Kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu

Važiuoti iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu – tai visai kitokia patirtis nei skristi lėktuvu. Taip, užtrunka ilgiau, bet jūs patys kontroliuojate maršrutą, galite sustoti kur norite ir kada norite, ir nereikia mokėti už bagažą. Aš pats ne kartą važiavau šį maršrutą – tiek dėl darbo, tiek asmeniniais reikalais – ir galiu pasakyti, kad tai visai maloni kelionė, jei tinkamai pasiruoši. Žinoma, pirmą kartą gali atrodyti sudėtinga, ypač kai reikia važiuoti per kelias šalis su skirtingomis taisyklėmis. Bet iš tikrųjų viskas paprasčiau, nei atrodo. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šią kelionę.

Maršrutas – kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu

1. Koks trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Amsterdamą?

Trumpiausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – apie 1400-1500 kilometrų nuo Vilniaus. Važiuojate per Kauną, tada į Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Frankfurto prie Oderio, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, ir tada jau Olandijos link. Tai greičiausias kelias, bet ne visada pats įdomiausias. Jei turite laiko, galite pasukti per kitus miestus ar net aplenkti kai kurias atkarpas. Pavyzdžiui, vietoj to, kad važiuotumėte tiesiai per Berlyną, galite pasukti per Drezdeną ar Leipcigą – kelionė pailgėja pora valandų, bet pamatote daugiau.

2. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu?

Gryno važiavimo laiko – apie 14-16 valandų, priklausomai nuo greičio ir sustojimų. Bet realiai niekas nevažiuoja be sustojimų, todėl planuokite 18-20 valandų. Aš paprastai darau dvi dienas – pirmą dieną nuvažiuoju iki Berlyno arba netoli jo, pernakvoju, o antrą dieną pasiekiu Amsterdamą. Taip patogiau ir saugiau. Yra žmonių, kurie važiuoja per vieną dieną, bet tai reiškia ilgas valandas prie vairo be poilsio. Asmeniškai manau, kad tai neverta rizikos – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas.

3. Ar reikia kirsti daug sienų?

Ne, tai vienas iš šio maršruto privalumų. Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Šengeno zonoje, tai reiškia, kad nėra pasienio kontrolės. Važiuojate be sustojimų ties sienomis. Tiesa, kartais būna atsitiktinės patikros, ypač Vokietijoje – policija gali sustabdyti ir patikrinti dokumentus. Bet tai retai ir trunka kelias minutes. Prieš kelerius metus, kai buvo migracijos krizė, patikros buvo dažnesnės, bet dabar situacija normalizavosi. Svarbiausia turėti su savimi pasą arba asmens tapatybės kortelę ir automobilio dokumentus.

4. Kokia būklė kelių šiame maršrute?

Keliai Lenkijoje pastebimai pagerėjo per pastaruosius metus – daug naujų autostradų, bet vis dar yra atkarpų su remontais. Vokietijoje keliai puikūs, bet ten dažnai būna kamščiai, ypač aplink didžiuosius miestus. Olandijoje keliai labai geri, bet greitis ribotas – daugumoje vietų 100 arba 130 km/h. Lietuvoje, žinoma, žinote situaciją – keliai gerėja, bet dar yra kur pasistengti. Bendrai vertinant, maršrutas yra patogus ir nereikalauja specialaus pasiruošimo, išskyrus tai, kad reikia žinoti, kur yra degalinės ir poilsio aikštelės.

5. Ar galima važiuoti per kitas šalis?

Taip, galima. Alternatyvus maršrutas eina per Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją – bet tai gerokai ilgiau ir brangiau dėl keltų. Kitas variantas – per Čekiją ir Austriją, bet tai aplinkkelis. Dar galima važiuoti per Baltarusiją, bet dabartinėje situacijoje tai nerekomenduočiau – sienos kirtimas gali užtrukti valandomis, o kartais ir dienomis. Geriausias variantas lieka per Lenkiją ir Vokietiją – greičiausia, pigiausia ir paprasčiausia. Nebent turite konkrečių priežasčių važiuoti kitu keliu.

Išlaidos – kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu

6. Kiek kainuoja degalai šiai kelionei?

Priklauso nuo automobilio ir važiavimo stiliaus. Jei jūsų mašina vidutiniškai sunaudoja 7 litrus šimtui kilometrų, tai 1500 kilometrų reikės apie 105 litrus benzino. Su vidutine kaina 1,5 euro už litrą – gaunasi apie 157 eurai vienam keliui. Pirmyn ir atgal – apie 315 eurų. Dyzelinis automobilis bus pigiau – gal 250 eurų abiems kryptims. Bet tai tik orientacinės sumos, nes kainos skirtingose šalyse skiriasi. Lenkijoje degalai pigesni nei Vokietijoje, todėl protinga užsipilti Lenkijoje prieš sieną.

7. Kiek kainuoja keliai ir mokesčiai?

Lenkijoje reikia mokėti už autostradas – elektroninė sistema e-TOLL. Už visą maršrutą per Lenkiją sumokėsite apie 30-40 eurų. Vokietijoje lengviesiems automobiliams keliai nemokami – tai didelis pliusas. Olandijoje taip pat nemokama lengviesiems automobiliams. Taigi bendrai kelių mokesčiai – apie 40 eurų vienam keliui. Palyginimui, jei važiuotumėte per Austriją, ten reikėtų vinjetės – apie 10 eurų už 10 dienų. Su Šveicarija dar brangiau. Todėl maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra vienas pigiausių.

8. Kiek kainuoja nakvynė pakeliui?

Jeigu nuspręsite pernakvoti (kas rekomenduojama), nakvynė kainuos nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo vietos ir komforto lygio. Pigiausi variantai – moteliai šalia autostradų arba Airbnb. Brangiau – viešbučiai miestuose. Aš paprastai nakvoju mažuose miesteliuose netoli autostrados – pigiau ir patogiau, nes nereikia važinėti po didelį miestą ieškant viešbučio. Pavyzdžiui, netoli Poznanės ar Frankfurto prie Oderio yra daug nebrangių nakvynės vietų. Svarbu užsisakyti iš anksto, ypač vasarą arba savaitgaliais.

9. Ar verta mokėti už greitesnį kelią?

Kartais taip. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra mokamų ir nemokamų kelių. Nemokami eina per miestus ir kaimus – lėčiau, bet pigiau. Mokami – autostrados, greitesni, bet brangesni. Jei skubate – mokėkite už autostradas. Jei turite laiko ir norite pamatyti daugiau – važiuokite nemokamais keliais. Asmeniškai aš renkuosi mokamus kelius, nes laikas man brangesnis nei 30 eurų skirtumas. Bet kiekvienas turi savo prioritetus. Vienas mano draugas visada važiuoja nemokamais keliais – sako, kad taip pamato tikrąją šalį.

10. Kiek bendrai kainuoja kelionė?

Suskaičiuokime: degalai abiems kryptims – apie 300 eurų, kelių mokesčiai – 80 eurų, nakvynė (viena naktis pirmyn, viena atgal) – apie 100 eurų, maistas pakeliui – 50 eurų. Gaunasi apie 530 eurų abiems kryptims. Jei važiuojate dviese arba trise, galite dalinti išlaidas – tada kiekvienam po 175-265 eurus. Palyginimui, lėktuvo bilietas į Amsterdamą ir atgal kainuoja apie 150-300 eurų, bet tada dar reikia nuomotis automobilį vietoje. Taigi automobilis dažnai išeina pigiau, ypač jei keliaujate ne vienas.

Pasiruošimas – kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu

11. Ką reikia patikrinti prieš kelionę?

Pirmiausia – automobilio techninę būklę. Padangos, stabdžiai, skysčiai, lempos – viskas turi būti tvarkinga. Antra – dokumentus. Vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimą (žaliąją kortelę). Trečia – navigaciją. Įsitikinkite, kad jūsų GPS veikia ir turi naujausius žemėlapius. Ketvirta – pinigus. Turėkite grynųjų Lenkijos zlotų ir eurų, nors daugumoje vietų galima mokėti kortele. Penkta – atsarginį ratą arba remonto komplektą. Šešta – pirmosios pagalbos rinkinį, gesintuvą ir šviesą atspindinčią liemenę – tai privaloma daugumoje šalių.

12. Kokius dokumentus reikia turėti?

Minimaliai: vairuotojo pažymėjimą (lietuviškas galioja visose ES šalyse), automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą su žaliąja kortele. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimą nuo savininko. Be to, rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę – ji nemokama ir suteikia teisę į sveikatos priežiūrą kitose ES šalyse. Asmens tapatybės dokumentą – pasą arba ID kortelę. Viskas. Nereikia jokių vizų ar specialių leidimų. Tiesa, vienas dalykas – jei vairuotojo pažymėjimas seno pavyzdžio, gali kilti klausimų. Geriau turėti naują, plastikinį.

13. Ar reikia specialaus draudimo kelionei?

Privalomasis draudimas (civilinė atsakomybė) galioja visose ES šalyse, jei turite žaliąją kortelę. Bet tai dengia tik žalą, kurią padarote kitiems. Jei norite, kad būtų apdraustas ir jūsų automobilis – reikia KASKO draudimo su galiojimu užsienyje. Ne visi KASKO draudimai tai apima, todėl patikrinkite prieš kelionę. Be to, galite apsidrausti nuo kelionės nutraukimo arba medicininių išlaidų užsienyje. Tai nėra privaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei vykstate ilgesniam laikui.

14. Ką dėti į automobilį kelionei?

Be jau minėtų privalomų dalykų (pirmosios pagalbos rinkinys, gesintuvas, liemenė), rekomenduoju turėti: atsarginį telefono kroviklį, vandens butelių, užkandžių, šiltą pledą (jei sugestų šildymas), žibintuvėlį, paprastą įrankių rinkinį. Jei važiuojate žiemą – sniego grandines, šepetį sniegui valyti, ledų grandiklį. Vasarą – saulės akinius, kepurę nuo saulės, kremą nuo nudegimų. Skamba kaip per daug, bet kai stovi pakelėje vidury nakties su sugedusiu automobiliu, džiaugsitės, kad turite bent jau pledą ir vandenį.

15. Ar reikia rezervuoti nakvynę iš anksto?

Rekomenduoju, bet nebūtina. Jei važiuojate sezonu (vasarą, per šventes) – būtinai rezervuokite, nes pigesnės vietos greitai užsipildo. Jei ne sezonu – galite ieškoti vietoje, bet tada rizikuojate, kad teks mokėti daugiau arba važiuoti toliau ieškant laisvos vietos. Aš paprastai naudoju Booking.com arba Airbnb – užsisakau tą pačią dieną ryte, žinodamas, kur maždaug būsiu vakare. Bet tai veikia tik ne sezono metu. Vasarą tokia strategija gali nuvilti.

Vairavimas – kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu

16. Kokie greičio apribojimai kelyje?

Lenkijoje: 140 km/h autostradose, 120 km/h greitkeliuose, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Vokietijoje: daugumoje autostradų nėra greičio apribojimo, bet rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Kai kuriose atkarpose yra ribojimai – 120, 100 ar net 80 km/h. Olandijoje: 100 km/h dieną (6:00-19:00), 130 km/h naktį autostradose, 80 km/h greitkeliuose, 50 km/h mieste. Svarbu žinoti, kad Vokietijoje, nors ir nėra ribojimo, jei sukelsite avariją važiuodamas labai greitai, galite būti pripažintas kaltu net jei formaliai nepažeidėte taisyklių.

17. Kaip elgtis Vokietijos autostradose?

Vokietijos autostrados – tai patirtis. Ypač kai jus lenkia automobiliai važiuodami 200 km/h ar daugiau. Svarbiausia taisyklė: laikytis dešinės juostos, jei neaplenkiate. Kairė juosta skirta lenkimui, o ne pastoviam važiavimui. Jei važiuojate 130 km/h kairėje juostoje ir kas nors artėja iš galo daug greičiau – pasitraukite į dešinę. Tai ne tik mandagumas, bet ir saugumas. Be to, Vokietijoje dažnai būra eismo ribojimai dėl remonto – atkreipkite dėmesį į ženklus. Ir dar – kuras Vokietijoje brangesnis, todėl užsipilkite Lenkijoje.

18. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?

Pirmiausia – įjunkite avarinį signalą ir pastatykite automobilį kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Užsidėkite liemenę ir pastatykite avarinį ženklą – 100 metrų nuo automobilio autostradoje, 50 metrų mieste. Tada skambinkite pagalbos tarnybai. Vokietijoje – ADAC (vokiškas automobilių klubas), Lenkijoje – policija (112) arba pagalbos kelyje tarnyba. Jei turite draudimą su pagalba kelyje – skambinkite jiems. Svarbu – nebandykite patys remontuoti autostradoje, tai pavojinga ir draudžiama. Palaukite profesionalios pagalbos.

19. Ar reikia mokėti už stovėjimą Amsterdamo centre?

Taip, ir tai brangu. Amsterdamo centre stovėjimas kainuoja iki 7,50 euro už valandą. Iš viso mieste yra zonos su skirtingomis kainomis. Be to, vietų labai mažai – ypač centre. Aš rekomenduoju palikti automobilį P+R (Park and Ride) aikštelėje miesto pakraštyje – kainuoja apie 8 eurus visai dienai, ir dar gaunate nemokamą viešojo transporto bilietą į centrą. Tai daug pigiau ir mažiau streso. Jei vis tiek norite važiuoti į centrą – naudokitės navigacija, nes gatvės painios, o vienpusio eismo gatvių labai daug.

20. Kaip elgtis, jei patekote į avariją užsienyje?

Pirmiausia – įsitikinkite, kad visi saugūs. Tada kvieskite policiją ir greitąją pagalbą, jei reikia. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją – ją turėtų turėti abu vairuotojai. Nufotografuokite įvykio vietą, automobilius, numerius. Gaukite kitos šalies draudimo duomenis. Jei nesutariate dėl kaltės – kvieskite policiją, net jei žala maža. Po to kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Svarbu – nevažiuokite iš įvykio vietos, kol viskas nesutvarkyta. Tai gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, o tai baudžiama visose šalyse.

Praktiniai patarimai – kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu

21. Kur geriausia sustoti pailsėti?

Lenkijoje – autostradų poilsio aikštelės yra gana geros, ypač naujosiose atkarpose. Yra degalinės, tualetai, kartais net maži restoranai. Vokietijoje – „Rasthof" (poilsio aikštelės) yra puikūs – švarūs, su gerais restoranais ir parduotuvėmis. Rekomenduoju sustoti kas 2-3 valandas, net jei nepavargote – tiesiog prasitempti kojas, išgerti vandens. Konkrečios rekomendacijos: netoli Poznanės yra gera aikštelė „MOP Jaryszki", o Vokietijoje – „Rasthof Börde" prie Magdeburgo. Bet iš esmės bet kuri didesnė aikštelė tinka.

22. Ką valgyti pakeliui?

Lenkijos degalinėse maistas gana neblogas – yra šiltų patiekalų, ne tik sumuštinių. Kainos prieinamos. Vokietijoje degalinėse brangiau, bet kokybė gera. Jei norite sutaupyti – pasiimkite maisto iš namų. Aš visada turiu termosą su kava, sumuštinių ir vaisių. Taip ne tik pigiau, bet ir sveikiau. Be to, nereikia gaišti laiko ieškant maitinimo vietų. Tiesa, kartais malonu sustoti tikroje kavinėje ir pailsėti ilgiau – tai priklauso nuo jūsų kelionės stiliaus.

23. Kada geriausia išvykti?

Jei norite išvengti kamščių – išvykite anksti ryte, apie 5-6 valandą. Tada Vilniaus ir Kauno eismas bus minimalus, o Lenkijos autostrados tuščios. Jei išvyksite vidurdienį, Varšuvą pasieksite piko metu – ir prarasite valandą kamščiuose. Kitas variantas – išvykti vakare ir važiuoti naktį. Mažiau eismo, bet pavojingiau dėl nuovargio. Aš renkuosi ankstyvą rytą – pirmą dieną nuvažiuoju iki Berlyno iki vakaro, pernakvoju, o antrą dieną ramiai pasiekiu Amsterdamą.

24. Ar galima važiuoti su Lietuvos numeriais be problemų?

Taip, jokių problemų. Lietuvos numeriai galioja visose ES šalyse. Nereikia jokių papildomų ženklų ar lipdukų. Tiesa, vienas dalykas – jei jūsų numeriai seno pavyzdžio (su raidėmis mažosiomis), kai kuriose šalyse gali kilti klausimų, bet tai labai retai. Be to, jei automobilis senas ir numeriai nusidėvėję – geriau pasidaryti naujus prieš kelionę. Vokietijoje policija kartais stabdo automobilius su užsienio numeriais patikrai – tai normalu, nesijaudinkite. Tiesiog parodykite dokumentus ir viskas bus gerai.

25. Ką daryti, jei pavargote vairuoti?

Sustokite. Rimtai. Geriau prarasti valandą laiko nei rizikuoti gyvybe. Jei jaučiate, kad akys merkiasi, galva sunki – sustokite artimiausioje poilsio aikštelėje. Išlipkite, prasitampykite, išgerkite kavos, o geriausia – 20 minučių pasnauskite. Trumpas miegas daug efektyvesnis už kavą. Jei važiuojate ne vienas – keiskitės kas 2-3 valandas. Aš pats turėjau situaciją, kai važiavau per naktį ir vos neužmigau prie vairo – nuo to laiko niekada nevažiuoju ilgiau nei 4 valandas be poilsio.

26. Ar verta važiuoti automobiliu, ar geriau skristi?

Priklauso nuo situacijos. Jei keliaujate vienas ir trumpam – greičiausiai pigiau ir patogiau skristi. Jei keliaujate su šeima ar draugais – automobilis dažnai išeina pigiau. Jei ketinate būti Amsterdame ilgiau ir jums reikia automobilio – važiuokite savo. Jei tik savaitgaliui – skriskite. Automobilis taip pat leidžia pamatyti pakeliui esančius miestus – Varšuvą, Berlyną, Hanoverį. Tai prideda kelionei papildomos vertės. Asmeniškai aš mėgstu važiuoti automobiliu, bet suprantu, kad ne visiems tai patinka.

Išvada

Kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą automobiliu – tai puiki galimybė tiems, kurie mėgsta laisvę ir nuotykius. Maršrutas paprastas, keliai geri, o išlaidos protingos, ypač jei keliaujate ne vienas. Svarbiausia – tinkamai pasiruošti, patikrinti automobilį, turėti visus dokumentus ir planuoti poilsio sustojimus. Tada kelionė bus ne tik saugi, bet ir maloni. Sėkmės kelyje.