Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Olandiją

Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Olandiją – maršrutas, kuriuo keliauja tūkstančiai lietuvių kasmet. Vieni vyksta į darbą, kiti – aplankyti giminių, treti tiesiog nori pamatyti Amsterdamą ar pasivaikščioti prie kanalų. 1500 kilometrų – nemažas atstumas, bet visiškai įveikiamas per vieną ar dvi dienas, priklausomai nuo to, kaip planuojate.

Šiame tekste surinkau klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda žmonės, ruošdamiesi tokiai kelionei. Asmeniškai važiavau šiuo maršrutu ne kartą – ir su nuosavu automobiliu, ir su nuomotu. Kai kurie dalykai išlieka tie patys, kiti keičiasi kasmet. Stengiausi aprašyti tai, kas iš tikrųjų svarbu, o ne tai, kas gražiai skamba.

Maršrutas – kelionė automobiliu į Olandiją

1. Koks geriausias maršrutas važiuoti automobiliu iš Lietuvos į Olandiją?

Populiariausias ir greičiausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Kauną, Marijampolę, tada į Suvalkus (Lenkija), Varšuvą, Poznanę, Frankfurto prie Oderio sieną, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, ir jau Olandija – Enschedė arba Arnhemas. Tai maždaug 1500 kilometrų. Visas kelias beveik autostrada – tik Lietuvoje ir paskutiniai kilometrai Olandijoje gali būti paprastesni keliai. Alternatyvus maršrutas – per Čekiją, bet tai toliau ir brangiau dėl kelių mokesčių. Dar vienas variantas – per Latviją ir keltą iki Vokietijos, bet tai jau kitokia kelionė, daugiau nuotykių, bet ir daugiau laiko. Mano patarimas: laikykitės pagrindinio maršruto per Lenkiją, ypač jei važiuojate pirmą kartą.

2. Kiek kilometrų nuo Vilniaus iki Amsterdamo?

Maždaug 1550-1600 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto. Jei važiuojate iš Kauno – šiek tiek mažiau, apie 1450-1500. Klaipėda – dar keliu kilometrais mažiau, nes pradedate vakariau. Atstumai skamba dideli, bet kai pradedi važiuoti – ne taip jau baisu. Vokietijos autostrados leidžia važiuoti greičiau, ir tie kilometrai sukasi greičiau nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur greitis ribojamas. Vienas dalykas, kurį pastebėjau: atstumai „ant popieriaus" atrodo vienaip, o praktiškai – kitaip. 1600 kilometrų su dviem vaikais, šunimi ir daiktais ant stogo – visai kitoks dalykas nei 1600 kilometrų vienam su puodeliu kavos. Planuokite pagal save, ne pagal GPS.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iki Olandijos?

Skaičiuojant tik vairavimą – maždaug 14-16 valandų. Bet tai teorinis laikas be sustojimų. Realiai – duoda 18-20 valandų, jei važiuojate beveik be pertraukos. Dauguma žmonių kelionę dalina į dvi dienas – pirmą dieną nuvažiuoja iki Vokietijos vidurio (maždaug iki Berlyno ar Hanoverio), pernakvoja, antrą dieną baigia maršrutą. Tai sveikesnis ir saugesnis būdas. Aš asmeniškai esu važiavęs per vieną dieną – iš Vilniaus išvažiavęs 4 ryto, Amsterdame buvau apie 10 vakaro. Išėjau iš mašinos kaip zombis. Neberekomenduoju. Žmogaus organizmas nėra sukurtas 16 valandų sėdėti vienoje pozicijoje, net jei protas sako „dar galiu". Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas – tai ne klišė, tai faktas.

4. Ar reikia keltu važiuojant į Olandiją?

Ne, jei važiuojate sausuma. Kelias eina per Lenkiją, tada per Vokietiją, ir tiesiai į Olandiją – jokio reikalo plaukti. Bet jei norite – galite. Yra keltai iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija), tada iš ten važiuojate į Olandiją. Tai užtrunka ilgiau (plaukimas apie 20 valandų), bet leidžia pailsėti. Kita vertus, keltas kainuoja, ir ne mažai – priklausomai nuo sezono ir transporto priemonės dydžio, gali kainuoti 200-400 eurų vienam automobiliui. Dar variantas – keltas iš Karlskronos (Švedija) į Gdynę (Lenkija), bet tai jau norvegiškas maršrutas, ne tiesioginis į Olandiją. Jei nemėgstate ilgo vairavimo – keltas geras pasirinkimas. Jei norite greičiau – važiuokite sausuma.

5. Kokios kelių sąlygos šiame maršrute?

Įvairios, priklausomai nuo sezono. Vasarą – paprastai geros, autostrados tvarkingos, eismas intensyvus Vokietijoje. Žiemą – kita istorija. Lenkijoje žiemą keliai gali būti slidūs, ypač rytinėje dalyje. Vokietijoje – geriau, bet sniego ir ledo pasitaiko. Olandija – plokščia, drėgna, bet retai labai slidu. Pavasarį dažnai lyja – visose trijose šalyse. Rudenį – rūkas, trumpas dienos šviesos laikas. Geriausias metas važiuoti – vėlyvas pavasaris ar ankstyvas ruduo: nėra karščio, nėra sniego, dienos ilgos. Bet tai tik rekomendacija. Realiai važiavau ir vasarą, ir žiemą – viskas įveikiama, tik reikia prisitaikyti. Žiemą visada rekomenduoju žiemines padangas – ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Vokietijoje. Tai ne tik saugumo, bet ir teisės klausimas.

Pasiruošimas – kelionė automobiliu į Olandiją

6. Kokių dokumentų reikia kelionei automobiliu į Olandiją?

Kadangi Olandija yra Šengeno zonoje, paso ar vizos nereikia – užtenka asmens tapatybės kortelės. Bet su savimi rekomenduoju turėti ir pasą – jis praverčia kai kuriose situacijose. Automobiliui – vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas ir draudimo polisas. Dabar ES draudimas galioja visur, tad atskiro „žaliosios kortelės" nereikia, bet aš visada turiu – tai senas įprotis, ir kartais pasienyje (retai, bet būna) gali paprašyti. Jei vairuojate ne savo automobilį – įgaliojimas nuo savininko. Tai dažnai pamirštama, o gali sukelti klausimų. Dar rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) – ji nemokama, suteikia teisę į būtinąją pagalbą ES šalyse. Jei jos neturite – bent jau privataus sveikatos draudimo polisą tarptautiniam kelionėms.

7. Ką pasiimti į kelionę automobiliu iki Olandijos?

Praktiškas sąrašas, ne teorinis. Vandens – bent kelis butelius. Užkandžių – ne saldainius, o kažką sočiau. Įkroviklį telefonui (akivaizdu, bet pamirštama). Grynųjų pinigų – eurų, nes Lenkijoje dar kai kur mokama zlotais, nors daugumoje vietų jau eurus priima. Atsarginį telefoną arba navigacijos įrenginį – jei pagrindinis telefonas išsikrauna arba praranda signalą. Vaistinėlę – ne tik dėl taisyklių, bet dėl praktiškumo. Šiltą striukę – net vasarą, nes naktį gali būti vėsu. Ir dar – geras grojaraštis arba podcast. 16 valandų be audio – tai kankynė. Asmeniškai aš klausau istorinių podcastų, bet kitiems gal labiau tinka muzika. Svarbu, kad nepradėtumėte snausti.

8. Ar reikia specialios įrangos automobilyje?

Pagal taisykles – avarinis ženklas, gesintuvas (kai kuriose šalyse privalomas), atšvaitinė liemenė. Šie dalykai turi būti automobilyje, ne bagažinėje (kad pasiektumėte neišlipdami). Be to – pirmosios pagalbos vaistinėlė. Vokietijoje tai privaloma, ir jei jus sustabdo policija be jos – bauda. Dar rekomenduoju turėti atsarginį ratą arba remonto komplektą su hermetiku. Žinau, kad dauguma naujų automobilių neturi atsarginio rato – tik remonto rinkinį. Tai gerai, bet tik kol skylė maža. Jei padanga suplyšo – remonto rinkinys nepadės. Todėl, jei važiuojate su nauju automobiliu be atsarginio rato – pasidomėkite, ar jūsų draudimas arba automobilio gamintojo garantija apima techninę pagalbą kelyje.

9. Kaip pasiruošti automobilį tolimai kelionei?

Prieš tokią kelionę visada rekomenduoju atlikti bent pagrindinę patikrą. Alyva – ar pakankamai, ar ne laikas keisti. Stabdžiai – ar gerai veikia, ar stabdžių skysčio pakanka. Padangos – ar protektorius pakankamas, ar slėgis teisingas. Žibintai – ar visi veikia, ar nėra perdegusių lemputių. Priekinis stiklas – ar valytuvai gerai veikia, ar langų skysčio pakanka. Aušinimo sistema – ar nėra nuotėkio. Tai skamba kaip daug, bet užtrunka 30 minučių bet kuriame servise. Arba galite patys patikrinti. Aš prieš kiekvieną ilgą kelionę darau tą patį – ne todėl, kad kažkas blogai, bet dėl ramybės. Vienas dalykas, kurio ne visada pagalvoji – kondicionierius. Vasarą be kondicionieriaus 16 valandų – tai ne kelionė, o kankynė.

10. Kuriuo paros laiku geriausia pradėti kelionę?

Čia skiriasi nuomonių. Vieni mėgsta išvažiuoti labai anksti – 4 ar 5 ryto, kad pirmą dienos dalį pravažiuotų ramiai, kol eismas mažas. Kiti – išvažiuoja 8 ar 9 ryto ir važiuoja visą dieną. Trečia grupė – išvažiuoja vakare, važiuoja naktį ir ryte jau vietoje. Aš asmeniškai bandžiau visus variantus. Man geriausia – išvažiuoti apie 6 ryto. Spėju pravažiuoti Lenkiją, kol dar ne per karšta (vasarą) arba kol dar šviesu (žiemą). Naktinis važiavimas – pavojingesnis, nes nuovargis ateina greičiau, o kelyje daugiau sunkvežimių. Be to, Lenkijoje naktį kai kurie keliai gali būti tamsūs, be apšvietimo. Jei nesate pratę prie naktinio vairavimo – neeksperimentuokit pirmą kartą šiame maršrute.

Kelių mokesčiai – kelionė automobiliu į Olandiją

11. Kokie kelių mokesčiai taikomi šiame maršrute?

Lenkijoje – kelių mokesčiai kai kuriuose autostradose. Važiuojant A2 autostrada nuo Strykovo iki Varšuvos – apie 9-10 zlotų (maždaug 2 eurai). A4 nuo Katovicų iki Vroclovo – panašiai. Bet dauguma kitų kelių – nemokami. Vokietijoje – lengviesiems automobiliams autostrados nemokamos. Tai vienas didžiausių Vokietijos privalumų – ne kaip Prancūzijoje ar Italijoje, kur moki už kiekvieną atkarpą. Olandijoje – taip pat nemokama lengviesiems automobiliams. Taigi, bendra kelionės kelių mokesčių suma – apie 5-10 eurų, priklausomai nuo maršruto. Sunkiau, jei turite sunkvežimį arba kemperį virš 3,5 tonos – tada Vokietijoje jau reikia mokėti „Maut". Bet lengvajam automobiliui – praktiškai nemokama.

12. Kaip mokėti kelių mokesčius Lenkijoje?

Daugumoje atvejų – grynais arba kortele prie kelio mokesčių punktų. Tai rankinė sistema – privažiuojate, sustojate, mokate, važiuojate toliau. Kai kurie naujesni ruožai turi elektroninę sistemą „e-TOLL", bet ji daugiau skirta sunkvežimiams. Lengviesiems automobiliams paprasčiau mokėti vietoje. Turėkite su savimi zlotų – nors daugumoje punktų jau priima eurus arba korteles, bet kai kur mažesniuose punktuose gali būti problemų. Vienas dalykas, kuris erzina Lenkijoje – eilės prie mokesčių punktų, ypač sekmadienio vakarais, kai visi grįžta iš atostogų. Būna, kad stovi 20-30 minučių eilėje. Planuokite laiką atitinkamai, jei važiuojate savaitgaliais.

13. Ar Vokietijoje reikia mokėti už autostradas?

Ne, lengviesiems automobiliams – ne. Vokietija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur autostrados nemokamos visiems lengviesiems automobiliams. Apie tai jau kalbėjau, bet verta pakartoti, nes daugelis žmonių iš kitų šalių (Prancūzijos, Italijos) stebisi tuo. Vokietija apmoka kelių priežiūrą iš mokesčių, ne iš kelių mokesčių. Tiesa, yra planų įvesti mokestį, bet jie vis atidedami – jau kelerius metus apie tai kalbama, bet niekas nesikeičia. Kol kas – važiuokite nemokamai. Vienintelė išimtis – jei važiuojate per kai kuriuos tunelius arba tiltus (pavyzdžiui, Herrentunnel Liubeke), bet tai ne autostrados mokestis, o konkrečios infrastruktūros mokestis.

14. Ar Olandijoje reikia mokėti už kelius?

Lengviesiems automobiliams – ne. Olandija neturi kelių mokesčių sistemų lengviesiems automobiliams. Yra diskusijų dėl privažiavimo mokesčių (rekeningrijden) miestuose, bet kol kas tai netaikoma. Vienintelis dalykas – kai kurie miestų centrai turi automobilių stovėjimo mokesčius, ir jie gali būti gana dideli. Amsterdame, pavyzdžiui, stovėjimas centre gali kainuoti 7-8 eurus per valandą. Bet tai ne kelių mokestis – tai stovėjimo mokestis. Taip pat, važiuojant į Olandiją, gali tekti mokėti už tunelį „Westerscheldetunnel" (apie 5 eurus), bet tai ne pagrindinis maršrutas. Apskritai – kelionė į Olandiją yra gana pigi kelių mokesčių atžvilgiu.

Saugumas – kelionė automobiliu į Olandiją

15. Ar saugu važiuoti automobiliu per Lenkiją?

Taip, apskritai saugu. Lenkija pastaraisiais metais labai pagerino savo kelių infrastruktūrą – autostrados geros, žymėjimas aiškus. Bet yra dalykų, kuriuos reikia žinoti. Pirma – greitis. Lenkijoje autostradoje leistinas 140 km/h, bet daugelis vairuoja greičiau, ir tai gali stebinti. Antra – sunkvežimiai. Lenkija yra tranzito šalis, ir sunkvežimių keliuose daug. Ypač vakarais ir savaitgaliais. Trečia – kai kurie keliai gali būti blogesnės būklės, ypač neautostradiniai. Ketvirta – kaimo vietovėse kartais pasitaiko netikėtų situacijų: arklių traukiamos karietos, traktoriai, gyvūnai kelyje. Tai negąsdinimas – tiesiog realybė. Kažkada važiavau mažesniu keliu Lenkijos rytuose, ir staiga vidury kelio atsirado karvė. Tiesiog stovi ir žiūri. Išvengiau, bet širdis sustojo.

16. Ką daryti, jei įvyksta avarija užsienyje?

Pirmiausia – įjunkite avarinį signalą, užsidėkite atšvaitinę liemenę, pastatykite avarinį ženklą. Jei yra sužeistųjų – skambinkite pagalbos numeriu (ES bendras numeris – 112). Tada – policiją, net jei avarija nedidelė. Policijos pažyma reikalinga draudimui. Padarykite nuotraukas – automobilių padėtis, pažeidimai, kelio sąlygos, kitos pusės dokumentai. Nepasirašinėkite dokumentų, kurių nesuprantate – paprašykite vertėjo arba pasitarkite su draudimo kompanija. Užsienyje avarijos atveju svarbu turėti draudimo kompanijos kontaktinį numerį tarptautinėms situacijoms. Dauguma draudimo bendrovių turi 24/7 pagalbos linijas. Dar svarbu – nekaltinti savęs ir nepasirašinėti dokumentų, kuriuose pripažįstate kaltę, kol nekalbėjote su draudimu. Tai ne draugiškumo klausimas – tai apsauga.

17. Kaip elgtis su vagystėmis stovėjimo aikštelėse?

Tai vienas tų dalykų, apie kuriuos niekas negalvoja, kol nenutinka. Autostradų stovėjimo aikštelėse (ypač Lenkijoje ir Vokietijoje) pasitaiko vagysčių iš automobilių. Dažniausiai – kai žmonės palieka daiktus matomoje vietoje ir nueina į tualetą ar pavalgyti. Taisyklė paprasta: niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje. Neišlipdami iš automobilio, susidėkite viską į bagažinę. Jei turite stogo bagažinę – ji saugesnė, bet ne neperšaunama. Naktį stovėjimo aikštelėse rinkitės apšviestas, su kitais automobiliais – ne vienišas, tamsias aikšteles. Vokietijoje yra specialios „Raststätte" – saugesnės stovėjimo aikštelės su tarnybomis. Naudokitės jomis, ypač naktį. Vienas nemalonus atvejis, apie kurį girdėjo – šeima sustojo pailsėti Lenkijoje, paliko automobilį užrakintą, bet su matomu nešiojamu kompiuteriu ant sėdynės. Grįžo – lango nebėra, kompiuterio nebėra. Truko penkias minutes.

18. Ar reikia žieminių padangų šiame maršrute?

Priklauso nuo to, kada važiuojate. Žiemos mėnesiais (nuo lapkričio iki kovo) – taip, rekomenduoju, net jei Lietuvoje jau pavasaris. Lenkijoje lapkričio-kovo mėnesiais gali būti reikalaujama žieminių padangų, nors oficialiai tai nėra privaloma – rekomenduojama. Vokietijoje – „M + S" padangos rekomenduojamos esant žiemiškoms sąlygoms, bet nuo 2024 metų reikalingas „Alpine" (sniego dribsnio) simbolis. Olandijoje – žieminių padangų nereikalaujama, bet slidžiomis sąlygomis sveikas protas sako, kad reikia. Aš asmeniškai visada važiuoju su žieminėmis padangomis nuo spalio iki balandžio – ne dėl taisyklių, o dėl saugumo. Vasarinės padangos ant sniego ar ledo yra pavojingos, ir tai nesvarbu, ką sako įstatymai.

Nakvynė – kelionė automobiliu į Olandiją

19. Kur nakvoti važiuojant į Olandiją?

Populiariausia vieta nakvynei – Berlyno arba Hanoverio apylinkės. Tai maždaug pusiaukelėje. Berlyne yra daug viešbučių ir svečių namų visose kainų kategorijose. Hanoveris – mažesnis, bet taip pat turi pakankamai pasirinkimo. Alternatyva – Poznanė (Lenkija), jei norite trumpesnės pirmosios dienos. Nakvynės kainos svyruoja: Lenkijoje – 30-60 eurų už dvivietį kambarį, Vokietijoje – 50-100 eurų, priklausomai nuo miesto ir sezono. Aš paprastai užsakau per Booking arba tiesiog važiuoju ir ieškau vietoje – bet tai rizikingiau, ypač savaitgaliais ar vasaros sezonu. Vienas patarimas: venkite nakvynių prie pat autostrados – triukšmas naktį gali trukdyti miegoti. Geriau nuvažiuoti 5-10 kilometrų nuo pagrindinio kelio – ramiau ir dažnai pigiau.

20. Ar galima miegoti automobilyje stovėjimo aikštelėje?

Techniškai – galima, bet ne visada patogu ar saugu. Vokietijoje vieną naktį autostrados stovėjimo aikštelėje praleisti – normalu, daugelis taip daro. Bet tai nėra patogu – sėdynė nepatogi, temperatūra svyruoja, triukšmas nuo sunkvežimių. Jei turite kemperį arba galimybę atlenkti sėdynes – kita istorija. Saugumo požiūriu – nerekomenduoju miegoti vienoje aikštelėje, ypač moterims vienoms arba su vaikais. Rinkitės apšviestas, gerai lankomas aikšteles. Palikite langus šiek tiek pravirus (bet ne tiek, kad kas nors galėtų įkišti ranką). Asmeniškai – vieną kartą praleidau naktį automobilyje Vokietijos aikštelėje, nes pavargau ir nebeteko jėgų ieškoti viešbučio. Išsimiegojau baisiai, bet kita diena buvo sunki. Dabar geriau išsimoku 50 eurų už viešbutį, nei kenčiu.

21. Ar yra nemokamų stovyklaviečių pakeliui?

Ne nemokamų, bet yra pigių. Lenkijoje yra nemažai stovyklaviečių palei pagrindinius kelius – kainuoja 10-20 eurų už vietą. Vokietijoje – brangiau, 20-40 eurų. Olandijoje – dar brangiau, 30-50 eurų vasaros sezonu. Nemokamų stovyklaviečių praktiškai nėra, išskyrus kai kurias „popierinių" stovyklavietes skandinaviško stiliaus – bet Lenkijoje ir Vokietijoje to retai sutiksite. Alternatyva – „Couchsurfing" arba Airbnb – gali būti pigiau nei viešbutis, bet reikia užsakyti iš anksto. Aš kartais naudoju Airbnb, ypač jei važiuoju su šeima – randu butą už panašią kainą kaip viešbutį, bet su virtuve ir daugiau erdvės. Bet tai reikalauja išankstinio planavimo, o ne spontaniško sustojimo.

Važiavimo ypatumai – kelionė automobiliu į Olandiją

22. Koks greitis leistinas šiame maršrute?

Lenkijoje: autostradoje – 140 km/h, greitkelyje – 120 km/h, mieste – 50 km/h (60 nuo 23 iki 5 valandos). Vokietijoje: autostradoje – nėra ribojimo (rekomenduojama 130 km/h), greitkelyje – 100 km/h, mieste – 50 km/h. Olandijoje: autostradoje – 100 km/h dieną, 130 km/h nuo 19 iki 6 valandos (bet daugumoje ruožų – 100), greitkelyje – 80 km/h, mieste – 50 km/h. Vokietijos neribotas greitis vilioja, bet būkite atsargūs – važiuojant 200 km/h bet koks mažas netikėtumas gali baigtis blogai. Be to, degalų sąnaudos auga eksponentiškai didėjant greičiui. Važiuojant 130 km/h vietoj 160 km/h sutaupote nemažai degalų, o prarandate minimaliai laiko. Aš asmeniškai Vokietijoje laikausi 130-140 km/h – greitai, bet saugiai.

23. Kaip elgtis su navigacija Olandijoje?

Olandija turi gerą kelių tinklą, bet navigacija kartais painiojasi dėl daugelio vienakrypčių gatvių, dviračių takų ir kanalų. Amsterdame gali būti ypač sudėtinga – siauros gatvės, draudžiami posūkiai, tuneliai po kanalais. Rekomenduoju atnaujinti navigacijos žemėlapius prieš kelionę arba naudoti Google Maps su realaus laiko eismo informacija. Waze taip pat veikia gerai Olandijoje. Vienas dalykas – nesitikėkite, kad navigacija visada rodys teisingai naujoms gatvėms arba aplinkeliams. Kartais teks pasikliauti nuojauta ir kelio ženklais. Olandiški kelio ženklai yra aiškūs, bet pavadinimai gali būti ilgi ir sunkiai ištariami – pavyzdžiui, „'s-Gravenhage" (tai Haga), „'s-Hertogenbosch" (tai Den Bosch). Tai ne klaida, tai olandiška kalba.

24. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Pirmiausia – saugokite save ir kitus. Užvažiuokite ant kelio pakraščio, įjunkite avarinį signalą, užsidėkite liemenę. Tada – skambinkite techninei pagalbai. Jei turite automobilio draudimą su pagalbos kelyje paslauga – skambinkite jiems. Jei ne – skambinkite vietinei pagalbos tarnybai. Lenkijos pagalbos numeris – 112, Vokietijos – taip pat 112 (arba ADAC, jei esate narys). Olandijoje – 112 arba ANWB. Techninė pagalba gali atvykti per 30-60 minučių, priklausomai nuo vietos. Jei automobilį reikia remontuoti – gali tekti palikti servise ir ieškoti alternatyvų. Turėkite savo draudimo ir pagalbos kelyje kontaktus išsaugotus telefone – ne tik popieriuje, kurio gali nebūti po ranka. Vienas patarimas: prieš kelionę patikrinkite, ar jūsų draudimas apima pagalbą užsienyje. Kai kurie pigūs draudimai – ne.

25. Ką daryti, jei pavargstate vairuodami?

Sustokite. Tai paprastiausias ir geriausias atsakymas. Ne „dar 50 kilometrų", ne „dar iki kito miesto" – tiesiog sustokite artimiausioje stovėjimo aikštelėje, išlipite, pajudėkite, išgerkite kavos. Jei reikia – pamiegokite 20-30 minučių. Tai nėra silpnumo požymis – tai protingas elgesys. Nuovargis kelyje yra viena pagrindinių avarijų priežasčių, ir jis ateina nepastebimai. Vieną akimirką jautiesi gerai, kitą – vos gali atmerkti akis. Jei važiuojate ne vienas – keiskitės. Jei vienas – darykite pertraukas kas 2-3 valandas. Kava padeda, bet neilgam. Geriausias vaistas nuo nuovargio – miegas, net ir trumpas. Aš asmeniškai visada turiu su savimi energinį gėrimą, bet naudoju tik kraštutiniais atvejais – jie padeda trumpam, bet po to nuovargis grįžta su dviguba jėga.

Papildomi klausimai – kelionė automobiliu į Olandiją

26. Ar verta vykti automobiliu, o ne lėktuvu?

Priklauso nuo situacijos. Jei važiuojate vienas ir trumpam – greičiausiai ne. Lėktuvo bilietas į Amsterdamą iš Vilniaus gali kainuoti 50-150 eurų, skrydis trunka 2,5 valandos. Automobiliu – 18-20 valandų, plius degalai (apie 150-200 eurų), plius kelių mokesčiai, plius nuovargis. Bet jei važiuojate su šeima, su bagažu, ilgesniam laikui arba reikia automobilio vietoje – tada automobilis prasmingesnis. Taip pat – jei vežate kažką sunkaus ar didelio, ko negalima pasiimti į lėktuvą. Mano nuomone, automobilis – geriau ilgesnėms kelionėms (savaitė ar ilgiau) arba jei planuojate daug judėti Olandijoje. Trumpoms verslo kelionėms – lėktuvas. Asmeniškai aš mėgstu važiuoti automobiliu dėl laisvės – galiu sustoti kur noriu, kada noriu, pasiimti viską, ką noriu. Bet tai asmeninis pasirinkimas.