Naminių gyvūnų vežimas Roterdamas, vežame kiekvieną dieną

Kasdien važiuoju maršrutu Lietuva–Roterdamas su gyvūnais. Šunys, katės, kartais triušiai ar šeškai – kiekvienas turi savo istoriją, kiekvienas turi savo šeimininką, kuris nerimauja. Ir aš tą nerimą suprantu, nes pats jį patyriau, kai pirmą kartą siunčiau savo gyvūną su kitu vežėju. Dabar, po penkerių metų darbo, galiu pasakyt vieną dalyką – gyvūno pervežimas yra ne tik logistika. Tai pasitikėjimas. Žmogus patiki tau savo šeimos narį, ir tu negali to iššvaistyt. Šitas tekstas yra viskas, ką reikia žinot apie naminių gyvūnų vežimą į Roterdamą.

Paslaugos – naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją

1. Kokius gyvūnus vežate į Roterdamą?

Dažniausiai – šunis ir kates. Bet taip pat vežu triušius, šeškus, jūrų kiaulytes, dekoratyvinius graužikus. Paukščius – retai, nes jiems reikia specialių sąlygų. Egzotinius gyvūnus – priklauso nuo rūšies. Žuvų nevežu, roplių – retai. Didelių gyvūnų, kaip arkliai ar ožkos – ne, tam reikia specializuoto transporto. Mano specializacija yra smulkūs naminiai gyvūnai – iki maždaug 40 kilogramų. Dideli šunys, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai ar retriveriai – taip, bet jiems reikia daugiau vietos. Maži šunys ir katės – tai didžioji dalis mano darbo. Kartais vežu ir egzotiškesnius gyvūnus – vieną kartą teko vežt chameleoną. Tai buvo įdomi patirtis.

2. Ar vežate gyvūnus kiekvieną dieną?

Taip, praktiškai kiekvieną dieną. Yra maršrutai, kuriais važiuoju reguliariai – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Bet jei yra skubus užsakymas – galiu važiuot ir kitomis dienomis. Vasarą dažniau, nes daugiau užsakymų. Žiemą – rečiau, bet vis tiek bent du-tris kartus per savaitę. Svarbu suprast, kad aš ne važiuoju vieną kartą per mėnesį – tai kasdienis darbas. Dėl to galiu pasiūlyt lankstų grafiką. Jei jums reikia vežt gyvūną konkrečią dieną – skambinkit iš anksto, bent savaitę prieš. Bet jei skubu – bandysiu rast sprendimą. Vieną kartą paskambino žmogus ryte ir paprašė vežt šunį tą pačią dieną – spėjom, bet vos vos.

3. Ar teikiate durų iki durų paslaugą?

Taip, tai pagrindinis mano paslaugos formatas. Paimu gyvūną iš jūsų namų Lietuvoje, pristatau į nurodytą adresą Roterdame arba aplink. Nereikia niekur važiuot, nereikia niekur vežt – aš atvažiuoju pas jus. Tai patogu, ypač jei neturit automobilio arba jei gyvūnas labai didelis. Bet yra ir kitų variantų – galit atvežt gyvūną į sutartą vietą, pavyzdžiui, degalinę prie autostrados, ir aš paimsiu iš ten. Tai pigiau, nes sutaupau laiko. Roterdame taip pat – galiu pristatyt į bet kurią vietą, ne tik į namus. Kartais žmonės prašo pristatyt pas veterinarą arba pas draugą – tai nėra problema.

4. Kuo skiriasi jūsų paslauga nuo paprasto siuntų vežimo?

Skirtumas didelis. Siuntų vežėjas veža dėžes su daiktais – jam nesvarbu, kas viduje. Aš vežu gyvus padarus, kurie bijo, kuriems reikia vandens, kurie gali susirgt ar pabėgt. Mano automobilis pritaikytas gyvūnams – ventiliacija, temperatūros kontrolė, stabilūs laikikliai dėžėms. Aš stojau kas kelias valandas, tikrinu gyvūnus, siunčiu nuotraukas šeimininkams. Turiu pirmosios pagalbos rinkinį, žinau, kur yra veterinarijos klinikos kelyje. Siuntų vežėjas to nedaro. Kartą žmogus bandė sutaupyt ir išsiuntė šunį su siuntų tarnyba – šuo atvyko dehidratuotas ir išsigandęs. Nuo to karto jis naudojasi mano paslaugomis. Gyvūnas nėra siunta.

5. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Galiu siųst nuotraukas ir video per WhatsApp arba Messenger kas kelias valandas. GPS sekimo neturiu – tai brangi įranga, kuri mano verslo modeliui neapsimoka. Bet šeimininkai gauna reguliarų atnaujinimą: „išvažiavom", „sustojom Lenkijoj", „įvažiavom į Vokietiją", „artėjam prie Roterdamo". Vieną kartą siunčiau nuotrauką, kur katė miega, o šeimininkė atsakė: „ji namie nemiega taip ramiai". Tai buvo komplimentas. Svarbiausia – komunikacija. Jei kas nors negerai, pranešu iš karto. Nėra taip, kad gyvūnas dingsta iš akiračio ir pasirodo tik Roterdame. Žmonės nori žinot, ir aš tai suprantu.

Reikalavimai – gyvūnų pervežimas į Nyderlandus

6. Kokie dokumentai reikalingi?

Trys pagrindiniai: gyvūno pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Pasą išduoda veterinarijos gydytojas su ES autorizacija. Mikročipas turi būt pagal ISO 11784/11785 standartą. Pasiutligės skiepas – padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Šunims papildomai reikia Echinococcus gydymo – tai nurodyta Nyderlandų reikalavimuose. Veterinaras turi uždėt antspaudą pase. Tai viskas. Bet – ir tai svarbu – visi įrašai turi būt aiškūs, be klaidų. Vieną kartą veterinaras parašė ne tą datą – pasienyje kilo klausimų, teko skambint veterinarui ir aiškint. Nuo to karto visada patikrinu dokumentus prieš kelionę. Geriau pastebėt klaidą Vilniuj nei Venlo.

7. Kiek gyvūnų galima vežti vienu metu?

Pagal ES taisykles, asmeniniais tikslais galima vežt iki penkių gyvūnų. Daugiau nei penki – jau komercinis vežimas, reikia kitų dokumentų, sveikatos sertifikato iš VMVT, veterinarinio patikrinimo. Aš paprastai vežu 1-3 gyvūnus vienu metu. Penkis teko vežt tik kartą – tai buvo penki katinai vienai šeimai. Logistiškai sudėtingiau, bet įmanoma. Svarbiausia – kiekvienas gyvūnas turi turėt savo dėžę, savo dokumentus, savo vandenį. Negalima maišyt gyvūnų vienoj dėžėj, net jei jie „geriausi draugai". Saugumas pirmiausia.

8. Ar reikia veterinarinio patikrinimo prieš kelionę?

Ne visada. Jei veži vieną ar du gyvūnus su galiojančiu pasu – pakanka to, ką veterinaras jau įrašė. Bet jei veži daugiau nei penkis arba veži komerciniais tikslais – tada reikia VMVT sveikatos sertifikato, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas po patikrinimo. Tai skiriasi nuo paprasto vizito pas veterinarą – reikia užsiregistruot VMVT skyriuje, atvežt gyvūną, palaukt eilėj. Procesas gali užtrukt dieną ar dvi. Paprastam augintinio vežimui to nereikia. Bet jei abejojat – skambinkit man, paaiškinsiu konkrečiai jūsų situacijai.

9. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai neišsamūs?

Pirmiausia – ne panikuot. Dauguma problemų sprendžiamos. Jei trūksta skiepo – reikia pasidaryt ir palaukt 21 dieną. Jei trūksta čipo – reikia įsidėt. Jei pasas sugadintas – reikia naujo. Viskas užtrunka, bet viskas įmanoma. Blogiausia, ką galit padaryt – bandyt vežt su neišsamiais dokumentais. Pasienyje gali nepraleist, o tada jau turit problemą – gyvūną be dokumentų svetimoj šalyj. Vieną kartą žmogus bandė pravažiuot su pasu, kuriame nebuvo Echinococcus įrašo – vokiečių pareigūnai sustabdė, teko grįžt. Tai kainavo papildomą dieną ir nemažai nervų. Pasitikrinkit viską iš anksto.

Kelionės organizavimas – vežame gyvūnus į Roterdamą

10. Kaip suplanuoti kelionės datą?

Skambinkit bent savaitę prieš norimą datą. Tada galim aptart viską – maršrutą, laiką, kainą, dokumentus. Jei dokumentai tvarkoj – galim važiuot bet kada. Jei reikia kažką sutvarkyt – geriau žinot iš anksto. Vasarą užsakymų daugiau, todėl rugpjūtį rekomenduoju skambint bent dvi savaites prieš. Žiemą – paprastai užtenka ir kelių dienų. Bet geriau anksčiau nei vėliau. Vieną kartą paskambino gruodžio 23 dieną ir paprašė vežt šunį Kalėdoms – spėjom, bet vos vos, nes keliai buvo baisūs. Nuo to karto visada sakau – planuokit iš anksto, ypač žiemą.

11. Kiek trunka kelionė iki Roterdamo?

Maždaug 18-20 valandų nuo Vilniaus. Nuo Kauno – 17-19. Nuo Klaipėdos – galima ir su keltu, bet tada ilgiau. Važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, tada Nyderlandus. Stojam kas 3-4 valandas. Žiemą gali būt ilgiau dėl kelių sąlygų. Vasarą – greičiau, bet karščiai gali priverst važiuot lėčiau dėl gyvūnų komforto. Tikslaus laiko negarantuoju – keliai nenuspėjami. Bet stengiuos laikytis grafiko. Jei vėluoju – pranešu iš anksto. Vieną kartą teko vėluot tris valandas dėl avarijos greitkelyje – visi šeimininkai buvo informuoti realiu laiku.

12. Ar galima pasirinkti maršrutą?

Paprastai važiuoju optimaliausiu maršrutu – per Lenkiją ir Vokietiją. Tai greičiausias ir patogiausias kelias. Bet jei yra priežasčių rinktis kitą maršrutą – pavyzdžiui, jei žmogus nori, kad sustočiau konkrečiam mieste – galima tartis. Kitas maršrutas per Latviją, Estiją, Suomiją, tada keltu į Švediją – tai ilgiau, bet kartais reikia, jei vežu gyvūną iš Šiaurės Lietuvos. Arba per Čekiją, Austriją – bet tai aplinkkelis. Paprastai rekomenduoju standartinį maršrutą, nebent yra specifinių poreikių. Kiekvienas papildomas kilometras kainuoja, todėl svarbu rast balansą tarp pageidavimų ir biudžeto.

13. Kaip vyksta gyvūno perdavimas?

Paprastai atvažiuoju pas šeimininką, susitinkam, peržiūrim dokumentus, patikrinam dėžę, įdedam gyvūną. Šeimininkas pasirašo perdavimo aktą – tai paprastas dokumentas, kuriame nurodyta, kas veža, ką veža, kada ir kur. Tada išvažiuojam. Roterdame – atvirkščiai: atvežu, perduodu šeimininkui arba gavėjui, pasirašom pristatymo aktą. Jei gavėjas ne namie – susitariam dėl laiko arba palieku pas kaimyną (jei šeinininkas sutiko). Vieną kartą gavėjas vėlavo dvi valandas – sėdėjau automobilyje su katinu, kol atvažiavo. Katė tuo metu ramiai miegojo, aš klausiausi radijo. Ne pats blogiausias būdas praleist laiką.

Gyvūnų komfortas – pervežimas naminių gyvūnų

14. Kaip užtikrinat gyvūnų komfortą kelionės metu?

Automobilis pritaikytas – ventiliacija veikia, temperatūra reguliuojama, dėžės pritvirtintos. Kiekvienas gyvūnas turi vandenį, paklotą, savo erdvę. Stojam reguliariai, tikrinam būklę. Šiltuoju metų laiku – oro kondicionierius. Šaltuoju – šildytuvas. Negali būt taip, kad gyvūnas dreba arba dūsta. Vieną kartą vasarą sugedo kondicionierius Vokietijoj – sustojom, pataisėm, užtrukom valandą. Gyvūnams per tą laiką daviau vandens ir leidau pabūt šešėlyje. Niekas nenukentėjo. Bet tai parodo, kad reikia turėt atsarginį planą visada. Dabar turiu papildomą ventiliatorių automobilyje – tik tuo atveju.

15. Ką vežat su savimi atsargai?

Atsarginės dėžės (skirtingų dydžių), paklotai, vanduo, dubenėliai, skanėstai, pavadėliai, antsnukiai, pirštinės, drėgnos servetėlės, maišeliai, pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams (tvarsčiai, dezinfekantas, termometras), vaistai nuo pykinimo (tik veterinaro paskirti), feromonų purškalas, telefono kroviklis, žibintuvėlis. Ir dar – atsarginis telefonas su veterinarų kontaktų sąrašu palei visą maršrutą. Tai skamba kaip persirengimas, bet kai prireikia – džiaugies, kad turi. Vieną kartą šuo suplėšė paklotą ir bandė praryt gabalą – laimei, turėjau atsarginį. Ir dar – lipdukai su užrašais „Gyvūnas viduje" ant automobilio.

16. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie labai bijo?

Ramiai. Pirmiausia – neperšu dėmesio. Leidžiu gyvūnui priprast prie aplinkos. Kalbu tyliai, lėtai. Jei gyvūnas nori būt paliktas ramybėj – palieku. Neliestu, neverčiu. Jei reikia – naudoju uždangalą ant dėžės, kad sumažint vizualinį stimulą. Feromonų purškalas padeda. Kartais tiesiog reikia laiko – pirmos kelios valandos sunkiausios, paskui gyvūnas pavargsta ir užmiega. Vieną kartą šuo lojo pirmas penkias valandas be sustojimo – tai buvo ilgiausios penkios valandos mano gyvenime. Bet po to jis užmigo ir miegojo likusią kelionės dalį. Šeimininkė sakė, kad jis taip visada – pradeda garsiai, paskui nusiramint. Reikia tiesiog išlaukt.

17. Ar leidžiat gyvūnams bendrauti kelionės metu?

Tik jei jie pažįsta vienas kitą. Jei vežu du gyvūnus iš tos pačios šeimos, kurie gyvena kartu – galiu leist būt arčiau, bet vis tiek atskirose dėžėse. Jei gyvūnai nepažįsta – griežtai atskiriu. Net ir draugiškas šuo gali išgąsdint svetimą katę, o išgąsdinta katė gali subraižyt šunį. Vieną kartą bandžiau „supažindint" du šunis per sustojimą – abu pradėjo lot ir traukt pavadėlius. Nuo to karto – jokių eksperimentų. Kiekvienas gyvūnas savo erdvėj, savo dėžėj. Ramybė svarbiau nei draugystė.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas Roterdamas

18. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas?

Priklauso nuo daugelio dalykų. Vieno mažo gyvūno (katė, mažas šuo) pervežimas – apie 250-350 eurų. Didesnis šuo – 350-450 eurų. Antram gyvūnui iš tos pačios šeimos – nuolaida. Jei šeimininkas vyksta kartu – pigiau. Jei reikia papildomų sustojimų ar nukrypimų nuo maršruto – brangiau. Tai orientaciniai skaičiai – galutinė kaina priklauso nuo konkrečios situacijos. Vasarą brangiau, žiemą – pigiau, bet rizikingiau. Geriausia skambint ir aptart konkrečiai. Aš neimu pinigų už konsultaciją – skambinkit, klauskit, sužinosit kainą be jokių įsipareigojimų.

19. Kas įskaičiuota į kainą?

Kelionė nuo durų iki durų, kuras, kelių mokesčiai, kelto bilietai (jei naudojam), gyvūno priežiūra kelionės metu, nuotraukų siuntimas. Kas neįskaičiuota: veterinaro paslaugos (jei prireikia), papildomi sustojimai pagal šeimininko pageidavimą, gyvūno pasas, skiepai, mikročipavimas. Tai šeimininko reikalas. Aš galiu patart, kur kreiptis, bet už tai nemoku. Kartais žmonės mano, kad veterinaro išlaidos įeina į kainą – ne. Veterinaras yra atskiras specialistas, jo paslaugos apmokamos atskirai.

20. Ar yra papildomų mokesčių?

Ne, jei viskas vyksta pagal sutartą planą. Papildomi mokesčiai gali atsirast, jei: keičiamas maršrutas kelionės metu, reikia papildomų sustojimų, gyvūnas sugadina automobilį (taip, tai irgi nutinka), šeimininkas vėluoja daugiau nei valandą prie perdavimo. Bet tai visada aptariama iš anksto. Nėra taip, kad atvažiuoju ir paskui pateikiu sąskaitą su netikėtais mokesčiais. Viskas skaidru. Vieną kartą šuo suplėšė sėdynės užvalkalą – šeimininkas sutiko sumokėt už taisymą. Tai normalu. Svarbu kalbėtis.

21. Kaip mokėti?

Avansas – apie trečdalį sumos – kai užsakymas patvirtinamas. Likusi dalis – prieš kelionę arba jos metu. Grynais, pavedimu arba per Paysera. Sąskaitos-faktūros išrašau, jei reikia. Nemėgstu ilgų mokėjimo terminų – mano išlaidos yra iš karto, o ne po mėnesio. Bet jei žmogus turi sunkią situaciją – visada galima tartis. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei sutarėm – laikomės. Iš abiejų pusių.

Dažnos problemos – gyvūnų pervežimas į užsienį

22. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Atidėt kelionę. Sveikata svarbiau. Jei katė čiaudo arba šuo viduriuoja – geriau palaukt, kol pasveiks. Kelionės stresas gali pablogint būklę. Suprantu, kad kartais yra terminai – buto nuoma prasideda, darbas prasideda – bet sergantis gyvūnas kelyje yra rizika. Veterinaras gali įvertint, ar gyvūnas pakankamai sveikas kelionei. Jei taip – važiuojam. Jei ne – laukiam. Vieną kartą teko atidėt kelionę trims dienoms, nes šuo susirgo – šeimininkė nervinosi, bet suprato, kad tai geriau nei vežt sergantį gyvūną. Po trijų dienų šuo pasveiko, ir viskas praėjo gerai.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gert vandenį?

Bandykit kitais būdais – švirkštu be adatos, drėgnais skanėstais, ledukais. Kartais gyvūnai negeria iš nepažįstamo dubenėlio – reikia savo. Kartais tiesiog bijo. Svarbu neper prievartą – jei gyvūnas atsisako, galbūt tiesiog nėra ištroškęs. Katės gali ištvert be vandens ilgiau nei šunys, bet tai nereiškia, kad galima ignoruot. Aš visada siūlau vandenį per kiekvieną sustojimą. Jei gyvūnas negeria – neprimetu. Bet stebiu. Jei po 8-10 valandų vis dar negeria – tai jau signalas. Tada bandau kitais būdais arba ieškau veterinaro.

24. Ar nutinka, kad gyvūnas pabėga?

Tai retai, bet taip. Prieš dvejus metus katė iššoko iš dėžės, kai atidariau automobilį degalinėj – spėjo nubėgt apie 50 metrų, kol pagavau. Nuo to karto visada užsisegu pavadėlį prieš atidarant duris, net jei gyvūnas dėžėj. Ir dar – niekada neatidarinėju visų durų vienu metu. Vienos durys – vienas gyvūnas. Saugiau. Jei gyvūnas pabėgtų – ne panikuočiau, o veikčiau. Uždaryčiau kitus gyvūnus, imčiau skanėstus ir ieškočiau. Šunys paprastai grįžta prie maisto. Katės – slepiasi netoli. Svarbu nešaukt, nevaryt – ramiai viliot.

25. Ką daryti, jei kelionės metu įvyksta avarija?

Pirmiausia – žmonių saugumas. Tada – gyvūnų saugumas. Turiu avarinį rinkinį: atsarginiai pavadėliai, dėžės, pirmosios pagalbos rinkinys. Jei automobilis nebevažiuoja – kviečiu pagalbą ir ieškau alternatyvaus transporto. Šeimininkams pranešu iš karto. Vieną kartą buvo nedidelė avarija Lenkijoj – kažkas rėžėsi į mano automobilio galą. Gyvūnams nieko, bet automobilis nebevažiavo. Iškviečiau pagalbą, pervežiau gyvūnus į kitą automobilį (draugas vežėjas buvo netoliese), ir toliau važiavom. Užtrukom papildomas keturias valandas, bet visi gyvūnai saugiai pasiekė Roterdamą. Tokių situacijų neplanuoji, bet turi būt pasiruošęs.

26. Ar galima atšaukt užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiat. Jei likus daugiau nei savaitei – jokių problemų, grąžinu avansą. Jei likus kelioms dienoms – avansas negrąžinamas, nes jau suplanavau maršrutą, atsisakiau kitų užsakymų. Jei atšaukiat kelionės dieną – tada jau turiu teisę reikalaut visos sumos, nes jau esu kelyje. Bet visada stengiuos būt lankstus – jei yra rimta priežastis, galima tartis. Vieną kartą žmogus atšaukė kelionės rytą, nes katė susirgo – negrąžinau avanso, bet pasiūliau perkelt kelionę kitai savaitei be papildomo mokesčio. Žmogus sutiko, ir viskas baigėsi gerai. Svarbu – komunikacija.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas į Roterdamą – tai kasdienis mano darbas, kurį darau su atsakomybe. Kiekvienas gyvūnas yra kažkieno šeimos narys, ir aš tai suprantu. Jei planuojat vežt savo augintinį – skambinkit, klauskit, pasakokit apie savo gyvūną. Kuo daugiau žinosiu, tuo geriau pasiruošiu. Kelionė gali būt stresinė, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būt ir visai rami. Ir jūsų gyvūnas nusipelno ramių kelionės.