apribojimų, dėl kačių tokių draudimų kol kas nėra. Bet, žinai, taisyklės kartais keičiasi, tad prieš pat kelionę visada gerai pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose. Mes vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną, tad visada sekame naujienas.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas pamestas ar sugadintas?

Jei pasas pamestas ar sugadintas, reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą arba į bet kurį kitą veterinarijos gydytoją, turintį teisę išduoti gyvūnų pasus. Jis galės išduoti naują pasą, perkelti visus galiojančius skiepų ir čipo duomenis. Tačiau svarbu, kad visi duomenys būtų registruoti sistemoje. Jei duomenys pamiršti arba jų nėra, teks skiepyti iš naujo ir laukti vėl 21 dieną. Situacija nemaloni, bet pasitaiko. Todėl visuomet rekomenduojama turėti paso kopiją ar nuotraukas telefone. Tai palengvintų dokumentų atstatymą, jei prireiktų. Tai tikrai sutaupytų daug laiko ir nervų.

9. Ar reikia papildomų dokumentų, jei keliauju su daugiau nei penkiais gyvūnais?

O, čia jau kitas reikalas. Jei keliaujate su daugiau nei penkiais gyvūnais, tai jau laikoma komerciniu pervežimu, net jei jie visi yra jūsų asmeniniai. Tokiu atveju reikia visai kitokio dokumentų paketo, įskaitant komercinį sveikatos sertifikatą, išduotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Reikalavimai transporto priemonėms ir vairuotojams taip pat tampa griežtesni. Tokiais atvejais geriausia kreiptis tiesiai į VMVT ir pasikonsultuoti. Tikrai nerekomenduoju bandyti apeiti šios taisyklės, nes baudos ir problemos bus daug didesnės nei papildomi vargai su dokumentais.

Pasiruošimas – vežame į Roterdamą naminius gyvūnus

10. Kaip paruošti gyvūną kelionei, kad jis jaustųsi kuo patogiau?

Svarbiausia – dresūra. Ne, ne mokymas sėdėti, o pripratinimas prie transportavimo narvo. Prieš kelionę jį reikėtų pastatyti namuose, leisti gyvūnui užeiti, pažaisti, pamiegoti. Įdėkite jo mėgstamą pledą ar žaislą. Taip narvas taps pažįstama ir saugia vieta, o ne siaubo kamera. Dar yra feromonų purškalai, kurie padeda nuraminti. Taip pat, prieš kelionę venkite didelių maisto porcijų, geriau duoti lengvą užkandį. Vandens dubenėlis, kuris nepraleidžia vandens, irgi būtinas. Turėjau atvejį, kai katė visą kelią kniaukė, nes narvo niekada nebuvo mačiusi. Tikrai nepatogu visiems, patikėkit.

11. Ar tinka bet koks transportavimo narvas?

Ne, tinka tikrai ne bet koks. Narvas turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Jis turi būti tvirtas, gerai vėdinamas ir su užrakinamu mechanizmu, kad gyvūnas kelionės metu neištrūktų. Dar svarbu, kad narvas būtų saugus automobilyje, nejudėtų ir neslidinėtų. Būna, kad žmonės bando vežti gyvūnus šiaip krepšiuose, bet tai nesaugu. Oro linijos turi savo griežtus reikalavimus, o ir mums, vežėjams, svarbu užtikrinti gyvūno saugumą. Vieną sykį teko skubiai ieškoti kitokio narvo, nes atvežtasis neatitiko standartų, vos spėjom laiku. Kai vežame į Roterdamą naminius gyvūnus, narvas yra labai svarbu.

12. Ar duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Čia labai slidus reikalas. Aš nerekomenduoju duoti raminamųjų be veterinarijos gydytojo konsultacijos. Kai kurie medikamentai gali sukelti šalutinį poveikį, ypač ilgos kelionės metu. Geriau bandyti natūralias priemones: feromonų purškalus, raminantį pledą, pripratinimą prie narvo. Jei gyvūnas labai stresuoja ir veterinaras pataria, galimi silpni augaliniai preparatai. Bet stiprius raminamuosius reikia labai atsargiai ir tik su profesionalo priežiūra. Pamenų, kartą klientas davė per daug raminamųjų, gyvūnas buvo mieguistas visą kelionę, teko nuolat tikrinti jo būklę. Juk nenorime, kad gyvūnas jaustųsi blogai.

13. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Į narvą būtinai įdėkite patogų, minkštą patiesalą, kuriame gyvūnas jaustųsi saugiai ir šiltai. Geriausia, jei tai būtų jo mėgstamas pledas ar rankšluostis, turintis namų kvapą. Nepamirškite vandens gertuvės, kuri nepraleidžia vandens – yra specialių, tvirtinamų prie narvo sienelės. Žaisliukas ar koks jo mėgstamas daiktas irgi nepamaišys. Maisto daug nereikia, nebent kelionė labai ilga, tada nedidelį kiekį lengvai virškinamo sauso maisto. Jau geriau kelionės metu neperkrauti skrandžio. Jokio didelio dubenėlio, kuris gali išsipilti. Nereikia ten prigrūsti visko, kad tik vietos užtektų gyvūnui patogiai judėti.

14. Ar reikia šerti gyvūną prieš kelionę ir kelionės metu?

Prieš pat kelionę geriau neduoti daug maisto. Lengvas užkandis kelios valandos iki išvykimo – viskas. Kelionės metu, jei ji ilga, galima pasiūlyti nedidelį kiekį sauso maisto. Svarbiausia – nuolatinė prieiga prie vandens. Gyvūnai, patiriantys stresą, dažnai neėda, bet geria vandenį. Geriau tegul būna šiek tiek alkana, nei vėmimo pilvu. Yra tekę valyti narvus po to, kai šeimininkai per daug prišėrė. Tai vargo ne tik gyvūnui, bet ir mums. Tad saikas čia labai svarbu, kad kelionė būtų kuo komfortiškesnė visiems. Taip pat atvėskite gyvūną, kad jis gerai jaustųsi.

15. Kaip dažnai daromi sustojimai pervežimo metu?

Sustojimai daromi reguliariai, kas kelias valandas, kad gyvūnai galėtų atsipūsti, atsigerti vandens ir, žinoma, atlikti savo reikalus. Nors kates retai tenka išimti iš narvų dėl saugumo, vandens papildymas ir patikrinimas yra būtinas. Mes stebime gyvūnų būklę, ar jiems nėra per karšta, ar per šalta. Ilgesnės kelionės metu sustojimai yra būtini tiek vairuotojui, tiek, svarbiausia, gyvūnams. Galų gale, tai nėra tik siunta, tai gyva būtybė. Vairuotojai stengiasi rinktis saugias ir ramias vietas poilsiui. Mes vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną, tad sustojimai yra suplanuoti.

16. Ką reikia žinoti apie kelionės trukmę ir maršrutą?

Kelionės trukmė priklauso nuo maršruto ir eismo sąlygų. Paprastai gyvūnų vežimas į Roterdamą užtrunka apie 12-16 valandų nuo paėmimo iki pristatymo, priklausomai nuo tikslios vietos. Mes stengiamės rinktis greičiausią ir saugiausią maršrutą, vengdami didelių miestų piko valandomis, kur gali būti kamščiai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad maršrutas gali šiek tiek keistis dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, kelio darbų ar avarijų. Visada informuojame klientus apie galimus vėlavimus, nors stengiamės viską daryti kuo tiksliau. Juk mums svarbiausia, kad gyvūnai kelionės metu jaustųsi gerai ir saugiai.

17. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Transporto priemonėje palaikoma optimali ir stabili temperatūra, kad gyvūnams nebūtų nei per karšta, nei per šalta. Paprastai tai būna apie 20-22 laipsnius Celsijaus. Mūsų automobiliai turi specialią klimato kontrolės sistemą, kuri leidžia reguliuoti temperatūrą ir užtikrinti gerą ventiliaciją. Tai ypač svarbu vasarą, kai lauke karšta, arba žiemą, kai spaudžia šaltis. Patyrę vairuotojai nuolat stebi termometrus ir prireikus koreguoja nustatymus. Juk gyvūnai, kaip ir žmonės, jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Buvo atvejis kai sugedo kondicionierius, teko skubiai ieškoti kitos mašinos.

Saugumas ir Sveikata – vežame į Roterdamą naminius gyvūnus

18. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas pervežimo metu?

Gyvūno saugumas yra mūsų prioritetas. Pirmiausia, narvai yra tvirtai pritvirtinti transporto priemonėje, kad nejudėtų ir neslidinėtų. Antra, automobiliai yra specialiai pritaikyti gyvūnų pervežimams, su gera ventiliacija ir klimato kontrole. Trečia, vairuotojai yra apmokyti elgtis su gyvūnais ir žino, kaip stebėti jų būklę. Vengiami staigūs stabdymai ar manevrai. Be to, visos kelionės metu gyvūnai yra prižiūrimi ir reguliariai tikrinami. Nors ir buvo kartų, kai teko spręsti nenumatytas situacijas, visuomet stengiamės užtikrinti maksimalų saugumą. Juk niekas nenori, kad kažkas nutiktų. Mes vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną, tad viskas suplanuota.

19. Ką daryti, jei gyvūnui pablogėja sveikata kelionės metu?

Jei gyvūnui pablogėja sveikata, vairuotojas nedelsiant sustoja ir įvertina situaciją. Mūsų vairuotojai turi pagrindinių žinių apie gyvūnų pirmąją pagalbą. Jei reikia, ieškoma artimiausios veterinarijos klinikos. Visada turime veterinarijos klinikų kontaktus maršrute. Taip pat nedelsiant informuojame šeimininkus apie situaciją. Buvo atvejis, kai šuniukui kelionės metu pasidarė bloga, ir teko skubėti į kliniką Vokietijoje. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai parodo, kad net ir idealiai pasiruošus, visko gali nutikti. Esame pasiruošę reaguoti maksimaliai greitai. Juk mes vežame kiekvieną dieną ir norime, kad viskas būtų gerai.

20. Ar gyvūnas gali patirti stresą kelionės metu ir kaip to išvengti?

Žinoma, gyvūnas gali patirti stresą. Tai natūrali reakcija į naują aplinką ir nepažįstamus kvapus bei garsus. Kad to išvengtumėte, svarbu pripratinti jį prie narvo iš anksto. Įdėkite jo mėgstamą pledą, įjunkite ramią muziką. Kelionės metu stengiamės kalbėti ramiai, vengti staigių judesių. Feromonų purškalai irgi padeda. Svarbiausia, kad aplinka būtų kuo ramesnė ir nuspėjamesnė. Kartais gyvūnai kniaukia visą kelią, bet dažniausiai nurimsta per porą valandų. Mūsų tikslas – sukurti kuo saugesnę ir ramesnę atmosferą, kad kelionė į Roterdamą gyvūnui praeitų sklandžiai. Nu, žinai, čia toks reikalas.

21. Ar galima siųsti gyvūną vieną, be savininko?

Taip, galima siųsti gyvūną vieną, be savininko. Daugelis mūsų klientų būtent taip ir elgiasi, nes patys neturi galimybės keliauti. Mes prisiimame visą atsakomybę už gyvūno pervežimą nuo paėmimo iki pristatymo. Svarbiausia – kad visi dokumentai būtų tvarkingi ir gyvūnas būtų tinkamai paruoštas kelionei. Atvykę į Roterdamą, gyvūną perduosime nurodytam asmeniui, patvirtinus jo tapatybę. Tai yra standartinė procedūra. Jums tereikia pasirūpinti dokumentais ir tinkamu narvu, o visa kita – mūsų rūpestis. Juk tam mes ir dirbame, kad palengvintume šį procesą. Mes vežame kiekvieną dieną, tad patirties tikrai turime.

22. Kokių priemonių imatės, kad gyvūnams nebūtų karšta ar šalta?

Mūsų transporto priemonėse yra įrengtos modernios klimato kontrolės sistemos, kurios automatiškai palaiko stabilią temperatūrą (apie 20-22°C) nepriklausomai nuo lauko oro sąlygų. Taip pat užtikriname gerą ventiliaciją, kad oras narvuose būtų šviežias. Žiemą naudojame šildymą, vasarą – kondicionierių. Vairuotojai nuolat stebi temperatūrą ir prireikus koreguoja nustatymus. Be to, visos kelionės metu stengiamės vengti ilgesnių sustojimų tiesioginiuose saulės spinduliuose ar atviroje šaltyje. Juk gyvūnų komfortas yra mums pats svarbiausias dalykas viso pervežimo metu, ypač kai kelionė ilgesnė. Tikrai stengiamės kuo geriau.

23. Ar galiu duoti savo gyvūno maisto ir vandens kelionės metu?

Narve turi būti prieinamas vanduo. Galite įdėti nedidelį kiekį sauso maisto į nedidelį sandarų indelį, kuris nepraleis maisto. Tačiau, kaip jau minėjau, daug šerti kelionės metu nerekomenduojama dėl galimo vėmimo ir streso. Mūsų vairuotojai turi savo gyvūnams skirto vandens atsargų ir papildys gertuves, jei prireiks. Jei jūsų gyvūnas turi specialių mitybos poreikių, prašome apie tai informuoti iš anksto. Mes stengiamės atsižvelgti į visus individualius poreikius, bet sveikas protas kelionėje vis tiek svarbiau, kad gyvūnas jaustųsi gerai ir nesirgtų.

24. Kaip sprendžiamos netikėtos situacijos (pvz., avarija, gedimas)?

Tokios situacijos, nors ir retai, pasitaiko. Mūsų transporto priemonės yra reguliariai tikrinamos ir prižiūrimos, kad sumažintume gedimų riziką. Visi vairuotojai turi techninės pagalbos kelyje kontaktus ir žino, kaip elgtis netikėtos situacijos atveju. Jei įvyktų avarija ar gedimas, pirmiausia rūpinamės gyvūnų saugumu, perkeliant juos į saugią vietą ar kitą transporto priemonę, jei įmanoma. Klientai yra nedelsiant informuojami apie situaciją ir numatomus veiksmus. Yra buvę, kad teko kviesti kitą mašiną, kad perkrautume gyvūnus ir tęstume kelionę. Tad mes esame pasiruošę viskam, kai vežame į Roterdamą naminius gyvūnus.

25. Ar naminių gyvūnų pervežimas į Roterdamą yra draudžiamas ar ribojamas tam tikrais periodais?

Naminių gyvūnų pervežimas į Roterdamą nėra draudžiamas ar ribojamas tam tikrais periodais. Tačiau, pavyzdžiui, vasaros karščiai ar žiemos speigas gali sukelti papildomų iššūkių. Mes visada stengiamės užtikrinti optimalias sąlygas, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Visgi, ekstremaliomis orų sąlygomis gali tekti koreguoti maršrutus ar net atidėti kelionę, jei tai kelia grėsmę gyvūnų sveikatai. Tai būtų atliekama tik kraštutiniu atveju ir visada informuojant klientus. Svarbiausia – gyvūnų gerovė, ir mes niekada nerizikuosime be reikalo. Juk saugumas pirmoje vietoje. Pavyzdžiui, per didelius karščius, gali tekti rinktis naktines keliones.

Na, štai, tikiuosi, kad šie mano paaiškinimai bent šiek tiek prasklaidė miglą apie tai, kaip vežame į Roterdamą naminius gyvūnus kiekvieną dieną. Žinau, kad atrodo daug biurokratijos ir smulkmenų, bet kiekviena taisyklė turi savo prasmę – apsaugoti jūsų augintinį. Svarbiausia, ką noriu pasakyti, tai kad pasiruošimas yra raktas į sėkmingą ir be streso kelionę. Neatidėliokite visko paskutinei minutei, tikrinkite dokumentus, ruoškite narvą ir pasikonsultuokite, jei turite abejonių. Mūsų patirtis leidžia spręsti daug problemų, bet geriausia, kai jų išvis nekyla. Tikėkite manimi, matęs esu visko, tad geriau jau daryti viską teisingai iš karto. Sėkmingos kelionės!