Vežame į Roterdamą gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kai kas nors pirmą kartą skambina dėl gyvūno pervežimo, girdžiu balsą – nežinomybės, nerimo, kartais netikėjimo. Ar tikrai vežate? Ar tikrai kasdien? Ar tikrai saugu? Taip, taip ir taip. Mes vežame į Roterdamą gyvūnus kiekvieną dieną, nes tai mūsų pagrindinis maršrutas. Šunys, katės, triušiai, šeškai – visi randa vietą mūsų transporto priemonėje. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kurie kyla prieš pirmą kelionę. Ne gražiai, ne tobulai – tiesiog taip, kaip yra.

Paslaugos – vežame gyvūnus į Roterdamą

1. Kokias paslaugas teikiate?

Pagrindinė paslauga – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Nyderlandus, ypač į Roterdamą. Mes paimame gyvūną iš sutartos vietos ir pristatome į sutartą vietą. Tai apima dokumentų patikrą, transportą, maitinimą kelionės metu, draudimą. Papildomos paslaugos – paėmimas iš namų, pristatymas į veterinarijos kliniką, trumpalaikė priežiūra prieš arba po kelionės. Vienas klientas prašė, kad paimtume šunį iš veterinarijos klinikos po operacijos – sutikome, bet su sąlyga, kad veterinaras leidžia. Visada saugumas pirmiau.

2. Ar vežate tik į Roterdamą ar ir kitus miestus?

Pagalriniai miestai – Amsterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas – taip pat pasiekiami. Bet Roterdamas yra pagrindinis taškas, ir kiti miestai dažniau pasiekiami per Roterdamą. Tai reiškia, kad jei norite pristatymo į mažesnį miestą – gali tekti palaukti, kol pristatysime kitus gyvūnus. Vienas klientas norėjo pristatymo į mažą miestelį šalia Maastrichto – užtruko papildomą dieną, nes turėjome pristatyti kitus gyvūnus. Bet pavyko.

3. Ar teikiate skubias paslaugas?

Kartais, bet ne visada. Skubi paslauga reiškia, kad važiuojame tik su jūsų gyvūnu – be kitų krovinių. Tai gerokai brangiau, bet greičiau. Vienas klientas turėjo skubią situaciją – šuo liko vienas Lietuvoje, savininkas susirgo Nyderlanduose. Važiavome specialiai tik tam šuniui. Kainavo 800 eurų vietoj 250, bet klientui reikėjo. Skubios paslaugos teikiamos tik esant galimybei – jei vairuotojas laisvas, jei transporto priemonė paruošta.

4. Ar galite priimti gyvūną laikinai prieš kelionę?

Tai priklauso. Mes neturime nuolatinės gyvūnų viešbučio, bet kartais galime priimti gyvūną dienai ar dviem prieš kelionę. Tai naudinga, jei savininkas išvyksta anksčiau arba jei gyvūną reikia paimti iš kitos vietos. Bet mes nesame gyvūnų prieglauda – negalime laikyti gyvūno savaites. Vienas klientas prašė priimti šunį penkioms dienoms – atsisakėme, neturime sąlygų. Rekomendavome vietinį gyvūnų viešbutį.

5. Ar padedate su dokumentų tvarkymu?

Konsultuojame – pasakome, ko reikia, kur kreiptis, kiek tai trunka. Bet patys dokumentų netvarkome – tai veterinaro darbas. Mes galime rekomenduoti veterinarą, kuris žino procedūras ir padarys greitai. Vienas klientas nežinojo, kaip gauti pasą – nukreipėme pas veterinarą, veterinaras padarė per valandą. Konsultacija nemokama, bet veterinaro paslaugos kainuoja. Paprasta.

6. Ar teikiate paslaugas ištisus metus?

Taip, ištisus metus, įskaitant šventes. Bet šventinėmis dienomis kainos gali būti didesnės dėl papildomų išlaidų. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – brangiau. Vienas klientas norėjo vežti šunį Kūčių dieną – sutikome, bet pridėjome 30 procentų. Jis suprato – mūsų vairuotojai taip pat nori būti su šeimomis švenčių metu. Bet jei reikia – mes važiuojame.

Gyvūnų tipai – vežame į Roterdamą kiekvieną dieną

7. Ar vežate tik šunis ir kates?

Ne, vežame įvairius augintinius. Šunys ir katės – dažniausiai. Bet taip pat vežame triušius, šeškus, šinšilas, jūrų kiaulytes, dekoratyvinius paukščius, kartais roplius. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius – triušiams reikia šieno, paukščiams – specialių konteinerių, ropliams – temperatūros kontrolės. Mes stengiamės prisitaikyti, bet turime ribas. Gyvatės ir vorai – ne, atsisakome. Ne dėl diskriminacijos, tiesiog neturime patirties ir įrangos.

8. Ar vežate didelius šunis – vokiečių aviganio dydžio?

Taip, turime narvų ir dideliems šunims. Vokiečių aviganis, labradoras, rotveileris – visi telpa. Bet dideli šunys užima daugiau vietos, todėl kaina didesnė. Be to, dideliems šunims reikia daugiau maisto, vandens ir erdvės sustojimams. Vienas rotveileris svėrė 55 kilogramus – jam reikėjo dvigubai daugiau vietos nei vidutiniam šuniui. Bet mes sutalpinome ir pristatėme saugiai.

9. Ar vežate senus gyvūnus?

Taip, bet su atsargumu. Seni gyvūnai dažnai turi sveikatos problemų – širdies, sąnarių, regėjimo. Kelionės stresas gali pabloginti būklę. Rekomenduojame veterinaro patikrą prieš kelionę ir, jei reikia, raminamuosius. Vienas 14 metų šuo keliavo ramiai – veterinaras davė lengvus raminamuosius, ir viskas praėjo gerai. Kitas 12 metų šuo keliavo be vaistų – taip pat gerai. Kiekvienas atvejis individualus.

10. Ar vežate nėščias gyvūnus?

Nerekomenduojame. Nėščioms kalėms ir katėms kelionės stresas gali sukelti komplikacijas – ankstyvą gimdymą, persileidimą, sveikatos problemas. Veterinarai paprastai rekomenduoja nevežti paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Jei situacija skubi – pasitarkite su veterinaru. Mes priimsime tik su veterinaro leidimu. Vieną kartą vežėme nėščią katę – veterinaras sakė, kad rizika minimali pirmąjį trečdalį nėštumo. Viskas praėjo gerai, bet tai išimtis.

11. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, su papildomomis atsargumo priemonėmis. Šuo be kojos, katė be akies, triušis su judėjimo problemomis – visi keliavo pas mus. Svarbu informuoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Pavyzdžiui, šuo be kojos gali reikalingi specialaus narvo, kad neužsigautų. Katė be akies gali būti jautresnė šviesai. Mes stengiamės prisitaikyti prie kiekvieno gyvūno poreikių.

12. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Pasakykite mums. Specialūs poreikiai gali būti įvairūs – vaistai tam tikru laiku, specialus maistas, papildomas vanduo, ramybė. Mes galime daug, bet reikia žinoti. Vienas šuo turėjo diabetą – reikėjo insulino kas 12 valandų. Savininkas davė insulino švirkštus ir instrukcijas. Vairuotojas suleido insulino per sustojimą – ne veterinaras, bet mokėjo. Nekomfortiška, bet gyvybiškai svarbu.

Dokumentai – vežame gyvūnus kiekvieną dieną

13. Kada reikia pradėti tvarkyti dokumentus?

Kuo anksčiau. Idealu – mėnesį prieš kelionę. Kodėl? Nes kai kurie dokumentai užtrunka – pavyzdžiui, pirmas pasiutligės skiepas reikalauja 21 dienos laukimo. Jei pradedate paskutinę savaitę – gali būti per vėlu. Vienas klientas skambino pirmadienį, norėjo vežti penktadienį – šuo nebuvo paskiepytas. Neįmanoma. Reikėjo laukti tris savaites. Planavimas yra raktas.

14. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą pase?

Taisyti pas veterinarą. Veterinaras gali ištaisyti klaidą – pridėti pataisymą su antspaudu arba išduoti naują pasą. Tai trunka kelias valandas ar dieną. Svarbu – neteisingi duomenys pasuose gali sukelti problemų pasienyje. Vienas veterinaras supainiojo čipo numerius – du šunys gavo vienas kito numerius. Pastebėjome tikrinimo metu. Ištaisėme tą pačią dieną, bet nervų kainavo.

15. Ar reikia paso, jei gyvūnas grįžta į Lietuvą?

Taip. Net jei gyvūnas jau turėjo pasą prieš išvykstant, grįžimui reikia galiojančio paso. Jei pasas pasibaigęs – reikia naujo. Be to, grįžtant iš Nyderlandų į Lietuvą, gali būti papildomų reikalavimų – pavyzdžiui, sveikatos patikra. Mes visada patikriname dokumentus prieš kiekvieną kelionę – į abi puses. Vienas klientas grįžo su pasibaigusiu skiepu – teko skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną Nyderlanduose. Nemalonu.

16. Ką daryti, jei gyvūnas turi pasą iš ne ES šalies?

Sudėtingiau. Ne ES paso gali nepriimti Nyderlandai. Rekomenduojame gauti ES gyvūno pasą Nyderlanduose arba Lietuvoje. Tai reiškia veterinaro vizitą, čipo nuskaitymą, skiepų patikrą. Vienas klientas turėjo šunį su Ukrainos pasu – teko gauti naują ES pasą Nyderlanduose. Užtruko kelias dienas, bet pavyko. Planuokite iš anksto.

17. Ar reikia paso kiekvienam gyvūnui, jei vežate kelis?

Taip, kiekvienas gyvūnas turi turėti savo pasą. Nėra „šeimos paso" arba „vado paso". Kiekvienas gyvūnas – atskiras pasas su savo čipo numeriu, skiepų įrašais, veterinaro antspaudais. Vienas veisėjas vežė penkis šuniukus – penki pasai. Vienas šuniukas be paso – nevažiuoja. Taisyklė yra taisyklė.

18. Ką daryti, jei gyvūno pasas prarastas kelionės metu?

Tai rimta problema. Be paso gyvūnas negali keliauti toliau. Mes sustojame, bandome rasti sprendimą – skambiname veterinarui, prašome dublikato. Kartais tai įmanoma tą pačią dieną, kartais reikia laukti. Vieną kartą pasas dingo sustojimo metu – ieškojome pusvalandį, radome po sėdyne. Palengvėjimas. Dabar prašome savininkų dėti pasą į plastikinį aplanką ir pritvirtinti prie narvo.

19. Ar veterinaro parašas pasuose turi būti originalus?

Taip, kopija arba skaitmeninis parašas negalioja. Veterinaras turi pasirašyti ranka ir uždėti antspaudą. Tai formalumas, bet privalomas. Vienas veterinaras bandė spausdinti parašą – nepraėjo. Reikėjo grįžti ir gauti ranka pasirašytą versiją. Maža detalė, bet svarbi.

20. Ką daryti, jei gyvūnas paskiepytas, bet pasas dar neišduotas?

Eiti pas veterinarą ir gauti pasą. Skiepas be paso nereiškia nieko – Nyderlandai reikalau paso, ne skiepo pažymos. Veterinaras gali išduoti pasą remdamasis skiepų įrašais savo sistemoje. Tai trunka 15-20 minučių. Bet reikia fizinio paso su čipo numeriu. Ne el. laiško, ne nuotraukos – fizinio dokumento.

Procesas – vežame į Roterdamą gyvūnus

21. Kaip atrodo tipinė kelionė?

Ryte paimame gyvūną iš sutartos vietos. Patikriname dokumentus, čipą, gyvūno būklę. Dedame į narvą, duodame vandens. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus. Sustojame kas 3-4 valandas – šuo išeina, pasivaikščioja, atsigeria. Vakare arba naktį atvykstame į Roterdamą. Susitinkame su savininku, perduodame gyvūną, dokumentus. Viskas. Skamba paprastai, bet už kiekvieno žingsnio yra patirtis ir pasiruošimas.

22. Kaip paruošti gyvūną paėmimui?

Gyvūnas turi būti švarus, sveikas, su visais dokumentais. Narvas paruoštas – švarus, sausus, tinkamo dydžio. Maistas ir vanduo supakuoti. Vaistai su instrukcijomis. Kontaktinė informacija aiški. Ir svarbiausia – gyvūnas turi būti ramus. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas stresuoja – pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Vienas šuo buvo toks išsigandęs, kad pradėjo kasti narvą nagais – įsikirto į mėsą. Veterinaras padėjo, bet geriau būtų pasiruošus.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako įeiti į narvą?

Būna. Kai kurie gyvūnai bijo narvų arba tiesiog nenori. Mes turime patirties – kantrybė, skanėstai, ramus balsas. Kartais padeda, jei savininkas įdeda gyvūną į narvą – pažįstamas žmogus, mažiau streso. Viena katė slėpėsi po lova valandą – savininkė ją pagaliau pagavo ir įdėjo į narvą. Katė miaukė 10 minučių, tada užmigo. Normalu.

24. Ar galima atšaukti kelionę paskutinę minutę?

Galima, bet kainuoja. Jei atšaukiate likus mažiau nei 48 valandoms – avansas negrąžinamas. Jei atšaukiate likus mažiau nei 24 valandoms – gali būti taikomas papildomas mokestis. Mes suprantame, kad gyvenime visko nutinka, bet mums taip pat reikia planuoti. Vienas klientas atšaukė likus 2 valandoms iki paėmimo – prarado visą sumą. Liūdna, bet taisyklės yra taisyklės.

25. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš paėmimą?

Atšaukite kelionę. Mes nevežame sergančių gyvūnų – tai pavojinga tiek pačiam gyvūnui, tiek kitiems. Jei gyvūnas susirgo likus dienai ar dviem – informuokite mus, atšaukite, gydykite. Mes grąžinsime avansą arba perkelsime rezervaciją į kitą datą. Sveikata svarbiau nei bet kokia kelionė. Vienas klientas bandė slėpti, kad šuo serga – paaiškėjo tik paėmimo metu. Atsisakėme vežti, bet avanso negrąžinome. Nemalonu visiems.

26. Kaip žinoti, kad gyvūnas saugiai atvyko?

Mes informuojame. Kai tik gyvūnas pristatytas – skambiname arba rašome žinutę. Nuotrauka su gyvūnu ir naujuoju savininku – jei pageidaujate. Vienas klientas prašė video skambučio, kai gauna šunį – sutikome, pamatė, kad viskas gerai. Pasitikėjimas yra svarbus, ir mes stengiamės jį pateisinti kiekvieną kartą.

Išvada

Vežame į Roterdamą gyvūnus kiekvieną dieną – tai ne reklaminis šūkis, o mūsų darbo kasdienybė. Kiekvienas gyvūnas, kurį vežame, yra kažkam brangus. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Kelionė reikalauja pasiruošimo iš abiejų pusių – jūsų ir mūsų. Dokumentai, sveikata, komunikacija – tai raktai į sėkmingą pervežimą. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes čia.