Lietuva Amsterdamas su mašina

Kartais kyla mintis – o gal tiesiog sėsti į automobilį ir nuvažiuoti patiems? Lietuva–Amsterdamas yra populiarus maršrutas, kuriuo kasmet tūkstančiai žmonių keliauja tiek su savo automobiliais, tiek su ką tik nupirktais. Važiavimas savarankiškai turi savo privalumų – galite sustoti kur norite, kada norite, ir mėgautis kelione. Bet turi ir trūkumų – ilgas kelias, nuovargis, nenumatytos problemos. Dirbu su šiuo maršrutu jau ne vienerius metus – tiek veždamas automobilius, tiek konsultuodamas tuos, kurie nori važiuoti patys. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus apie abu variantus. Kartais geriau važiuoti pačiam, kartais – samdyti vežėją. Viskas priklauso nuo situacijos.

Maršrutas – Lietuva Amsterdamas su mašina

Koks trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Amsterdamą?

Trumpiausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – Vilnius–Kaunas–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Amsterdamas. Atstumas – apie 1500-1600 kilometrų, priklausomai nuo starto taško Lietuvoje. Važiuojant be sustojimų, tai užtruktų apie 15-17 valandų. Bet be sustojimų niekas nevažiuoja – reikia degalų, poilsio, maisto. Realiai kelionė užtrunka 18-24 valandas, priklausomai nuo to, kiek ir kur sustojate. Galima padalinti į dvi dienas – vieną nakvynę Vokietijoje, antrą dieną – iki Amsterdamo. Tai patogiau ir saugiau.

Ar yra alternatyvių maršrutų?

Taip. Galima važiuoti per Čekiją ir Austriją – tai ilgiau, bet vaizdingiau. Galima per Daniją ir keltu – tai kitokia patirtis. Galima per Švediją ir keltu – dar ilgiau, bet įdomiau. Kiekvienas maršrutas turi savo privalumų ir trūkumų. Trumpiausias per Lenkiją ir Vokietiją yra greičiausias, bet ir nuobodžiausias – daug greitkelių, mažai vaizdų. Ilgesni maršratai siūlo daugiau nuotykių, bet reikalauja daugiau laiko ir pinigų. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar jums svarbiau greitis, ar patirtis.

Kiek kainuoja kelionė savarankiškai?

Skaičiuokime. Degalai – apie 150-200 eurų (priklausomai nuo automobilio ir degalų kainų). Kelių mokesčiai – Lenkijoje ir Vokietijoje nemokami greitkeliuose, bet Nyderlanduose taip pat nemokama. Nakvynė – 30-80 eurų, jei miegate viešbutyje ar hostelyje. Maistas – 20-40 eurų. Jei važiuojate vienas – visa suma tenka jums. Jei su draugu – dalinatės. Plius – automobilio nusidėvėjimas (1500 km nėra mažai). Iš viso – 250-400 eurų be nakvynės, 300-500 eurų su nakvyne. Palyginimui – vežėjas kainuoja 450-700 eurų. Skirtumas nėra didelis, ypač kai įskaičiuojate savo laiką.

Ar verta važiuoti pačiam ar samdyti vežėją?

Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei turite laiko, mėgstate vairuoti ir norite nuotykio – važiuokite patys. Jei neturite laiko, nenorite rizikuoti arba vežate automobilį, kurio nežinote – samdykite vežėją. Jei automobilis naujas ir patikimas – galima važiuoti pačiam. Jei automobilis senas arba nežinomos būklės – geriau vežėją. Jei vežate automobilį pardavimui – vežėjas racionaliau. Jei persikeliate gyventi – galima važiuoti pačiam. Nėra vieno teisingo atsakymo – kiekvienas atvejis skirtingas.

Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?

Tai vienas didžiausių rizikų važiuojant pačiam. Jei automobilis sugenda Lenkijoje ar Vokietijoje – esate svetimoje šalyje, nežinote kalbos, nežinote servisų. Pirmiausia – įjunkite avarinius žibintus ir pastatykite automobilį saugioje vietoje. Antra – skambinkite pagalbos kelyje tarnybai (jei turite draudimą) arba vietinei policijai. Trečia – ieškokite artimiausio serviso. Ketvirta – jei remontas užtruks, ieškite nakvynės. Penkta – praneškite žmonėms, kurie jūsų laukia. Tai nemaloni situacija, bet nutinka dažniau, nei norėtume. Ypač su senesniais automobiliais.

Ar saugu važiuoti per Lenkiją?

Apskritai – taip. Lenkijos keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo – dauguma greitkelių yra geros būklės. Bet yra niuansų – kai kurie keliai vis dar prasti, eismo kultūra skiriasi nuo Vakarų Europos, o naktį kai kurios atkarpos gali būti tamsios ir tuščios. Rekomenduoju važiuoti dieną, laikytis greičio ribojimų ir būti budriam. Lenkijoje taip pat dažnos greičio matavimo kameros – baudos nėra didelės, bet nemalonios. Apskritai – jei esate patyręs vairuotojas, Lenkija nekelia didesnių problemų nei bet kuri kita šalis.

Pasiruošimas – Lietuva Amsterdamas su mašina

Ką patikrinti prieš kelionę?

Padangų būklę ir slėgį – tai svarbiausia. Alyvos lygį, stabdžių skysčio lygį, aušinimo skysčio lygį. Žibintus – visi turi veikti. Valytuvus – jei lyja, jie turi valyti. Atsarginį ratą arba remonto komplektą – jei pradursite padangą. Pirmosios pagalbos rinkinį, avarinį trikampį, liemenę – tai privaloma daugumoje šalių. Vairuotojo dokumentus, automobilio dokumentus, draudimo polisą. Ir dar – gerą nuotaiką. Ilga kelionė be geros nuotaikos yra dar ilgesnė.

Ar reikia papildomo draudimo kelionei?

Rekomenduoju pagalbos kelyje draudimą, kuris galioja visoje Europoje. Jei automobilis sugenda, draudimas padengs evakuacijos, remonto arba nakvynės išlaidas. Tai kainuoja 50-100 eurų per metus, bet gali sutaupyti tūkstančius, jei kas nors nutinka. Taip pat patikrinkite, ar jūsų privalomasis draudimas galioja Nyderlanduose – paprastai taip, jei turite žalią kortelę. Jei ne – reikės draustis vietoje. Geriausia pasitikrinti prieš išvykstant.

Kokius dokumentus turėti su savimi?

Vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, privalomojo draudimo polisą (žalią kortelę), asmens tapatybės dokumentą. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimą. Jei vežate vaikus – gimimo liudijimus ar pasus. Jei turite techninės apžiūros pažymą – ir ją. Ir dar – kelionės draudimo polisą, jei turite. Viską turėkite tiek popierinius, tiek skaitmeninius variantus. Jei policija sustabdo ir prašo dokumentų, o jūs neturite – bauda. Nedidelė, bet nemaloni.

Ką pasiimti į kelionę?

Vandens, užkandžių, telefono įkroviklį, grynųjų pinigų (Lenkijoje vis dar naudinga), žemėlapį arba navigaciją (geriau abu), patogius drabužius, jei reikia – pagalvę ir antklodę. Vaistų, jei vartojate. Akinius nuo saulės. Gerą muziką ar podcast'ą – ilgai kelionei reikia pramogos. Ir dar – kantrybės. 1500 kilometrų nėra juokas, ypač jei eismas intensyvus arba oras blogas. Pasiruošimas yra pusė sėkmės.

Ar reikia žinoti vietines taisykles?

Taip, ir tai svarbu. Kiekviena šalis turi savo greičio ribojimus, taisykles dėl šviesų naudojimo, alkoholio limitus. Lenkijoje – greitis mieste 50 km/h, užmiestyje 90 km/h, greitkelyje 140 km/h. Vokietijoje – greitkeliuose dažnai nėra ribojimo, bet rekomenduojama 130 km/h. Nyderlanduose – greitkeliuose 100 arba 130 km/h, priklausomai nuo laiko. Šviesos – Lenkijoje privalomos visą parą, Vokietijoje ir Nyderlanduose – tik tamsoje arba prasto matomumo sąlygomis. Alkoholio limitas – visur mažas, geriau nevartoti iš viso. Šios taisyklės skiriasi, ir nežinojimas nėra pasiteisinimas.

Ar reikia kelių mokesčių ženklelių?

Lenkijoje – ne, greitkeliuose nemokama. Vokietijoje – ne, greitkeliuose nemokama lengviesiems automobiliams. Nyderlanduose – ne, greitkeliuose nemokama. Taigi – jokių vinječių ar ženklelių šiam maršrutui. Tai palengvina kelionę. Bet jei kada nors važiuosite per Čekiją, Austriją ar Šveicariją – ten reikės. Šiam maršrutui – jokių papildomų mokesčių už kelius. Tik degalai ir savo laikas.

Kelionė – Lietuva Amsterdamas su mašina praktiškai

Kiek laiko reikia kelionei?

Gryno vairavimo laiko – 15-17 valandų. Bet niekas nevažiuoja be sustojimų. Reali kelionė užtrunka 18-24 valandas, jei važiuojate be nakvynės. Su viena nakvyne – dvi dienos. Su dviem nakvynėmis – trys dienos, bet tada jau galima ir pasimėgauti kelione. Mano rekomendacija – dvi dienos su viena nakvyne Vokietijoje. Pirmą dieną važiuojate iki Berlyno ar Hanoverio (8-10 valandų), nakvojate, antrą dieną iki Amsterdamo (4-6 valandos). Taip neperkraunate savęs ir automobilio.

Kur nakvoti pakeliui?

Populiariausi variantai – Berlynas, Hanoveris, Osnabriukas. Berlynas yra maždaug pusiaukelėje ir siūlo daug nakvynės variantų – nuo pigių hostelių iki brangių viešbučių. Hanoveris arčiau Amsterdamo, bet vis dar gera vieta nakvynei. Osnabriukas – jau Vokietijos vakaruose, beveik prie Nyderlandų sienos. Jei norite pigiau – rinkitės mažesnius miestus arba Airbnb. Jei norite patogiau – viešbutis prie greitkelio. Svarbu, kad būtų saugi automobilių stovėjimo aikštelė.

Ar galima važiuoti naktį?

Galima, bet nerekomenduoju. Naktį matomumas prastesnis, nuovargis didesnis, o pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Be to, naktį mažiau atvirų degalinių, restoranų, o jei kas nutinka – pagalbos ieškoti sunkiau. Išimtis – jei esate įpratęs važiuoti naktį ir jaučiatės gerai. Bet pirmą kartą važiuojant šiuo maršrutu – diena yra saugesnis pasirinkimas. Ypač žiemą, kai dienos trumpos ir keliai gali būti slidūs.

Kur sustoti degalams ir poilsiui?

Lenkijoje – degalinių daug, bet geriau užsipilti didesnėse degalinėse (Orlen, BP, Shell) – jos švaresnės ir saugesnės. Vokietijoje – degalinės prie greitkelio yra brangesnės nei mieste, bet patogesnės. Rekomenduoju sustoti kas 2-3 valandas – net jei nesate pavargęs, kojos ir akys pailsės. Populiarios stotelės – Poznanė, Berlynas, Magdeburgas, Hanoveris. Kiekvienoje galima rasti maisto, kavos ir tualetą. Svarbiausia – neignoruoti nuovargio. Jei jaučiate, kad akys merkiasi – sustokite, net jei liko „tik valanda".

Ar Lenkijos keliai saugūs?

Dauguma pagrindinių kelių yra geros būtlės, bet yra išimčių. Senesni keliai gali būti duobėti, siauri arba prastai pažymėti. Greitkeliuose važiuoti saugu, bet reikia būti budriam – lenkų vairavimo stilius kartais skiriasi nuo to, prie ko esate įpratę.