Lietuva Roterdamas su mašina: ką reikia žinoti prieš kelionę?

Kasmet tūkstančiai lietuvių leidžiasi į kelią iš Lietuvos iki pat Roterdamo uosto. Tai tolimas, bet populiarius maršrutas – tiek dėl verslo, tiek dėl asmeninių priežasčių. Daug kas galvoja, kad važiuoti savo mašina yra pigiausias variantas, bet ar tikrai? Prieš metus su draugu vežėme seną Audi, viskas sklandžiai, bet Lenkijos autostradoje pasimaišė eismo įvykis, ir praradome pusdienį. Tatai nebuvo didelė katastrofa, bet supratome, kad kelyje visko gali nutikti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kelionė būtų kuo aiškesnė.

Marsrutas – mašina iš Lietuvos į Roterdamą

1. Koks yra pats trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Roterdamą?

Trumpiausias kelias veda per Lenkiją, Vokietiją ir galiausiai Olandiją. Skaičiuojant nuo Vilniaus, tai yra maždaug 1600 kilometrų. Vairuojant be didelių sustojimų, užtruktų apie 16-17 valandų. Bet realiai, ypač jei vežate krovinį ar važiuojate pirmą kartą, reikia planuoti dvi dienas. Pernai klientas iš Klaipėdos bandė įveikti atstumą per vieną dieną, bet ties Vokietijos siena pavargo ir teko nakvoti mašinoje. Ne pats patogiausias variantas. Geriau suskirstyti į du etapus – pavyzdžiui, pirmą dieną iki Varšuvos, antrą dieną iki Roterdamo. Taip ir saugiau, ir mažiau streso.

2. Ar reikalingos vizos ar specialūs dokumentai važiuojant automobiliu?

Ne, Lietuvos piliečiams vizos nereikia, nes Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Šengeno zonoje. Užtenka paso arba asmens tapatybės kortelės. Tačiau dokumentai dėl mašinos – kita istorija. Privalote turėti techninės apžiūros pažymėjimą, draudimą (žaliąją kortelę) ir vairuotojo pažymėjimą. Yra buvę atvejų, kai klientas pamiršo atnaujinti draudimą, ir Vokietijos policija sustabdė. Užtruko, kol viską aiškinosi. Rekomenduoju prieš kelionę viską pasitikrinti dukart. Ir dar mažas patarimas – pasidarykite dokumentų kopijas telefone, tai pagreitins bet kokį procesą.

3. Kiek kuro reikia tokiai kelionei ir kiek tai kainuoja?

Vidutinės klasės automobiliui, kuris sunaudoja 7 litrus šimtui kilometrų, reikės apie 112 litrų benzino ar dyzelino. Skaičiuojant vidutinę 1.7 euro už litrą kainą bendrai Europoje, kelionės kuro kaina bus maždaug 190 eurų. Bet tai tik apytiksliai skaičiai. Kuro kainos Lenkijoje paprastai yra žemesnės nei Vokietijoje ar Olandijoje, todėl protinga pilnai užsipilti bako prieš įvažiuojant į Vokietiją. Be to, jei turite dyzelinį automobilį, kuro sąnaudos gali būti kiek mažesnės. Vienas vairuotojas, su kuriuo bendrauju, sako, kad jo senas Mercedes suvartoja tik 6 litrus, bet jis važiuoja labai ekonomiškai. Asmeniškai aš visada pridedu 10-15 procentų rezervą prie apskaičiuotos sumos, nes kelyje visko nutinka – gali tekti daryti lankstą arba stovėti kamščiuose.

4. Kokia greičio riba ir baudos už viršijimą?

Greičio ribos skiriasi šalyse. Lenkijoje autostradose leidžiama 140 km/h, Vokietijoje daug kur nėra ribos, bet rekomenduojama 130 km/h, o Olandijoje – dažniausiai 100 arba 130 km/h. Baudos yra rimtas dalykas. Olandijoje net nedidelis viršijimas gali kainuoti kelis šimtus eurų. Prisimenu situaciją, kai vienas pažįstamas, skubėdamas pasiekti Roterdamą prieš uostą užsidaro, prarado teisę vairuoti Olandijoje trims mėnesiams. Nebuvo linksma. Be to, Vokietijoje, nors greitis neribojamas, jei sukelsite avariją dėl per didelio greičio, draudimas gali atsisakyti kompensuoti. Todėl svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir jų laikytis.

5. Ar saugu sustoti nakvoti pakelės viešbučiuose ar stovėjimo aikštelėse?

Saugumas priklauso nuo vietos. Rekomenduoju rinktis didesnes, gerai apšviestas degalinių stovėjimo aikšteles arba tinklų, kaip Shell ar BP, aikšteles. Lenkijoje yra keletas gerų motelio tinklų šalia autostradų. Vieną kartą, kai važiavome su perpildyta mašina, sustojome mažoje aikštelėje prie miško, ir nieko blogo neįvyko, bet kolega pasakojo, kad kitą naktį jo vilkikas buvo apiplėštas prie tos pačios vietos. Taigi, geriau nerizikuoti. Daugelis vairuotojų naudojasi programėlėmis, kurios rodo saugias stovėjimo vietas. Ir dar – niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje salone. Tai taisyklė Nr. 1.

Kelyje – praktiniai patarimai vairuotojams

6. Kaip elgtis, jei mašina sugenda užsienyje?

Pirmiausia, nepanikuokite. Jei turite kasko draudimą, dažnai jis apima ir pagalbą kelyje užsienyje. Išsikvieskite pagalbą per draudimo bendrovės liniją. Jei draudimo nėra, reikia patiems ieškoti pagalbos. Geriausia naudotis vietinėmis paieškos sistemomis arba paklausti artimiausioje degalinėje. Viena lietuvė, kurios automobilis užgeso ties Belgijos siena, pasakojo, kad vietiniai mechanikai dirbo lėtai, bet kokybiškai, o kaina buvo prieinama. Blogiausia, ką galima padaryti – bandyti patiems remontuoti, jei neturite patirties. Tada gali pablogėti. Svarbu turėti bent minimalų įrankių rinkinį ir žinoti, kaip pakeisti ratą. O jei situacija rimtesnė, kartais greičiau ir pigiau yra iškviesti traliuką iki artimiausio serviso.

7. Ką daryti, jei pasiklydote?

Šiais laikais pasiklysti gana sunku, ypač jei turite navigaciją. Bet kartais dėl prasto interneto ryšio ar pasenusių žemėlapių gali kilti problemų. Atsarginis variantas – popierinis žemėlapis. Senamadiška, bet patikima. Vienas mano pažįstamas, kuris veža mašinas reguliariai, visada spausdina maršrutą iš Google Maps prieš kelionę. Ir jis ne be reikalo taip daro – kartą Olandijoje navigacija jį nukreipė į pėsčiųjų zoną. Reikėjo gerokai apvažiuoti. Jei pasiklydote, geriausia sustoti saugioje vietoje, ramiai peržiūrėti žemėlapį arba paklausti vietinių. Olandai dažniausiai gerai kalba angliškai, tad bendravimas neturėtų būti problema.

8. Ar reikia mokėti kelių mokesčius?

Taip, kai kuriose šalyse reikia. Lenkijoje yra mokami autostradų ruožai, Vokietijoje nuo 2023 metų planuojamas mokestis sunkvežimiams, bet lengviesiems kol kas nemokamas. Olandijoje kelių mokesčių nėra, bet yra vadinamas „kilometro mokestis“ transportui, viršijančiam 3.5 tonas. Jei vežate standartinį automobilį, jums jo mokėti nereikia. Tačiau, jei vairuojate didelį autobusą ar furgoną, reikės pasidomėti. Vienas klientas pamiršo, kad jo furgonas sveria daugiau nei 3.5 tonos, ir gavo baudą ties Belgijos siena. Nemalonu. Rekomenduoju naudotis programėlėmis arba svetainėmis, kurios skaičiuoja maršruto kelių mokesčius.

9. Ką daryti, jei susidūriete su eismo įvykiu?

Pirmiausia – užtikrinti saugumą. Įjunkite avarinius signalus, užsidėkite liemenę, pastatykite avarinį trikampį. Jei yra nukentėjusiųjų, iškvieskite greitąją pagalbą (112 veikia visoje ES). Tada reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei turite europietišką formą, ji yra standartinė visose šalyse. Svarbu nufotografuoti avarijos vietą, transporto priemones ir dokumentus. Vienas mano kolega papasakojo, kad Vokietijoje jis nežinojo, kaip užpildyti formą vokiškai, bet kitas vairuotojas padėjo. Jei kaltininkas pabėga, reikia kviesti policiją. Nelabai linksma patirtis, bet svarbu išlikti ramiems. Ir dar – visada turėkite draudimo bendrovės numerį telefone, kad galėtumėte iškarto pranešti.

Praktiniai niuansai – kas neretai užmirštama

10. Kaip pasiruošti ilgai kelionei fiziškai?

Ilga kelionė reikalauja ne tik automobilio parengimo, bet ir vairuotojo. Prieš kelionę gerai išsimiegokite. Kelyje darykite reguliarias pertraukas – bent kas dvi valandos. Mano draugas, kuris dažnai važinėja maršrutu Lietuva–Olandija, taisyklė yra tokia: po 2 valandų vairavimo – 15 minučių pertrauka. Jis sako, kad tai padeda išlaikyti dėmesį. Be to, pasiimkite pakankamai vandens ir užkandžių. Bet ne per daug sunkaus maisto – tai gali sukelti mieguistumą. Dar vienas dalykas – patogi apranga. Niekas neverčia vilkėti kostiumo. Ir galiausiai, jei jaučiatės pavargę, sustokite. Geriau vėluoti kelias valandas, nei rizikuoti. Tai skamba banaliai, bet tikrai veikia.

11. Ką daryti, jei automobilyje vežate vertingus daiktus?

Vertybes reikia saugoti. Jei vežate kažką brangaus – kompiuterį, instrumentus, meno kūrinius – geriau juos laikyti bagažinėje, o ne ant sėdynių. Vienas menininkas vežėsi paveikslą iš Lietuvos į galeriją Roterdame, ir jam patarė naudoti specialią dėžę su amortizacija. Jis taip ir padarė, bet vis tiek bijojo, kad kas nors gali pavogti. Tiesa, vagysčių rizika yra didesnė, kai paliekate daiktus matomose vietose. Todėl net trumpam sustojus, vertingus daiktus geriau paslėpti. O jei vežate labai brangų krovinį, verta pagalvoti apie draudimą. Tai nėra pigu, bet gali apsaugoti nuo didelių nuostolių.

12. Kaip susitvarkyti su laiko skirtumais?

Lietuva ir Olandija yra toje pačioje laiko zonoje, taigi laiko skirtumo nėra. Bet jei važiuojate per kitas šalis, kurios gali būti kitose juostose, reikia atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, jei keliaujate iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, ten laikas atsilieka viena valanda. Tai gali painioti, jei reikia suspėti į keltą ar susitikimą. Vienas klientas nepamiršo pakeisti laikrodžio, kai įvažiavo į Olandiją, nes manė, kad viskas tas pats. Pasirodo, jis važiavo per Švediją, kur laikas kitas. Mažas dalykas, bet gali sukelti stresą. Rekomenduoju telefone automatiškai nustatyti laiko juostų keitimą.

Kelionės pabaiga – pasiekus Roterdamą

13. Kur saugiai palikti automobilį Roterdame?

Roterdame yra daugybė saugių stovėjimo aikštelių, ypač šalia uosto ir pagrindinių traukinių stočių. Kainos svyruoja nuo 10 iki 30 eurų per dieną, priklausomai nuo vietos. Vienas mano pažįstamas, kuris dažnai lankosi Roterdame, sako, kad geriausia naudotis „Park & Ride“ sistemomis – palieki automobilį toliau nuo centro ir važiuoji viešuoju transportu. Taip pigiau ir mažiau streso. Jei planuojate ilgesnį laiką, verta ieškoti ilgalaikio stovėjimo nuomos. Yra buvę atvejų, kai žmonės palikdavo automobilius gatvėje ir gaudavo baudas už neteisingą stovėjimą. Nemalonu. Todėl geriau patikrinti ženklus arba naudotis programėlėmis, kurios rodo leistinas vietas.

14. Kaip grįžti atgal į Lietuvą? Ar yra alternatyvų automobiliui?

Grįžti galima tais pačiais keliais, bet yra ir kitų variantų. Vienas populiarių – naudotis keltais iš Roterdamo ar netoliese esančių uostų. Galima plaukti į Jungtinę Karalystę arba net į Skandinaviją, o iš ten jau kitomis transporto priemonėmis grįžti namo. Tai gali būti įdomu, bet brangu. Kitas variantas – traukiniu. Geležinkelio tinklas Europoje puikus, bet vežti automobilį traukiniu yra sudėtinga. Dažniausiai žmonės tiesiog važiuoja atgal ta pačia maršrutu. Vienas vairuotojas, kuris veža mašinas komerciškai, sako, kad grįžimas visada atrodo trumpesnis – gal dėl to, kad žinai, kas tavęs laukia. Bet rekomenduoju grįžimui taip pat skirti pakankamai laiko ir neskubėti.

15. Kokių dokumentų reikia norint įvažiuoti į Olandiją su automobiliu?

Svarbiausi dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas ir draudimas. Jei automobilis nuomojamas, reikia nuomos sutarties. Olandija taip pat reikalauja, kad automobilyje būtų avarinio sustojimo ženklas ir šviesą atspindinti liemenė. Tai nėra pasirinkimas – tai privaloma. Vienas lietuvis buvo sustabdytas patikrinimui ties siena, ir jam trūko liemenės, todėl gavo įspėjimą. Nėra bauda, bet nemalonu. Be to, jei vežate priekabą, reikia atskirų dokumentų. Patarčiau viską susidėti į vieną aplanką, kad būtų patogu parodyti. Ir dar – pasidarykite dokumentų vertimus, jei jie ne anglų kalba. Tai nėra privaloma, bet kartais gelbsti.

Papildomi klausimai – ką dar verta žinoti

16. Ar galima važiuoti per Olandiją su žieminių padangų reikalavimais?

Olandijoje nėra privalomo žieminių padangų reikalavimo, bet yra rekomendacijos. Jei važiuojate žiemą, gerai turėti tinkamas padangas, ypač jei prognozuojamas sniegas ar ledas. Vienas mano kolega važiavo sausio mėnesį su vasarinėmis padangomis, ir jam pasisekė – nebuvo slidu. Bet kitas draugas, kuris važiavo tą pačią savaitę, pateko į pūgą ir vos nenuvažiavo nuo kelio. Taigi, geriau pasiruošti nei rizikuoti. Be to, jei važiuojate per Vokietiją, ten žieminės padangos yra privalomos esant žiemos sąlygoms. Ši taisyklė dažnai painiojama. Patariama tiesiog turėti universalias ar žiemines padangas, jei keliaujate šaltuoju metų laiku.

17. Ką daryti, jei automobilis turi gedimų po ilgo važiavimo?

Ilgas važiavimas gali išryškinti paslėptus defektus. Pavyzdžiui, variklis gali perkaisti arba stabdžiai gali pradėti cypsėti. Jei taip nutinka, geriausia sustoti ir patikrinti. Vienas vairuotojas pasakojo, kad po 10 valandų kelionės jo automobilis pradėjo keistai vibruoti. Pasirodo, buvo pradurtas ratas, bet lėtai, todėl jis to iš karto nepastebėjo. Todėl rekomenduoju kas porą valandų išlipti ir apžiūrėti automobilį – patikrinti padangas, pažiūrėti, ar nėra nuotėkių. Jei gedimas rimtesnis, geriau nebandyti toliau važiuoti, o kviesti pagalbą. Kartais maža problema gali tapti dideliu pavojumi kelyje.

18. Kaip suplanuoti kelionę su augintiniu?

Keliauti su augintiniu yra sudėtingiau, bet įmanoma. Pirmiausia, reikia pasirūpinti dokumentais – augintinis turi turėti pasą, mikroschemą ir būti vakcinuotas nuo pasiutligės. Be to, kai kuriose šalyse reikalaujama kraujo tyrimo. Vienas šeimininkas vežė savo šunį iš Vilniaus į Roterdamą, ir jam prireikė trijų mėnesių pasiruošti dokumentams. Kelyje svarbu daryti dažnesnes pertraukas, kad augintinis galėtų išsivaikščioti ir atsigerti vandens. Olandijoje yra viešbučių, kurie priima gyvūnus, bet ne visi. Todėl reikia rezervuoti iš anksto. Ir dar – karštomis dienomis niekada nepalikite augintinio automobilyje vieno. Tai gali būti mirtina.

19. Ar yra specialūs reikalavimai vežant mašiną su priekaba?

Taip, yra. Priekaba turi būti tinkamai registruota, turėti draudimą ir techninės apžiūros pažymėjimą. Be to, bendras automobilio ir priekabos ilgis negali viršyti tam tikrų ribų – dažniausiai 18 metrų. Svarbu patikrinti, ar priekaba tinkamai prijungta, ar veikia visi žibintai. Vienas vairuotojas pamiršo patikrinti priekabos stabdžius, ir Vokietijos policija jam skyrė baudą už nesaugų ekipažą. Nemalonu, bet pamoka. Be to, važiuojant su priekaba reikia būti atsargesniam, ypač sukant arba stabdant. Mano patarimas – prieš kelionę padaryti bandomąjį važiavimą su priekaba, kad priprastumėte prie valdymo.

20. Kaip rasti geriausią degalinių tinklą Europoje?

Degalinių tinklai skiriasi kainomis ir kokybe. Vokietijoje populiarios yra Aral, Shell, BP. Lenkijoje – Orlen, BP, Shell. Olandijoje – Shell, Esso, BP. Paprastai didieji tinklai siūlo geresnę kuro kokybę, bet kainos gali būti aukštesnės. Vienas vairuotojas man sakė, kad jis visada ieško degalinių, kurios siūlo nuolaidas lojalumo kortelėms. Jis turi vieningą kortelę, kuri galioja keliose šalyse, ir jam tai leidžia sutaupyti. Be to, programėlės kaip „Waze“ ar „GasBuddy“ rodo degalines su mažiausiomis kainomis maršrute. Verta pasidomėti prieš kelionę. O dar – nepamirškite, kad dyzelinas ir benzinas gali skirtis ne tik kaina, bet ir oktaniniu skaičiumi, todėl įpilkite tinkamą savo automobiliui.

21. Ką daryti, jei prarandate dokumentus kelyje?

Prarasti dokumentus yra nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga. Pirmiausia, reikia kreiptis į policiją ir užregistruoti praradimą ar vagystę. Tada reikia susisiekti su Lietuvos ambasada ar konsulatu artimiausioje šalyje. Jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui. Vienas lietuvis prarado pasą Vokietijoje, ir jam reikėjo vykti į Frankfurtą prie Maino, kur yra konsulatas. Tai užtruko dvi dienas. Be to, jei prarandate vairuotojo pažymėjimą, galite gauti laikiną leidimą vairuoti iš vietinės policijos. Svarbiausia – nepanikuoti. Ir dar – visada turėkite dokumentų kopijas debesyje arba el. pašte. Tai labai padeda.

Išvados – pasiruošimas yra raktas

Kelionė iš Lietuvos į Roterdamą automobiliu yra nuotykis, kuris reikalauja pasiruošimo. Tai ne tik atstumo įveikimas, bet ir dokumentų tvarkymas, saugumo užtikrinimas, lankstumas kelyje. Svarbu prisiminti, kad kelyje visko gali nutikti – nuo gedimų iki pasiklydimo – bet tinkamas planavimas sumažina riziką. Jei vežate ką nors vertingo arba keliaujate su augintiniu, pasiruoškite iš anksto. Olandija yra patraukli šalis, bet jos kelių taisyklės griežtos. Galiausiai, svarbiausia yra saugumas – tiek jūsų, tiek kitų eismo dalyvių. Tad linkiu gero kelio ir sėkmingo pasiekimo Roterdamo!