Vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kiekvieną dieną

Kai pradėjau dirbti pervežimų srityje, Kopenhaga nebuvo pagrindinė kryptis. Tai buvo labiau „papildomas maršrutas“, kai susirenka pakankamai siuntų. Dabar situacija pasikeitė – lietuvių Danijoje tiek daug, kad Kopenhagos kryptis tapo viena aktyviausių. Žmonės siunčia viską – nuo močiutės keptos duonos iki verslo dokumentų. Ir ne tik iš Lietuvos į Kopenhagą – grįžtamoji kryptis taip pat gyva. Kas nors persikrausto atgal, kas nors siunčia pirktus daiktus, verslai perka prekes Danijoje. Mes vežame abiem kryptimis, ir tai vyksta beveik kasdien. Ne idealiai, bet pakankamai dažnai, kad galėtume pasakyti – mes čia esame.

Kryptys – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kasdien

1. Kaip dažnai vežate iš Kopenhagos į Lietuvą?

Beveik taip pat dažnai, kaip ir į kitą pusę. Paprastai – 4–5 kartus per savaitę, priklausomai nuo siuntų kiekio. Jei susirenka daug – važiuojame kasdien. Jei mažiau – kas antrą dieną. Bet ilgiau nei dvi dienas be išvykimo iš Kopenhagos nebūna. Tai svarbu žinoti, ypač jei skubate. Jei atiduodate siuntinį Kopenhagoje pirmadienį, didelė tikimybė, kad trečiadienį ar ketvirtadienį jis jau Lietuvoje. Bet jei atiduodate penktadienį – gali tekti laukti iki pirmadienio ar antradienio, nes savaitgaliais mašinos nevažiuoja. Planuokite atitinkamai.

2. Ar yra skirtumas tarp krypčių – Lietuva-Kopenhaga ir Kopenhaga-Lietuva?

Techniškai – ne. Tas pats transportas, tos pačios taisyklės, panašios kainos. Bet praktiškai yra vienas skirtumas – siuntų srautas. Iš Lietuvos į Kopenhagą dažniausiai vežama daugiau, todėl maršrutai yra reguliaresni. Iš Kopenhagos į Lietuvą srautas mažesnis, bet stabilus. Tai reiškia, kad kartais grįžtamoji kryptis gali būti lėtesnė – ne dėl atstumo, o dėl to, kad reikia palaukti, kol susirinks pakankamai siuntų. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai abiem kryptimis.

3. Kuriose Kopenhagos vietose paimate siuntas?

Visoje Kopenhagoje ir jos priemiesčiuose – Frederiksbergas, Valby, Nørrebro, Amager, Østerbro. Taip pat – aplinkiniai miestai: Roskildė, Hillerėdas, Køge. Svarbiausia – susitarti dėl laiko ir vietos. Jei gyvenate centre, paprastai paimame per kelias valandas nuo užsakymo. Jei priemiestyje – gali tekti palaukti iki kito maršruto, kuris pravažiuoja jūsų rajoną. Vienas klientas gyveno kažkur už Kopenhagos, mažame kaimelyje – mes specialiai nuvažiavome, bet tai kainavo papildomai. Geografija turi reikšmę, ir tai sąžininga.

Kainos – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kiekvieną dieną

4. Kiek kainuoja siuntinys iš Kopenhagos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir į kitą pusę – maždaug tiek pat. Mažas paketas iki 5 kg – 15–25 eurai. Sunkesni daiktai – atitinkamai daugiau. Bet yra vienas dalykas – Danijoje kainos paprastai šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje, nes paėmimas Kopenhagoje kainuoja brangiau. Tai susiję su darbo jėgos kainomis, degalų kainomis, ir kitais dalykais. Skirtumas nėra didelis – kalbame apie 5–10 eurų – bet jis yra. Jei norite sutaupyti, galite atvežti siuntinį į mūsų surinkimo punktą Kopenhagoje patys, ir tada mokėsite tik už pačią kelionę į Lietuvą.

5. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Taip, priimame ir eurus, ir Danijos kronas. Kursas perskaičiuojamas pagal tą dienos oficialų kursą, bet mes nežaidžiame su kursais – naudojame tai, ką rodo bankas. Vienas klientas norėjo mokėti svarais, nes ką tik grįžo iš Anglijos – priėmėme, bet perskaičiavome per eurus. Svarbiausia – susitarti dėl valiutos iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų. Kartais žmonės ateina su mišriu mokėjimu – dalis eurais, dalis kronomis – ir tai visiškai gerai. Svarbu, kad suma susidėtų.

6. Kada reikia mokėti – prieš ar po pristatymo?

Paprastai – prieš pristatymą arba pristatymo metu. Išankstinis apmokėjimas yra saugiausias variantas – tada žinote, kad viskas sutvarkyta, ir nereikia galvoti apie pinigus, kai siuntinys jau kelyje. Bet jei norite mokėti gavus – tai irgi galima, ypač pastoviems klientams. Naujiems klientams prašome apmokėti iš anksto, nes, tiesą sakant, turime blogos patirties su nemokėjimais. Vienas žmogus paprašė pristatyti siuntinį, pažadėjo apmokėti gavęs, o paskui dingo. Siuntinys grįžo atgal, mes praradome laiką ir pinigus. Todėl dabar atsargiau.

Dokumentai – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva

7. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Danijos į Lietuvą?

Tų pačių, kaip ir siunčiant kitą kryptį – siuntos deklaracija su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, turinio aprašymu ir verte. Jei tai verslo siunta – komercinė sąskaita. Bet yra vienas niuansas – Danijoje kartais reikalaujama daugiau informacijos apie siuntos turinį, ypač jei siunčiate maistą ar kosmetiką. Tai ne mūsų reikalavimas, o Danijos muitinės taisyklės. Mes tiesiog perduodame informaciją. Kartais klientai piktinasi – „kodėl tiek klausimų, aš tik siunčiu sausainius!“ Suprantu, bet taisyklės yra taisyklės.

8. Ar reikia deklaruoti siuntos vertę?

Taip, ir tai svarbu. Vertė turi būti reali – ne mažesnė nei tikroji daiktų vertė. Jei siunčiate naudotą telefoną, kuris vertas 200 eurų, nerašykite 10 eurų. Tai ne tik nesąžininga, bet ir pavojinga – jei siuntinys prarandamas, kompensacija bus pagal deklaruotą vertę. Vienas kartą žmogus deklaravo 5 eurus, o viduje buvo brangūs kvepalai. Siuntinys dingo, ir jis gavo 5 eurų kompensaciją. Piktinosi, bet ką mes galėjome padaryti? Deklaruota vertė yra deklaruota vertė. Sąžiningumas čia yra geriausia investicija.

Pakavimas – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kasdien

9. Ar pakuotės reikalavimai skiriasi siunčiant iš Danijos?

Ne, pakuotės reikalavimai vienodi abiem kryptimis. Dėžė turi būti tvirta, daiktas – gerai pritvirtintas, trapūs daiktai – papildomai apsaugoti. Bet yra vienas praktinis skirtumas – Danijoje pakavimo medžiagos brangesnės nei Lietuvoje. Burbulinė plėvelė, kartoninės dėžės, lipni juosta – viskas kainuoja daugiau. Todėl rekomenduojame atsivežti pakavimo medžiagas iš Lietuvos, jei planuojate siųsti daug. Arba naudoti tai, ką turite – senus laikraščius, kartono gabalus. Viena moteris Kopenhagoje supakavo siuntinį į danišką laikraštį „Politiken“ – ne pats blogiausias pasirinkimas, nors ir ne pats estetiškiausias.

10. Kaip supakuoti maisto produktus siunčiant iš Kopenhagos?

Maistas iš Kopenhagos – dažniausiai tai danų šokoladas, saldainiai, kartais sūris ar dešra. Sausi produktai – paprasta, užtenka dėžės su užpildu. Šlapi ar riebūs produktai – sudėtingiau. Sūris turi būti suvyniotas į maistinę plėvelę, tada į burbulinę, tada į dėžę. Jei išbėga riebalai – viskas sugadinta. Vienas kartą siuntė „Rugbrød“ – tamsią duoną – ir ji atvyko supelijusi, nes buvo supakuota į plastikinį maišelį be oro. Duona turi kvėpuoti arba būti sandariai uždaryta – vidurio kelio nėra. Maistas yra jautrus, ir reikia pagalvoti, kaip jis keliaus 2–3 dienas.

Terminai – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva

11. Per kiek laiko siuntinys iš Kopenhagos pasiekia Lietuvą?

2–3 dienos, kaip ir į kitą pusę. Bet yra vienas skirtumas – iš Kopenhagos mašina turi kirsti Švediją arba plaukti keltu, ir tai priklauso nuo maršruto. Kartais važiuojame per tiltą – Øresundo tiltas – tada greičiau. Kartais plaukiame keltu – tada gali būti lėčiau, ypač jei keltas vėluoja arba yra eilės. Žiemą tiltas kartais būna uždarytas dėl stipraus vėjo – tada tenka rinktis keltą arba laukti. Tai nėra dažna, bet nutinka. Bendrai – 2–3 dienos yra realus terminas, bet negarantuotas šimtu procentų.

12. Ar galima sekti siuntinį iš Kopenhagos?

Taip, su sekimo numeriu. Bet, kaip jau minėjau anksčiau, sistema ne visada veikia idealiai. Kartais statusas atnaujinamas pavėluotai, ypač kai siuntinys kerta sieną – Švedijos ir Danijos arba Švedijos ir Lietuvos. Tai susiję su tuo, kad skirtingose šalyse naudojamos skirtingos sistemos, ir duomenų sinchronizacija užtrunka. Bet tai laikina – galiausiai viskas atsiranda. Jei labai nerimaujate – skambinkite. Mes visada galime pasitikrinti, kur mašina yra, ir pasakyti tiksliau nei sistema.

13. Ką daryti, jei siuntinys iš Kopenhagos vėluoja?

Pirmiausia – nesinervinkite. Antra – paskambinkite mums. Mes patikrinsime, kas vyksta. Dažniausios vėlavimo priežastys: muitinės patikra (reta, bet pasitaiko), kelio darbai, eismo įvykiai, arba tiesiog vėluojantis keltas. Trečia – jei vėlavimas mūsų kaltė, mes prisiimame atsakomybę. Galime kompensuoti dalį kainos arba pasiūlyti nuolaidą kitam siuntimui. Svarbiausia – neignoruoti situacijos ir bendrauti. Vienas klientas laukė savaitę, nes „nenorėjo skambinti ir trukdyti“ – galiausiai paaiškėjo, kad siuntinys buvo pristatytas, bet gavėjas neatsiliepė telefonu, ir kurjeris grąžino jį į sandėlį. Skambutis būtų išsprendęs viską per penkias minutes.

Apribojimai – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kiekvieną dieną

14. Ar yra daiktų, kurių negalima vežti iš Danijos?

Taip, sąrašas panašus kaip ir siunčiant į kitą pusę. Bet yra papildomų dalykų, susijusių su Danijos įstatymais. Pavyzdžiui, Danijoje tam tikri vaistai, kurie Lietuvoje laisvai parduodami, gali būti ribojami. Arba – alkoholio kiekiai. Jei siunčiate butelį vyno – gerai. Bet jei siunčiate dėžę viskio – gali kilti klausimų. Taip pat – elektronika su ličio baterijomis. Jos leidžiamos, bet turi būti tinkamai supakuotos ir pažymėtos. Vienas kartą žmogus siuntė nešiojamą kompiuterį be jokio žymėjimo apie bateriją – mus perspėjo, ir teko papildomai žymėti. Mažos smulkmenos, bet jos svarbios.

15. Kaip su maisto produktais iš Danijos – ar viską galima vežti?

Ne viską. Šviežia mėsa ir pieno produktai turi būti su veterinariniais sertifikatais, net ES viduje. Tai reiškia, kad negalima tiesiog įdėti mėsos į dėžę ir siųsti. Sausas maistas – šokoladas, sausainiai, kava – be problemų. Alkoholis – ribotais kiekiais. Konservai – taip. Bet jei norite siųsti danų sūrį ar dešrą – pasitarkite su mumis. Kartais galima, kartais ne, priklauso nuo produkto ir kiekio. Viena moteris Kopenhagoje nusipirkė 10 kg „Danablu“ sūrio ir norėjo siųsti mamai į Kauną – mes paaiškinome, kad tai gali būti problema, ir pasiūlėme sumažinti kiekį. Galiausiai išsiuntė 3 kg – be jokių kliūčių.

Draudimas – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva

16. Ar siuntos iš Kopenhagos yra draustos?

Taip, kaip ir visos kitos mūsų siuntos. Standartinis draudimas – iki 50–100 eurų. Jei siuntos vertė didesnė – rekomenduojame papildomą draudimą. Kaina – procentas ar du nuo vertės. Tai nėra daug, palyginus su rizika. Ypač jei siunčiate ką nors vertingo iš Danijos – elektroniką, dizaino daiktus (o Danija garsėja dizainu). Vienas klientas siuntė „Louis Poulsen“ šviestuvą – vertė apie 1500 eurų. Mes pasiūlėme papildomą draudimą už 20 eurų. Jis sutiko, ir gerai padarė – šviestuvas atvyko su nedideliu įbrėžimu, ir mes kompensavome 200 eurų remontui. Be draudimo būtų gavęs tik standartinę kompensaciją.

17. Kaip pateikti pretenziją, jei siuntinys iš Kopenhagos sugadintas?

Tas pats procesas kaip ir bet kuriai kitai siuntai – pranešti per 24 valandas, išsaugoti pakuotę, nufotografuoti žalą, ir pateikti pretenziją. Bet yra vienas papildomas dalykas – jei siuntinys keliavo per Švediją, gali tekti laukti ilgiau, kol išsiaiškinsime, kur įvyko žala. Tai ne dėl to, kad nenorime padėti, tiesiog procesas sudėtingesnis, kai dalyvauja kelios šalys. Bet mes visada sprendžiame – gal tik ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kantrybė čia yra raktas.

Kurjeriai – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kasdien

18. Kas paima siuntinį Kopenhagoje?

Mūsų žmonės. Turime partnerius Danijoje – lietuvių, kurie ten gyvena ir dirba su mumis. Jie paima siuntas, pristato, bendrauja su klientais. Tai privalumas, nes jie kalba lietuviškai, supranta kontekstą, ir žino, ko lietuviai tikisi. Bet kartais būna ir kitaip – jei mūsų partneris tą dieną užimtas, siunčiame vietinį kurjerį. Tada komunikacija vyksta angliškai arba daniškai, ir ne visada sklandžiai. Vienas kartą danų kurjeris nuvyko ne tuo adresu, nes suprato gatvės pavadinimą neteisingai – užtruko papildomą valandą. Nuo tada visada duodame adresą ir daniškai, ir angliškai.

19. Ar kurjeris Kopenhagoje kalba lietuviškai?

Paprastai – taip, jei tai mūsų nuolatinis partneris. Bet negarantuojame, kad kiekvienas kurjeris kalbės lietuviškai. Kartais tai danas arba kitos tautybės žmogus, kuris kalba angliškai. Jei jums labai svarbu kalbėti lietuviškai – pasakykite užsakymo metu, ir mes pasistengsime, kad atvažiuotų lietuviškai kalbantis kurjeris. Bet tai ne visada įmanoma, ypač jei skubu. Svarbiausia – aiškiai nurodyti adresą ir telefono numerį, tada kalba nėra problema.

Mokėjimas – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva

20. Ar galima apmokėti pavedimu iš Danijos banko?

Taip, žinoma. Turime sąskaitą, kuri priima pavedimus iš bet kurio ES banko. Danijos bankai – „Danske Bank“, „Jyske Bank“, „Sydbank“ – visi siunčia pavedimus be problemų. Svarbu – nurodyti teisingą mokėjimo paskirtį, kad mes žinotume, už ką mokama. Kartais žmonės paveda pinigus be jokio paaiškinimo – tada mes nežinome, ar tai už siuntimą, ar už ką nors kitą. Ir tada tenka skambinėti, aiškintis, gaišti laiką. Paprastas sakinys mokėjimo paskirtyje – „Siuntinys Nr. 12345“ – išsprendžia viską.

21. Ar kainos Kopenhagoje skiriasi nuo Lietuvos?

Šiek tiek. Kaip jau minėjau – paėmimas Danijoje kainuoja daugiau dėl aukštesnių sąnaudų. Bet skirtumas nėra dramatiškas. Jei Lietuvoje mažas siuntinys kainuoja 15 eurų, Kopenhagoje – gal 18–20. Dideliems skirtumas proporcingai didesnis, bet vis tiek procentais – ne kartais. Mes stengiamės išlaikyti kainas konkurencingas, nes žinome, kad klientai lygina. Ir mes gerbiame tai – jei radote pigiau, pasakykite, galime pakalbėti. Bet nemeluosime – pigiausias ne visada geriausias. Ypač kai kalba eina apie jūsų daiktus.

Specialūs atvejai – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva

22. Kaip siųsti baldus iš Kopenhagos?

Baldai iš Kopenhagos – dažnas atvejis. Danų dizainas vilioja, ir žmonės perka „Ikea“, „Hay“, „Ferm Living“ ir kitus gaminius. Bet baldai yra dideli, sunkūs, ir reikalauja specialaus transporto. Jei tai sulankstomas baldas – paprasčiau. Jei vientisas – reikia didesnės mašinos. Kaina priklauso nuo dydžio ir svorio, bet paprastai kalbame apie 100–300 eurų už vieną baldą. Vienas klientas pirko danų dizaino stalą už 2000 eurų – transportas kainavo 150 eurų. Jam atrodė brangu, bet paskaičiavus – 7,5% nuo vertės, kas yra gana normalu. Baldai nėra pigus malonumas, nei pirkti, nei vežti.

23. Ar galima siųsti dviračius iš Kopenhagos?

Galima, bet tai nėra paprasta. Dviračiai yra nestandartinės formos, ir jiems reikia specialaus pakavimo – arba dėžės, arba apvyniojimo plėvele. Be to, dviračiai užima daug vietos, ir kaina atitinkamai didesnė. Paprastai dviračio transportavimas iš Kopenhagos į Lietuvą kainuoja 50–80 eurų, priklausomai nuo to, ar tai paprastas dviratis, ar elektrinis. Elektriniai dviračiai turi bateriją, ir tai papildomas rūpestis – baterija turi būti atjungta ir tinkamai supakuota. Vienas vaikinas siunčia savo dviratį kas vasarą – išvažiuoja į Kopenhagą su lėktuvu, o dviratį siunčia per mus. Jam tai pigiau nei skristi su dviračiu.

Patarimai – vežame siuntinius Kopenhaga Lietuva kiekvieną dieną

24. Ką patartumėte žmogui, kuris pirmą kartą siunčia iš Kopenhagos?

Pirmiausia – susisiekti su mumis kuo anksčiau. Ne paskutinę dieną prieš išvykimą, o bent kelias dienas prieš. Tai leidžia mums planuoti ir jums – ramiai supakuoti. Antra – nufotografuokite siuntos turinį prieš pakavimą. Tai užtrunka dvi minutes, bet gali būti labai naudinga, jei kas nors nutinka. Trečia – nurodykite kontaktinį telefono numerį tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Be telefono mes esame aklieji. Ir ketvirta – būkite realistai. Jei siunčiate penktadienį vakare, nesitikėkite, kad pirmadienį ryte jau bus Lietuvoje. Logistika turi savo ritmą, ir jis ne visada sutampa su mūsų norais.

25. Kaip išvengti problemų su muitine?

Sąžiningai deklaruoti turinį. Tai paprasta, bet veikia. Jei siunčiate naudotus drabužius – parašykite „naudoti drabužiai, asmeniniam naudojimui“. Jei siunčiate naują daiktą su etikete – nurodykite vertę. Nemeluokite ir neperdėkite. Muitinės pareigūnai yra patyrę žmonės, ir jie mato tūkstančius siuntų per dieną. Jei kažkas atrodo įtartinai – jie sustabdys. Ir tada procesas užtruks. Vienas kartą žmogus parašė, kad siunčia „asmeninius daiktus“, o viduje buvo 20 vienetų naujų marškinėlių su etiketėmis. Muitinė sustabdė, paprašė paaiškinimo, ir siuntinys užtruko papildomas 5 dienas. Būtų parašęs „prekės“ – viskas būtų praėję greičiau.

Išvada

Siuntinių vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą yra kasdieninis procesas, ne kažkas ypatingo. Mes važiuojame, paimame, pristatome. Kartais greičiau, kartais lėčiau, bet visada stengiamės. Svarbiausia – bendrauti ir būti sąžiningiems. Apie turinį, apie vertę, apie lūkesčius. Tada ir mes galime dirbti geriau, ir jūs gaunate tai, ko tikitės. Logistika nėra tobula, bet ji gali būti patikima. Ir mes stengiamės, kad būtų.