Automobilių pervežimas iš Roterdamo kainos geros kasdien

Kai kas nors manęs klausia, kiek kainuoja automobilių pervežimas iš Roterdamo, aš atsakau paprastai – priklauso. Bet žmonėms nepatinka „priklauso", jie nori konkrečių skaičių. Taigi bandysiu būti kuo konkrečiau. Roterdamas yra ta vieta, iš kurios vežam daugiausiai automobilių į Lietuvą. Kainos geros kasdien – ne todėl, kad kažkas pigiai dirba, o todėl, kad konkurencija didelė ir maršrutas nusistovėjęs. Šitas tekstas yra apie tai, iš ko susideda kaina, kada ji mažesnė, kada didesnė, ir kaip nepadaryti klaidų, kurios kainuoja papildomai.

Kainos – automobilių pervežimas iš Roterdamo

1. Kokia vidutinė pervežimo kaina iš Roterdamo į Lietuvą?

Vidutiniškai – 600-850 eurų už važiuojantį automobilį, kuris vežamas ant tralo su kitais automobiliais. Tai standartinis variantas, kai automobilis turi techninę apžiūrą, draudimą ir yra paruoštas transportavimui. Bet čia tik pagrindas. Jei automobilis nevažiuojantis – pridėkit 150-250 eurų. Jei didelis – SUV arba furgonas – dar 100-150 eurų. Jei skubu – dar daugiau. Vasarą kainos gali šoktelti iki 1000 eurų, nes visi nori vežti vienu metu. Žiemą, atvirkščiai, galima rasti už 550-650 eurų, bet tada keliai sudėtingesni ir vėlavimai dažnesni. Vienas klientas rado „gerą kainą" – 450 eurų. Atvažiavo automobilis per savaitę, subraižytas. Pigiau ne visada geriau.

2. Iš ko susideda pervežimo kaina?

Pagrinde – degalai. 1200-1500 kilometrų, priklausomai nuo maršruto, ir tai nemažas atstumas. Tada vairuotojo darbas – jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės, turi daryti pertraukas. Draudimas – būtinas, bet kainuoja. Tralo nusidėvėjimas, padangos, techninė priežiūra. Dar administracinės išlaidos – komunikacija, koordinavimas, dokumentai. Ir galiausiai – pelnas. Vežėjas nedirba iš idėjos, jis turi uždirbti. Kai sudedi visus šitus dalykus, 600-850 eurų atrodo logiškai. Problema būna, kai vežėjas siūlo 400 eurų – iš kur jis taupo? Dažniausiai ant draudimo arba vairuotojo kvalifikacijos. Ir tai pavojinga.

3. Kodėl vasarą kainos didesnės?

Paprasčiausia ekonomika – paklausa didesnė už pasiūlą. Vasarą žmonės daugiau perka automobilių, nes atostogos, nes oras geras, nes norisi prieš žiemą turėti naują mašiną. Vežėjai turi daugiau užsakymų nei gali įvykdyti, ir tada kainos kyla. Be to, vasarą daugiau turistų keliuose, daugiau kamščių, daugiau remonto darbų – viskas lėčiau. Vienas vežimas vasarą užtruko šešias dienas vietoj trijų, nes Vokietijoje buvo kelių remontas ir teko sukti didelį lankstą. Degalų sąnaudos išaugo, bet kaina buvo sutarta iš anksto – vežėjas prarado pinigus. Todėl vasarą vežėjai į kainą įskaičiuoja tokius nenumatytus dalykus, ir ji būna aukštesnė.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo automobilio tipo?

Taip, ir gana žymiai. Lengvasis automobilis – standartinė kaina. SUV arba didelis sedanas – brangiau, nes užima daugiau vietos trale ir sveria daugiau. Furgonas arba mikroautobusas – dar brangiau, kartais dvigubai. Sportinis automobilis su žemu prošvaisa – brangiau, nes reikia specialaus pakrovimo. Senovinis automobilis – irgi brangiau, nes reikia ypatingos priežiūros. Vienas klientas vežė „Fiat 500", kitas – „Range Rover". Tas pats maršrutas, bet kainos skyrėsi 200 eurų. Logiška – „Range Rover" užima beveik dvigubai daugiau vietos ant tralo. Be to, sunkesnis automobilis reiškia didesnes degalų sąnaudas.

5. Kaip gauti geriausią kainą?

Pirmiausia – prašykit kelių pasiūlymų. Ne vieno, ne dviejų, o bent keturių-penkių. Tada matysit rinkos kainą. Antra – būkit lankstūs dėl datos. Jei galit palaukti savaitę ar dvi, vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą, kai turės tuščią vietą. Trečia – klauskit, kas įskaičiuota. Vienas vežėjas siūlo 600, kitas 750 – bet pirmasis neįskaičiavo draudimo, antrasis – įskaičiavo. Reali kaina gali būti vienoda. Ketvirta – jei vežiate ne vieną automobilį, prašykit grupinės nuolaidos. Ir penkta – ne visada rinkitės pigiausią. Patikimumas kainuoja, ir dažnai verta mokėti daugiau už ramybę.

Draudimas – automobilių pervežimas kasdien iš Roterdamo

6. Ar draudimas įskaičiuotas į pervežimo kainą?

Paprastai taip, bet ne visada. Ir net kai įskaičiuotas, jo suma gali skirtis. Standartinis krovinio draudimas dažniausiai padengia iki 50-100 tūkstančių eurų. Jei jūsų automobilis vertas 15 tūkstančių – užtenka. Jei 60 tūkstančių – reikia papildomo draudimo, už kurį reikės mokėti atskirai. Be to, draudimas gali turėti išimčių – pavyzdžiui, nedengti „force majeure" atvejų, tokių kaip stichinės nelaimės. Vienas vežėjas pasakė, kad draudimas yra, bet kai klientas paprašė poliso, paaiškėjo, kad draudimas tik 20 tūkstančių. Automobilis buvo vertas 35. Klientas paprašė padidinti – vežėjas sutiko, bet kaina pakilo 80 eurų. Geriau sužinoti iš anksto, nei po įvykio.

7. Ką daryti, jei vežėjas neturi draudimo?

Nesinaudoti jo paslaugomis. Skamba griežtai, bet tai vienintelis logiškas atsakymas. Be draudimo bet kokia žala – jūsų problema. Jei automobilis apgadinamas, pavagiamas ar sudega – jokių kompensacijų. Vežėjas gali pasakyti „atsiprašau", bet pinigų neatgausite. Yra buvę atvejų, kai vežėjas be draudimo sukėlė avariją, automobilis visiškai sudaužytas, o vežėjas paprasčiausiai bankrutavo. Klientas liko be nieko. Todėl pirmas klausimas, kurį užduodu rekomenduodamas vežėją – ar turi draudimą. Jei ne – net nesvarstau. Ir jūs neturėtumėte.

8. Kokia draudimo suma turėtų būti?

Turėtų būti ne mažesnė nei jūsų automobilio vertė. Idealu – didesnė, kad būtų saugumo rezervas. Jei automobilis vertas 20 tūkstančių, draudimas turėtų būti bent 25-30 tūkstančių. Jei 50 – atitinkamai daugiau. Bet čia ir kyla problema – kuo didesnė draudimo suma, tuo brangesnis draudimas, ir vežėjas tą kainą perkelia ant kliento. Todėl pigūs vežėjai dažniausiai turi mažą draudimą. Vienas atvejis – automobilis vertas 45 tūkstančių, draudimas tik 30. Pervežimo metu nutiko nedidelė avarija, žala 12 tūkstančių. Draudimas padengė, bet jei žala būtų buvusi didesnė – kas tada? Todėl visada prašykit draudimo poliso ir patikrinkite sumą.

9. Ar galiu pats apsidrausti automobilį pervežimui?

Teoriškai taip, praktiškai – sudėtinga. Draudimo bendrovės retai siūlo vienkartines krovinio draudimo polisas privatiems asmenims. Jos dirba su įmonėmis, kurios turi nuolatinius pervežimus. Bet yra variantas – kai kurie draudimo brokeriai gali padėti rasti vienkartinį draudimą. Kainuoja brangiau nei įprastas, bet bent jau žinot, kad esate apsaugoti. Vienas klientas, kuris vežė labai brangų automobilį, paprašė mūsų padėti rasti papildomą draudimą – radom per brokerį, kainavo 250 eurų už vieną pervežimą. Daug? Taip. Bet automobilis buvo vertas 120 tūkstančių. 250 eurų už ramybę – ne taip jau blogai.

10. Ką dengia draudimas, o ko ne?

Draudimas paprastai dengia mechaninius pažeidimus, vagystę, gaisrą, avariją. Bet yra išimčių. Dažniausios – „force majeure" (stichinės nelaimės), pažeidimai, kurie atsirado dėl automobilio vidinių defektų (pavyzdžiui, sprogo sena padanga), ir pažeidimai, kurie buvo jau prieš pervežimą. Pastaroji išimtis – tai kodėl reikia fotografuoti automobilį prieš pervežimą. Be to, draudimas gali nepadengti asmeninių daiktų, paliktų automobilyje. Vienas klientas paliko prietaisų skydelyje brangią navigaciją – ji dingo pervežimo metu. Draudimas atsisakė kompensuoti, nes asmeniniai daiktai nebuvo įtraukti į draudimo sąlygas. Skaitykit smulkų šriftą.

Dokumentai – geros kainos kasdien Roterdamas

11. Kokie dokumentai reikalingi prieš užsakant pervežimą?

Minimaliai – pirkimo-pardavimo sutartis ir registracijos liudijimas. Jei automobilis vežamas savo eiga – dar draudimas. Jei ant tralo – mažiau reikalavimų, bet vežėjas vis tiek norės matyti, kad automobilis yra jūsų. Be to, kai kurie vežėjai prašo asmens dokumento kopijos – tai normalu, jie turi žinoti, kam veža. Vienas klientas atsiuntė sutartį, bet joje buvo kitos šalies pavardė – pasirodo, pirko per tarpininką. Reikėjo papildomo patvirtinimo, kad tarpininkas turi teisę parduoti. Užtruko dvi dienas. Todėl pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kad nereiktų gaišti laiko paskutinę minutę.

12. Ar reikia muitinės dokumentų?

Ne, jei automobilis registruotas ES ir vežamas iš ES šalies į ES šalį. Nyderlandai ir Lietuva abi ES narės, tad jokių muitų. Bet jei automobilis importuotas į Nyderlandus iš trečiosios šalies ir dar nėra „pilnai importuotas" – gali būti reikalavimų. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Vienas klientas pirko automobilį Roterdame, kuris buvo atplaukęs iš JAV. Pardavėjas sakė, kad „viskas sutvarkyta", bet muitinėje paaiškėjo, kad PVM nebuvo sumokėtas. Reikėjo mokėti Lietuvoje – 21 procentas nuo vertės. Nemalonus siurprizas. Todėl perkant automobilį, ypač jei jis atkeliavo iš už ES ribų, visada patikrinkite importo dokumentus.

13. Kaip užpildyti transporto užsakymo formą?

Paprastai vežėjas pateikia formą, kurioje reikia nurodyti: savo vardą, pavardę, kontaktus, automobilio markę, modelį, VIN numerį, metus, pakrovimo ir iškrovimo adresus, pageidaujamą datą. Dar kartais prašo nurodyti automobilio būklę – ar važiuoja, ar turi defektų, ar reikės papildomos įrangos pakrovimui. Svarbu užpildyti teisingai, nes klaidos gali sukelti problemų. Vienas klientas suklydo viename skaitmenyje VIN numeryje – vežėjas nuvažiavo į kitą vietą, kur stovėjo kitas automobilis. Pardavėjas nesuprato, kas vyksta, vežėjas irgi. Kol išsiaiškino – prarasta pusė dienos. Mažos klaidos, didelės pasekmės.

14. Ką daryti, jei dokumentai lotyniškomis raidėmis, bet lietuviški?

Dažniausiai problemų nekyla, nes lotyniškos raidės pripažįstamos visur. Bet lietuviškos raidės su nosinėmis (ą, ę, į, ų, ū) kartais sukelia painiavą, ypač olandiškose sistemose. Rekomenduoju rašyti be nosinių – vietoj „Žilvinas" rašyti „Zilvinas", vietoj „Šiauliai" – „Siauliai". Tai ne klaida, o praktiškas sprendimas. Vienas klientas turėjo problemą, nes jo pavardėje buvo „ė", o olandiškoje sistemoje tos raidės nėra – automatiškai pakeitė į „e", ir dokumentai nesutapo. Mažas dalykas, bet gali sukelti didelį galvos skausmą muitinėje ar registruojant automobilį.

15. Ar reikia notaro patvirtinimo dokumentams?

Paprastai ne. Pirkimo-pardavimo sutartis galioja be notaro, jei ji pasirašyta abiejų šalių. Bet yra situacijų, kai notaras gali būti reikalingas – pavyzdžiui, jei perkate per įgaliotą asmenį arba jei sutartis sudaroma nuotoliniu būdu. Tada reikia notaro patvirtinto įgaliojimo. Be to, jei automobilis registruotas ne pardavėjo vardu – reikia įgaliojimo nuo savininko. Vienas klientas pirko automobilį, kuris buvo registruotas tėvo vardu, o pardavėjas buvo sūnus. Be įgaliojimo – negalima. Reikėjo laukti, kol tėvas nueis pas notarą Nyderlanduose. Užtruko tris dienas. Tokių dalykų geriau išvengti – prieš vykstant įsitikinti, kad pardavėjas turi teisę parduoti.

Logistika – automobilių pervežimas iš Roterdamo geros kainos

16. Kiek laiko trunka pervežimas?

Įprastai 3-5 darbo dienos. Bet tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia – ar automobilis vežamas tiesiogiai, ar su kitais. Tiesioginis – greičiau, bet brangiau. Su kitais – pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti ir iškrauti kelis automobilius. Antra – maršrutas. Paprastai važiuojama per Vokietiją, kartais per Belgiją. Trečia – eismo sąlygos. Vasarą keliuose daugiau transporto, žiemą – blogesnės sąlygos. Ketvirta – muitinės procedūros, nors ES viduje jų neturėtų būti, bet kartais pasienyje tikrina. Vienas vežimas užtruko septynias dienas – tralas sugedo, reikėjo laukti pakaitinio. Tokių dalykų neplanuoji.

17. Ar galiu pasirinkti pristatymo dieną?

Galite išreikšti pageidavimą, bet garantuoti konkrečios dienos vežėjas negali. Ypač jei automobilis vežamas su kitais – tada priklauso nuo viso maršruto. Bet jei jums tikrai reikia konkrečios dienos – galima užsakyti tiesioginį pervežimą, kur vežėjas važiuoja tik su jūsų automobiliu. Tai kainuoja daugiau, bet datos garantija didesnė. Vienas klientas prašė pristatyti penktadienį, nes savaitgalį turėjo renginį – užsakė tiesioginį pervežimą, sumokėjo 300 eurų daugiau. Automobilis atvažiavo ketvirtadienį. Bet kitas klientas, kuris taip pat prašė konkrečios datos, bet pasirinko pigesnį variantą su kitais automobiliais – gavo automobilį dviem dienomis vėliau. Kaina ir lankstumas – atvirkščiai proporcingi.

18. Kur pristatomas automobilis Lietuvoje?

Paprastai į sutartą vietą – tai gali būti jūsų namai, darbas, arba bet kokia kita vieta, kurią nurodote. Bet yra niuansų. Jei gyvenate mažame miestelyje, kur tralas negali privažiuoti – gali tekti susitarti didesniame mieste. Be to, kai kurie vežėjai pristato tik į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Jei reikia kitur – papildomas mokestis. Vienas klientas norėjo pristatymo į mažą kaimą – vežėjas sutiko, bet paprašė 50 eurų daugiau už papildomus 80 kilometrų. Logiška. Svarbiausia – iš anksto suderinti vietą, kad nebūtų nesusipratimų paskutinę minutę.

19. Ką daryti, jei negaliu priimti automobilio sutartą dieną?

Praneškite vežėjui kuo anksčiau. Jei pranešite prieš kelias dienas – paprastai problemų nekyla, galima perkelti datą. Jei pranešite paskutinę minutę – gali būti papildomų išlaidų, nes vežėjas jau yra pakeliui arba rezervavo laiką. Vienas klientas pranešė tik tą rytą, kai tralas jau buvo prie Vilniaus – teko mokėti už stovėjimą ir pakartotiną pristatymą. Iš viso 150 eurų papildomai. Nemalonu, bet suprantama – vežėjas prarado laiką ir turėjo keisti planus. Geriausia, jei iš karto nurodote kelias galimas datas – tada vežėjas gali lanksčiau planuoti.

20. Ar vežėjas praneša apie atvykimo laiką?

Geras vežėjas – taip. Paprastai praneša dieną prieš arba tą pačią dieną ryte. Bet ne visi vežėjai yra geri komunikatoriai. Vienas klientas laukė visą dieną, nes vežėjas nepranešė tikslaus laiko. Skambino – neatsiliepė. Atvažiavo tik vakare. Klientas prarado dieną. Kitas vežėjas siuntė pranešimus kiekvieną valandą – „išvykome iš Roterdamo", „esame Vokietijoje", „artėjame prie Lenkijos". Labai skirtingi požiūriai. Todėl prieš užsakant pasiteiraukite, kaip vežėjas komunikuoja. Jei sako „paskambinsim, kai būsim" – tai gali reikšti bet ką.

Rizikos – kasdien vežame iš Roterdamo geromis kainomis

21. Kokios pagrindinės rizikos pervežant automobilį?

Pagrindinės rizikos – mechaniniai pažeidimai transportavimo metu, vėlavimai, vagystė ir dokumentų problemos. Mechaniniai pažeidimai – dažniausiai įbrėžimai, kartais rimtesni pažeidimai, jei automobilis neteisingai užfiksuotas ant tralo. Vėlavimai – dėl eismo, oro, techninių problemų. Vagystė – retai, bet pasitaiko, ypač jei automobilis stovi ne saugomoje vietoje. Dokumentų problemos – kai kažkas neteisingai užpildyta arba trūksta. Vienas nemalonus atvejis – automobilis buvo vežamas žiemą, slidžiame kelyje tralas paslydo, automobilis nuslydo nuo tralo. Laimei, didelės žalos nebuvo, bet streso užteko. Draudimas padengė remontą, bet klientas laukė papildomą savaitę.

22. Kaip sumažinti riziką?

Pirmiausia – rinkitės patikimą vežėją su draudimu. Antra – fotografuokite automobilį prieš pervežimą. Trečia – turėkite tvarkingus dokumentus. Ketvirta – pasirašykite sutartį su aiškiomis sąlygomis. Penkta – būkite pasiekiami telefonu pervežimo metu. Šešta – jei automobilis vertingas, apsvarstykite papildomą draudimą. Septinta – pasirinkite tralą, o ne savo eigą, ypač jei automobilis techniškai abejotinas. Aštunta – patikrinkite vežėjo atsiliepimus ir registracijos duomenis. Skamba daug, bet realiai tai užima valandą-dvi laiko. Ir gali sutaupyti tūkstančius. Vienas klientas padarė viską, išskyrus fotografavimą – atsirado įbrėžimas, kurio nebuvo prieš pervežimą. Be nuotraukų – neįrodytum.

23. Ką daryti, jei kilo ginčas su vežėju?

Pirmiausia – bandykit išspręsti draugiškai. Dauguma vežėjų nori išvengti skandalų ir siūlo kompensaciją ar remontą. Jei nepavyksta – rašykit pretenziją raštu, su nuotraukomis ir dokumentais. Tada kreipkitės į draudimo bendrovę, jei vežėjas turi draudimą. Jei draudimas nepadeda – vartotojų teisių apsauga. Lietuvoje tai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), Nyderlanduose – Autoriteit Consument & Markt (ACM). Paskutinis variantas – teismas, bet tai kraštutinumas. Vienas klientas bylinėjosi pusę metų dėl 800 eurų žalos – laimėjo, bet advokato išlaidos buvo 1500. Kartais neverta. Bet jei principo reikalas – kita kalba.

24. Ar vežėjas atsako už vėlavimą?

Priklauso nuo sutarties. Jei sutartyje nurodyta konkreti pristatymo data ir vežėjas jos nesilaiko – jis gali būti atsakingas už nuostolius. Bet dažniausiai sutartyse nurodomas laikotarpis, o ne konkreti diena – „per 3-5 darbo dienas". Tada vežėjas atsako tik jei viršija tą laikotarpį. Ir net tada – kompensacija priklauso nuo sutarties sąlygų. Vienas vežėjas siūlė 20 eurų nuolaidą už kiekvieną dieną vėlavimo – skamba gerai, bet jei automobilis kainuoja 800, o vėluoja 3 dienas – 60 eurų nėra daug. Kiti vežėjai visai nesiūlo kompensacijos. Todėl prieš pasirašant sutartį – skaitykit sąlygas apie vėlavimus.

25. Ką daryti, jei automobilis atvyksta ne toks, kokį pirkote?

Tai jau ne vežėjo problema, o pardavėjo. Jei automobilis neatitinka aprašymo – kreipkitės į pardavėją. Bet svarbu atskirti – ar automobilis buvo ne toks jau prieš pervežimą, ar kažkas nutiko pervežimo metu. Pirmuoju atveju – pardavėjas atsakingas. Antruoju – vežėjas. Todėl vėl grįžtame prie to paties – fotografuokite prieš pervežimą. Vienas klientas gavo automobilį su kitokia spalva nei tikėjosi – pasirodo, skelbime buvo naudotos ne to automobilio nuotraukos. Pardavėjas „atsiprašė" ir pasiūlė 200 eurų nuolaidą kitam pirkimui. Klientas teisybės ieškojo pusę metų. Bylinėjosi. Galiausiai gavo 3000 eurų kompensaciją, bet prarado daug laiko ir nervų.

Automobilių pervežimas iš Roterdamo – kasdienis procesas, kuris tinkamai suplanuotas vyksta sklandžiai. Kainos geros, konkurencija veikia, ir jei žinai, ko klausti, gali rasti gerą variantą. Svarbiausia – ne tik kaina, bet ir patikimumas. Pigus vežėjas be draudimo yra brangiau nei brangus vežėjas su draudimu. Tai paprasta matematika, kurią dauguma supranta tik po pirmos blogos patirties.