Dalinis perkraustymas iš Lietuvos į Dramen: ką reikia žinoti, kai vežame kiekvieną dieną

Klausykit, po penkiolikos metų kelyje, kai visą gyvenimą praleidi skaičiuodamas kubatūrą ir baksnodamas į Europos žemėlapį, supranti vieną dalyką: žmonėms reikia elementaraus aiškumo. Dalinis perkraustymas iš Lietuvos į Dramen nėra kažkokia raketų mokslas, bet vargas, jei pradedi nuo neteisingų galų. Mes vežame kiekvieną dieną, tad matęs visko – nuo supakuotų fortepijonų iki tiesiog krepšiais sugrustų drabužių, kurie išvirsta atidarius duris. Kartais žmonės skambina įsiutę, nes baldai subraižyti, o kartais džiaugiasi, kad pavyko sutaupyti krūvą pinigų. Tiesa, kartais atrodo, kad logistika yra tiesiog nuolatinė kova su vėju ir nenumatytais muitinės reikalavimais (arba bent jau taip atrodo, kai vilkikas stringa prie sienos). Svarbiausia – neskubėti ir susidėlioti planą, nes perkraustymas į Norvegiją turi savo niuansų.

Viskas apie kainas ir krovimą

Ar dalinis perkraustymas iš Lietuvos į Dramen brangiai kainuoja?

Žiūrėkit, kainos nėra iškaltos granite. Jei turite tik tris dėžes ir dviratį, mokėsite kapeikas, bet jei sugalvojote vežtis visą savo gyvenimo turtą, sąskaita atitinkamai augs. Dažniausiai skaičiuojame pagal užimamą vietą mūsų furgone ar priekaboje. Sakykim, vietiniam pervežimui tai būtų juokas, bet pervežimas į Norvegiją reikalauja kitokių sąnaudų – degalai, keltai, kelių mokesčiai, o kur dar tas nelemtas laikas prie sienos. Vidutiniškai tokia paslauga gali kainuoti nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo svorio ir ar reikia užnešti į penktą aukštą be lifto.

Kodėl kaina skiriasi kas kartą?

Tai priklauso nuo mūsų krovinių kiekio tą dieną, nes mes vežame kiekvieną dieną, tad visada kažką deriname. Jei jūsų krovinys telpa į tarpą tarp dviejų didelių užsakymų, kaina bus mažesnė. Būna tokių dienų, kai furgonas pustuštis, tada darom nuolaidas, kad tik atidirbtumėm kurą. O jei sezonas, kaip rugsėjo mėnesį, kai visi kraustosi į Drammen, kainos automatiškai kyla (nors gal čia labiau paklausa veikia, sunku pasakyti tiksliai, nes buhalterija ne mano arkliukas).

Ar galiu pats pakuoti savo daiktus?

Be abejo, kad galit! Tačiau, ponai ir ponios, pakuokite taip, lyg tie daiktai turėtų atlaikyti žemės drebėjimą. Mes važiuojame per kalnus, kratomės, vibracija būna klaiki. Kartą viena ponia įsidėjo vazas į kartoninę dėžę be jokio burbulo. Rezultatas? Šukės. Nors šiaip mes stengiamės, kad krovinys nejudėtų, bet jei pakuotė supelijusi ar skylėta – mes neatsakom. Geriau jau tris kartus apvynioti lipnia juosta, nei po to verkti dėl sudaužyto servizo, tiesa?

Kiek realiai sveria mano daiktai?

Dauguma žmonių pervertina savo daiktų svorį, kol nepradeda visko krauti. Vidutinis kambarys sveria apie 300-500 kilogramų, jei neskaičiuojame masyvių ąžuolinių komodų. Mes neturim svarstyklių mašinoj, tad viską vertiname „iš akies“ arba pagal užimamą plotą grindyse. Jei turite kažką labai sunkaus, pavyzdžiui, špižinę vonią, pasakykit iš anksto, nes tai keičia visą mašinos svorio centrą ir aš galiu gauti baudą kelyje.

Ar vežate gremėzdiškus baldus?

Taip, vežame, bet tai kainuoja daugiau vietos (ir kantrybės). Jei tai sofa – padėkit ją išardyti [jei įmanoma, žinoma]. Kartais tenka per balkonus kelti, o tai jau atskira istorija su kaimynų keiksmais. Svarbiausia, kad tie baldai fiziškai tilptų pro duris. Buvo atvejis, kai teko išmontuoti durų staktą, nes pianinas niekaip nenorėjo tilpti į kambarį, o klientas žadėjo, kad „tikrai praeis“.

Dokumentai ir formalumai važiuojant į Norvegiją

Ar skiriasi pervežimas į Norvegiją nuo kitų šalių?

O, dar kaip! Norvegija nėra ES, todėl muitinės procedūros yra realus galvos skausmas. Mes turime užpildyti deklaracijas, popierius, kartais net sugaištame valandas laukdami, kol muitinininkas patikrins, ar ten tikrai tavo seni rūbai, o ne kontrabandinės cigaretės. Tai tikrai nėra paprastas pasivažinėjimas per sieną kaip į Lenkiją ar Vokietiją. Klientas pats privalo pasirūpinti krovinio deklaravimu, bet mes visada padedame susigaudyti, kas ir kaip.

Ar man reikia mokėti muito mokesčius?

Jei kraustotės gyvenimui – tai yra asmeninis turtas, kurį paprastai galite įsivežti be didelių mokesčių, jei įrodysite, kad tai jūsų daiktai. Svarbu turėti sąrašą su kainomis, nes muitinė gali prikibti. Jei vežatės daiktus pardavimui – tada jau kita dainelė, ten mokesčiai muša per kišenę. Būna, kad žmonės bando meluoti, o paskui sėdi ir aiškinasi ten valandų valandas. Geriau visada sakyti tiesą, patikėkit mano gyvenimiška patirtimi.

Ar galima vežti maisto produktus?

Geriau nevežti nieko greitai gendančio. Norvegijos muitinė labai pikta ant mėsos ir pieno produktų. Jei turite lašinių nuo močiutės – geriau suvalgykite juos čia, Lietuvoje. Kartą turėjau klientą, kuriam konfiskavo porą maišų rūkytos dešros. Žmogus buvo įsiutęs, rėkė, kad tai „namų gamybos“, bet muitininkei buvo visiškai vienodai. Taigi, nerizikuokite savo skrandžiu ir ramybe.

Ar reikia drausti krovinį?

Mes turime civilinį draudimą, bet jis dengia toli gražu ne viską. Tai labiau skirta mašinai ir aplinkiniams kelyje. Jei vežate brangius antikvarinius daiktus ar meno kūrinius – būtinai drauskitės atskirai. Niekada nežinai, kas gali atsitikti: kelyje akmuo iš po furgono gali sudužti langą, arba koks vairuotojas įvažiuoti į užpakalį. Būti ramiam dėl savo turto visada kainuoja papildomai, bet ar verta rizikuoti? Manau, kad ne.

Kokių popierių prašys muitinė?

Pasas, leidimas gyventi (jei jau turite) arba darbo sutartis, ir, žinoma, detali daiktų deklaracija. Kuo daugiau popierių su savimi turėsite, tuo trumpiau stovėsime prie sienos. Kartą viena šeima atvažiavo visiškai tuščiomis rankomis, be jokių popierių, tik su pasais. Ką jie galvojo? Kad užtenka geros šypsenos? Teko sukti atgal į artimiausią kavinę ir pildyti dokumentus telefonu, praradome pusę dienos.

Logistika ir „netvarkingi“ niuansai

Kodėl kartais vėluojame į Dramen?

Dramen yra gražus miestas, bet keliai į ten kartais primena labirintą. Be to, pervežimas į Norvegiją priklauso nuo orų. Jei užpusto kalnų perėjas – važiuojam lėtai, gal net tenka laukti parą kitą. Žmonės skambina ir klausia: „Kodėl vėluojat?“. Na, todėl, kad pusė Vokietijos buvo kamštyje, o Norvegijoje pradėjo snigti balandį. Tai nepasakojama, tai tiesiog realybė. Vežame kiekvieną dieną, bet gamta ne visada yra mūsų sąjungininkė.

Kaip atrodo dalinis perkraustymas iš Lietuvos į Dramen realybėje?

Tai atrodo taip: mes atvažiuojame į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą, surenkame po kelias dėžes iš skirtingų vietų, sudedame viską kaip „Tetri“ žaidime. Tada važiuojame per Lenkiją, keliame į keltą, pailsime, ir galiausiai pasiekiame Dramen. Dažnai tenka krauti daiktus kažkur tarp kito kliento pianino ir trečio kliento maišų su žieminiais batais. Nėra jokios romantikos, tik sunkus darbas, kvapai ir kartais erzulys, kai vienas klientas vėluoja atvažiuoti į sutartą vietą.

Kodėl kartais keičiasi atsiėmimo laikas?

Nes kelyje visko nutinka – pradurta padanga, išsikrovęs akumuliatorius, arba tiesiog kitas klientas nesugebėjo pačiu laiku atiduoti savo daiktų. Aš visada stengiuosi laikytis grafiko, bet pažadėti tiksliai minutę į minutę būtų melas. Kartais tenka keisti planus tiesiog važiuojant. Klientai pyksta, aš suprantu, bet ką daryti? Jei visi vairuotojai sakytų tiesą, dauguma pervežimų būtų atšaukti, nes niekas neįsivaizduoja, kokia netvarka dažnai būna su kroviniais.

Ar esate atsakingi už pamestą dėžę?

Mes stengiamės, kad taip nenutiktų, bet yra buvę atvejų, kai kažkas pasimetė sąrašuose. Tai didžiausia gėda. Tūkstančiai kilometrų, dešimtys sustojimų, ir kartais tiesiog kažkas susimaišo. Visada sakau – užklijuokit lapus ant kiekvienos dėžės su savo vardu ir numeriu. Mažiau šansų, kad mes ją supainiosim su kieno nors kito bagažu. Jei viskas tvarkingai sužymėta, problemų nebūna, bet žmonės dažnai tingi ir meta viską į nepažymėtus maišus.

Ką daryti, jei daiktas sudužo?

Pirma – nusiraminkite. Mes netyčia to nedarome. Jei dužo – nufotografuokite, parodykite vairuotojui ir rašykite pretenziją. Mūsų įmonė visada stengiasi išspręsti tokius dalykus, nors kartais tai užtrunka. Dažniausiai tiesiog išskaičiuojame iš to, ką gauname už pervežimą, arba siūlome kompensacijas. Tik nebūkite tie žmonės, kurie po dviejų savaičių skambina ir sako, kad televizorius neveikia. Tada jau sunku kažką įrodyti.

Ar galima vežti tik augintinius?

Ne, mes nesame gyvūnų pervežimo tarnyba. Mes vežame baldus ir daiktus. Šuo ar katė yra gyva būtybė, kuriai reikia spec. sąlygų, sertifikatų, vakcinų ir nuolatinio dėmesio. Mašinos krovinių skyriuje joks gyvūnas negali važiuoti – ten nėra ventiliacijos, garsiai, šalta ar karšta. Žmonės vis bando klausti, bet aš visada sakau „ne“, nes nenoriu prisiimti atsakomybės už jūsų mylimą augintinį.

Dar keli klausimai iš klientų

Ar imatės pervežimų savaitgaliais?

Jei reikia – dirbam. Nors vairuotojai irgi nori namo, savaitgaliai kartais yra vienintelis laikas, kai klientai gali kraustytis. Tik pasiruoškite, kad kaina gali būti šiek tiek aukštesnė, nes savaitgalis – tai poilsio laikas, o norint žmogų ištraukti iš namų, reikia jį paskatinti. Bet mes vežame kiekvieną dieną, tad dažniausiai pavyksta suderinti ir paprastomis dienomis.

Ar reikia padėti krovėjams?

Nebūtina, bet jei norite, kad viskas vyktų greičiau – pirmyn. Mes visada džiaugiamės, kai klientas turi savo rankų, nes tada darbas juda dukart greičiau. Tik nereikia maišytis po kojomis, kai mes stumiame didelius daiktus. Būna, kad klientai pradeda „vadovauti“ kur ką dėti, o tai labai erzina. Palikite tai mums, mes žinome, kaip geriau išdėstyti svorį salone.

Kiek laiko trunka visas procesas?

Nuo surinkimo Lietuvoje iki iškrovimo Dramen – paprastai tai trunka 3–5 dienas. Tai priklauso nuo mūsų maršruto ir kiek sustojimų turime. Jei viskas vyksta idealiai, galime ir per 48 valandas, bet geriau turėti porą dienų atsargai. Niekada neplanuokite perkraustymo dieną prieš svarbų įvykį, nes visada kas nors vėluoja, genda arba stringa.

Ar vežate techniką?

Taip, šaldytuvus, skalbimo mašinas, TV – viską. Tik svarbu, kad šaldytuvas būtų tuščias bent parą prieš kelionę ir atitirpintas. Jei vešite pilną šaldytuvą – ištekės vanduo ir sugadins kitus daiktus. Matęs tokią situaciją – kvapas po dviejų dienų būna toks, kad norisi visą furgoną dezinfekuoti. Šaldytuvai visada turi stovėti stačiai!

Kokiu transportu vežate?

Naudojam įvairius furgonus – nuo mažų iki didelių, su hidrauliniu liftu arba be jo. Dažniausiai turime „sprinterius“ ar ilgus furgonus, kurie puikiai tinka daliniamm kroviniui. Jie manevringi, gali įvažiuoti į gyvenamuosius rajonus Dramen centre. Tai mums labai palengvina gyvenimą, nes dideliu vilkiku ten privažiuoti yra pragaras.

Ar turite patirties su trapiais daiktais?

Taip, turime specialius diržus, antklodes daiktams uždengti. Bet vėlgi – viskas priklauso nuo to, kaip jūs paruošiate. Jei viską subersite į maišus, net stebuklingi diržai nepadės. Aš visada rekomenduoju burbulinę plėvelę, jos niekada nebus per daug. Kartą vežėme didelį veidrodį – tai buvo visas menas, bet atvežėme sveiką.

Kodėl pasirenkate būtent Dramen?

Mes vežame į visą Norvegiją, bet Dramen yra labai patogus logistinis taškas netoli Oslo. Dauguma žmonių ten randa darbą, todėl ir srautas pastovus. Mums paprasčiau turėti kelis pagrindinius maršrutus, kuriais vežame kiekvieną dieną, nei važinėti po visokius kaimus fiorduose. Taip mes užtikriname stabilumą ir greitį.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima paklausti, bet nereikia būti įkyriems. Jei esate nuolatinis klientas, tikrai gausite geresnį pasiūlymą. Pirmą kartą atėjusiam žmogui kaina yra standartinė. Mes neturime didelių antkainių, tad erdvės derėtis nėra tiek daug, kiek norėtųsi klientams. Bet būna, kad sutariame dėl kokio tarpinio „paėmimo“, kas irgi sutaupo jūsų pinigų.

Ar galiu skambinti vairuotojui tiesiogiai?

Taip, duodame vairuotojo numerį, kad galėtumėte derinti laiką. Tik netrukdykite jam, kai jis vairuoja. Tai pavojinga. Geriausia siųsti žinutes. Vairuotojai yra žmonės, kurie irgi pavargsta. Kartais jie nenori kalbėti, nes yra kelyje, įsitempę. Tai normalu, ar ne? Juk jūs irgi ne visada norite šnekėti, kai dirbate savo darbą.

Ar dažnai stringate kelyje?

Pasitaiko visko. Tai variklis užkaito (kaip vieną kartą vasarą), tai kelias uždarytas dėl avarijos. Bet mes tam ir esame, kad išspręstumėm tas problemas. Jei vėluojame – visada informuojame. Niekada nemėgstu dingti be žinios, nes suprantu, kaip klientas laukia savo sofos ar kompiuterio.

Ar saugote daiktus sandėlyje?

Neužsiimame ilgalaikiu saugojimu, mes tik pervežimo paslaugos. Mes esame „nuo durų iki durų“ įmonė. Vežame kiekvieną dieną, todėl furgonai negali stovėti užkimšti jūsų daiktais. Jei jums reikia saugyklos, tai geriau kreiptis į specializuotus sandėlius. Mes specializuojamės būtent kelyje ir judėjime.

Nėra nieko paprastesnio nei tiesiogiai pasakyti – viskas vyksta per bendravimą. Dalinis perkraustymas iš Lietuvos į Dramen yra paslauga tiems, kurie supranta, kad gyvenime visko pasitaiko. Mes darome klaidų, mes kartais vėluojame, bet mes vežame kiekvieną dieną ir žinome tą kelią kaip savo ranką. Svarbiausia – neskubėkite, ruoškitės atsakingai ir turėkite kantrybės. Jei manote, kad viskas bus tobulai – nusivilsite. Bet jei suprantate, kad tai logistinis procesas, viskas bus gerai. Skambinkit, klauskit, o mes padarysime visa kas įmanoma, kad daiktai pasiektų Dramen sveiki. Nors, aišku, visada pasitaiko kokių nors nenumatytų kliūčių (kaip ta prakeikta muitinė), bet galiausiai visus šiuos pervežimus sėkmingai atliekame. Svarbiausia, kad krovinys judėtų į priekį.