Vežame iš Roterdamo automobilius kiekvieną dieną

Įvadas Kai pirmą kartą pats vežiau mašiną iš Roterdamo, daugiausia laiko praleidau aiškindamasis ne su keliu ar muitinėje, o su smulkmenomis – kur palikti kitą auto, kada tiksliai išplaukia keltas ir ką daryti, jei uostas užsidaro anksčiau. Supratau, kad logistika dažnai nėra sudėtinga, bet ją reikia matyti iš vidaus. Šiandien, po dvylikos metų, vežame iš Roterdamo automobilius kiekvieną dieną. Štai praktiniai atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus – ramiu, bet aiškiu tonu. Be marketingo. Tik tai, kas ant kelio svarbu.

Kainodara – automobilių vežimas iš Roterdamo

Kiek kainuoja vieno automobilio gabenimas iš Roterdamo?

Paprastai skaičiuojame pagal atstumą ir auto matmenis. Standartinis sedanas iki Lietuvos kainuoja nuo 650 iki 800 eurų, bet tai labai priklauso nuo maršruto detalumo. Į kainą įeina viskas – kuras, draudimas, keltų bilietai. Kartais, kai važiuojame su pilna priekaba (6-7 mašinos), galime pasiūlyti geresnę kainą klientui, nes vieneto kaina tada stipriai mažėja. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savaitės užsakymų. Taip pat reikia atsižvelgti į Roterdamo uosto mokesčius, kurie pakyla sezonu.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurių nenurodo pradinėje kainoje?

Ne, bet reikia suprasti, kad kaina gali keistis dėl dviejų dalykų: jei automobilis nėra važiuojantis (tuomet reikia papildomos įrangos jo pakrovimui) arba jei jis yra labai ilgas (kaip koks visureigis su priekaba). Tada kaina auga. Vieną kartą turėjome klientą, kuris pamiršo paminėti, kad mašinoje yra pridėta papildoma įranga – galiausiai svoris viršijo leistiną normą, ir teko mokėti baudą (ne didelę, bet nemalonu). Todėl visada prašome tiksliai nurodyti techninius duomenis. Papildomų mokesčių „iš niekur” nebūna.

Kaip vyksta apmokėjimas už pervežimą?

Dažniausiai prašome 30 procentų avansą, kai pasirašome sutartį, o likusią dalį – kai automobilis jau Lietuvoje, sandėlyje arba tiesiai prie kliento durų. Mokėjimą galima atlikti banko pavedimu arba grynaisiais – pastarasis variantas populiaresnis tarp senų pažįstamų, nauji klientai dažniausiai renkasi pavedimą. Verta paminėti, kad avansas yra svarbus dėl to, kad mes iš karto rezervuojame vietą priekaboje arba konteineryje. Tai garantuoja, kad automobilis išvažiuos tą dieną, kuri sutarta.

Procedūros – automobilio paruošimas vežimui

Kokius dokumentus reikia paruošti prieš vežant automobilį iš Roterdamo?

Reikia originalo techninio paso (arba jei automobilis pirkte ne iš salono, tai pirkimo–pardavimo sutarties). Jei mašina vežama ne savininkui, reikia notarinio įgaliojimo ar bent jau raštiško sutikimo. Kartais būna painiavos dėl registracijos liudijimo – jei automobilis jau atregistruotas Olandijoje reikia ir transporto priemonės registracijos kortelės. Vieną kartą klientas atsiuntė nuskenuotus dokumentus el. paštu, bet muitinėje reikalauja originalų – teko laukti, kol jis juos išsiųs kurjeriu. Geriau viską turėti popieriniame variante.

Ar automobilis turi būti specialiai paruoštas transportavimui?

Taip, bet ne daug. Rekomenduojame išvalyti saloną ir bagažinę, nes kelyje viskas juda. Tepalus ir kitus skysčius patikrinti – jei variklis laša, galim atsisakyti vežti, nes tai kelia pavojų kitoms mašinoms priekaboje. Ir svarbiausia – baterija. Jei automobilis nevažiuojantis, būtina pasakyti iš anksto, nes tada naudojame specialią įrangą. Pamenu atvejį, kai klientas sakė, kad mašina „tikriausiai užsives”, bet neužsivedė. Pusė dienos sugaišta, kol išsiaiškinome, kad reikia tralo.

Kaip vyksta automobilio paėmimas iš Roterdamo?

Paprastai susitariame dėl laiko ir vietos – dažnai tai būna vienas iš mūsų partnerių sandėlių Roterdamo uosto rajone. Kartais važiuojame tiesiai prie pardavėjo ar aikštelės. Paėmimas trunka apie 30–40 minučių: patikriname būklę, fotografuojame, užpildome aktą. Jei automobilis yra aukciono teritorijoje, reikia turėti leidimą įvažiuoti – tai užtrunka ilgiau. Vieną dieną turėjome situaciją, kai aukcionas pakeitė savo taisykles ir nebeleido trečiųjų šalių vairuotojams imti automobilių be išankstinio patvirtinimo. Vėlavome pusdienį, bet išsprendėme.

Laikas – kada automobilis pasiekia Lietuvą

Per kiek laiko automobilis iš Roterdamo atvyksta į Lietuvą?

Įprastomis sąlygomis – 3–4 dienos. Tai priklauso nuo to, ar važiuojame tiesiai, ar reikia sustoti kitose šalyse pakrauti/iškrauti. Greičiausias maršrutas yra per Vokietiją, Lenkiją. Tačiau esame turėję atvejų, kai dėl stipraus sniego Lenkijoje kelionė užtruko 6 dienas. Tai ne mūsų kaltė, bet suprantame, kad klientai laukia. Todėl visada sakome – planuokite su atsarga. Be to, Roterdamo uoste kartais būna eilių dėl muitinės patikrinimų, ypač prieš Kalėdas.

Ar galima sekti automobilio judėjimą realiu laiku?

Taip, visi mūsų vilkikai turi GPS sekimo sistemas. Galime atsiųsti nuorodą, kuriai paspaudus matote, kur mašina yra. Bet sąžiningai pasakysiu – ne visada tai veikia tobulai. Kartais signalas dingsta tuneliuose arba tankiai apgyvendintose vietovėse. Ir ne visi mūsų klientai nori gauti nuolatinius pranešimus. Dažniausiai informuojame, kai automobilis jau Lietuvoje, ir tada deriname pristatymą. Vienas klientas prašė pranešti kiekvieną valandą – tai buvo šiek tiek daug, bet supratome jo nerimą, nes tai buvo jo pirmas pirkinys užsienyje.

Ką daryti, jei automobilis vėluoja dėl nenumatytų aplinkybių?

Pirmiausia – pranešti klientui kuo anksčiau. Mes visada taip darome. Dažniausios priežastys: kelių remontai, eismo įvykiai priešais mus, arba muitinės patikros. Vieną kartą turėjome atvejį, kai vienas automobilių priekaboje pradėjo leisti stabdžių skystį – teko visiems sustoti ir tvarkyti. Tai užtruko dvi valandas. Klientas suprato, bet aiškiai matėsi, kad nepatenkintas. Todėl dabar visada prieš kelionę detaliau tikriname visus automobilius. Vėlavimai reti, bet jie įmanomi – reikia būtam tam pasiruošus.

Draudimas – saugumas vežimo metu

Kokiu draudimu yra apdraustas vežamas automobilis?

Kiekvienas automobilis yra apdraustas CMR draudimu – tai tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu draudimas. Jis dengia nuostolius, atsiradusius transportavimo metu: vagystė, avarija, gaisras. Tačiau yra ribos. Pavyzdžiui, jei automobilis jau buvo apgadintas prieš pakrovimą, to draudimas nekompensuoja. Todėl visada darome nuotraukas prieš ir po. Turėjome atvejį, kai klientas teigė, kad įbrėžimas atsirado transportavimo metu, bet mūsų nuotraukos rodė, kad jis jau buvo. Tai išsprendėme gana greitai.

Ar galima papildomai apsidrausti nuo visų rizikų?

Taip, galima, bet tai brangiau. Papildomas draudimas kainuoja apie 1–2 procentus nuo automobilio vertės. Dažniausiai to prašo vežantys labai brangius ar retus automobilius – pavyzdžiui, senovinius modelius arba naujus, dar neregistruotus. Verta tai apsvarstyti, jei automobilio vertė viršija 50 tūkstančių eurų. Bet sąžiningai pasakysiu – dauguma mūsų klientų renkasi standartinį CMR draudimą, nes jis, nors ir ribotas, apima pagrindines rizikas. Svarbu tik tinkamai užfiksuoti automobilio būklę prieš pakrovimą.

Ką daryti, jei vežant automobilis apgadinamas?

Pirmiausia – reaguoti ramiai. Mes visada užfiksuojame bet kokius pažeidimus iš karto. Klientas turi teisę gauti kompensaciją pagal draudimo sąlygas. Procesas paprastas: pranešame draudimo bendrovei, pateikiame nuotraukas, aktą. Paprastai išmoka būna per 30 dienų. Tačiau yra vienas niuansas – jei automobilis nebuvo tinkamai pritvirtintas (o tai rečiausiai pas mus nutinka), draudimas gali atsisakyti mokėti. Todėl mes patys labai rūpinamės fiksavimu. Tai ne šiaip formalumas – tai mūsų reputacijos klausimas.

Eismas – maršrutas ir logistika

Koks yra optimaliausias maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą?

Dažniausiai važiuojame per Vokietiją, Lenkiją – tai greičiausias kelias, apie 1 400 kilometrų. Bet ne visada tai paprasčiausia. Priklauso nuo to, ar vežame pilną krovinį, ar turime sustoti kitose vietose. Kartais, jei vežame tik vieną ar du automobilius, galima važiuoti per Čekiją ar net Slovakiją – nors ilgiau, bet kartais pigiau dėl kelių mokesčių. Bet čia jau skaičiavimai, kuriuos mes darome prieš kiekvieną kelionę. Optimizavimas – tai kasdienis darbas, ne vienintelis sprendimas metams.

Ar yra tam tikrų dienų, kada geriau nevežti automobilių?

Taip, pirmadieniais dažnai būna dideli eismas aplink Roterdamą – tai dėl to, kad savaitgalį uoste susikaupia daug krovinių. Penktadienio popietės taip pat sudėtingos, nes visi skuba namo. Be to, reikia žiūrėti į šventes – tiek Olandijoje, tiek Lenkijoje ar Lietuvoje. Pavyzdžiui, per Lenkijos nacionalinę šventę keliuose būna patikros punktai, kurie gali užtrukti. Vieną kartą pataikėme taip, kad Lenkijos muitinėje praleidome 4 valandas – tiesiog bloga diena. Dabar į tokius dalykus žiūrime rimčiau.

Kaip sprendžiate situaciją, kai kelias uždarytas dėl eismo įvykio?

Turime atsarginius maršrutus. Jei pagrindinis kelias uždarytas, GPS sistema automatiškai siūlo alternatyvą. Bet kartais tai reiškia, kad reikia važiuoti mažesniais keliais, kur priekaba pravažiuoja sunkiai. Tuomet tenka priimti sprendimą – laukti ar rizikuoti. Paprastai laukiame iki 2 valandų, jei tikimės, kad kelią atidarys. Vieną kartą laukėme 5 valandas, nes eismo įvykis buvo labai rimtas – sunkvežimis su pavojingomis medžiagomis. Klientas suprato, bet aiškiai norėjo, kad mes išvengtume tos vietos. Išvengėm kitą dieną.

Technika – transporto priemonės ir įranga

Kokiais vilkikais ir priekabomis vežate automobilius?

Naudojame daugiausia 3 ašių vilkikus su autovežiais priekabomis – jose telpa 5-6 automobiliai. Taip pat turime keletą uždarų konteinerių brangesniems automobiliams. Mūsų parkas yra vidutinio dydžio – 12 vilkikų, bet tai leidžia lanksčiai reaguoti į užsakymus. Vienas iš mūsų vilkikų yra specialiai pritaikytas nevažiuojantiems automobiliams – su hidrauline platforma. Bet tai rečiau naudojama. Svarbiausia, kad visi mūsų vilkikai turi galiojantį techninį patikrinimą ir draudimą. Be to, kiekvieną savaitę tikriname padangas, stabdžius – saugumas pirmiausia.

Ar priekabose yra speciali fiksavimo sistema automobiliams?

Taip, kiekvienas automobilis yra pritvirtinamas keturiais diržais su spyruokliniais mechanizmais, kurie sugeria vibraciją. Be to, naudojame rato užraktus, kad mašina neslystų. Svarbu, kad automobilis stovėtų ant stabdžių – tai reikalavimas. Kartais klientai klausia, ar galima vežti automobilį su neužtrauktomis rankinio stabdžio – negalima. Vieną kartą taip nutiko, kad klientas pamiršo – mašina priekaboje pasislinko, bet nebuvo jokio kontakto su kitomis mašinomis. Nuo to laiko dar atidžiau tikriname. Fiksavimas – tai ne formalumas, o būtinybė.

Ką darote, jei automobilis transportavimo metu pradeda leisti skysčius?

Iš karto sustojame ir izoliuojame tą automobilį. Turime specialių absorbentų, kurie sugeria skysčius. Jei tai alyva arba benzinas, tai jau pavojinga – gali užsidegti. Tada kviečiame pagalbą arba iškart vežame artimiausią servisą. Iki šiol tokių atvejų buvo trys: vienas – dėl prakiurusio kuro bako, du – dėl variklio alyvos nuotėkio. Visais atvejais sprendėme greitai. Svarbu, kad kiti automobiliai priekaboje nenukentėtų. Dėl to visada prašome klientų pranešti apie bet kokius skysčių nuotėkius prieš pakrovimą.

Uostas – Roterdamo specifika

Kaip veikia Roterdamo uostas automobilių vežėjams?

Roterdamo uostas – didžiulis, bet chaotiškas. Yra specialios zonos automobilių terminalams, bet jie išsibarstę po visą uostą. Mums svarbiausia – žinoti, kur tiksliai stovi automobilis, nes kartais jis stovi ne prie terminalo, bet kažkur aikštelėje. Uoste yra vidaus kelių tinklas, bet jis keičiasi dėl nuolatinių statybų. Vieną kartą GPS mus nuklydo į aklavietę – pusvalandį važinėjomės ratais. Todėl dabar visada skambiname terminalui ir prašome tikslaus nurodymų. Roterdamas reikalauja kantrybės.

Ar reikia leidimų įvažiuoti į Roterdamo uosto teritoriją?

Taip, kiekvienam vilkikui reikia PORT AUTO leidimo – tai speciali kortelė, kurią gauname iš uosto administracijos. Be jos neįvažiuosi. Leidimas galioja vienerius metus, bet jį reikia atnaujinti. Procesas užtrunka apie dvi savaites, todėl nauji vežėjai kartais vėluoja pirmus užsakymus. Be to, yra laiko apribojimai – tam tikrose zonose galima važinėti tik tam tikromis valandomis. Mes tai žinome, bet kartais klientai nustemba, kad negalime paimti automobilio 2 valandą nakties. Uostas turi savo taisykles.

Kaip išvengiate eilių Roterdamo uosto terminaluose?

Planuojame iš anksto. Turime partnerius, kurie mums praneša, kada terminalas mažiau apkrautas. Paprastai tai yra antradienio ar trečiadienio rytai. Pirmadienis – blogiausias, penktadienis – ne ką geresnis. Be to, stengiamės rezervuoti laiką pakrovimui iš anksto – tai leidžia praleisti eilę. Tačiau ne visada tai pavyksta. Kartais tiesiog tenka stovėti. Vieną kartą terminalas užsidarė anksčiau dėl streiko – niekas negalėjo nieko padaryti. Tokiais atvejais pranešame klientui ir ieškome kitos dienos laiko. Gyvenimas.

Dokumentai – muitinė ir registracija

Kokius muitinės dokumentus reikia užpildyti vežant automobilį iš Olandijos?

Reikia T1 dokumento – tai tranzito deklaracija, kuri leidžia vežti automobilį per ES šalis be muitų. Jį išduoda muitinės tarpininkas Roterdame. Be to, reikia sąskaitos faktūros (jei automobilis pirktas) arba dovanojimo sutarties. Kartais painiojasi su EX1 dokumentu – tai eksporto deklaracija, bet ji reikalinga tik jei automobilis išvežamas iš ES, o mes vežame į Lietuvą (kuri yra ES), todėl jos nereikia. Bet nauji klientai dažnai painioja šiuos dalykus. Mes visada padedame susitvarkyti, bet geriau, kai klientas turi viską paruošę iš anksto.

Ar automobilį reikia registruoti Lietuvoje iš karto po atvežimo?

Ne iš karto, bet kuo greičiau. Pagal įstatymą – per 30 dienų. Jei nespėsite, gali tekti mokėti baudą. Bet čia ne mūsų atsakomybė – mes pristatome automobilį, o registracija jau kliento reikalas. Tačiau dažnai padedame su rekomendacijomis – kur geriausia registruoti, kokių dokumentų reikia. Vienas klientas pamiršo pasiimti techninio paso originalo – be jo negalima registruoti. Teko siųsti kurjeriu atgal į Olandiją. Todėl visada primename: visi dokumentai turi keliauti kartu su automobiliu.

Ką daryti, jei automobilis neturi ES atitikties sertifikato?

Tai dažna problema su automobiliais iš JAV ar kitų ne ES šalių. Tokiu atveju reikia atlikti papildomą patikrą Lietuvoje – vadinamąjį „individualų vertinimą“. Tai trunka ir kainuoja. Mes galime rekomenduoti patikimus vertintojus, bet tai jau ne mūsų paslaugos dalis. Svarbu žinoti, kad be šio sertifikato automobilio negalima registruoti. Kartais klientai nusiperka automobilį nežinodami šio reikalavimo – tada prasideda ilgas procesas. Geriau pasitikrinti prieš pirkimą.

Atsakomybė – kas nutinka, jei kas nors nutinka

Kas atsakingas, jei automobilis dingsta transportavimo metu?

Tai beveik neįmanoma, bet jei taip nutiktų – mes esame atsakingi. Turime CMR draudimą, kuris dengia vagystes. Bet vėlgi – reikia įrodymų. Vagystės atveju iš karto kreipiamės į policiją, draudimą. Iki šiol neturėjome nė vieno dingusio automobilio, bet žinome procedūras. Svarbiausia – kad automobilis būtų tinkamai identifikuotas (VIN numeris, valstybiniai numeriai). Kartais, kai vežame daug automobilių, gali susipainioti dokumentai – todėl kiekvienai mašinai turime atskirą aplanką su visomis nuotraukomis. Tai mūsų vidaus taisyklė.

Ar galima reikalauti kompensacijos, jei automobilis atvyksta su naujais įbrėžimais?

Galima, bet reikia turėti įrodymų – nuotraukas prieš pakrovimą ir po iškrovimo. Mes visada darome abu. Jei įbrėžimas atsirado mūsų kaltės, kompensuojame arba per draudimą, arba patys. Tačiau dažnai būna ginčų – klientas sako, kad įbrėžimo nebuvo, mes matome, kad jau buvo. Todėl labai svarbu nuotraukas daryti kruopščiai, iš visų kampų. Turime net specialią programėlę, kuri automatiškai prideda laiko antspaudą. Tai padeda išvengti nesusipratimų.

Ką darote, jei klientas atsisako priimti automobilį dėl apgadinimų?

Tai labai retas atvejis, bet yra buvę. Pirmiausia – kalbamės. Jei apgadinimai akivaizdūs ir mūsų kaltė, siūlome kompensaciją arba remontą. Jei klientas vis tiek atsisako, tada automobilį laikome savo sandėlyje, kol išsiaiškinama. Bet tai kraštutinumas. Paprastai pavyksta susitarti. Vieną kartą klientas atsisakė priimti automobilį, nes buvo įbrėžtas bamperis – pasirodė, kad tas bamperis jau buvo pakeistas prieš mėnesį ir netiko spalva. Galiausiai paaiškėjo, kad tai ne mūsų klaida. Svarbu – komunikacija.

Specialūs atvejai – neįprasti automobiliai

Ar vežate nevažiuojančius automobilius?

Taip, bet tai kainuoja brangiau ir užtrunka ilgiau. Reikia specialios įrangos – hidraulinės platformos arba krančo. Be to, tokius automobilius dažniausiai vežame atskirai, nes jie neužima įprastos vietos priekaboje. Kartais klientai sako, kad automobilis „tikriausiai užsives”, bet neužsiveda – tada turime improvizuoti. Geriau iš karto pasakyti, kad nevažiuojantis. Vieną kartą vežėme senovinį „Volkswagen“, kuris nebuvo važiavęs 20 metų – teko specialiai konstruoti laikiklius, kad nesugadintume. Tai buvo įdomus iššūkis.

Kaip transportuojate labai brangius ar retus automobilius?

Tokiems automobiliams naudojame uždarus konteinerius su papildomu draudimu. Konteineriai yra su klimato kontrolės sistema, kad drėgmė ar temperatūros svyravimai nepakenktų. Be to, tokius automobilius vežame atskirai – ne kartu su kitais. Kainą skaičiuojame individualiai. Turime vežę keletą „Porsche 911“ ir vieną „Ferrari“ – viskas praėjo sklandžiai. Bet pripažinsiu – kiekvieną kartą, kai vežame tokį automobilį, stresas yra didesnis. Ne dėl pinigų, o dėl atsakomybės. Tai kažkieno svajonė ant mūsų priekabos.

Ar vežate automobilius su neįprastais matmenimis (pavyzdžiui, ilgais ar aukštais)?

Taip, bet reikia įvertinti, ar jie tilps į priekabą. Standartinė priekaba turi tam tikrus aukščio ir ilgio limitus. Jei automobilis per aukštas (kaip koks visureigis su stogo bagažine), galbūt reikės kitokios priekabos. O jei per ilgas – gali tekti mokėti už papildomą vietą. Vieną kartą vežėme amerikietišką pickup‘ą – jis buvo toks ilgas, kad užėmė dvi vietas. Klientui kainavo daugiau, bet jis suprato. Svarbu iš anksto išmatuoti ir pranešti. Netikėtumų kelyje nemėgstame.

Komunikacija – kaip bendraujame su klientais

Kaip dažnai informuojate klientą apie automobilio būklę vežimo metu?

Pranešame trimis etapais: kai automobilis pakrautas, kai jau Lietuvoje (sandėlyje arba pasienyje), ir kai pristatytas. Jei kas nors vyksta ne pagal planą – iš karto. Bet ne kas valandą – tai būtų per daug tiek mums, tiek klientui. Kartais klientai prašo daugiau informacijos – tada ją pateikiame. Bet sąžiningai – mes labiau koncentruojamės į veiksmą, o ne į nuolatinius pranešimus. Vienas klientas norėjo gauti SMS kiekvieną kartą, kai kertame sieną – tai buvo šiek tiek ekstremalu, bet padarėme.

Ar galima su jumis susisiekti ne darbo valandomis?

Taip, turime budintį telefoną, kuris veikia visą parą. Bet ne už visus klausimus galime atsakyti iš karto. Pavyzdžiui, jei skambinate 2 valandą nakties dėl kainos – atsakysime rytoj. Tačiau jei skambinate, nes automobilis įstrigo kažkur – iš karto reaguosime. Svarbu atskirti, kas skubu, o kas gali palaukti. Mes patys esame žmonės – mums irgi reikia miego. Bet suprantame, kad kartais klientai yra skirtingose laiko zonose arba labai nerimauja.

Kokiomis kalbomis galite bendrauti?

Lietuvių, rusų, anglų, olandų ir šiek tiek vokiečių. Olandų kalba labai padeda Roterdamo uoste – ten be jos kartais sunku. Turime vieną darbuotoją, kuris moka lenkiškai – tai padeda Lenkijoje. Bet dažniausiai bendraujame lietuviškai arba angliškai. Nėra taip, kad visi mūsų klientai yra lietuviai – kartais vežame automobilius olandams ar belgams, kurie perka Lietuvoje. Tada anglų kalba. Kalbų mokėjimas – tai praktinis dalykas, be jo sunku dirbti tarptautiniuose pervežimuose.

Egzotika – neįprastos situacijos kelyje

Kokia keisčiausia situacija yra nutikusi vežant automobilį?

Vieną kartą vežėme automobilį, kurio bagažinėje klientas paliko... gyvą vištą. Nejuokauju. Sužinojome tik Lenkijoje, kai išgirdome cypimą. Klientas sakė, kad pamiršo – tai buvo dovana močiutei. Laimei, višta buvo narve. Bet tai privertė mus stabdyti ir ieškoti, kur ją laikyti kelionės metu. Galiausiai višta saugiai pasiekė Lietuvą. Tai buvo vienas iš tų atvejų, kai tiesiog negali patikėti, bet gyvenimas yra gyvenimas. Nuo to laikome taisyklę – visada patikrinti bagažinę.

Ar esate turėję atvejį, kai automobilis buvo pamestas dėl dokumentų klaidos?

Ne pamestas, bet beveik. Vieną kartą, kai muitinėje paaiškėjo, kad VIN numeris dokumentuose skiriasi nuo fizinio numerio ant automobilio. Pasirodo, pardavėjas padarė klaidą sąskaitoje. Teko pusdienį aiškintis, skambinti pardavėjui, gauti patikslintą dokumentą. Automobilis stovėjo muitinės zonoje, mes – bejėgiai. Galiausiai viskas išsprendė, bet tai privertė mus dar kartą patikrinti visus dokumentus prieš išvykstant iš Roterdamo. Klaidos nutinka, bet jos kainuoja laiką ir nervus.

Ką darote, kai automobilis sugenda pakeliui (ne dėl jūsų kaltės)?

Iš karto pranešame klientui ir ieškome sprendimo. Jei gedimas nedidelis – pavyzdžiui, išsikrovusi baterija – galime jį užvesti nuo mūsų vilkiko. Jei rimtesnis – vežame į artimiausią servisą. Tačiau tai jau ne mūsų išlaidos, nebent tai mūsų kaltė. Vieną kartą automobilio variklis užvirė ties Lenkijos pasieniu – pasirodo, klientas nebuvo patikrinęs aušinimo skysčio. Mes iškvietėme techninę pagalbą, bet klientas turėjo apmokėti remontą. Nemalonu, bet sąžininga. Svarbiausia – bendradarbiauti.

Išvada Automobilių vežimas iš Roterdamo – tai kasdienis darbas su daug detalių. Svarbiausia ne tik greitis ar kaina, o patikimumas ir komunikacija. Mes nežadame neįmanomo, bet stengiamės, kad kiekvienas automobilis pasiektų Lietuvą saugiai ir laiku. Kartais nutinka nenumatytų dalykų – toks jau tas kelias. Bet turint patirtį ir tinkamus žmones, visada randame sprendimą. Jei turite klausimų – klauskite. Mes čia, kad padėtume.