Veža šunis į Roterdamą kiekvieną dieną

Žmonės klausia – ar tikrai kasdien? Ir suprantu, kodėl abejoja. Rinkoje daug pažadų, mažiau darbų. Bet mes važiuojame beveik kiekvieną dieną į Roterdamą, nes turime nuolatinių klientų, kuriems reikia reguliarių pervežimų. Šunys – didžioji dalis mūsų krovinių. Maži, dideli, jauni, seni, grynaveisliai ir mišrūnai. Kiekvienas su savo istorija ir savo poreikiais. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Ne iš vadovėlio, o iš praktikos. Kartais atsakymas bus paprastas, kartais ne. Taip gyvenime būna.

Reikalavimai – vežame šunis į Roterdamą

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant šunį į Roterdamą?

Trys dalykai – pasas, čipas, pasiutligės skiepas. Be jų nėra ko kalbėti. Pasas turi būti ES gyvūno pasas, išduotas įgalioto veterinaro. Čipas – ISO 11784/11785 standarto, įdėtas prieš skiepą arba tuo pačiu metu. Pasiutligės skiepas galioja 21 dieną po pirmo vakcinavimo, vėliau – pagal gamintojo nurodymus. Tai pagrindas. Be to, Nyderlandai turi papildomų reikalavimų tam tikroms veislėms, bet apie tai atskirai. Svarbu – visi dokumentai turi būti originalūs, ne kopijos. Mes patikriname prieš kiekvieną kelionę.

2. Ar reikia sveikatos pažymos atskirai nuo paso?

Ne. Sveikatos patikra yra paso dalis. Veterinaras, išduodamas pasą, jau patikrina gyvūno sveikatą ir įrašo pastabas. Papildoma sveikatos pažyma gali būti reikalinga tik išimtiniais atvejais – pavyzdžiui, jei gyvūnas turėjo sveikatos problemų ir veterinaras nori tai specialiai pažymėti. Bet standartiniam pervežimui – pakanka paso. Vienas klientas atnežė šunį su keturiomis pažymomis – apie skiepus, apie sveikatą, apie elgesį, apie širdį. Gražu, bet nereikalinga. Pasas – viskas ko reikia.

3. Ką daryti, jei šuo turi sveikatos problemų?

Informuokite mus. Tai ne pasiteisinimas atsisakyti, o informacija pasiruošimui. Jei šuo vartoja vaistus – duokite mums su instrukcijomis. Jei jis turi alergijų – pasakykite, ko negalima duoti. Jei jis linkęs į traukulius – mes turime būti pasiruošę. Vieną kartą vežėme šunį su epilepsija – savininkas davė vaistus ir instrukciją, kaip elgtis priepuolio metu. Laimei, neprireikė, bet žinojome ką daryti. Kita vertus – jei šuo rimtai serga, geriau nevežti. Kelionės stresas gali pabloginti būklę.

4. Ar skiepas turi būti atliktas konkrečioje klinikoje?

Ne, bet klinika turi būti registruota atitinkamoje institucijoje. Lietuvoje – VMVT. Veterinaras turi turėti licenciją išduoti ES gyvūnų pasus. Privati klinika, valstybinė – nesvarbu, svarbu licencija. Bet būkite atsargūs su klinikomis, kurios veikia „iš namų" arba neturi oficialaus adreso. Nyderlandai gali patikrinti veterinaro registraciją, ir jei jo nėra sistemoje – problema. Patikrinkite VMVT svetainėje – ten yra įgaliotų veterinarijos gydytojų sąrašas.

5. Ką daryti, jei skiepas pasibaigęs?

Skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Jei skiepas pasibaigęs – tai tas pats, kaip neskiepytas. Nyderlandai nepriims šuns su pasibaigusiu skiepu. Vienas klientas skambino sužinojęs, kad skiepas baigėsi prieš savaitę – „gal galima kaip nors?" Ne, negalima. Veterinaras paskiepijo, laukėme tris savaites, tada vežėme. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Rekomenduoju pasitikrinti skiepų datas bent mėnesį prieš planuojamą kelionę.

Transportas – veža šunis kasdien

6. Kaip paruošiamas transportas šunų pervežimui?

Mūsų mikroautobusai yra specialiai modifikuoti. Krovinių skyriuje sumontuoti narvai skirtingų dydžių – nuo mažų iki labai didelių. Kiekvienas narvas turi minkštą pagrindą, ventiliaciją angas ir vandens dubenėlį. Temperatūra reguliuojama automatiškai – vasarą klimato kontrolė, žiemą šildymas. Prieš kiekvieną kelionę narvai dezinfekuojami. Mes naudojame veterinarinius dezinfektantus, kurie naikina bakterijas, bet nekenkia gyvūnams. Be to, turime vaizdo kameras – vairuotojas gali stebėti gyvūnus važiuodamas. Tai skamba kiek perdėtai, bet saugumas yra saugumas.

7. Kiek šunų telpa vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Jei vežame tik mažus šunis – iki 10 kilogramų – telpa apie 12-14. Vidutiniai – 6-8. Dideli – 4-5. Mišrus krovinys – skaičiuojame pagal faktą. Vieną kartą turėjome penkis biglius ir vieną vokiečių aviganį – aviganis užėmė tiek vietos, kiek trys bigliai. Paprasta matematika. Svarbu, kad kiekvienas šuo turėtų pakankamai erdvės – ne tik atsistoti, bet ir apsisukti. Perpildytas transportas yra pavojingas ir nelegalus.

8. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 3-4 valandas. Per sustojimą šunys išvedami, gali pasivaikščioti, atsigerti vandens. Tai ne prabanga, o būtinybė – ilgą laiką sėdėti narve nėra sveika. Mes planuojame sustojimus iš anksto – yra specialios vietos su žaliais plotais, kur šunys gali laisvai judėti. Vienas klientas prašė nesustoti, kad greičiau atvyktume – atsisakiau. Saugumas ir gyvūnų gerovė svarbiau nei greitis. Be to, ES reglamentas reikalauja reguliarių sustojimų ilgų pervežimų metu.

9. Ar keliaujate naktį ar dieną?

Abu. Priklauso nuo maršruto ir laiko. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, vėsiau vasarą, ramiau šunims. Bet trūkumai – vairuotojas pavargsta greičiau, o tamsiu paros metu sunkiau stebėti gyvūnus. Paprastai važiuojame dieną ir naktį, su pakankamai pertraukų vairuotojui. ES taisyklės griežtos – vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos. Mes laikomės taisyklių, net jei tai reiškia ilgesnę kelionę.

10. Kas vairuoja transportą?

Vairuotojai su patirtimi gyvūnų pervežime. Ne kiekvienas gali vairuoti su gyvūnais – reikia kantrybės, atsakomybės ir žinių. Mūsų vairuotojai turi bazines veterinarijos žinias – kaip elgtis, jei šuo vemja, praranda sąmonę arba tampa agresyvus. Jie žino, kaip elgtis su skirtingais dydžiais ir temperamentais. Ir svarbiausia – jiems rūpi. Vienas mūsų vairuotojas turi tris šunis namie – jis supranta, ką reiškia atskirti savo augintinį. Tai ne tik darbas, bet ir pašaukimas.

Sąlygos – šunų pervežimas į Roterdamą

11. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Vasarą – 18-22 laipsniai, žiemą – 15-20 laipsnių. Tai optimali temperatūra daugumai šunų. Jei vežame ilgaplaukius šunis vasarą – galime šiek tiek atvėsinti. Trumpaplaukius žiemą – papildomai pašildyti. Temperatūra matuojama nuolat, o vairuotojas gauna įspėjimą, jei ji nukrypsta nuo normos. Vieną vasarą sugedo klimato kontrolė – pastebėjome per 15 minučių, sustojome, suremontavome. Šunys per tą laiką buvo išvesti į šešėlį. Nemalonu, bet situacija suvaldyta.

12. Ar šunys gali matyti vienas kitą?

Priklauso nuo narvų išdėstymo. Kai kurie narvai yra vienas šalia kito, kiti – vienas virš kito. Šunys gali užuosti vienas kitą, bet ne visada mato. Tai priklauso nuo konkrečios mašinos ir krovinių kiekio. Mes stengiamės, kad agresyvūs šunys nebūtų šalia vienas kito, o jauni šuniukai – atokiau nuo didelių šunų. Vienas atvejis – du šunys, kurie pažįsta vienas kitą, buvo pastatyti greta. Abu ramesni. Bet tai išimtis, o ne taisyklė.

13. Ką darote, jei šuo pradeda loti?

Pirma – patikriname, ar viskas gerai. Gal šuo alkanas, ištroškęs, sužeistas arba tiesiog išsigandęs. Antra – stengiamės nuraminti. Kalbame ramiai, duodame vandens, patikriname temperatūrą. Trečia – jei šuo loja be priežasties, tiesiog stresuoja – paliekame ramybėje. Dažnai po valandos ar dviejų pavargsta ir užmiega. Nuolatinis lojimas – retas atvejis. Vieną kartą vienas šuo lojo beveik visą kelionę – 20 valandų. Vairuotojas nežinojo ar juoktis ar verkti. Bet šuo buvo sveikas, tiesiog labai energingas.

14. Ar galima įdėti savo narvą?

Taip, jei jis atitinka saugumo reikalavimus. Narvas turi būti pakankamai stiprus, su veikiančiu užraktu, tinkamo dydžio. Mes patikriname prieš kelionę. Vieną kartą klientas atvežė gražų pintą krepšį – ne narvą, o krepšį. Atsisakėme – krepšys nesaugus ilgai kelionei. Perkrovėme šunį į mūsų narvą. Klientas nepatenkintas, bet saugumas pirmiau. Kita vertus, jei narvas tinkamas – gerai. Šuo jaučiasi geriau savo erdvėje, kurioje yra pažįstamas kvapas.

15. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei lengvas negalavimas – vėmimas, viduriavimas – stebime toliau. Jei rimčiau – skambiname veterinarui. Turime veterinarijo kontaktus pagrindiniuose maršruto miestuose – Varšuvoje, Berlyne, Amsterdame. Vieną kartą šuo pradėjo vemti kraują – iš karto sustojome, iškvietėme veterinarą. Paaiškėjo, kad jis prarijo kažką prieš kelionę, o stresas pablogino situaciją. Veterinaras davė vaistų, šuo atsigavo. Savininkas buvo informuotas iš karto.

Dokumentai – veža šunis kasdien į Roterdamą

16. Ką daryti, jei pasas išduotas kitoje ES šalyje?

ES gyvūno pasas galioja visoje ES. Jei pasas išduotas Lenkijoje, bet šuo gyvena Lietuvoje – techniškai galioja. Bet praktiškai gali kilti klausimų. Nyderlandų tarnybos gali klausti, kodėl pasas ne lietuviškas, jei gyvūnas iš Lietuvos. Geriau turėti pasą tos šalies, kurioje gyvūnas gyvena. Jei jau turite lenkišką pasą – vežkite, bet turėkite paaiškinimą. Pavyzdžiui, šuo buvo pirktas Lenkijoje ir atvežtas į Lietuvą. Logiška ir suprantama.

17. Ar reikia angliško paso vertimo?

Ne. ES gyvūno pasas yra standartinis dokumentas su daugiakalbiais įrašais. Jame jau yra informacija lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Vertimas nereikalingas. Vienas klientas pasidarė notariškai patvirtintą vertimą – gražu, bet nereikalinga. Tai pinigų švaistymas. Pasas pats save „išverčia". Nyderlandų tarnybos supranta ES pasą be papildomų vertimų.

18. Ką daryti, jei čipo numeris neatitinka paso?

Taisyti. Veterinaras gali patikrinti čipą skeneriu ir palyginti su paso įrašais. Jei neatitinka – veterinaras taiso pasą arba išduoda naują. Tai užtrunka kelias valandas ar dieną, priklausomai nuo klinikos. Mes patikriname čipą prieš kiekvieną kelionę – skenuojame ir lyginame su pasu. Vieną kartą radome neatitikimą – pasirodo, veterinaras padarė klaidą įvesdamas vieną skaičių. Ištaisėme tą pačią dieną. Geriau rasti klaidą prieš kelionę nei pasienyje.

19. Ar reikia paso kopijos?

Rekomenduoju turėti, bet ji negali pakeisti originalo. Kopija naudinga, jei originalas prarandamas – bent turite informaciją. Mes taip pat prašome kopijos iš anksto, kad galėtume patikrinti duomenis prieš atvykstant. Bet kelionės metu reikia originalo. Vienas klientas atsiuntė kopiją el. paštu ir paklausė „ar užtenka?" – ne, neužtenka. Reikia fizinio, popierinio paso su antspaudais.

20. Kas yra tapatybės nustatymo pažymėjimas?

Tai dokumentas, kuris nėra privalomas, bet gali būti naudingas. Jį išduoda kai kurios veislynų organizacijos, ir jame nurodomi gyvūno identifikacijos duomenys – čipo numeris, veislė, kilmė. Nyderlandams to nereikia, bet kartais naudinga turėti, ypač jei šuo grynaveislis. Vienas klientas turėjo tokį pažymėjimą – mes jo neprašėme, bet pasienyje jis pagreitino procesą. Ne būtinybė, bet privalumas.

Praktiniai patarimai – vežame šunis į Roterdamą

21. Kada geriausia rezervuoti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent 2-3 savaites prieš planuojamą kelionę. Vasarą – dar anksčiau, 4-5 savaites. Kodėl? Nes maršrutai greitai užsipildo, ypač populiariomis datomis. Jei skambinate paskutinę savaitę – gali nebūti vietos. Vienas klientas skambino pirmadienį, norėjo vežti trečiadienį – turėjome vietos tik penktadienį. Jis nepatenkintas, bet taip yra. Planavimas yra raktas. Be to, ankstyva rezervacija leidžia geriau pasiruošti dokumentams.

22. Kaip pasiruošti šunį kelionei?

Pirma – pratinkite prie narvo. Antra – trumpi pasivažinėjimai mašinoje. Trečia – nešerti prieš kelionę 4-6 valandas. Ketvirta – pasiimkite pažįstamą daiktą – pledą, žaislą. Penkta – pasitarkite su veterinaru, jei šuo turi sveikatos problemų. Šešta – nepamirškite vaistų, jei jų reikia. Septinta – atsipalaiduokite. Šuo jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės – jis nervinsis dvigubai. Būkite ramūs, pasitikėkite procesu.

23. Ką daryti, jei šuo bijo mašinų?

Tai sudėtinga. Baimė mašinų nėra reta, ypač tarp šunų, kurie anksčiau turėjo neigiamos patirties. Rekomenduoju palaipsniui pratinti – pradėti nuo sėdėjimo nejungtoje mašinoje, pereiti prie trumpų važiavimų, ilginti laiką. Jei baimė labai stipri – pasitarkite su elgesio specialistu arba veterinaru. Kartais vaistai nuo nerimo gali padėti. Mes galime padėti, bet jei šuo panikuoja – kelionė bus sunki tiek jam, tiek mums. Vienas šuo buvo taip išsigandęs, kad turėjome sustoti kas 30 minučių. Kelionė užtruko 36 valandas vietoj 22.

24. Ar galima vežti šunį be antsnukio?

Transporto priemonėje – taip, nes šuo yra narve. Bet sustojimų metu – priklauso nuo vietos. Nyderlanduose tam tikrose vietose antsnukis privalomas, ypač dideliems šunims. Mes turime atsarginių, bet geriau, jei savininkas duoda pažįstamą antsnukį. Vienas didelis šuo nebuvo pratęs prie antsnukio – sustojimo metu bandė jį nusimesti ir suplėšė. Dabar visada prašome savininkų duoti antsnukį, prie kurio šuo pratęs.

25. Ką daryti su šuns maistu kelionės metu?

Mes turime pagrindinį maistą ir vandenį, bet jei jūsų šuo maitinamas specialiu maistu – duokite mums. Svarbu – ne maišą, o tikslų kiekį kelionei plius vieną dieną. Instrukcijas aiškiai parašykite – kiek kartų per dieną, kiek gramų. Vienas klientas davė maišą maisto be instrukcijų – mes nežinojome, ar jis maitinamas kartą ar tris kartus. Skambinome, aiškinomės. Užtruko. Dabar prašome viską užrašyti.

26. Ar galima keisti rezervaciją?

Taip, bet priklauso nuo to, kada keičiate. Jei liko daugiau nei savaitė – jokių problemų. Jei liko kelios dienos – gali būti, kad nauja data bus užimta. Jei liko mažiau nei 48 valandos – taikomas keitimo mokestis. Mes suprantame, kad planai keičiasi, bet mums taip pat reikia planuoti. Stengiamės būti lankstūs, bet turime ribas. Geriausia – galutinai apsispręsti prieš rezervuojant.

Išvada

Veža šunis į Roterdamą kiekvieną dieną – tai mūsų darbas, kurį darome su atsakomybe. Kiekvienas šuo yra kažkam šeimos narys, ir mes tai suprantame. Kelionė reikalauja pasiruošimo – dokumentai, sveikata, tinkama pakuotė. Bet kai viskas padaryta teisingai, jūsų augintinis keliauja saugiai. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes ne robotai, mes žmonės, kurie myli gyvūnus ir supranta, ką reiškia jais pasirūpinti.