Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną: viskas, ką turi žinoti

Klausyk, matau, kad planuoji perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną, na, tiksliau tariant, ieškai patikimų variantų. Esu šioje duonelėje jau gerą dešimtmetį, tad patikėk, esu matęs visko – nuo sudužusių krištolinių vazų iki situacijų, kai vairuotojas tiesiog dingsta su visu tavo brangiu turtu kažkur prie sienos. Dažnas galvoja, kad perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną yra tiesiog „įkėlei ir nuvežei“. Nieko panašaus. Norvegijos keliai – atskira opera, ypač žiemą, kai viskas užpustyta. Kartais pats nebežinau, ar verta rizikuoti su pigiausiomis kontoromis, nes, na, (tiesą sakant, dažniausiai neverta) taupyti ten, kur rizikuoji savo gyvenimo daiktais. Pasikalbėkime apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną ir į ką būtina atkreipti dėmesį.

Dokumentai ir popierizmas kelyje

Ar tikrai reikia muitas mokėti?

Daug kas galvoja, kad perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną yra tik „šast“ ir nuvažiuoji, bet Norvegija nepriklauso ES. Tai reiškia, kad jei vežiesi asmeninius daiktus, privalai turėti „Flyttegods“ formą arba viską deklaruoti kaip asmeninį turtą. Jei to nepadarysi, muitinė gali nuspręsti, kad čia komercinis krovinys, ir uždėti tokius mokesčius, kad mažai nepasirodys. Vieną kartą turėjome klientą iš Trondheimo, kuris atvažiavo su visu gyvenimu, bet be jokios deklaracijos – prastovėjome sienoje pusę paros, kol susitvarkėme. Nors, ar tikrai buvo pusė paros? Gal labiau šešios valandos, dabar jau sunku pasakyti. Dokumentai yra viskas, be jų – tik galvos skausmas.

O kaip su mašinos pervežimu?

Su automobiliais viskas sudėtingiau nei su sofomis. Norvegijoje taisyklės griežtos, o kai perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną apima ir auto pervežimą, turi būti visiškai tikras dėl registracijos. Jei mašina neregistruota, techninis pasas turi būti originalus. Būna, kad žmonės tikisi, jog vežėjas viską sutvarkys – ne, vežėjas tik perveža. Yra pasitaikę atvejų, kai vairuotojas atsisako imti techniką, nes numeriai ne tie arba draudimas negalioja. Būk pasiruošęs papildomoms popierizmo išlaidoms, nes šiaip ar taip – tai importo procedūra į ES erdvę.

Ar reikia CMR važtaraščio?

CMR yra šventas reikalas. Be jo niekas nevyksta. Kai darai perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną, matau, kaip tie „garažiniai“ bandymai vežti be CMR baigiasi liūdnai – dingsta daiktai, patys vežėjai „neatsako už nieką“. Reikalauk CMR kiekvieną kartą, net jei atrodo, kad čia tik keli dėžės. Tai tavo vienintelė garantija, kad turėsi kažkokį popierių įrodyti, jog daiktai buvo paimti. Nors, ar tas CMR visada veikia? Jei įmonė – „vienadienė“ arba „UAB Vardenis Pavardenis“, tai tas popierius tėra popierius. Rinkis patikimus, net jei mokėsi pora šimtų eurų daugiau.

Kokių dokumentų dar reikia?

Pasas, asmens tapatybės kortelė, turto sąrašas (privaloma!), vertingų daiktų sąrašas. Jei vežiesi kažką brangaus – tarkim, antikvarinį laikrodį ar meno kūrinį – privalai nurodyti draudimui. Kartą vežėme namų ūkį iš Oslo, tai klientas pamiršo nurodyti, kad dėžėje yra elektronika. Muitinė tiesiog iškraustė viską ant betono. Vaizdas buvo tragiškas. Visada daryk sąrašą, geriausia – su nuotraukomis prieš kraunant. Tada, jei kas sudūžta, bent jau turi kuo paremti savo pretenziją draudimui. Tai nėra labai malonu, bet būtina.

Kaip vyksta pats procesas?

Kaip supakuoti daiktus?

Pakavimas – didžiausia problema. Žmonės dažnai galvoja, kad užtenka maišų. Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną reikalauja specifinių pakuočių, ypač jei krovinys keliauja per kalnus žiemą. Drėgmė, šaltis – viskas veikia popierių. Naudok tik profesionalias dėžes, ne iš Maximos ar Rema 1000 rastus maišus. Vienąsyk teko krauti daiktus, kurie buvo supakuoti į polietileno maišus – jie visi suplyšo dar kraunant į mašiną. Rezultatas? Visas garažas daiktų išbyrėjo ant asfalto. Nėra malonu, tiesa? Pirk burbulinę plėvelę „Bubble wrap“, negailėk jos.

Ar vairuotojas padeda krauti?

Dažniausiai vairuotojas tik „prižiūri“ arba „padeda stumdyti“. Nereikėtų tikėtis, kad jis atliks visą sunkų darbą už tave. Jei nori, kad viską suneštų, reikia tartis iš anksto ir už tai papildomai mokėti. Būna, kad klientas pasako: „Ai, ten tik pora dėžių“, o atvažiuojame – ten fortepijonas ir penki seifai. Vairuotojai tada keikiasi, ir teisingai daro. Jei perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną suplanuotas su krovos pagalba – būk malonus, paruošk viską prie durų arba lifto. Tai palengvins gyvenimą visiems.

Ką daryti su trapiais daiktais?

Trapūs daiktai yra galvos skausmas numeris vienas. Stiklas, porcelianas, televizoriai. Jei veži televizorių, būtinai jis turi būti originalioje pakuotėje arba dėžėje su daug apsauginio sluoksnio. Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną reiškia nemažą vibraciją kelyje. Net jei vairuotojas važiuoja atsargiai, keliai Norvegijoje yra kupini duobių ir nelygumų. Kartą teko matyti, kaip ekranas suskilo vien todėl, kad nebuvo stabiliai pritvirtintas krovinio krovimo metu. Tai kainuoja brangiai, tad geriau jau dabar įdėk putplasčio.

Kiek laiko trunka kelionė?

Vidutiniškai – nuo dviejų iki keturių parų. Priklauso nuo oro, sienos kirtimo ir to, kur gyveni. Jei esi kažkur tolimoje šiaurėje, prie Tromsø, tai pridėk dar gerą dieną. Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną nėra „ekspresas“, čia logistika. Kartais užstringame Oslo prie terminalų, kartais – pasienyje su Švedija. Būna, kad klientai skambina kas valandą: „Kur mano krovinys?“. Nereikia taip daryti. Vairuotojas turi savo darbą, jis vis tiek negali paspartinti kelio, jei sniego audra. Tiesiog ramiai lauk.

Biudžetas ir kainos

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina visada priklauso nuo tūrio (kubinių metrų) ir svorio. Jei tai perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną, dažnai skaičiuojame kubais. Paskaičiuok tiksliai – nesakyk, kad yra 10 kubų, jei iš tiesų yra 15. Mes matome tuos „papildomus“ daiktus iškart. Kai kurie vežėjai skaičiuoja vienkartinį „startinį“ mokestį, kiti – nuo kiekvieno atvežto daikto. Aš visada rekomenduoju mokėti už visą krovinį iš anksto arba bent jau dalimis. Būna „išmaniukų“, kurie bando derėtis paskutinę minutę prie pat mašinos, kas yra tiesiog neprofesionalu.

Ar yra kažkokių „paslėptų“ mokesčių?

Paslėpti mokesčiai dažniausiai atsiranda, kai neaiškus privažiavimas. Jei tavo namas Norvegijoje kalne, kur fūra negali privažiuoti – bus papildomas mokestis už „transbordavimą“ į mažesnį mikroautobusą. Tai normalu, juk niekas nemokamai nelaužys mašinos. Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną kartais susiduria su tokiais „nepatogumais“, apie kuriuos klientai pamiršta įspėti. Visada nufotografuok kelią iki namų ir atsiųsk vežėjui. Tada nebus jokių staigmenų, kai vairuotojas pasakys: „Atsiprašau, aš niekur nevažiuoju“.

Kaip atskirti apgaulę?

Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – tai ir yra apgaulė. Esu girdėjęs istorijų, kaip žmonės ieško pigiausio varianto skelbimuose, o po to gauna sąskaitą už „papildomą svorį“ arba jų krovinys tiesiog „pamečiamas“. Jei perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną tau kainuoja tris kartus pigiau nei rinkos vidurkis, kažkas čia nešvaru. Arba vairuotojas nelegaliai dirba, arba krovinys bus paliktas kažkur aikštelėje. Venk „Facebook“ skelbimų iš žmonių, kurie neturi jokios svetainės ar fizinio biuro. Tai tiesiog elementaru.

Ar verta drausti krovinį?

Draudimas yra privalomas, jei vertini savo daiktus. Dažnai žmonės galvoja, kad „ai, vežėjas atsako“. Taip, atsako, bet tik CMR ribose, kurios yra labai mažos (pagal kilogramus). Jei suduš tavo 2000 eurų vertės kompiuteris, gausi gal 50 eurų kompensaciją. Būtinai apsidrausk privačiai, jei gali. Juk perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną vyksta per kelis šimtus kilometrų, per fiordus, per keltus, per keistus kelius. Rizika visada yra. Geriau sumokėti papildomą šimtą eurų ir miegoti ramiai nei graužtis nagus.

Dažniausios problemos ir „negeros“ situacijos

Ką daryti, jei daiktai atvyksta sugadinti?

Pirmas dalykas – nieko nepasirašinėk skubėdamas. Turi pilną teisę apžiūrėti krovinį. Jei matai, kad dėžės priplotos, drėgnos ar pažeistos – fiksuok viską nuotraukomis. Iškart. Net jei vairuotojas sako: „Ai, čia normalu“. Nieko nėra normalu. Reiški pretenziją raštu. Esu turėjęs atvejį, kai klientas pasirašė už krovinį, o tik kitą dieną atidarė ir rado viską šlapią. Tada jau nieko neįrodysi. Fiksavimas priėmimo momentu yra tavo apsauga. Būk kategoriškas, jei reikia.

Ar vairuotojai „vagiliauja“?

Na, nenoriu nieko kaltinti, bet būna visko. „Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną“ pritraukia įvairių žmonių. Jei matai, kad vairuotojas labai domisi, kokia technika dėžėse, arba prašo viską sudėti į vieną krūvą – būk budrus. Visada susiskaičiuok vietų skaičių. Prieš kraunant ir iškraunant. Jei buvo 25 dėžės, turi atvažiuoti 25. Mačiau situacijų, kai viena dėžė „netyčia“ iškrito kažkur Norvegijos pakelėje. Tai retenybė, bet pasitaiko. Būk atidus, skaičiuok viską pats.

Kaip elgtis su „nepatogiais“ vairuotojais?

Kartais pasitaiko vairuotojų, kurie tiesiog nemoka bendrauti – grubūs, visada skuba, nervinasi. Čia ne tavo problema. Tu klientas, tu moki pinigus. Jei kyla konfliktas, skambink į įmonės ofisą. Dažnai vairuotojai yra tiesiog pavargę. Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną yra sunkus darbas, ypač su visais tais Norvegijos tuneliais ir laukimais keltais. Aš suprantu, pats esu buvęs kelyje 20 valandų. Bet tai neatleidžia nuo mandagumo. Jei situacija nekontroliuojama, tiesiog reikalauk kito žmogaus arba nutrauk santykius, jei dar ne vėlu.

O jei daiktai neįtelpa?

Tai dažniausia klaida planuojant. Žmonės neatidžiai įvertina tūrį. Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną reikalauja tikslaus kubatūros matavimo. Jei pasakei, kad bus 10 kubų, o realybėje atvežei 15, vairuotojas neturi kur jų dėti. Tada prasideda „stumdymo“ procesas arba reikalaujama papildomų pinigų. Vežėjai nebus laimingi. Todėl visada geriau užsisakyti šiek tiek didesnę mašiną nei per mažą. Tie 5-10 proc. papildomos vietos kainuos mažiau nei vėliau samdyti kitą mašiną viskam pervežti.

DUK apie pervežimo ypatumus

Kiek kainuoja toks pervežimas iš Oslo?

Kaina priklauso, bet vidutiniškai 1500–2500 eurų už pilną krovinį (apie 20-30 kubų). Žinoma, jei veži tik vieną sofą, bus pigiau, bet reikia derinti su kitais kroviniais.

Ar pervežimui reikalingas keltas?

Taip, beveik visada reikia keltis keltu per jūrą. Priklauso, ar važiuojame per Švediją, ar per Vokietiją. Tai visada prideda laiko.

Ką daryti su šaldytuvu?

Šaldytuvas privalo būti atjungtas bent 24 valandas prieš kraunant. Niekada neguldyk jo – tik statyk vertikaliai ir tvirtai pritvirtink.

Ar galite padėti iškrauti Lietuvoje?

Dauguma įmonių siūlo tokią paslaugą už papildomą mokestį. Būtinai derink tai prieš pasirašydamas sutartį. Mes, pavyzdžiui, dažnai tariamės pagal situaciją.

Ar saugus krovinys per kalnus?

Jei vairuotojai patyrę, tai saugu. Svarbiausia – tinkamos padangos ir patirtis. Klausk įmonės, ar jie turi leidimus važinėti Norvegijos žiemos sąlygomis.

Ar reikia pakuoti rūbus į lagaminus?

Geriau į dėžes. Lagaminai užima daug vietos ir nesusistato vienas ant kito kaip dėžės. Taupyk vietą, sutaupysi pinigų.

Ar galiu vežti augalus?

Augalai yra problematiški. Jie gali nušalti arba išdžiūti. Mes nerekomenduojame to daryti, nebent tai labai vertingi dalykai ir jie tinkamai supakuoti.

Ką daryti, jei vėluoju į sutartą laiką?

Įspėk kuo anksčiau. Vairuotojai turi griežtus grafikus. Jei vėluosi, gali tekti mokėti baudą už prastovą. Tai visai realu.

Ar vežate baldus iš IKEA?

Taip, esame vežę tūkstančius baldų. IKEA baldai geriausiai vežami neišardyti arba labai tvarkingai supakuoti.

Kaip apmokėti sąskaitą?

Paprastai – arba pavedimu, arba grynais vairuotojui (būtinai su kvitu!). Niekada nemokėk be jokio įrodymo apie pinigų priėmimą.

Ar galima vežti maisto produktus?

Ilgo galiojimo – taip. Švieži – ne, nes genda. Mes nenešame atsakomybės už gendančius produktus.

Kodėl kaina skiriasi nuo kitų įmonių?

Skiriasi dėl serviso kokybės, draudimo ir patirties. Pigūs vežėjai dažnai neturi visų reikiamų leidimų, o tai rizika tau.

Ką daryti su trapiu veidrodžiu?

Dėk tarp dviejų medinių plokščių. Burbulinės plėvelės neužteks – ji tik apsaugo nuo subraižymų.

Ar vėluojame dėl sienos?

Taip, pasienio procedūros Norvegijoje yra nenuspėjamos. Kartais užtrunkame, kartais ne. Tai normalu dirbant tokiu maršrutu.

Kaip vežti akvariumą?

Geriau išleisti visą vandenį ir išimti visą gruntą. Akvariumai yra trapūs ir sunkūs. Geriausia vežti medinėje dėžėje.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai?

99% atvejų – taip. Bet visada klausk prieš užsakant. Tai palengvina visą procesą, patikėk.

Ką daryti, jei pametėm dėžę?

Skambink įmonei iškart. Turi būti aktas apie neatitikimą. Jei tai nepabėgo, o tik „pasimetė“ sandėlyje, atsiras.

Ar galima stebėti kelionę?

Kai kurios įmonės turi GPS sekimą, bet ne visos. Tai paslauga, kurios reikia klausti atskirai.

Ar reikia valyti baldus prieš kraunant?

Taip. Purvini baldai gali sutepti kitus daiktus mašinoje. Būk pilietiškas savo krovinio atžvilgiu.

Kaip su seifu?

Seifai yra labai sunkūs. Būtina pranešti apie svorį – reikia specialios technikos jam atkelti iki mašinos.

Ar galiu pridėti krovinį pakeliui?

Tai sudėtinga. Dažniausiai maršrutas suplanuotas minutės tikslumu. Reikėtų tartis prieš savaitę bent jau.

Kokie geriausi mėnesiai kraustytis?

Pavasaris ir ruduo. Vasarą – daug turistų, žiemą – sniegas ir keliai uždaryti. Pavasaris pats tas.

Ar reikia saugos diržų kroviniui?

Taip, mes visada naudojame „remni“ (diržus). Jei matai, kad vairuotojas netikrina jų – prašyk patikrinti. Tai saugumo esmė.

Ką daryti su televizoriumi?

Klijuok lipduką „Trapus“ ir dėk tik vertikaliai. Niekada neguldyk ekrano žemyn. Esu matęs sudužusių dešimtis.

Ką daryti su dviračiais?

Geriausia nuimti ratus ir vairą. Taip sutaupysi vietos ir jie bus mažiau pažeidžiami. O kainų prasme, dviratis kainuoja kaip pusė kubo.

Ar verta patiems nuomotis furgoną?

Tik jei moki vairuoti didelę mašiną Norvegijos kalnais ir turi gerą orientaciją. Kitaip – tikrai ne. Tai per daug streso.

Ar tikrai nori pats viską daryti?

Perkraustymas iš Norway į Lietuvą kiekvieną dieną nėra pigus malonumas, o ir streso pridaro nemažai. Patikėk manimi, per dešimt metų mačiau šimtus žmonių, kurie bandė viską daryti patys ir galiausiai išleido daugiau pinigų taisydami klaidas nei būtų sumokėję profesionalams. Ar verta rizikuoti? Nežinau, galbūt, jei turi daug laiko ir nervų. Bet jei nori, kad viskas tiesiog įvyktų – samdyk žmones, kurie tai daro kiekvieną dieną. Tik rinkis protingai, žiūrėk į reputaciją, o ne tik į kainą skelbimuose. Sėkmės tau kraustantis, tikiuosi, viskas praeis be didelių nesklandumų!