Šuns vežimas į Amsterdamą – nuo A iki Z patarimai šeimininkams

Pirmas šuo, kurį vežiau į Amsterdamą – vokiečių aviganis Reksas. Šeimininkas persikraustė dirbti, negalėjo palikti savo geriausio draugo. Reksas buvo didelis, protingas ir... labai bijojo automobilių. Pirmas 20 minučių lojo, paskui tylėjo, paskui vemė. Sustojome, išvalėme, gėrėme vandenį, važiavome toliau. Po trijų valandų Reksas užmigo. Ir miegojo beveik iki pat Amsterdamo. Šeimininkas sakė, kad namuose jis niekada taip gerai nemiega. Na, kelionė išvargina ne tik žmones. Nuo to laiko vežiau šimtus šunų – ir kiekvienas kitoks. Šuns vežimas į Amsterdamą – tai ne tik logistika, bet ir psichologija.

Pasiruošimas – šuns vežimas į Amsterdamą prasideda namuose

Dokumentai šuniui vežti į Amsterdamą – ko reikia

Be dokumentų niekur. ES augintinio pasas – pagrindinis dokumentas, kurį turi turėti kiekvienas šuo keliaujantis tarp ES šalių. Jį išduoda licencijuotas veterinaras, kaina – 15-25 eurai. Pase būna mikroschemos numeris, skiepų istorija, savininko duomenys. Be paso reikia ir veterinarinės sveikatos pažymos – ją išduoda valstybinis veterinaras ne anksčiau kaip 10 dienų iki kelionės. Šitas dalykas dažnai painiojamas – žmonės eina pas savo klinikos veterinarą, gauna pažymą, o pasienyje paaiškėja, kad ji netinka. Valstybinis veterinaras – ne tas pats, kas privatus. Valstybinis turi VMVT suteiktą teisę. Privatus – ne visada. Pasitikrinkite.

Šuns skiepai prieš vežimą į Amsterdamą – svarbiausi dalykai

Pasiutligės skiepas – vienintelis privalomas pagal ES reglamentą. Jis turi būti galiojantis – atliktas ne vėliau kaip prieš metus (arba pagal gamintojo terminą). Pirmas skiepas – laukti 21 dieną prieš kelionę. Antras ir vėlesni, atlikti laiku – galioja iš karto. Bet pasiutligė – ne vienintelis skiepas, kurio šuo turėtų turėti. Rekomenduoju pilną skiepų programą – nuo parvoviruso, maro, leptospirozės, adenoviruso. Šie skiepai nėra privalomi dokumentine prasme, bet jie apsaugo jūsų šunį nuo realių pavojų. Pasitarkite su veterinaru – jis žinos, ko reikia jūsų šuniui.

Šuns narvo pasirinkimas kelionei į Amsterdamą

Narvas turi atitikti IATA standartus – pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Mažam šuniui – minimum 60x40x40 cm, vidutiniam – 80x50x55 cm, dideliam – 100x65x75 cm. Ventiliacija iš bent trijų pusių, nepralaidus dugnas, saugus užraktas. Plastikiniai narvai saugesni nei metaliniai – jie apsaugo nuo skersvėjo ir suteikia daugiau privatumo. Įdėkite paklotą iš namų – pažįstamas kvapas ramina. Vandens dubenėlį pritvirtinkite prie grotų. Ne maisto – kelionės metu šuo nevalgys. Ne kietų žaislų – stabdymo metu gali sužeisti.

Kelionė – šuns vežimas į Amsterdamą kelyje

Optimalus maršrutas vežant šunį į Amsterdamą iš Lietuvos

Pagrindinis maršrutas – per Lenkiją ir Vokietiją. Vilnius-Kaunas-Varšuva-Poznanė-Berlynas-Hanoveris-Osnabriukas-Enschede-Amsterdamas. Apie 1600 kilometrų, 16-18 valandų be sustojimų. Su sustojimais – 18-24 valandos. Alternatyvūs maršrutai – per Čekiją (ilgiau) arba per Kaliningrado sritį (papildomi pasienio formalumai). Optimalus – per Lenkiją, su nakvyne jei reikia. Lenkijoje yra gerų gyvūnams draugiškų viešbučių – „Ibis", „Novotel" leidžia gyvūnus už papildomą mokestį. Vokietijoje – „Motel One", „B&B Hotels". Planuokite su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei skubėti.

Sustojimai kelyje vežant šunį į Amsterdamą

Kas 3-4 valandas reikia sustoti. Šuo turi išeiti iš narvo, atlikti reikalus, išgerti vandens. Aš turiu sulankstomą dubenėlį ir buteliuką vandens kiekvienam sustojimui. Lenkijoje – MOP zonos su aptvertomis teritorijomis. Vokietijoje – Autohof stotys su žaliais plotais. Bet ne visada pavyksta – kartais tenka stoti tiesiog degalinėje. Svarbu – niekada nepalikite šuns vieno automobilyje. Ypač vasarą. Temperatūra gali pakilti iki mirtinos per kelias minutes. Ir dar – vedžiokite šunį su pavadėliu. Net jei jis paklusnus, svetimoje vietoje jis gali išsigąsti ir pabėgti.

Šuns komfortas kelionės metu – temperatūra, vanduo, poilsis

Temperatūra automobilyje – 18-22 laipsniai. Vasarą kondicionierius, žiemą šildymas. Vanduo – siūlykite kas 2-3 valandas, net jei šuo atsisako. Poilsis – sustojimų metu leiskite šuniui pabėgioti, išsitiesti, atlikti reikalus. Ilgi sustojimai (30+ minučių) kas 4-5 valandas. Muzika – klasikinė muzika ramina šunis. Tyrimai rodo, kad šunys, klausantys klasikinės muzikos, loja mažiau ir miega daugiau. Aš groju „Classic FM" arba „BBC Radio 3". Ir svarbiausia – ramybė. Jei vairuotojas stresuoja, šuo stresuoja dvigubai.

Šunų veislės – šuns vežimas į Amsterdamą priklauso nuo veislės

Mažų šunų vežimas į Amsterdamą – paprasčiau nei atrodo

Maži šunys – čihuahua, jorkšyro terjerai, maltos bišonai, prancūzų buldogai – keliauja lengviau. Mažesnis narvas, mažiau vandens, mažiau sustojimų. Jie gali keliauti ir salone (jei vežate patys), ir bagažinėje. Bet maži šunys dažnai būna labiau nervingi nei dideli – jie bijo triukšmo, judėjimo, svetimos aplinkos. Todėl jiems reikia daugiau dėmesio, raminimo, ramybės. Vienas čihuahua, kurį vežiau, drebėjo visą kelionę – ne nuo šalčio, o nuo baimės. Šeimininkė sakė, kad jis „visada toks". Na, kelionėje jis buvo „dar labiau toks". Bet atvykęs į Amsterdamą, po kelių dienų jis jau bėgiojo po butą kaip karalius.

Didelių šunų vežimas į Amsterdamą – daugiau vietos, daugiau iššūkių

Dideli šunys – vokiečių aviganiai, retriveriai, dogai, rotveileriai – reikalauja daugiau vietos, daugiau vandens, daugiau dėmesio. Narvas – minimum 100x65x75 cm dideliems šunims. Jis užima daug vietos automobilyje, ir kartais tenka nuimti galines sėdynes. Vandens reikia daugiau – didelis šuo išgeria 1-2 litrus per dieną. Sustojimų reikia dažniau – kas 2,5-3 valandas. Ir dar – dideli šunys dažnai būna stipresni už narvo užraktą. Vienas rotveileris pragraužė plastikinio narvo duris. Ne iki galo, bet pakankamai, kad iškištų galvą. Nuo to laiko dideliems šunims naudoju sustiprintus narvus.

Brachicefalinių šunų vežimas į Amsterdamą – ypatingas dėmesys

Brachicefalinės veislės – prancūzų buldogai, anglų buldogai, mopsai, pekinai – turi specialius poreikius. Jų sutrumpėjęs snukis reiškia, kad jie sunkiau kvėpuoja, ypač karštyje. Vasarą jie gali gauti šilumos smūgį greičiau nei kitos veislės. Todėl – kondicionierius privalomas, dažnesni sustojimai, daugiau vandens, vėsesniu paros metu. Veterinarai kartais rekomenduoja nevežti brachicefalinių šunų vasarą apskritai. Aš vežu, bet imasi papildomų atsargumo priemonių – termometras bagažinėje, atsarginis vanduo, maršrutas per vėsesnius regionus. Vienas prancūzų buldogas vasarą pradėjo sunkiai kvėpuoti prie Berlyno. Sustojome, sušlapinau jo kailį, davėme vandens, palaukėme, kol atvėso. Po 30 minučių jis buvo gerai. Bet streso gavau ne mažiau nei jis.

Šuns sveikata – šuns vežimas į Amsterdamą ir sveikatos klausimai

Šuns paruošimas sveikatos prasme prieš kelionę į Amsterdamą

Prieš kelionę – veterinaro patikrinimas. Šuo turi būti sveikas, paskiepytas, su galiojančiais dokumentais. Jei šuo serga arba turi lėtinių ligų – pasitarkite su veterinaru, ar jis tinkamas transportuoti. Turėkite vaistų jei reikia – pakankamai visai kelionei plius atsargą. Jei šuo vartoja vaistus reguliariai – nepamirškite jų. Vieną kartą šeimininkas pamiršo šuns vaistus nuo alergijos – teko ieškoti veterinaro Lenkijoje, kad gautume pakaitalą. Tai kainavo laiko ir pinigų. Dabar visada klausiu – ar šuo vartoja vaistus? Ir jei taip – ar turite pakankamai?

Šuns judesio liga kelionėje į Amsterdamą – kaip su tuo kovoti

Judesio liga – dažna problema, ypač jauniems šunims. Simptomai – seilėtekis, vėmimas, neramumas. Prevencija – nemaitinti 4-6 valandas prieš kelionę, dažni sustojimai, grynas oras, ramybė. Jei šuo vemja – sustokite, išvalykite narvą, duokite vandens, palaukite. Veterinarai gali paskirti vaistus nuo judesio ligos – dimenhidrinatą arba mekloziną. Bet vaistus duokite tik veterinarui rekomendavus, ne savo nuožiūra. Dauguma šunų „išauga" judesio ligą – su amžiumi ir patirtimi jie pripranta prie automobilio. Pirmos kelionės sunkiausios, paskui lengvėja.

Šuns dehidratacija kelionės metu – požymiai ir prevencija

Dehidratacija – pavojinga, ypač vasarą. Požymiai – sausos dantenos, mieguistumas, elastingumo praradimas (patraukite odą ant kaklo – jei ji lėtai grįžta, šuo dehidratuotas). Prevencija – dažnas vandens siūlymas, net jei šuo atsisako. Pabandykite kitokį dubenėlį, įlašinkite sultinio (be druskos) į vandenį. Šlapias maistas – papildomas skysčių šaltinis. Jei šuo negeria ilgiau nei 8 valandas – ieškokite veterinaro. Dehidratacija gali būti mirtina mažiems šunims per kelias valandas. Turėkite elektrolitų tirpalą – jį galima nusipirkti bet kurioje veterinarijos vaistinėje.

Amsterdamas – šuns vežimas į Amsterdamą ir adaptacija

Šuns adaptacija Amsterdame – pirmosios dienos

Atvykus leiskite šuniui apsiprasti. Atidarykite narvą, leiskite pačiam išeiti. Parodykite vandenį, maistą, kur galima atlikti reikalus. Pirmas kelias dienas venkite didelių pokyčių – naujų žmonių, triukšmingų vietų, ilgų pasivaikščiojimų. Šuniui reikia laiko suprasti, kad tai jo nauji namai. Amsterdame yra daug parkų – Vondelpark, Amsterdamse Bos, Oosterpark. Bet pirmomis dienomis geriau ramesnes vietas. Vedžiokite su pavadėliu – net jei šuo paklusnus, svetimoje vietoje jis gali išsigąsti ir pabėgti. Nyderlanduose pavadėlis privalomas, išskyrus specialias teritorijas.

Šunų vedžiojimo vietos Amsterdame – kur vesti šunį

Amsterdame yra daugybė vietų, kur galima vedžioti šunį. Vondelpark – populiariausias, bet ir labiausiai apkrautas. Amsterdamse Bos – didžiulis miško parkas, puikus ilgiems pasivaikščiojimams. Oosterpark – mažesnis, bet gražus. Be to, yra specialios aptvertos teritorijos (hondenlosloopgebieden), kur šunys gali bėgioti be pavadėlio. Jų sąrašą galima rasti Amsterdamo savivaldybės svetainėje. Svarbu – rinkite šuns ekskrementus. Nyderlanduose už to nepadarymą – bauda iki 140 eurų. Ir tai ne pokštas – vietiniai labai rimtai žiūri į švarą.

Šuns registracija Amsterdame – ką reikia žinoti

Nyderlanduose šunys turi būti registruoti ir mokamas šunų mokestis. Amsterdame mokestis – apie 120 eurų per metus, bet jis skiriasi priklausomai nuo savivaldybės. Registracija paprasta – užpildote formą savivaldybės svetainėje, pateikiate paso kopiją, sumokate mokestį. Be registracijos – bauda. Be to, Nyderlanduose šunys turi būti mikročipuoti (tai jau turėtų būti padaryta dėl paso). Jei šuo pabėga arba pasiklysta, mikroschema padės jį surasti. Ir dar – Nyderlanduose draudžiamos tam tikros šunų veislės (pitbulterjerai, stafordšyro terjerai). Patikrinkite prieš veždami.

DUK – šuns vežimas į Amsterdamą

1. Kiek kainuoja šuns vežimas į Amsterdamą?

Kaina priklauso nuo šuns dydžio, vežimo tipo, maršruto. Mažas šuo grupiniu transportu – 150-200 eurų, individualiu – 250-400 eurų. Didelis šuo – 200-300 eurų grupiniu, 350-600 eurų individualiu. Skubūs užsakymai – 50-100 procentų brangiau. Be to – dokumentai (50-100 eurų), narvas (40-200 eurų jei neturite), draudimas (20-50 eurų). Visada prašykite detalaus pasiūlymo.

2. Kiek trunka kelionė su šunimi iš Lietuvos į Amsterdamą?

16-18 valandų be sustojimų, 18-24 valandos su sustojimais. Priklauso nuo maršruto, eismo, pasienio, šuns poreikių. Planuokite su laiko atsarga.

3. Kokie dokumentai reikalingi šuniui vežti į Amsterdamą?

ES augintinio pasas, veterinarinė sveikatos pažyma (ne anksčiau kaip 10 dienų iki kelionės), galiojantis pasiutligės skiepas. Pase – mikroschemos numeris, skiepų istorija, savininko duomenys.

4. Koks narvas tinkamas šuniui vežti į Amsterdamą?

IATA standartus atitinkantis narvas – pakankamo dydžio, su ventiliacija iš bent trijų pusių, nepralaidžiu dugnu, saugiu užraktu. Mažam šuniui – 60x40x40 cm, vidutiniam – 80x50x55 cm, dideliam – 100x65x75 cm.

5. Ar galima vežti šunį be narvo?

Ne. Narvas privalomas – jis apsaugo šunį ir vairuotoją. Be narvo šuo gali sužeisti save arba atitraukti vairuotojo dėmesį.

6. Ką daryti, jei šuo vemja kelionės metu?

Sustokite, išvalykite narvą, duokite vandens, palaukite 30 minučių. Nemaitinkite 4-6 valandas prieš kelionę. Jei vemimas kartojasi – pasitarkite su veterinaru dėl vaistų.

7. Kaip sumažinti šuns stresą kelionės metu?

Pažįstami kvapai narve, ramybė, klasikinė muzika, temperatūra 18-22 laipsniai, dažni sustojimai. Feromonų purškikliai (Adaptil) gali padėti. Neklyskite ant šuno – jis jaučia jūsų emocijas.

8. Ką daryti, jei šuo loja visą kelionę?

Patikrinkite komfortą, uždenkite narvą, įjunkite ramia muziką. Feromonų purškikliai. Kartais tiesiog reikia laiko – po kelių valandų dauguma šunų nurimsta.

9. Ar galima vežti šunį vasarą?

Galima, bet atsargiai – kondicionierius, daug vandens, dažnesni sustojimai, vėsesniu paros metu. Brachicefalinėms veislėms – ypač atsargiai.

10. Ką daryti su šunimi atvykus į Amsterdamą?

Leiskite apsiprasti – atidarykite narvą, leiskite pačiam išeiti. Parodykite vandenį, maistą. Pirmas kelias dienas – ramybė. Vedžiokite su pavadėliu.

11. Kur vedžioti šunį Amsterdame?

Vondelpark, Amsterdamse Bos, Oosterpark. Yra specialios aptvertos teritorijos (hondenlosloopgebieden). Rinkite ekskrementus – bauda iki 140 eurų.

12. Ar reikia registruoti šunį Amsterdame?

Taip – šunys turi būti registruoti ir mokamas mokestis (apie 120 eurų per metus). Registracija per savivaldybės svetainę.

13. Kokie šunys draudžiami Nyderlanduose?

Pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bandogai. Patikrinkite NVWA svetainę prieš veždami.

14. Ką daryti, jei šuo pabėga Amsterdame?

Nepanikuokite, nebandykite gaudyti bėgdami. Pašaukite vardu, parodykite skanėstą. Mikroschema padės surasti. Turėkite nuotrauką telefone.