Naminių gyvūnų pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – vežame kiekvieną dieną

Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad keturkojis draugas turi keliauti su tavimi. Gal persikraustai atgal į Lietuvą po studijų Nyderlanduose, gal įsigijai šunį iš veislyno netoli Roterdamo, o gal tiesiog atostogos baigėsi ir laikas namo. Bet kokiu atveju, naminių gyvūnų pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą nėra toks paprastas, kaip įsėsti į autobusą su lagaminu. Reikia dokumentų, tinkamo narvo, suplanuoto maršruto. Mes vežame kiekvieną dieną, tad laiko prasme problemų nebus. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – taip, kaip atsakyčiau draugui, kuris skambina ir klausia „o kaip ten su tuo vežimu?".

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas iš Amsterdamo

1. Kokių dokumentų reikia norint išvežti gyvūną iš Nyderlandų?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Europos gyvūnų pasas (EU Pet Passport) yra privalomas dokumentas, be jo niekur. Jame turi būti žyma apie mikročipą, skiepus, ypač pasiutligės vakcinaciją. Be to, jei vežate šunį, katę ar šešką, mikročipavimas pagal ISO 11784/11785 standartą yra būtinas. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – tai svarbu. Taip pat gali prireikti sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda Nyderlandų veterinarijos gydytojas. Jis galioja 10 dienų. Jei gyvūnas keliauja pirmą kartą, viskas gali atrodyti painoka, bet iš tiesų dokumentų sąrašas nėra ilgas.

2. Ar reikia kokio specialaus leidimo vežti gyvūną per sienas?

Paprastam naminių gyvūnų pervežimui – ne. Europos Sąjungos viduje galioja vieninga sistema, tad papildomų leidimų nereikia. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus vienu metu, jau laikoma komerciniu vežimu – tada reikalavimai kitokie. Taip pat jei gyvūnas priklauso saugomai rūšiai arba yra egzotinis – papūga, iguana, vėžlys – gali reikėti CITES leidimo. Bet kates, šunis, triušius vežant po vieną ar du, jokių papildomų leidimų nereikia. Tiesiog pasas, mikročipas, skiepai. Ir viskas.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs arba jo nėra?

Tai viena tų situacijų, kurios nutinka dažniau nei manote. Žmogus skambina ir sako – „pasas baigėsi prieš du mėnesius, ką dabar?". Atsakymas paprastas – reikia naujo paso. Jį išduoda bet kuris Nyderlandų veterinarijos gydytojas, bet tam reikia atnaujinti skiepus. Jei pasiutligės skiepas pasibaigęs, reikia paskiepyti ir palaukti 21 dieną. Taigi, jei planuojate kelionę, pasitikrinkite paso galiojimą bent mėnesį prieš. Yra buvę atvejų, kai žmonės atvyksta į sutartą vežimo dieną, o pasirodo, kad pasas negalioja – tada nieko nepadarysi, tenka laukti.

4. Ar reikia veterinarijos pažymos prieš išvykstant?

Taip, bet ne visada. Jei gyvūnas keliauja su savo EU Pet Passport ir visi įrašai tvarkingi, papildomos pažymos nereikia. Tačiau jei pasas naujas arba buvo atnaujinti skiepai, veterinarijos gydytojas gali išduoti sveikatos pažymą (health certificate). Ji patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Mūsų patirtis rodo, kad turint šią pažymą kertant sieną būna ramiau – ypač jei patikrinimai vyksta. Nyderlanduose tai vadinama „diergezondheidsverklaring". Vieną kartą klientas neturėjo šios pažymos, ir nors formaliai jos nereikėjo, pasienyje užtruko papildomą valandą aiškinantis.

5. Kaip dokumentus paruošti, kad nebūtų problemų kelyje?

Visų pirma, susidėkite viską į vieną aplanką – pasą, skiepų įrašus, sveikatos pažymą (jei turite). Antra, pasidarykite kopijas. Skamba banaliai, bet kartais dokumentas pasimeta, ypač jei kelionė ilga ir su persėdimais. Trečia, įsitikinkite, kad paso duomenys sutampa su mikročipo numeriu. Būna, kad veislyne padarė klaidą įraše – viena skaičių seka kitokia. Tai gali sukelti problemų. Ir paskutinis patarimas – turėkite dokumentus ne tik popierinius, bet ir skaitmeninę versiją telefone. Jei popierinis pasas sušlaps ar susiglamžys, skaitmeninė kopija gelbėja.

Kelionė – kaip vyksta pervežimas iš Amsterdamo

6. Kiek trunka kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis važiavimas iš Amsterdamo iki Vilniaus trunka apie 18–20 valandų, priklausomai nuo eismo ir oro sąlygų. Mes paprastai darome kelis sustojimus – gyvūnui reikia išgerti vandens, prasimankštinti, kartais tiesiog pailsėti nuo vibracijos. Per Kelną, Berlyną, Varšuvą – toks įprastas maršrutas. Žiemą, kai keliai slidūs, kelionė gali užtrukti ilgiau. Vasarą, kai eismas intensyvesnis aplink didmiesčius, taip pat. Bet vidutiniškai – para laiko su visais sustojimais. Geriau planuoti su atsarga, nes skubėjimas kelyje niekada nėra gera mintis, ypač su gyvūnu.

7. Ar gyvūnas vežamas atskirai ar kartu su šeimininku?

Abu variantai įmanomi. Jei šeimininkas keliauja kartu, gyvūnas paprastai būna tame pačiame automobilyje ar mikroautobuse, specialiai tam pritaikytoje vietoje. Jei šeimininkas nekeliauja – pavyzdžiui, siunčia gyvūną pas giminaičius – tada gyvūnas keliauja su mumis, bet ne vienas. Visada yra vairuotojas, kuris prižiūri, kad viskas tvarkoje. Yra buvę, kad žmogus norėjo tiesiog „įmesti" šunį į mašiną ir pasakyti „vežkit" – taip neveikia. Mes visada prašome bent minimalaus kontakto su gyvūnu prieš kelionę, kad jis būtų ramus.

8. Kaip dažnai daromi sustojimai kelionės metu?

Maždaug kas 3–4 valandas. Gyvūnui reikia pertraukos – tai ne prabanga, o būtinybė. Ilgai sėdint narve gyvūnas gali pradėti nerimauti, kai kurie vemja. Sustojimo metu gyvūnas išvedamas pasivaikščioti (jei tai šuo), gali atsigerti vandens, kartais tiesiog pabūti gryname ore. Katės dažniausiai nenori išeiti iš narvo, bet net ir joms naudinga, kai transporto priemonė stovi ir nėra vibracijos. Vieną kartą vežėme šunį, kuris labai bijojo garsų – sustojome dažniau, kas dvi valandas, ir viskas buvo gerai. Lankstumas čia svarbus.

9. Ar vežate naktį ar tik dieną?

Ir naktį, ir dieną. Mūsų grafikas lankstus – vežame kiekvieną dieną, tad galima rinktis. Bet yra niuansų. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, vėsiau vasarą, gyvūnai dažniausiai miega. Tačiau jei gyvūnas neramus arba nemėgsta tamsos, diena gali būti geresnis pasirinkimas. Mes patariame atsižvelgti į konkretų gyvūną. Vienas klientas prašė vežti tik dieną, nes jo katei buvo regėjimo problemų ir ji labiau nerimavo tamsoje. Kitas prašė vežti naktį, nes šuo ramiau miegodavo. Abu variantai veikia.

10. Koks transportas naudojamas gyvūnų pervežimui?

Naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus. Jie turi ventiliaciją, temperatūros kontrolę, minkštą pakabą (kad būtų mažiau kratymo), ir atskiras vietas kiekvienam gyvūnui. Nėra taip, kad visi gyvūnai sumetami į vieną krūvą – kiekvienas turi savo erdvę. Narvai tvirtinami, kad nejudėtų staigiai stabdant. Žiemą šildymas veikia, vasarą – kondicionierius. Vieną kartą teko vežti labai didelį vokiečių aviganį – jam reikėjo specialaus, didesnio narvo. Užsakėme iš anksto, viskas pavyko. Transportas turi būti pritaikytas gyvūnui, ne atvirkščiai.

Gyvūno paruošimas – ką žinoti prieš kelionę

11. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirma – nešerti likus 4–6 valandoms iki kelionės. Skamba žiauriai, bet tai sumažina vėmimo tikimybę. Vanduo turi būti prieinamas visada. Antra – pratinti prie narvo. Jei gyvūnas niekada nebuvo narve, kelionė bus stresas. Geriausia pradėti pratinti bent savaitę prieš – įdėti skanėstų, leisti užeiti savanoriškai. Trečia – pasiimti pažįstamą daiktą. Senas megztinis su šeimininko kvapu, mėgstamas žaislas. Tai skamba kaip smulkmena, bet gyvūnams tai labai svarbu. Ir dar – jei gyvūnas vartoja vaistus, būtinai praneškite iš anksto.

12. Ar reikia raminamųjų vaistų prieš kelionę?

Paprastai nerekomenduojame. Raminamieji gali sukelti šalutinį poveikį – mieguistumą, pykinimą, kartais net priešingą efektą (gyvūnas tampa dar nervingesnis). Veterinarai dažniausiai pataria jų nenaudoti, nebent gyvūnas turi rimtą nerimo sutrikimą. Yra alternatyvų – feromonų apykaklės, natūralūs papildai su triptofanu ar melisa. Vieną kartą klientas davė šuniui raminamųjų be mūsų žinios – šuo buvo toks apsnūdęs, kad vos atsigavo po kelionės. Nuo to laiko visada prašome – jei duodate ką nors gyvūnui, praneškite mums.

13. Koks narvas tinkamas pervežimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus, net jei vežama ne lėktuvu. Tai reiškia, kad gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti patogiai. Medžiaginiai transporteriai tinka trumpoms kelionėms, bet ilgai kelionei rekomenduojame plastikinį narvą su metalinėmis grotelėmis – jis stabilesnis. Dugnas turi būti ne slidus, geriausia su kilimėliu arba rankšluosčiu. Vieną kartą atvežė šunį kartoninėje dėžėje – taip, rimtai. Žinoma, to nepriėmėme. Narvas yra gyvūno namai kelioms valandoms, jis turi būti saugus.

14. Ką daryti, jei gyvūnas serga ar turi sveikatos problemų?

Visada praneškite iš anksto. Jei gyvūnas turi chronišką ligą, vartoja vaistus arba yra po operacijos – mes turime tai žinoti. Kartais rekomenduojame atidėti kelionę, jei gyvūnas neseniai sirgo arba yra po veterinarinės procedūros. Vieną kartą vežėme katę, kuri buvo prieš savaitę sterilizuota – viskas praėjo gerai, bet važiavome atsargiau, dažniau sustojome. Jei gyvūnas karščiuoja, viduriuoja arba vemia prieš kelionę – geriau nevežti. Sveikata svarbiau nei bet koks grafikas. Galima visada perkelti datą.

15. Ar galima vežti gyvūną, kuris nėra skiepytas?

Ne. Pasiutligės skiepas yra privalomas, be išimčių. Be to, rekomenduojame turėti ir kitus standartinius skiepus – šunims nuo maro, parvoviruso, katėms nuo panleukopenijos. Ne dėl mūsų reikalavimų, bet dėl pačio gyvūno saugumo. Kelionė – stresas, imuninė sistema dirba sunkiau, ir neskiepytas gyvūnas yra pažeidžiamesnis. Be to, kertant sieną gali būti patikrinimas – jei nėra pasiutligės skiepo įrašo, gyvūną gali sulaikyti karantinui. Tai reiškia savaites atskirai nuo šeimininko. Tikrai neverta rizikuoti.

Kainos ir apmokėjimas – kiek kainuoja pervežimas

16. Kiek kainuoja naminių gyvūnų pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, ar šeimininkas keliauja kartu, ar ne. Mažam gyvūnui (katei, mažam šuniui) kaina paprastai prasideda nuo tam tikros sumos, didesniems šunims – brangiau, nes reikia daugiau vietos. Jei vežamas tik gyvūnas be šeimininko, kaina skaičiuojama individualiai. Mes visada pateikiame kainą iš anksto, jokių paslėptų mokesčių. Kartais žmonės klausia, ar galima derėtis – na, kaina nėra akmenyje iškalta, bet ji pagrįsta realiomis sąnaudomis: kuras, kelių mokesčiai, laikas.

17. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikėtų žinoti?

Bandoma to išvengti, bet kartais papildomų išlaidų atsiranda. Pavyzdžiui, jei gyvūnui reikia specialaus didesnio narvo, kurio neturime – reikia jį išnuomoti arba nupirkti. Tai kainuoja papildomai. Taip pat jei maršrutas keičiasi dėl kliento prašymo – pavyzdžiui, reikia užsukti į kitą miestą pakeliui – tai gali padidinti kainą. Vieną kartą klientas paprašė sustoti Roterdame, tada Hagoje, tada dar Eindhovene – tai jau ne tiesioginis maršrutas, ir kaina atitinkamai kitokia. Bet viskas aptariama iš anksto, jokių staigmenų.

18. Kaip galima apmokėti už pervežimą?

Bankiniu pavedimu, grynaisiais arba pavedimu per mokėjimo sistemas. Dažniausiai prašome avanso – dalį sumos prieš kelionę, likusią – pristačius gyvūną. Tai standartinė praktika, abiem pusėms saugiau. Jei kas nors prašo visos sumos iš anksto be jokios sutarties – tai jau raudona vėliava. Mes turime sutartį, joje viskas surašyta: maršrutas, kaina, datos, atsakomybės. Vieną kartą žmogus norėjo mokėti tik grynais, be jokių dokumentų – atsisakėme. Skaidrumas svarbu.

19. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą?

Taip, žinoma. Mes išrašome sąskaitą faktūrą kiekvienam klientui. Jei reikia sąskaitos įmonės vardu – prašom, tik reikia įmonės rekvizitų. Kai kurie žmonės pervežimą apmoka per darbovietę – pavyzdžiui, jei komandiruotė ir darbdavys kompensuoja transporto išlaidas. Tada sąskaita faktūra būtina. Mes visada išrašome tą pačią dieną arba kitą dieną po paslaugos suteikimo. Jokių problemų.

Saugumas – kas nutinka, jei kas nors negerai

20. Kas atsitinka, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmas dalykas – sustojame ir įvertiname situaciją. Jei reikia, vežame pas artimiausią veterinarijos gydytoją. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, bet tai nėra pakaitalas veterinarinei pagalbai. Šeimininkas informuojamas iš karto. Būna, kad gyvūnas tiesiog susibraižo nagą arba lengvai susižeidžia lipdamas į narvą – tai smulkmenos. Bet jei rimčiau – pavyzdžiui, gyvūnas išsigąsta ir bando ištrūkti iš narvo – tada veikiame greitai. Mūsų vairuotojai turi patirties su gyvūnais, tai ne pirmoji diena.

21. Ar gyvūnas yra draustas pervežimo metu?

Taip, mes turime draudimą, kuris apima gyvūnus pervežimo metu. Bet tai nereiškia, kad galima elgtis neatsakingai. Draudimas apima nenumatytus atvejus – avariją, staigų gyvūno susirgimą dėl kelionės sąlygų. Jis neapima atvejų, kai gyvūnas jau sirgo prieš kelionę arba šeimininkas nuslėpė sveikatos problemas. Todėl visada prašome sąžiningumo. Vieną kartą paaiškėjo, kad šuo turėjo širdies problemų, apie kurias nebuvo pranešta – laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka.

22. Kaip užtikrinama, kad gyvūnas nenukentės dėl temperatūros?

Mūsų transportas turi temperatūros kontrolę – tiek šildymą, tiek vėsinimą. Vasarą palaikome apie 20–22 laipsnius, žiemą – apie 18–20. Karščiausiomis dienomis stengiamės važiuoti anksti ryte arba vakare, kad būtų vėsiau. Yra buvę, kad birželio mėnesį termometras rodė 35 laipsnius – tada išvykome 4 valandą ryto. Gyvūnai jautriau nei žmonės reaguoja į karštį, ypač trumpasnukiai veislės – buldogai, mopsai. Jiems karštis pavojingas. Todėl vasarą būname ypač atsargūs.

23. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga sustojimo metu?

Tai košmaras, kurio bijo kiekvienas. Bet yra protokolas. Pirmiausia – ne panikuoti. Antra – gyvūnas visada vedamas su pavadėliu, net jei jis „niekada nebėga". Trečia – mikročipas yra pagrindinis saugiklis. Jei gyvūnas pabėgtų, mikročipas leistų jį identifikuoti. Bet taip nutiko tik kartą per visą mūsų veiklos laiką – šuo iššoko iš automobilio degalinėje, bet po penkių minučių sugrįžo, nes suprato, kad niekur kitur nėra jo dubenėlio. Dabar visada uždarome duris prieš atidarant narvą.

Specialūs atvejai – ne viskas paprasta

24. Ar vežate egzotinius gyvūnus – roplius, paukščius, graužikus?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Ropliams reikia specialių transportavimo sąlygų – temperatūra turi būti stabili, negali būti skersvėjo. Paukščiams reikia tinkamo narvo, kad nesusižeistų plunksnų. Graužikai – paprastesni, bet jiems reikia pakratų ir vandens buteliuko. Vieną kartą vežėme chameleoną iš Amsterdamo – tai buvo įdomi patirtis. Reikėjo palaikyti tam tikrą drėgmės lygį, todėl naudojome drėgną rankšluostį narve. Egzotiniams gyvūnams visada prašome papildomos informacijos iš šeimininko – ką jis valdo, ko reikia, kas gąsdina.

25. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, ir tai netgi dažnas atvejis. Žmonės kartais turi du šunis arba šunį ir katę. Kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą vietą – jie nėra sukišami į vieną narvą. Išimtis – jei du gyvūnai yra įpratę būti kartu ir šeimininkas prašo juos vežti drauge. Bet net ir tada kiekvienas turi turėti pakankamai vietos. Vieną kartą vežėme tris kates iš vienos šeimos – jos buvo pripratusios viena prie kitos, tad viskas praėjo sklandžiai. Bet penkių kačių vienoje dėžėje – ne, to nedarysime.

26. Ką daryti, jei gyvūnas labai agresyvus arba bijo žmonių?

Tai sudėtingiausias atvejis. Pirmiausia – reikia žinoti iš anksto. Jei šuo kandžiojasi arba katė draskosi, mes turime pasiruošti. Kartais rekomenduojame suvaržymo priemones – nežalojančias, bet saugias. Kitais atvejais – tiesiog duodame gyvūnui erdvės ir laiko. Vieną kartą vežėme šunį iš prieglaudos – jis buvo labai bailus, bijojo visko. Važiavome lėtai, kalbėjome ramiai, nedavėme jam priežasties bijoti dar labiau. Po kelių valandų jis pradėjo uostinėti ir net atsigulė. Tokie momentai – tai, dėl ko verta dirbti.

Naminių gyvūnų pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir patirties. Mes vežame kiekvieną dieną, tad laiko prasme visada galime rasti tinkamą variantą. Svarbiausia – pradėti ruoštis laiku, turėti tvarkingus dokumentus ir pasitikėti procesu. Gyvūnas yra šeimos narys, ir mes tai suprantame. Kiekvienas pervežimas mums – ne tik maršrutas, bet ir atsakomybė.