Kaip vyksta perkraustymai į Norvegiją: patirtis iš pirmų lūpų

Perkraustymai į Norvegiją nėra tiesiog „daiktų įmetimas į furgoną ir išvažiavimas“. Per penkiolika metų mačiau visko: nuo žmonių, kurie bandė visą gyvenimą sutalpinti į „Renault Trafic“ be jokių diržų, iki tokių, kurie susipakuoja porcelianą į dėžes be jokio burbulinio popieriaus, o tada skambina man šeštadienį ryte ir keikiasi, kad viskas sudužo. Kai vyksta perkraustymai į Norvegiją, reikia turėti galvoje ne tik kelią per Švedijos miškus ar keltus, bet ir nesąmoningai sudėtingą Norvegijos muitinės sistemą. Kiekvienas perkraustymai į Norvegiją reikalauja kantrybės ir, svarbiausia, dokumentų tvarkos. Kartais man atrodo, kad be „flyttegods“ deklaracijos tu ten net kojos įkelti negali, nors, tiesą sakant, kartais pavyksta prasmukti ir be didelių problemų, jei tik turi gerą nuotaiką prie sienos. (Ups, galėjau čia ir netylėti, bet realybė tokia).

Bendra tvarka ir dokumentai

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus?

Žiūrėk, klausimas paprastas – jei nori, kad tave kraustymo metu „išrengtų“ iki siūlo galo pasienyje, tai gali nedeklaruoti. Bet šiaip, perkraustymai į Norvegiją reikalauja „flyttegods“ deklaracijos. Tai toks popierius, kur pasirašai, kad vežiesi savo asmeninius daiktus, o ne perpardavimui skirtas prekes. Jei sustabdo muitininkas ir pradedi aiškinti, kad „čia šiaip, močiutės indai“, o tarp jų randami penki nauji televizoriai, nuotaika iškart pasikeičia. Geriau visada turėk sąrašą, net jei jis nėra idealiai skaičiuojamas vienetais, bent jau pagrindines kategorijas surašyk aiškiai ir tvarkingai, tada ramiau miegosi keltų keleivių kajutėse.

Ar perkraustymai į Norvegiją brangūs?

Klausyk, čia kaip su tuo remontu – kainą pasakyti sunku, kol nematai kiekio. Vidutiniškai perkraustymai į Norvegiją iš Lietuvos kainuoja nuo 1200 iki 3000 eurų, priklausomai nuo tūrio ir to, ar reikia pagalbos nešiojant. Aš pats esu vežęs krovinį už 800 eurų, bet žmogus pats krovė ir pats išsikrovė, o furgonas buvo pilnas iki stogo. Jei nori, kad mes viską patys supakuotume ir užneštume į penktą aukštą Osle, kaina šaus į viršų. Ir realiai, niekas nenori nešti pianino į kalną per sniegą, supranti? Tai kainuoja pinigus, nes tai sunkus juodas darbas be jokių garantijų.

Kada geriausia kraustytis?

Venk žiemos, jei gali. Perkraustymai į Norvegiją sausio ar vasario mėnesį yra tikras pragaras. Keliai uždaryti, pūgos, keltas vėluoja, o furgonas užsala taip, kad durų neatsidarysi. Kartą su kolega tris valandas stovėjom kažkur prie Dovrefjell, laukėm kol sniego valytuvas pravažiuos. Šaltis toks, kad dyzelis tirštėti pradėjo, maniau, ten ir liksim. Pavasaris arba vėlyvas ruduo yra pats tas – dar ne tiek daug turistų, kainos keltuose mažesnės, o ir mūsų darbas kažkiek žmogiškesnis. Aišku, visi nori kraustytis birželį, kai vaikai baigia mokyklą, bet tada ir eilės pas mus didžiausios.

Ar muitinė visada tikrina?

Ne visada, bet kai tikrina – tai su kaupu. Prieš porą metų turėjau atvejį, kai muitininkas pusę dienos skaičiavo žmogaus įrankius garaže. Na, įrankiai patys savaime nėra problema, jei jie naudoti. Problema, kai veži „naudotą“ elektrinį įrankį, kuris atrodo visiškai naujas ir dar su garantiniu lapeliu dėžėje. Jei muitininkas pamatys, kad bandai apeiti importo mokesčius, susimokėsi dvigubai arba konfiskuos. Nereikia žaisti su ugnimi. Tiesiog sąžiningai surašyk viską, ką turi, ypač jei tie daiktai tau tikrai priklauso kaip asmeninis turtas.

Logistika ir kelias

Kiek ilgai trunka kelionė?

Viskas priklauso nuo maršruto. Paprastai perkraustymai į Norvegiją trunka nuo dviejų iki keturių dienų. Jei reikia važiuoti toli į šiaurę, pavyzdžiui, į Tromsę, tai gali užtrukti ir savaitę. Mes vairuojame tiek, kiek leidžia tachografas, ir dar truputį (gerai, tyliu). Svarbiausia – keltas. Jei spėji į keltą, viskas gerai, jei ne – prarandi pusę dienos. Vairuotojai su patirtimi visada turi atsarginį planą, bet kartais tiesiog nieko negali padaryti, kai per audrą keltai neplaukia. Tai viena tų sričių, kurioje aš vis dar nesijaučiu 100% tikras, nes orai Norvegijoje keičiasi greičiau nei nuomonė po trečio alaus.

Ar galima vežti alkoholį ar tabaką?

Geriau ne. Turiu draugų, kurie bandė prastumti „lauktuves“, ir rezultatas visada toks pats – arba konfiskacija, arba milžiniškos baudos. Perkraustymai į Norvegiją yra griežtai tikrinami būtent dėl akcizinių prekių. Net jei atrodo, kad tavo dėžės niekas nelies, muitinės šunims visai nereikia daug laiko pauostyti ir surasti. Jei nori rūpesčių – vežk, jei nori ramiai pasiekti tikslą – palik tą „dovanų“ butelį namuose. Norvegijoje gėrimai brangūs, visi žinom, bet tas sutaupytas šimtas eurų nevertas rizikos prarasti visą krovinį.

Ar furgonas tilps siaurose gatvėse?

Oslo centre ar Bergeno senamiestyje? Pamiršk tai. Mes dažniausiai prašome klientų pasirūpinti leidimais stovėti arba bent jau vieta, kur galime „įmesti“ furgoną bent trumpam. Buvo kartą, kai teko vežti sofą per tris blokus, nes gatvė buvo per siaura. Kaimynai pyko, policija pravažiuoti negalėjo, buvo tikras bardakas. Visada pasitikrink, ar prie tavo durų išvis gali privažiuoti 3.5 tonos mašina. Jei ne, teks samdyti mažesnį vietinį transportą, o tai – papildomos išlaidos tau.

Kaip saugiai supakuoti daiktus?

Dauguma žmonių perka pigiausias dėžes iš „senukų“ ir tikisi, kad jos atlaikys 2000 km. Ne, jos neatlaikys. Perkraustymai į Norvegiją vargina daiktus – kratymas, drėgmė, kraunant į keltą viskas stumdosi. Reikia dėžių, kurios turi dvigubas sieneles. Ir nepamiršk „stretch“ plėvelės. Tikrai, nepagailėk jos. Apvyniok kiekvieną prietaisą atskirai. O televizorius? Niekada, girdit, niekada nevežkite jų be originalios pakuotės su polistirolu. Pamatęs kaip „skraido“ siuntos skirstymo centruose, aš net į dujinę viryklę žiūriu įtariai. Saugumas – tai visų pirma gera pakavimo medžiaga.

Ar įmanoma susitarti dėl „dalinio“ krovinio?

Taip, tai vadinamieji „dalis kroviniai“. Mes krauname mašiną keliems žmonėms, todėl kaina dalinasi. Tai pigiau, bet ilgiau. Kartais palaukiame, kol surinksime pilną mašiną, kad nereikėtų važiuoti tuščiam. Klientai dažnai nervinasi: „Kada jau išvažiuosit?“. Nu, palauk porą dienų, važiuosim. Tai patogiausia tiems, kurie neturi šimto dėžių, o tik kelis krepšius ir dviratį. Aišku, kartais tavo daiktus gali perkrauti iš vienos mašinos į kitą, tai padidina riziką kažką pamesti, bet čia jau mūsų atsakomybės dalis, kurios stengiamės laikytis.

Kokios problemos kyla dažniausiai?

Netikslūs adresai, telefonai, kurie neatsako atvykimo metu, ir žmonės, kurie sako, kad „išeis tik 5 dėžės“, o pamatome pusę gyvenimo su spintelėmis ir sena lova. Tai klasika. Perkraustymai į Norvegiją dažnai vėluoja būtent dėl to, kad kažkas nebuvo pasiruošęs. Mes turime grafiką, mums reikia važiuoti toliau. Jei vėluojam dėl vieno kliento, vėluoja visi kiti. Būkite pasiruošę – daiktai sudedu į koridorių, numeruoti, sąrašas paruoštas. Tada viskas vyksta kaip per sviestą. Ir prašau, nebandykite įsiūlyti nemokamai atiduoti senų sofų – mums jų nereikia.

Ar reikia draudimo?

Būtinai. Jei vežiesi vertingus daiktus, draudimas yra viskas. Mes esame atsakingi vežėjai, bet kelyje visko pasitaiko – avarijos, vagystės, net tiesiog netyčia sudaužytas daiktas. Kai kurie klientai galvoja, kad kažkaip atlyginsime patys. Galbūt ir atlyginsime, jei mūsų kaltė bus akivaizdi, bet draudimas – tai ramybė. Visada pasiteiraukite, ar jūsų daiktai drausti transportavimo metu. Jei vežėjas sako „ne, viskas bus gerai“, bėkite nuo tokio. Tai rodo neprofesionalumą ir riziką, kurios nenorite prisiimti.

Ką daryti su augintiniais?

Augintiniai – atskira istorija. Oficialiai mes negalime vežti gyvūnų kaip krovinių. Tai nelegalu ir baisu. Jei matau klientą, kuris bando įkišti šunį į narvą furgone tarp dėžių – aš atsisakau tokio užsakymo. Tai nehumaniška ir pavojinga. Jei kraustotės, pasirūpinkite augintiniais atskirai – lėktuvu ar specializuota pervežimo tarnyba su visais skiepais ir pasu. Norvegijos veterinarijos tarnybos yra labai griežtos. Jei pagaus su netvarkingais dokumentais, augintinį izoliuos (karantinas Norvegijoje kainuoja kosmosą) arba išvis išsiųs atgal.

Pasiruošimas ir klaidos

Ar „pigiausias“ vežėjas yra geras?

Visada atsiminkite posakį: pigiai – prastai. Jei randi kamioną, kuris nuveš į Norvegiją perpus pigiau nei kiti, susimąstyk. Greičiausiai jie neturi licencijų, vartoja alkoholį arba tavo daiktai keliaus penkiose skirtingose mašinose. Tai veda į sugadintus baldus ir dingusias dėžes. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir gauti sąskaitą faktūrą bei garantiją. Kai matau skelbimus „vežu viską, greitai ir pigiai“, visada susimąstau, ar tas žmogus išvis turi „Europos Bendrijos licenciją“. (Reikėtų pasitikrinti, ar jie turi krovinių pervežimo draudimą, nes be jo – tai lažybos su likimu).

Koks svarbiausias dalykas perkraustant?

Nuoseklumas. Jei viską dėliosite tvarkingai, perkraustymai į Norvegiją praeis ramiai. Kiekvieną dėžę aprašyk, kur ji keliauja ir kas viduje (pvz., „Virtuvė – stikliniai indai“). Tai palengvina gyvenimą ne tik mums, bet ir tau, kai po visko reikės greitai susirasti dantų šepetėlį. Dažnai žmonės viską meta į maišus, o paskui skundžiasi, kad nieko neranda. Tvarka dėžėse = tvarka galvoje. Ir nebijokite naudoti daug „burbulinės“ plėvelės; tai turbūt geriausia investicija kraustantis, rimtai.

Ar verta vežti senus baldus?

Pagalvok dukart. Juk Norvegija ne tolimas miškas, ten yra „Finn.no“ – jų skelbimų portalas. Dažnai žmonės atiduoda baldus dykai arba už kelis eurus. Ar tikrai verta vežti 15 metų senumo „IKEA“ spintą, kai už tą kainą, kurią sumokėtum už jos pervežimą, nusipirksi geresnę vietoje? Perkraustymai į Norvegiją kainuoja pagal tūrį (kubinius metrus). Kuo daugiau „šlamšto“ prigriebi, tuo brangiau. Išmesk viską, ko nenaudojai paskutinius dvejus metus. Patikėk, atvažiavęs į naują vietą padėkosi sau už tai, kad nesiūbavai visų tų skudurų.

Ar reikia atskiro leidimo įvažiuoti į miestus?

Taip, dabar daug kas turi „AutoPASS“. Norvegija sujungta tiltais ir tuneliais, kurie yra mokami. Jei važiuoji su savo mašina, būk pasiruošęs. Mes, kaip pervežėjai, turime įrenginius, kurie automatiškai nuskaito viską. Jums verta užsiregistruoti internetu, kad nereikėtų vėliau mokėti baudų. Jos ateina į paštą ir yra įspūdingos. Kai kurie žmonės tiesiog „pamiršta“ šitą dalį, o tada skambina ir klausia: „Kodėl man atėjo 500 eurų sąskaita?“. Nu todėl, kad pravažiavai per visą šalį nemokamai, drauguži.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Kai kurios įmonės leidžia, kai kurios – ne. Mes patys vengiame keleivių, nes tai blaško vairuotoją, o ir draudimas tada tampa sudėtingesnis. Be to, sėdėti furgone tarp dėžių, kai kelionė trunka parą, nėra pats maloniausias dalykas. Geriau jau nuskrisk lėktuvu, o daiktai atvažiuos. Bet suprantu, visi nori sutaupyti. Tik pasiteirauk iš anksto, nes jei tave išlaipins prie sienos, būsi labai nepatenkintas. Mes esame „krovinių pervežėjai“, ne keleiviniai taksi mikroautobusai.

Kaip elgtis su muitine?

Būk mandagus ir konkretus. Nereikia kalbėti per daug. „Čia asmeniniai daiktai, vykstu dirbti ar gyventi, štai dokumentai“. Viskas. Jei pradėsi pasakoti gyvenimo istoriją, muitininkas pagalvos, kad kažką slepi. Jie turi gerą nuojautą. Buvau matęs vieną, kuris pradėjo drebėti, kai paklausė „ką vežate?“, nors vežė tik drabužius. Dėl to ir prasidėjo kratos. Tiesiog ramiai atsakyk į klausimus, turėk viską po ranka ir nesistenk rodyti, kad esi protingesnis už juos.

Ar visada reikia sverti krovinį?

Kiekvienas furgonas turi leistiną bendrą masę. Jei perkraustymai į Norvegiją prikrauti pilni sunkių knygų ar įrenginių, gali viršyti svorio limitą. Tai baigiasi geriausiu atveju „perkrovimu“ ir bauda, blogiausiu – mašinos sulaikymu iki kol kažkas kitą priekabą atveš. Mes visada stebime svorį, bet jei krauniesi pats – nepadaugink. Knygos yra klastingos, atrodo mažai vietos užima, o sveria kaip švinas. Visada dėk sunkius daiktus apačioje, o lengvesnius – viršuje, taip stabiliau.

Ar Norvegijos žiema tokia pat kaip mūsų?

Ne, ji dažnai būna drėgnesnė ir vėjingesnė. Kai sakau „drėgnesnė“, turiu omeny, kad tavo baldai, jei bus blogai supakuoti, gali supelyti. Perkraustymai į Norvegiją per „drėgną“ sezoną turi numatyti kondensaciją. Būtinai naudok drėgmės sugėriklius dėžėse, jei veži kažką jautraus. Ir nepalik baldų kelias valandas mašinoje, kai lauke -20, o paskui iškart nešk į karštą patalpą. Mediena deformuosis. Reikia leisti daiktams adaptuotis, „atšilti“ kelias valandas patalpoje prieš išpakuojant.

Kas yra „flyttegods“ deklaracija?

Tai tavo bilietas į ramybę. Tai dokumentas, kuris įrodo, kad daiktai yra tavo asmeninė nuosavybė. Jį reikia užpildyti teisingai. Ten surašai visus vertingus daiktus ir patvirtini, kad jie nebus parduoti. Jei to dokumento nėra, muitininkas gali pritaikyti importo mokesčius. Tai papildomi 25% PVM ir dar kažkoks muito mokestis – išvis tavo „pigus“ perkraustymas pasidarys brangiausias gyvenime. Būtinai pasidomėk „Toll.no“ puslapyje, ką tiksliai reikia deklaruoti.

Ar reikia išardyti baldus?

Dieve, taip! Jei paliksi surinktas dideles spintas, jos subyrės. Jos nėra skirtos transportavimui. Geriau išardyk, susuk varžtus į maišelį ir priklijuok prie to paties baldo dalies. Kai pernešinėjame, mes elgiamės su jais kaip su stiklu, bet kratymas kelyje daro savo. Kai baldai išardyti, jie užima daug mažiau vietos ir yra saugesni. Aišku, gali kviesti meistrus, kad išrinktų, bet ar verta mokėti? Tai gana paprasta, tiesiog turėk atsuktuvą ir kantrybės.

Kokių klaidų nebedaryti?

Niekada ne vežk skysčių, kurie gali išbėgti. „Pagalvojau, kad užsuktas buteliukas su aliejumi nieko nepadarys“. Padarys. Išteps visas kitas dėžes, sugadins drabužius. Dar viena klaida – suverti „viską į krūvą“. Būna, žmonės atiduoda 50 neaiškių maišų. Mes juos krauname, o maišai plyšta pakeliui. Viskas išbyra į mašinos dugną, kur yra tepalo, purvo. Pakuok į tvirtus, kietus lagaminus arba dėžes, o ne į „Maximos“ maišelius. Tai elementaru.

Ar yra kokių nors „paslėptų“ išlaidų?

Visada atsiranda. Pavyzdžiui, keltas išvyko anksčiau, tenka laukti kito arba mokėti už viešbutį. Arba pasirodo, kad reikia kelti daiktus per langą, nes į duris netelpa. Tai visada kainuoja papildomai. Mes stengiamės įvertinti viską iš pradžių, bet gyvenimas ne matematika. Visada turėk kokį 20-30% užslėptą „atsarginį“ biudžetą. Taip jausiesi saugiau, jei atsiras kažkas netikėto kelyje tarp Lietuvos ir Norvegijos krantų.

Ar sunku rasti gerą pervežėją?

Rinkis pagal rekomendacijas. Jei kaimynas kraustėsi prieš metus ir sako „tas tai chaltūrščikas“, neik ten. Ieškok tokių, kurie veža reguliariai. Mes reguliariai vykdome perkraustymai į Norvegiją, todėl jau žinome visus muitinės niuansus ir kelius. Patirtis čia svarbiau nei šypsena. Kai kažkas sako, kad „vešiu pigiai, nes turiu furgoną“, tai nėra pervežėjas. Tai žmogus su furgonu. Didelis skirtumas. (Gal šiek tiek per griežtas esu, bet per ilgai dirbu, kad naiviai žiūrėčiau į pradedančius).

Perkraustymai į Norvegiją reikalauja ne tik sunkaus fizinio darbo, bet ir aštraus proto planuojant kiekvieną detalę. Jei viską atliksi teisingai, pasirūpinsi „flyttegods“ deklaracijomis ir suplanuosi maršrutą vengdamas piko sezonų, sėkmė garantuota. Svarbiausia – nepamirškite, kad jūsų daiktų saugumas priklauso ne tik nuo vežėjo, bet ir nuo to, kaip kruopščiai patys supakavote kiekvieną dėžę. Linkiu sėkmės persikraustant į šią nuostabią, nors ir brangią bei biurokratijos kupiną šalį. Perkraustymai į Norvegiją – tai tiesiog dar vienas gyvenimo etapas, kurį reikia įveikti šalta galva ir su gera nuotaika.