Lietuva Olandija kelionė automobiliu

Kai pirmą kartą važiavau maršrutu Lietuva Olandija, nežinojau ko tikėtis. Tiesą sakant, net neplanavau, kad tai taps mano kasdienybe. Dabar jau praradau skaičių, kiek kartų įveikiau šį kelią. Apie 1600 kilometrų, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuoji. Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas – kiekvienas miestas turi savo specifiką. Žmonės dažnai klausia, ar verta patiems važiuoti, ar geriau samdyti pervežėjus. Atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, ką veži, kiek laiko turi ir kiek nori rizikuoti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis savo patirtimi. Ne teorija, o realūs dalykai, kuriuos mačiau kelyje.

Maršrutas – kelionė iš Lietuvos į Olandiją automobiliu

1. Koks trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Olandiją?

Trumpiausias kelias veda per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Olandiją. Iš Vilniaus iki Amsterdamo – maždaug 1580 kilometrų. Važiuojant per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį ir tada Osnabriuką į Olandiją. Tai klasikinis maršrutas, kurį naudoja dauguma vairuotojų. Problema ta, kad Lenkijoje keliai ne visada geri. Ypač atkarpa nuo Varšuvos iki Poznanės – ten remontai tęsiasi jau kokius trejus metus. Kartais atrodo, kad jie niekada nebaigs. Vokietijoje situacija geresnė, bet ten reikia žiūrėti greičio ribojimus. Autobahnas nėra visur neribotas, kaip daugelis galvoja. Aš asmeniškai rekomenduoju važiuoti per Klaipėdą, jei pradedi iš pajūrio – tada keltas į Kylį gali sutrumpinti kelią.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iš Lietuvos į Olandiją?

Realiai – 16-18 valandų, jei važiuoji be didelių sustojimų. Bet aš niekam nerekomenduoju taip daryti. Po 10 valandų vairavimo reakcija lėtėja, o tai kelyje pavojinga. Aš pats visada darau bent du ilgesnius sustojimus – vieną Lenkijoje, kitą Vokietijoje. Kartais nakvoju pusiaukelėje, ypač jei vežu krovinį ir neskubu. Su pernakvojimu kelionė trunka apie parą. Yra buvę, kad dėl eismo įvykio Vokietijoje užstrigau 4 valandas. Nieko nepadarysi, tokie dalykai nutinka. Planuojant kelionę, visada pridėkite 2-3 valandas rezervo. Geriau atvykti anksčiau nei nervintis dėl vėlavimo.

3. Ar reikia vizos ar specialių dokumentų važiuojant į Olandiją?

Jeigu esi Lietuvos pilietis – ne. Šengeno zona, laisvas judėjimas, užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Bet čia atsiranda niuansų. Jei veži automobilį pardavimui, reikia tranzito numerių arba išregistravimo dokumentų. Jei veži krovinį – važtaraštis būtinas. Vieną kartą važiavau be CMR važtaraščio, nes klientas sakė, kad „nieko tokio". Tai buvo klaida. Olandijoje sustabdė patikrinimas, ir teko aiškintis pusę valandos. Nuo to laiko visada tikrinu, ar visi dokumentai tvarkingi. Dar rekomenduoju turėti draudimo polisą, kuris galioja Olandijoje. Lietuviškas privalomasis draudimas galioja, bet geriau turėti žaliąją kortelę su savimi.

4. Kokie keliai geriausi važiuojant iš Lietuvos į Olandiją?

Vokietijoje – autobahnai, aišku. Lenkijoje situacija sudėtingesnė. A8 ir A2 autostrados gana neblogos, bet ne visos atkarpos baigtos. Tarp Lodzės ir Varšuvos yra ruožų, kur tenka važiuoti senais keliais. Olandijoje keliai puikūs – lygūs, gerai pažymėti, bet labai tankūs. Ypač aplink Amsterdamą ir Roterdamą. Ten spūstys gali pridėti valandą prie kelionės laiko. Aš asmeniškai vengiu važiuoti per Olandiją piko metu – ryte nuo 7 iki 9, vakare nuo 4 iki 6. Geriau atvažiuoti naktį arba vidury dienos. Be to, Olandijoje daug ratinių sankryžų ir žiedinių sankryžų, kurios gali painioti, jei pirmą kartą.

5. Ar galima sustoti pailsėti pakeliui į Olandiją?

Ne tik galima, bet ir būtina. Lenkijoje yra nemažai poilsio aikštelių, bet kokybė labai skiriasi. Prie pagrindinių autostradų – normalūs, su tualetais ir kavinėmis. Bet jei nusukti nuo maršruto, gali rasti tik laukus. Vokietijoje poilsio aikštelės geresnės, dažnai su dušais ir net miegamaisiais kambariais. Tai vadinama Autohof. Kainuoja, bet po ilgo važiavimo verta. Olandijoje sustojimai mažiau reikalingi, nes atstumai trumpesni. Bet jei pavargai – stok. Saugumas svarbiau nei laikas. Aš pats turiu taisyklę – kas 3 valandos bent 15 minučių pertrauka. Kartais tiesiog išlipu, pasivaikštau aplink mašiną, išgeriu kavos. Skamba paprastai, bet padeda.

Kaina – kelionės automobiliu išlaidos į Olandiją

6. Kiek kainuoja degalai važiuojant iš Lietuvos į Olandiją?

Priklauso nuo automobilio. Jei tavo mašina vidutiniškai naudoja 7 litrus šimtui kilometrų, tai 1600 kilometrų reikės apie 112 litrų. Dabar dyzelis Lietuvoje kainuoja apie 1,45 euro už litrą, Lenkijoje pigiau – apie 1,30, Vokietijoje brangiau – apie 1,65. Olandijoje – apie 1,85. Taigi protingiausia pilną baką pilti Lietuvoje, tada Lenkijoje, o Olandijoje tik tiek, kiek reikia. Bendrai degalams išleisi apie 160-180 eurų viena kryptimi. Jei važiuoji su benzinine mašina, bus brangiau. Ir dar vienas dalykas – Olandijoje degalinėse dažnai reikia mokėti kortele prieš pylimą. Grynais ne visur priima, kas gali būti netikėta.

7. Kiek kainuoja keliai ir mokesčiai važiuojant per Lenkiją ir Vokietiją?

Lenkijoje autostrados mokamos – elektroninė sistema e-TOLL. Reikia užsiregistruoti prieš kelionę arba pirkti bilietus degalinėse. Už 1600 kilometrų maršrutą per Lenkiją sumokėsi apie 30-40 eurų. Vokietijoje lengviesiems automobiliams keliai nemokami, bet sunkvežimiams – mokami. Olandijoje taip pat lengviesiems nemokamai. Taigi didžiausias mokesčių kiekis – Lenkijoje. Bet yra niuansas – jei pamirši sumokėti e-TOLL, bauda gali būti 500 zlotų. Man taip nutiko kartą, kai sistema neveikė ir aš tiesiog važiavau. Po mėnesio gavau laišką. Nuo to laiko visada patikrinu, ar sistema užfiksavo mano numerį. Technologijos kartais nuvilia.

8. Ar brangu nakvoti pakeliui į Olandiją?

Lenkijoje nakvynė gana pigi – nuo 20 iki 40 eurų už paprastą viešbutį arba motelį. Vokietijoje brangiau – 50-80 eurų už normalų kambarį. Yra pigesnių variantų, bet tada kokybė atitinkama. Aš kartais naudoju Booking.com, bet dažnai tiesiog važiuoju ir ieškau pakelės viešbučių. Tai rizikingiau, bet kartais pigiau. Ypač jei randi mažą šeimos viešbutuką, kurio nėra internete. Olandijoje nakvynė brangiausia – nuo 80 eurų. Amsterdamas – tai jau kosmosas, ten 100-150 eurų už paprastą kambarį. Jei taupai, geriau atvažiuoti į Olandiją ryte, be nakvynės. Arba ieškoti Airbnb už miesto.

9. Kokia bendra kelionės kaina iš Lietuvos į Olandiją?

Suskaičiuokime. Degalai – 170 eurų. Kelių mokesčiai – 35 eurai. Nakvynė – 50 eurų (jei viena). Maistas pakeliui – 30 eurų. Tai jau 285 eurai viena kryptimi. Pirmyn atgal – apie 570 eurų. Ir tai be jokių nenumatytų išlaidų. Pridėkime automobilio nusidėvėjimą – tai dar 50-100 eurų vertės. Taigi bendrai kelionė gali kainuoti 600-700 eurų. Dabar palyginkime su pervežimo paslauga – jei samdai vežėją, kuris jau važiuoja tuo maršrutu, gali sutaupyti. Ypač jei veži ne save, o automobilį. Tada pervežėjas padaro viską už tave. Bet apie tai vėliau.

10. Ar verta važiuoti savo automobiliu, ar geriau samdyti pervežėją?

Čia priklauso nuo situacijos. Jei važiuoji atostogauti ir nori turėti savo mašiną Olandijoje – važiuok pats. Bet jei perki automobilį Olandijoje ir nori jį parsigabenti į Lietuvą – geriau samdyti pervežėją. Kodėl? Pirma, nereikia vargti su tranzitiniais numeriais. Antra, nevažiuoji su nepažįstama mašina 1600 kilometrų. Trečia, pervežėjas turi draudimą, jei kas nutinka kelyje. Aš pats mačiau atvejį, kai žmogus nusipirko automobilį Olandijoje, važiavo pats, ir pusiaukelėje Lenkijoje sugedo variklis. Ką tada daryti? Išlaidos dvigubos. Pervežėjas tokiu atveju tiesiog užkrauna ant tralo ir veža toliau.

Saugumas – saugi kelionė iš Lietuvos į Olandiją

11. Kokie pavojai tyko kelyje iš Lietuvos į Olandiją?

Pagrinde – nuovargis. Tai numeris vienas. Po to – Lenkijos keliai, kur kartais eismas chaotiškas. Lenkų vairuotojai mėgsta lenkti pavojingose vietose, ypač sunkvežimius. Reikia būti labai atidžiam. Vokietijoje greitis didelis, ir jei nepratęs prie autobahno, gali išsigąsti, kai kas nors pralekia 200 km/h. Olandijoje – dviratininkai. Jų ten tūkstančiai, ir jie dažnai elgiasi taip, lyg keliai priklausytų jiems. Ypač miestuose. Dar vienas pavojus – vagystės poilsio aikštelėse. Lenkijoje ir Vokietijoje pasitaiko, kad vagia iš automobilių. Aš visada nieko nepalieku matomoje vietoje, net tuščio butelio. Skamba paranojiškai, bet geriau taip.

12. Ar saugu važiuoti naktį iš Lietuvos į Olandiją?

Naktį mažiau eismo, tai pliusas. Bet minusai irgi yra. Nuovargis stipresnis naktį, net jei manai, kad esi žvalus. Be to, Lenkijoje kai kurie keliai neapšviesti, ir staiga gali išbėgti elnias ar šernas. Man taip nutiko du kartus. Pirmą kartą spėjau sustoti, antrą kartą – vos vos. Vokietijoje naktį važiuoti geriau, keliai apšviesti ir geresnės kokybės. Olandijoje naktį ramu, bet navigacija kartais veda keistais keliais per kaimus. Aš rekomenduočiau važiuoti dieną, ypač jei nepažįsti maršruto. Naktinė kelionė tinka tik patyrusiems vairuotojams, kurie žino kelią.

13. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui į Olandiją?

Pirmas dalykas – turėti pagalbos kelyje draudimą. Lietuvoje jis gana pigus, apie 30-50 eurų metams. Jis galioja visoje Europoje. Jei sugenda – skambini numeriu, kuris nurodytas polise, ir jie atsiunčia pagalbą. Be draudimo – sunkiau. Lenkijoje gali ieškoti vietinio meistro, bet tai loterija. Vokietijoje ADAC (vokiškas automobilių klubas) gali padėti, bet brangu. Geriausia prevencija – prieš kelionę patikrinti automobilį. Tepalai, stabdžiai, padangos, aušinimo skystis. Paprasti dalykai, bet dažnai pamirštami. Aš prieš kiekvieną ilgą kelionę važiuoju pas meistrą, kad peržiūrėtų. Kainuoja 20-30 eurų, bet ramybė brangesnė.

14. Kaip elgtis, jei patenki į eismo įvykį Olandijoje?

Pirma – ramybė. Antra – užfiksuoti viską nuotraukomis. Trečia – užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Olandai dažniausiai turi savo blankus, bet geriau turėti savo. Ketvirta – išsikeisti duomenis su kitu vairuotoju. Jei nesutari dėl kaltės – kviesk policiją. Olandų policija gana draugiška, bet lėta. Gali tekti laukti valandą. Jei įvykis rimtesnis – būtinai kviesk policiją, net jei kitas vairuotojas siūlo „susitarti". Vieną kartą mano kolega susitarė, o paskui kitas vairuotojas pateikė pretenziją, kad jis kaltas. Be policijos protokolo – jokių įrodymų. Olandijoje dar svarbu – jei trukdai eismui, privalai patraukti automobilį nuo kelio, jei tai įmanoma.

15. Ar reikia žiemines padangas važiuojant į Olandiją?

Olandijoje žieminių padangų reikalavimo nėra. Bet Lenkijoje ir Vokietijoje – kitaip. Vokietijoje, jei yra žiemos sąlygos (sniegas, ledas), žieminės padangos privalomos. Jei važiuoji vasarą – nesvarbu. Bet jei spalį-lapkritį jau gali būti slidu. Aš visada keičiu padangas spalio pradžioje, nes Lenkijoje jau gali būti šalta. Be to, žieminės padangos geriau sukimba net ant šlapio asfalto, kai temperatūra žema. Olandijoje klimatas švelnus, bet lietingas. Ten svarbiau geros protektoriaus būklės padangos nei specifinis sezonas. Bet saugumo dėl – žiemines turėk.

Praktiniai patarimai – kelionė automobiliu į Olandiją

16. Ką pasiimti į kelionę automobiliu iš Lietuvos į Olandiją?

Be standartinių dalykų – dokumentai, pinigai, telefonas – dar rekomenduoju turėti: atsarginį telefono įkroviklį, gertuvę vandens, užkandžių, lengvą pledą (jei tenka miegoti mašinoje), žibintuvėlį, ir atsarginę navigaciją. Telefonas gali išsikrauti arba prarasti signalą. Aš visada turiu popierinį žemėlapį kaip atsarginį variantą. Skamba senamadiškai, bet kartą Vokietijoje telefonas nulūko, ir be to žemėlapio būčiau pasiklydęs. Dar rekomenduoju turėti grynųjų – Lenkijoje ir Olandijoje ne visur priima korteles. Ypač mažose degalinėse arba mokamuose keliuose. Ir dar – patogius drabužius. 16 valandų sėdint mašinoje džinsai gali tapti kankinimo įrankiu.

17. Kokia navigacija geriausia važiuojant į Olandiją?

Aš naudoju Waze – rodo eismą realiu laiku, policijos postus, avarijas. Bet ne visada tikslus mažuose keliuose. Google Maps patikimesnis maršruto planavimui, bet kartais veda keistais keliais. Ypač Olandijoje – ten gali nusiųsti per dviračių takus, kas atsitiko mano draugui. Jis važiavo navigacija ir atsidūrė dviračių take su savo furgonu. Olandai žiūrėjo kaip į beprotį. TomTom – olandų produktas, Olandijoje veikia puikiai, bet mokamas. Aš rekomenduočiau turėti dvi navigacijos programas ir palyginti maršrutus. Kartais viena rodo kelią per Vokietiją, kita – per kitą maršrutą. Palygini ir renkiesi.

18. Kaip dažnai reikia daryti pertraukas ilgoje kelionėje?

Oficialiai – kas 2 valandas. Realiai – kai jauti, kad pavargai. Aš turiu savo sistemą: kas 3 valandos – 20 minučių pertrauka. Išlipu, pasivaikštau, išgeriu kavos. Po 6 valandų – ilgesnė pertrauka, valandą ar dvi. Pietūs ar tiesiog sėdėjimas ne mašinoje. Po 10 valandų – nakvynė. Ši sistema veikia jau daug metų. Bet kiekvienas žmogus skirtingas. Vieni gali važiuoti 12 valandų be sustojimo, kiti po 4 valandų jau miega. Svarbiausia – neignoruoti nuovargio. Jei pradeda merktis akys – stok. Net jei „dar tik valanda iki tikslo". Ta valanda gali būti lemtinga. Aš mačiau avarijas dėl nuovargio, ir tai nėra gražu.

19. Ką daryti, jei pasiklysti Olandijoje?

Olandija nedidelė šalis, tad pasiklysti sunku. Bet jei taip nutiko – nestresuok. Sustok saugioje vietoje, įjunk navigaciją ir leisk jai rasti tavo poziciją. Jei telefonas neveikia – klausk vietinių. Olandai draugiški ir dauguma kalba angliškai. Net vyresni žmonės. Vieną kartą mano navigacija lūžo Roterdamo centre, ir aš paklausiau vyro dviračiu, kur yra autostrada. Jis ne tik paaiškino, bet ir palydėjo iki sankryžos. Olandai tokie. Dar vienas patarimas – Olandijoje daug ženklų su nuorodomis į pagrindinius miestus. Sek jais. Amsterdam, Rotterdam, Utrecht, Den Haag – šie pavadinimai nuves ten, kur reikia.

20. Ar galima vežti maistą iš Lietuvos į Olandiją?

Šengeno zonoje – taip, gali. Bet yra ribojimų mėsos ir pieno produktams, jei veži ne asmeniniam vartojimui. Asmeniniam – gali. Aš visada vežu lietuviško maisto: duonos, lašinių, sūrio. Olandijoje maistas brangus, ypač jei valgai restoranuose. Pigiau nusipirkti prekybos centre, bet lietuviškas skonis kitoks. Be to, ilgoje kelionėje gerai turėti pažįstamų užkandžių. Tik nepamiršk, kad vasarą maistas greitai genda. Jei veži mėsą – turėk šaltkrepšį. Aš vieną kartą vežiau šaltieną be šaldymo, ir po 10 valandų... geriau neklausti. Nuo to laiko visada su ledukais.

Įstatymai – teisiniai aspektai kelionėje į Olandiją

21. Kokie greičio ribojimai Olandijoje?

Olandijoje griežta. Miestuose – 50 km/h, užmiestyje – 80 km/h, autostradose – 100 km/h dieną ir 130 km/h nuo 19:00 iki 6:00. Taip, dieną tik 100. Tai daugelį stebina, ypač po Vokietijos, kur gali lėkti 200. Olandai rimtai žiūri į greitį – radarai visur, ir baudos nemažos. 10 km/h viršijimas – apie 50 eurų, 30 km/h – jau 300 eurų. Ir dar taškai, jei turi olandiškas teises. Be to, Olandijoje daug vidutinio greičio matuoklių – jie matuoja greitį tarp dviejų taškų. Negali pristabdyti prie kameros ir vėl spausti. Jie žino, kiek laiko užtrukai tarp taškų. Protinga sistema, bet erzinanti.

22. Kokie alkoholio ribojimai vairuotojams Olandijoje?

Leistina norma – 0,5 promilės. Kaip ir Lietuvoje. Bet Olandijoje yra papildomas apribojimas naujiems vairuotojams (turintiems teises mažiau nei 5 metus) – 0,2 promilės. Ir dar – Olandijoje policija gali bet kada sustabdyti ir patikrinti blaivumą. Tai daro dažnai, ypač savaitgaliais. Jei viršysi normą – bauda nuo 300 eurų, o jei daugiau nei 1,3 promilės – teismas. Olandai rimtai žiūri į girtą vairavimą. Aš asmeniškai negeriu visai prieš važiavimą. Net vieno alaus. Ne dėl baimės, o dėl atsakomybės. Kelyje reikia pilno budrumo, ypač svetimoje šalyje.

23. Ar reikia tarptautinių teisių važiuojant į Olandiją?

Europos Sąjungoje – ne. Lietuviškos teisės galioja. Bet jei turi tik seno pavyzdžio teises – popierinę knygelę – geriau pasidaryti tarptautines. Olandijoje gali prireikti, jei nuomoji automobilį arba jei policija prašo. Naujo pavyzdžio plastikinės teisės – viskas gerai. Aš visada rekomenduoju turėti teisių kopiją telefone. Jei prarandi originalą – bent jau turi nuotrauką. Nėra oficialus dokumentas, bet geriau nei nieko. Be to, jei planuoji ilgiau gyventi Olandijoje – gali tekti keisti teises į olandiškas. Bet tai jau kita tema.

24. Ką daryti, jei gauni baudą Olandijoje?

Mokėti. Rimtai. Olandai siunčia baudas į namus, net jei gyveni Lietuvoje. Jie turi prieigą prie Europos duomenų bazių. Jei nemokėsi – bauda didės, ir galiausiai gali turėti problemų, jei vėl atvažiuosi į Olandiją. Aš pažįstu žmogų, kuris gavo baudą už greičio viršijimą, pamiršo sumokėti, ir po metų, kai atvažiavo į Olandiją, jį sustabdė pasienyje. Nemalonu. Geriau mokėti iš karto. Olandijoje baudas galima mokėti internetu, dažnai su nuolaida, jei sumoki per 2 savaites. Ir dar – jei nesutinki su bauda, gali apskųsti. Bet tai sudėtingas procesas, reikia olandiškai kalbėti arba samdyti advokatą.

25. Kokie draudimai reikalingi važiuojant į Olandiją?

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – būtinas. Be jo negali važiuoti. Lietuviškas draudimas galioja, bet rekomenduoju turėti žaliąją kortelę. Ji patvirtina, kad draudimas galioja užsienyje. Kasko – neprivalomas, bet rekomenduojamas, ypač jei tavo automobilis vertingesnis. Kelionių draudimas – taip pat gera idėja. Jis padengia medicinines išlaidas, jei kas nutinka. Olandijoje sveikatos priežiūra brangi, net turint Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC). Asmeniškai aš visada turiu visus tris: privalomą, kasko ir kelionių. Kainuoja papildomai, bet ramybė svarbiau.

26. Kaip vežti automobilį iš Olandijos į Lietuvą be rizikos?

Geriausias būdas – samdyti profesionalų pervežėją. Jis turi specialų transportą, draudimą, ir patirtį. Pats važiuodamas rizikuoji: automobilis gali sugesti, gali patekti į avariją, gali turėti problemų su dokumentais. Pervežėjas viską sutvarko. Aš pats dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus, ir matau, kiek problemų kyla žmonėms, kurie bando viską daryti patys. Kartais sutaupo kelis eurus, bet praranda laiką ir nervus. O kartais praranda daugiau nei eurus. Automobilio pervežimas – tai ne tik transportas, tai visuma paslaugų: dokumentų tvarkymas, draudimas, logistika. Patikėk tai specialistams.

Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Olandiją – tai ne tik 1600 kilometrų. Tai pasiruošimas, planavimas, atsargumas. Jei važiuoji pirmą kartą – neskubėk, pasidomėk maršrutu, patikrink automobilį. Jei veži automobilį iš Olandijos – pagalvok, ar verta rizikuoti pačiam. Kartais protingiau mokėti už paslaugą ir būti ramiam. Svarbiausia – saugiai grįžti namo. Kelyje visko nutinka, bet tinkamas pasiruošimas sumažina riziką. Sėkmės kelyje.