Kelionė iš Lietuvos į Olandiją automobiliu

Kartais žmonės klausia – ar verta važiuoti į Olandiją pačiam, ar geriau samdyti pervežimą? Atsakymas priklauso nuo situacijos. Jei perkate automobilį ir norite jį iš karto patikrinti vietoje – važiuoti pačiam gali būti protinga. Bet reikia žinoti, kokia tai kelionė – apie 1600-1700 kilometrų, mažiausiai dvi dienos kelyje, su nakvyne. Ir tai viena kryptimi. Aš pats ne kartą važiavau tuo maršrutu, ir galiu pasakyti – tai nėra sunku, bet reikia pasiruošti. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti prieš leidžiantis į kelią.

Maršrutas – kelionė iš Lietuvos į Olandiją automobiliu

Koks trumpiausias kelias iš Lietuvos į Olandiją?

Trumpiausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, o tada į Olandiją. Tai maždaug 1600 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Olandijoje vykstate. Jei į Amsterdamą – šiek tiek daugiau, jei į Eindhoveną – mažiau. Google Maps rodo apie 15-16 valandų gryno vairavimo laiko, bet realiai – su sustojimais, pietumis, galbūt eismo spūstimis – tai dvi dienos. Aš asmeniškai rekomenduoju neskubėti ir padaryti nakvynę Vokietijoje. Pavargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas.

Ar galima nuvažiuoti per vieną dieną?

Teoriškai – taip, jei vairuojate dviese ir keičiatės. Bet tai labai varginanti kelionė. 1600 kilometrų – tai 16 valandų, jei viskas sklandžiai. O viskas retai būna sklandžiai – Lenkijoje dažnai remontuojami keliai, Vokietijoje spūstys prie didžiųjų miestų. Aš bandžiau važiuoti vienas per vieną dieną – išvažiavau 4 ryto, atvykau vidurnaktį. Buvau toks pavargęs, kad kitą dieną negalėjau normaliai mąstyti. Neverta. Geriau padaryti nakvynę, atsipūsti, o kitą dieną baigti kelionę žvaliai.

Kur geriausia daryti nakvynę pakeliui?

Dažniausiai nakvoju Vokietijoje – tai maždaug pusiaukelė. Geras variantas yra Berlynas arba aplinkiniai miestai – ten daug viešbučių ir motelių už prieinamą kainą. Jei važiuojate per Lenkiją – Varšuva ar Poznanė taip pat tinka. Svarbu neužsibūti ieškant nakvynės – geriau iš anksto užsisakyti. Booking.com arba Airbnb – abu veikia gerai. Kaina nakčiai – nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo to, ko norite. Aš paprastai imu paprastą viešbutį šalia greitkelio – nereikia prabangos, tik lovos ir dušo.

Kokia kelionės kaina viena kryptimi?

Paskaičiuokime. Degalai – maždaug 120-150 eurų, priklausomai nuo automobilio ir kuro kainų. Mokesčiai už kelius – Lenkijoje ir Vokietijoje kai kurie keliai mokami, bet dauguma greitkelių nemokami. Olandijoje keliai nemokami. Nakvynė – 30-80 eurų. Maistas pakeliui – 20-30 eurų. Iš viso – maždaug 200-280 eurų vienai krypčiai. Jei važiuojate dviese – išeina po 100-140 eurų. Bet jei važiuojate vien tam, kad parsivežtumėte automobilį, reikia skaičiuoti ir atgalinę kelionę – tai jau 400-560 eurų. Tada jau verta pagalvoti apie pervežimo paslaugą.

Ar Lenkijos keliai tikrai tokie blogi, kaip sako?

Nebe. Prieš dešimt metų – taip, buvo košmaras. Dabar Lenkija investavo daug pinigų į infrastruktūrą, ir dauguma pagrindinių kelių yra geros būklės. A1 autostrada nuo sienos iki Varšuvos – puiki. Toliau link Vokietijos taip gerai. Bet vis dar pasitaiko ruožų, kur remontuojama – ypač vasarą. Ir vienas dalykas – lenkų vairavimo kultūra kartais... specifinė. Reikia būti atidesniam. Bet apskritai – kelionė per Lenkiją nebėra toks iššūkis, kaip anksčiau. Aš jau nebesijaudinu, kai reikia ten važiuoti.

Pasiruošimas – ką reikia padaryti prieš kelionę

Ką patikrinti automobilyje prieš ilgą kelionę?

Visų pirma – padangos. Patikrinkite slėgį ir protektoro gylį. Ilgoje kelionėje prasta padanga gali sukelti rimtų problemų. Antra – alyva ir aušinimo skystis. Jei artėja keitimo laikas – geriau pakeisti prieš kelionę, ne po jos. Trečia – stabdžiai. 1600 kilometrų su prastais stabdžiais – ne juokas. Ketvirta – žibintai. Patikrinkite, ar visi veikia – Lenkijoje ir Vokietijoje už neveikiantį žibintą gali skirti baudą. Penkta – vaistinėlė, gesintuvas, avarinis ženklas. Tai privaloma daugumoje šalių. Skamba kaip daug, bet užtrunka pusvalandį.

Kokių dokumentų reikia kelionei?

Vairuotojo pažymėjimas – akivaizdu. Techninės apžiūros talonas – kad automobilis techniškai tvarkingas. Draudimas – privalomasis civilinės atsakomybės, galiojantis visose ES šalyse. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas iš savininko. Dar rekomenduoju turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą – nors ES viduje jis neprivalomas, bet kartais praverčia. Ir dar – žaliąją kortelę. Tai draudimo dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų draudimas galioja užsienyje. Paprastai ją duoda draudimo įmonė, bet jei neturite – paprašykite. Geriau turėti ir nereikėti nei reikėti ir neturėti.

Ar reikia pirkti kelionės draudimą?

Neprivaloma, bet rekomenduoju. Techninė pagalba kelyje užsienyje gali brangiai kainuoti. Jei sugenda automobilis Vokietijoje – evakuacija gali kainuoti kelis šimtus eurų. Yra draudimo bendrovių, kurios siūlo kelionės draudimą su technine pagalba už 20-30 eurų kelionei. Tai nedaug, o ramybė daug verta. Aš asmeniškai visada draudžiuosi – vieną kartą Lenkijoje pradūriau ratą, ir draudimas padengė viską, net pakaitinį automobilį vienai dienai. Be draudimo būčiau mokėjęs iš savo kišenės.

Ką pasiimti į kelionę?

Be dokumentų ir būtinų dalykų – dar keletas rekomendacijų. Vandens buteliukas – ilgoje kelionėje svarbu gerti. Užkandžiai – kad nereikėtų stoti kiekvienoje degalinėje. Telefonų kroviklis – akivaizdu. Grynųjų pinigų – Lenkijoje ir Vokietijoje daug kur galima mokėti kortele, bet ne visur. Žemėlapį arba GPS – nors telefonas veikia, bet kartais prarandamas ryšys. Šiltą megztinį – net vasarą, nes naktį gali atvėsti. Ir dar – kantrybės. Jos prireiks, ypač Lenkijos keliuose.

Kelių mokesčiai – ką reikia mokėti pakeliui

Ar Lenkijoje reikia mokėti už kelius?

Dalinai. A1, A2 ir A4 autostrados turi mokamus ruožus. Bet mokesčiai nedideli – už visą kelią per Lenkiją sumokėsite apie 20-30 eurų. Mokėti galima grynais arba kortele prie užtvarų. Yra ir elektroninė sistema – viNET, bet ji neprivaloma lengviesiems automobiliams. Svarbu – turėkite grynųjų, nes ne visuose mokamuose punktuose priima korteles. Aš asmeniškai visada turiu keletą zlotų atsargai. Dar vienas dalykas – kai kurie ruožai nemokami, bet prastesnės būklės. Pasirinkimas jūsų.

O Vokietijoje?

Vokietijoje lengviesiems automobiliams keliai nemokami. Tai vienas iš Vokietijos pranašumų – galite važiuoti autostrada be jokių mokesčių. Sunkvežimiams moka, bet mums tai nesvarbu. Vienintelis dalykas – kai kurie miestai turi ekologines zonas (Umweltzone), kur reikia lipduko. Bet tai daugiau aktualu tiems, kurie važinėja po miestus, o ne tiems, kurie tiesiog pravažiuoja. Jei tik pravažiuojate Vokietiją greitkeliu – jokių papildomų mokesčių nėra.

O Olandijoje?

Olandijoje keliai nemokami lengviesiems automobiliams. Nėra kelių mokesčių, nėra vinječių, nieko. Tai malonus dalykas – atvažiuoji į Olandiją ir gali važinėti be papildomų išlaidų. Vienintelis dalykas – automobilių stovėjimas didžiuosiuose miestuose labai brangus. Amsterdame gali mokėti 7-8 eurus už valandą centre. Todėl, jei vykstate į Amsterdamą, geriau palikti automobilį užmiestyje ir važiuoti viešuoju transportu. Arba ieškoti nemokamų stovėjimo aikštelių toliau nuo centro.

Kur geriausia keisti pinigus kelionei?

Lenkijoje reikės zlotų, Vokietijoje ir Olandijoje – eurų. Jei jau turite eurus – gerai, Lenkijoje daug kur priima eurus, bet kursas ne visada geras. Geriau keisti pinigus Lietuvoje prieš išvykstant – bankuose ar valiutos keityklose. Arba tiesiog naudoti bankomatą Lenkijoje – dauguma lietuviškų kortelių veikia, tik gali būti nedidelis komisinis. Aš paprastai išsiimu keletą šimtų zlotų Lietuvoje, o visur kitur moku kortele. Patogu ir paprasta.

Eismas – ką reikia žinoti apie vairavimą skirtingose šalyse

Koks greitis leidžiamas skirtingose šalyse?

Lenkijoje – 140 km/h autostradose, 120 km/h greitkeliuose, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Vokietijoje – autostradose dažnai nėra greičio ribojimo, bet rekomenduojama 130 km/h. Užmiestyje – 100 km/h, mieste – 50 km/h. Olandijoje – 100 km/h autostradose dieną (nuo 6 iki 19 val.), 130 km/h vakare. Užmiestyje – 80 km/h, mieste – 50 km/h. Svarbu – Olandija labai griežtai baudžia už greičio viršijimą. Kameros visur. Geriau laikytis taisyklių.

Ar reikia žieminių padangų?

Priklauso nuo sezono. Lenkijoje žieminių padangų neprivaloma, bet rekomenduojama. Vokietijoje – privaloma, jei yra žiemos sąlygos (sniegas, ledas). Olandijoje – neprivaloma, bet rekomenduojama. Aš asmeniškai, jei važiuoju žiemą, visada turiu žiemines padangas – saugiau ir ramiau. Ypač Lenkijoje, kur keliai kartais būna slidūs. Vasarą, aišku, nereikia. Bet jei planuojate kelionę pavasarį ar rudenį – patikrinkite orų prognozę. Kartais balandį dar būna sniego Vokietijoje.

Kaip elgtis, jei sustabdo policija?

Ramiai. Parodyti dokumentus, atsakyti į klausimus. Lenkijoje policija kartais stabdo atsitiktinai – tai normalu. Vokietijoje rečiau. Olandijoje – dar rečiau, nebent pažeidėte taisykles. Svarbu – nesiginčyti, nebandyti duoti kyšio (tai nusikaltimas) ir būti mandagiam. Jei nemokate vietos kalbos – anglų kalba veikia visur. Aš asmeniškai niekada neturėjau problemų su policija – jei vairuoji tvarkingai, niekas tavęs neliečia. Bet vienas draugas gavo baudą Lenkijoje už greičio viršijimą – 200 zlotų. Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga.

Ar reikia mokėti vietos kalbą?

Neprivaloma, bet praverčia. Lenkų kalba panaši į lietuvių – daug žodžių suprasite. Vokiečių – sunkiau, bet daug vokiečių kalba angliškai. Olandų – labai panaši į vokiečių ir anglų mišinį, olandai puikiai kalba angliškai. Aš asmeniškai moku tik kelis žodžius lenkiškai ir vokiškai, bet visada susikalbu. Svarbiausia – navigacija. Jei turite GPS arba Google Maps – viskas bus gerai. Ir dar – degalinėse ir parduotuvėse visada kas nors kalba angliškai. Nebijokite klausti.

Praktiniai patarimai – smulkmenos, kurios svarbu

Kur geriausia sustoti pailsėti?

Lenkijoje – degalinės yra gana dažnai, kas 50-80 kilometrų. Orlen ir Lotos – didžiausios tinklai, ten viskas yra – maistas, kava, tualetai. Vokietijoje – Autohof'ai. Tai didelės degalinės-restoranai šalia greitkelio, su nemokamu stovėjimu, dušais, kartais net viešbučiais. Mano mėgstamiausi – Tank & Rast tinklas. Brangiau nei Lenkijoje, bet patogiau. Olandijoje – degalinės mažesnės, bet viskas veikia. Svarbu – nedaryti per ilgų pertraukų, nes kitaip kelionė užtruks amžinybę.

Ar saugu nakvoti automobilyje?

Galima, bet nerekomenduoju. Ypač Lenkijoje – ne dėl saugumo, o dėl komforto. Po 8 valandų vairavimo norisi normalios lovos, o ne susiriesti automobilyje. Bet jei tikrai norite sutaupyti – yra nemokamų poilsio aikštelių Vokietijoje, kur galima sustoti ir pamiegoti. Tik neužsirakinkite automobilyje ir nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje. Aš asmeniškai vieną kartą miegojau automobilyje Vokietijoje – pusė nakties nemiegojau, nes sunkvežimiai nuolat važiavo. Nuo to laiko imu viešbutį.

Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?

Pirma – nusiraminti. Antra – užvažiuoti ant kelio pakraščio ir įjungti avarinius žibintus. Trečia – užsidėti liemenę ir pastatyti avarinį ženklą. Ketvirta – skambinti pagalbos tarnybai. Jei turite draudimą su technine pagalba – skambinkite jiems. Jei ne – skambinkite vietinei pagalbos tarnybai. Lenkijoje – 112, Vokietijoje – 112, Olandijoje – 112. Tas pats numeris visur. Ir dar – turėkite savo draudimo įmonės numerį telefone. Jie dažnai gali padėti net ir užsienyje.

Ar verta važiuoti vienam, ar geriau pasiimti draugą?

Visada geriau su draugu. Ne tik dėl to, kad galima keistis vairuojant – kas labai padeda ilgoje kelionėje. Bet ir dėl saugumo – jei kas nors nutinka, yra kas padeda. Ir dėl kompanijos – 1600 kilometrų vienam gali būti nuobodu. Aš asmeniškai mėgstu vienas važiuoti – man patinka tyla ir galimybė mąstyti. Bet pripažįstu, kad su draugu saugiau ir linksmiau. Ypač jei draugas vairuoja – tada gali netgi pailsėti pakeliui.

Atvykimas – ką daryti atvykus į Olandiją

Kaip orientuotis Olandijos keliuose?

Olandijos keliai gerai pažymėti, navigacija veikia puikiai. Vienintelis dalykas – daug dviračių takų ir dviratininkų. Būkite atsargūs, ypač miestuose. Olandai myli dviračius, ir jie turi pirmenybę daugelyje situacijų. Dar – daug žiedinių sankryžų. Jei nesate pratę – tiesiog laikykitės dešinės pusės ir leiskite eismui tekėti. Ir dar – automobilių stovėjimas. Didžiuosiuose miestuose tai košmaras. Geriau naudoti viešąjį transportą arba dviračius, jei tik įmanoma.

Kur apsistoti Olandijoje?

Priklauso nuo tikslo. Jei perkate automobilį – apsistokite kuo arčiau pardavėjo. Jei atostogaujate – Amsterdamas brangus, bet yra pigesnių alternatyvų – Utrechtas, Haarlemas, Leidenas. Booking.com arba Airbnb – abu veikia gerai. Kaina nakčiai – nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo miesto ir sezono. Vasarą brangiau, ypač Amsterdame. Aš asmeniškai mėgstu mažesnius miestus – ramiau, pigiau, o iki Amsterdamo – pusvalandis traukiniu.

Ar lengva rasti automobilių aikšteles ir aukcionus?

Taip, su navigacija – labai lengva. Olandijoje viskas tiksliai sužymėta, adresai aiškūs, pašto kodai veikia puikiai. Jei perkate iš prekeivio – dažniausiai jie turi aikštelę su aiškia iškaba. Aukcionai – AutoScout24, Mobile.de arba vietiniai olandiški portalai – viskas pažymėta žemėlapyje. Vienintelis dalykas – kai kurios aikštelės mažos, ir privažiuoti su dideliu automobiliu gali būti sudėtinga. Bet tai smulkmenos. Svarbiausia – turėti tikslų adresą, o visa kita – technikos klausimas.

Išvada

Kelionė iš Lietuvos į Olandiją automobiliu – tai nuotykis, kuris gali būti ir malonus, ir varginantis. Priklauso nuo pasiruošimo. Jei pasirūpinsite automobiliu, dokumentais ir maršrutu iš anksto – viskas bus gerai. O jei ne – galite turėti nemalonumų. Bet apskritai – tai saugi ir įdomi kelionė. Lenkija, Vokietija, Olandija – trys skirtingos šalys, trys skirtingos patirtys. Jei turite laiko ir noro – važiuokite. Jei ne – samdykite pervežimą. Abu variantai tinka.