perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Paštas – tai senas, patikrintas būdas siųsti siuntas, bet ar jis tinkamas siuntoms į Kopenhagą? Atsakymas sudėtingesnis, nei atrodo. Viena vertus, paštas siūlo prieinamas kainas ir platų tinklą. Kita vertus, greitis ir patikimumas ne visada atitinka lūkesčius. Dirbdamas su siuntomis į Skandinaviją mačiau visko – ir sklandžių pristatymų, ir siuntų, kurios klaidžiojo savaitėmis. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntimą paštu į Kopenhagą, remdamasis realia patirtimi, o ne teorija.
Pašto siuntos kainos priklauso nuo svorio ir pasirinkto pristatymo būdo. Maža siunta iki 2 kg gali kainuoti apie 8–15 eurų, priklausomai nuo to, ar siunčiate registruotą, ar paprastą siuntą. Didesnės siuntos – 5–10 kg – jau gali kainuoti 20–40 eurų. Bet čia reikia atkreipti dėmesį į vieną dalyką – pašto kainos dažnai atrodo patrauklios, bet jos ne visada įtraukia viską. Pavyzdžiui, sekimo paslauga gali būti papildomai mokama, o be sekimo nežinosite, kur jūsų siunta. Tai kaip pirkti pigų bilietą ir tada mokėti už bagažą atskirai – galutinė suma gali nustebinti.
Paprastai taip, bet ne visada. Mažoms, neskubioms siuntoms paštas dažnai yra pigiausias variantas. Bet jei siunta didesnė arba reikia greito pristatymo, kurjeris gali būti net pigiau, ypač jei lyginate ne tik bazinę kainą, bet ir visą paketą – sekimą, draudimą, garantuotą pristatymo laiką. Vieną kartą klientas siuntė 10 kg siuntą paštu, sumokėjo 35 eurus, ir siunta keliavo dvi savaites. Kitas klientas tą pačią siuntą išsiuntė kurjeriu už 40 eurų, ir ji atvyko per tris dienas. Penki eurai skirtumo, bet laiko skirtumas – milžiniškas. Priklauso nuo to, kas jums svarbiau – pinigai ar laikas.
Eiti į pašto skyrių arba naudotis skaičiuokle internete. Pašto svetainėje paprastai yra kainų skaičiuoklė, kur galite įvesti svorį, matmenis ir kryptį, ir sistema pateiks kainą. Bet skaičiuoklė ne visada rodo galutinę kainą – kartais yra papildomų mokesčių, kurie atsiranda tik pašto skyriuje. Pavyzdžiui, mokestis už nestandartinę pakuotę arba už per didelį siuntos dydį. Todėl geriausia nueiti į paštą su supakuota siunta ir tiesiog paklausti. Taip, tai užtrunka ilgiau, bet bent jau žinosite tikslią sumą be nemalonių siurprizų.
Gali būti. Pavyzdžiui, jei siunta neatitinka standartinių matmenų, gali būti taikomas papildomas mokestis. Jei norite sekimo – papildomas mokestis. Jei norite greitesnio pristatymo – vėl papildomas mokestis. Ir tada, kai sudedate visus šiuos papildomus mokesčius, pašto kaina nebeatrodo tokia patraukli. Be to, jei siunta grąžinama – o taip nutinka, jei gavėjas neatsiima – grąžinimas taip pat kainuoja. Vieną kartą klientas siuntė dovaną paštu, gavėjas neatsiėmė, ir siunta grįžo po mėnesio. Klientas sumokėjo už siuntimą, už grąžinimą, ir dovana vėlavo mėnesį. Pigiau nebūtinai reiškia geriau.
Yra keletas būdų. Pirmas – rinkitės tinkamą siuntos kategoriją. Paštas turi skirtingus tarifus skirtingoms siuntų rūšims, ir kartais šiek tiek pakeitus pakuotę ar svorį, galima patekti į pigesnę kategoriją. Antras – siųskite registruotas siuntas tik tada, kai tikrai reikia. Paprastos siuntos pigesnės, bet be sekimo. Trečias – naudokite pašto dėžutes, jei įmanoma. Jos dažnai pigesnės nei siuntos per langelį. Ketvirtas – jei siunčiate daug, klauskite apie verslo klientų tarifus. Paštas turi specialias sąlygas tiems, kas siunčia reguliariai. Ne visada apie tai informuoja, bet jos egzistuoja.
Oficialiai – 5–10 darbo dienų. Realiai – gali būti ir daugiau. Paštas nėra greičiausias būdas, ir tai tiesiog reikia priimti. Siunta pirmiausia keliauja į Lietuvos pašto centrą, tada į tarptautinį terminalą, tada į Daniją, tada į Kopenhagos paštą, ir tik tada pas gavėją. Kiekviename etape gali būti vėlavimų. Ypač jei siunta maža ir neregistruota – jos prioritetas mažesnis. Man yra tekę matyti, kaip siunta keliavo tris savaites vietoj numatytų dešimties dienų. Priežastis? Nežinoma. Tiesiog kažkur užstrigo. Su paštu reikia turėti kantrybės.
Paštas siuntas siunčia reguliariai, bet ne kiekvieną dieną atskirai į Kopenhagą. Paprastai siuntos kaupiamos ir siunčiamos partijomis – kelis kartus per savaitę. Tai reiškia, kad jūsų siunta gali praleisti kelias dienas Lietuvoje, kol susikaupia pakankamai siuntų į Daniją. Tai vienas iš pašto trūkumų, palyginus su kurjeriais, kurie turi kasdienius reisus. Bet jei neskubu, tai nėra problema. Svarbu tik žinoti, kad „išsiųsta" nereiškia „išvyko tą pačią dieną". Tai dažnas nesusipratimas tarp žmonių, kurie siunčia pirmą kartą.
Pirma – palaukite. Pašto siuntos kartais vėluoja, ir tai normalu. Bet jei praėjo daugiau nei dvi savaitės ir siuntos nėra, tada reikia imtis veiksmų. Jei siunta registruota, galite kreiptis į paštą su sekimo numeriu ir paprašyti informacijos. Jei neregistruota – deja, nieko padaryti negalima. Neregistruotos siuntos nėra sekamos, ir jei jos dingsta, jos tiesiog dingsta. Tai skaudu, bet tai realybė. Todėl visada rekomenduoju siųsti registruotas siuntas, net jei jos brangesnės. Bent jau turėsite kažkokią galimybę sužinoti, kas nutiko.
Ne. Paštas siūlo numatomą pristatymo laiką, bet negarantuoja. Tai reiškia, kad jei siunta vėluoja, jūs negalite reikalauti kompensacijos už vėlavimą. Skirtingai nuo kurjerių, kurie dažnai turi pinigų grąžinimo garantiją, jei nepristato laiku, paštas tokios garantijos neturi. Tai vienas iš pagrindinių skirtumų. Jei jums reikia garantuoto pristatymo – paštas ne jums. Jei galite laukti ir norite sutaupyti – paštas tinka. Viskas priklauso nuo prioritetų. Mano patirtis rodo, kad žmonės, kurie siunčia per paštą ir skundžiasi vėlavimu, dažnai tiesiog pasirinko netinkamą paslaugą savo poreikiams.
Pirmadienį arba antradienį. Kodėl? Nes siunta turi visą savaitę keliauti be savaitgalio pertraukos. Jei siunčiate penktadienį, siunta gali praleisti savaitgalį pašto skyriuje, o pirmadienį tik pradės keliauti. Be to, venkite siųsti prieš šventes. Lietuvos ir Danijos šventės gali pridėti papildomų dienų. Ir dar vienas dalykas – siųskite ryte, ne popiet. Pašto skyriai turi tam tikrus laikus, kada siuntos išvežamos, ir jei atnešite siuntą po pietų, ji gali būti išvežta tik kitą dieną. Tai detalė, bet ji svarbi.
Minimalių. Užpildote siuntos lapą su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, nurodote turinį ir vertę. Jei siunta registruota, gaunate kvitą su sekimo numeriu. Ir tiek. Jokių muitinės deklaracijų, jokių komercinių sąskaitų, jei siunčiate asmeninę siuntą. Bet jei siunčiate prekes pardavimui, tada jau reikia daugiau dokumentų. Pašto darbuotojai paprastai paklausia, kas yra siuntoje, ir gali paprašyti atidaryti, jei neaišku. Tai normalu – jie tikrina, ar nėra draudžiamų daiktų. Nebijokite to, tai procedūra.
Ne, jei siunta keliauja ES viduje. Lietuva ir Danija abi yra Europos Sąjungoje, tai reiškia, kad muitinės formalumų nėra. Siunta tiesiog keliauja iš vienos šalies į kitą be jokio tikrinimo pasienyje. Tai vienas iš didelių privalumų siunčiant ES viduje. Palyginus su siuntomis į trečiąsias šalis, kur reikia pildyti CN22 ar CN23 formas, deklaruoti turinį, nurodyti kilmės šalį – siuntimas į Kopenhagą yra daug paprastesnis. Vienintelė išimtis – akcizinės prekės, bet tai jau kita istorija.
Atsargiai ir aiškiai. Siuntėjo duomenys – vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Gavėjo duometys – tas pats. Siuntos turinys – ką siunčiate, kiek, kokia vertė. Ir pasirašote. Svarbu rašyti aiškiai, kad pašto darbuotojas galėtų perskaityti. Jei rašysite neįskaitomai, duomenys gali būti įvesti neteisingai, ir siunta klaidžios. Be to, nepamirškite pašto kodo. Kopenhagos pašto kodai prasideda 1000–2500, bet kiekvienas rajonas turi savo. Netikslus pašto kodas gali reikšti, kad siunta atsidurs kitame miesto gale.
Priklauso nuo klaidos. Jei pavardė parašyta su klaida, bet adresas teisingas – siunta greičiausiai pasieks gavėją. Jei adresas neteisingas – siunta gali grįžti arba atsidurti ne ten. Jei pašto kodas klaidingas – siunta gali klaidžioti po Kopenhagą, kol kas nors išsiaiškins. Blogiausias atvejas – kai klaidingi visi duomenys, ir siunta tiesiog grįžta siuntėjui. Tada reikia pradėti iš naujo. Todėl visada patikrinkite duomenis prieš atiduodami siuntą. Tai užtrunka minutę, bet gali sutaupyti savaitę problemų. Ir dar – saugokite kvitą. Be jo negalėsite nieko įrodyti, jei kas nors nutiks.
Rekomenduoju, bet ne visada būtina. Paštas siūlo pagrindinį draudimą, kuris paprastai dengia nedidelę sumą. Jei siunčiate kažką vertingo, verta papildomai apsidrausti. Kaina nedidelė, bet ramybė didelė. Vieną kartą klientas siuntė laikrodį paštu be papildomo draudimo. Laikrodis dingo. Kompensacija buvo minimali – apie 30 eurų, nors laikrodis kainavo 200. Po to jis visada draudžia. Suprantu, kad norisi sutaupyti, bet kartais tas papildomas euras ar du gali išgelbėti situaciją. Draudimas yra kaip skėtis – ne visada reikia, bet kai reikia, labai gerai, kad turi.
Stipriau, nei manote reikia. Pašto siuntos keliauja per daug rankų – nuo skyriaus iki terminalo, nuo terminalo iki transporto, nuo transporto iki kito terminalo, ir taip toliau. Kiekviename etape siunta gali būti mesta, stumiama, dedama ant kitų siuntų. Todėl pakuotė turi atlaikyti daugiau nei tik kelionę nuo taško A iki taško B. Dėžė turi būti tvirta, užpildymas pakankamas, ir viskas turi būti užklijuota stipria juosta. Ne lipnia juosta iš namų, o tikra pakavimo juosta. Tai skamba akivaizdžiai, bet patikėkite – mačiau siuntų, supakuotų į popierinius maišelius. Jos neatvyksta sveikos.
Didžiausia klaida – per silpna pakuotė. Žmonės naudoja plonas dėžes arba vokus, kurie neatlaiko kelionės. Kita klaida – nepakankamas užpildymas. Jei viduje tuščia, daiktai juda ir lūžta. Trečia klaida – neteisingas adreso išdėstymas. Adresas turi būti aiškiai matomas, ne užklijuotas juosta arba nulūžęs. Ketvirta klaida – senos etiketės ant dėžės. Jei naudojate pakartotinai dėžę, nuimkite visas senas etiketes. Priešingu atveju skeneris gali nuskaityti seną kodą, ir siunta keliaus ne ten, kur reikia. Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.
Galite, bet rizikuojate. Paštas neteikia specialaus trapių siuntų tvarkymo. Visos siuntos keliauja ta pačia sistema, ir „trapu" etiketė negarantuoja ypatingo elgesio. Jei siunčiate kažką trapiaus, supakuokite taip, kad atlaikytų kritimą iš metro aukščio. Rimtai. Nes taip jos kartais elgiamasi. Burbulinė plėvelė, putplastis, geras užpildymas – tai minimumas. Ir draudimas. Jei siunčiate kažką vertingo ir trapiaus, geriau rinkitės kurjerį su specialiomis paslaugomis, o ne paštą. Paštas tinka knygoms, drabužiams, dokumentams. Ne stiklui ar elektronikai.
Paštas priima įvairaus dydžio siuntas, bet yra ribos. Jei siunta labai didelė – pavyzdžiui, dviračio rėmas arba didelė dėžė su baldais – paštas gali atsisakyti priimti. Tokiais atvejais reikia ieškoti kitų variantų – kurjerių, krovinių vežėjų, specializuotų logistikos įmonių. Paštas skirtas mažoms ir vidutinėms siuntoms. Dideliems daiktams yra kitos paslaugos. Ir tai gerai – kiekvienas turi savo nišą. Bandymas siųsti per paštą kažką, kas akivaizdžiai netinka, tik sukels nusivylimą abiem pusėms.
Taip, ir dažnai tai vienintelis variantas. Paštas parduoda savo vokus ir dėžutes, bet jos ne visada tinka. Jei siunčiate kažką nestandartinio, naudokite savo pakuotę. Svarbu, kad ji būtų tvirta ir tinkamo dydžio. Ir dar – įsitikinkite, kad ant pakuotės nėra pavojingų medžiagų ženklų ar kitų žymėjimų, kurie gali sukelti klausimų. Kartą klientas naudojo dėžę nuo chemikalų, nors viduje buvo drabužiai. Pašto darbuotojas turėjo klausimų, ir siunta užtruko papildomą dieną, kol viskas buvo patikrinta. Naudokite neutralias dėžutes be keistų užrašų.
Pirmiausia – ar ji registruota? Jei taip, turite sekimo numerį ir galite kreiptis į paštą su prašymu ištirti. Procesas gali užtrukti – kartais savaites. Jei neregistruota – deja, nieko padaryti negalima. Neregistruotos siuntos nėra sekamos, ir paštas neatsako už jų praradimą. Tai skaudi tiesa, bet ją reikia žinoti. Todėl visada siųskite registruotas siuntas, bent jau jei siunta turi kokią nors vertę. Taip, jos brangesnės. Bet pigiau nei prarasti siuntą be jokios galimybės ją atgauti ar gauti kompensaciją.
Siunta grąžinama siuntėjui. Danijoje, kaip ir Lietuvoje, gavėjas gauna pranešimą apie siuntą. Jei jis neatsiima per nustatytą laiką – paprastai 14 dienų – siunta grąžinama. Ir grąžinimas kainuoja. Kartais net daugiau nei siuntimas pirmyn, nes siunta jau užsienyje. Vieną kartą klientas siuntė dokumentus paštu, gavėjas išvyko komandiruotėn, ir siunta grįžo po trijų savaičių. Klientas sumokėjo du kartus, o dokumentai vėlavo mėnesį. Nuo to laiko jis visada siunčia kurjeriu su pristatymu į rankas. Brangiau, bet patikimiau.
Fotografuokite ir kreipkitės į paštą. Svarbu tai padaryti kuo greičiau – paštas turi terminą pretenzijoms, paprastai 7 dienos nuo gavimo. Jei praleisite šį terminą, pretenzija gali būti atmesta. Su savimi turėkite siuntos kvitą, nuotraukas ir pačią pažeistą siuntą. Paštas įvertins žalą ir, jei siunta buvo apdrausta, kompensuos. Bet kompensacija gali užtrukti – savaites, kartais mėnesius. Ir suma ne visada atitinka lūkesčius. Todėl, kaip jau minėjau, pakavimas yra svarbiausia. Geriau investuoti į gerą pakuotę nei vėliau kovoti dėl kompensacijos.
Sunku, bet kartais įmanoma. Jei siunta dar Lietuvoje, galite kreiptis į paštą ir paprašyti grąžinti. Bet tai ne visada pavyksta, ir gali kainuoti. Jei siunta jau išvykusi iš Lietuvos – praktiškai neįmanoma ją sustabdyti. Pašto sistema veikia partijomis, ir atskirti vieną siuntą iš tūkstančių yra labai sudėtinga. Geriausias variantas – susisiekti su gavėju ir paprašyti, kad jis atsisakytų siuntos. Tada ji grįš automatiškai. Bet tai vėlgi kainuoja. Planavimas iš anksto visada geriau nei bandymas taisyti situaciją po to. Tai galioja ne tik paštui, bet visoms paslaugoms.
Pagrindiniai skirtumai – greitis, sekimas ir garantijos. Paštas lėtesnis, sekimas ne visada prieinamas, ir garantijų beveik nėra. Kurjeris greitesnis, seka kiekvieną žingsnį, ir dažnai turi pinigų grąžinimo garantiją, jei nepristato laiku. Bet kurjeris brangesnis. Taigi, pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau. Jei siunčiate knygą draugui ir neskubu – paštas tinka. Jei siunčiate svarbius dokumentus ar vertingą prekę – kurjeris. Tai kaip rinktis tarp autobuso ir taksi. Abu nuveža į tą pačią vietą, bet patirtis skirtinga.
Paprastai taip, bet ne visada. Pašto sistema yra didelė, ir tarp tūkstančių siuntų kartais kas nors dingsta arba pažeidžiama. Statistiškai tai retai, bet jei nutinka jūsų siuntai, statistika nepadės. Saugumas priklauso nuo daugelio veiksnių – pakuotės, turinio, maršruto, ir tiesiog sėkmės. Registruotos siuntos saugesnės nei neregistruotos, nes jos sekamos ir turi atsakomybę. Bet net registruota siunta gali dingti, nors tai retai. Mano patirtis – apie 95 procentai siuntų pasiekia tikslą be problemų. Likę 5 procentai – tai vėlavimai, pažeidimai ar praradimai. Ne idealu, bet priimtina.
Danijos paštas yra patikimas, bet turi savo specifiką. Pavyzdžiui, Danijoje dauguma siuntų pristatomos ne į namus, o į paštomatus arba pašto skyrius. Gavėjas gauna pranešimą ir pats atsiima. Tai skiriasi nuo Lietuvos, kur dažniau pristatoma tiesiai į namus. Be to, Danijoje pašto kodai labai tikslūs – kiekvienas pastatas turi savo kodą. Netikslus kodas reiškia, kad siunta gali atsidurti ne ten. Ir dar – Danijoje sekmadieniais paštas nedirba, o šeštadieniais tik ribotai. Tai reiškia, kad savaitgalį siunta stovi. Ne problema, bet reikia žinoti.
Taip, ir jų daug. Paštomatai yra patogus būdas gauti siuntas, ypač jei gavėjas negali būti namuose konkrečiu laiku. Siunta tiesiog paliekama paštomate, ir gavėjas atsiima jam patogiu metu – net naktį, jei reikia. Bet paštomatai turi dydžio ribojimus. Didelės siuntos netilps, ir tada reikia eiti į pašto skyrių. Be to, siunta paštomate laikoma ribotą laiką – paprastai 7 dienas. Jei per tą laiką neatsiimsite, siunta grąžinama. Todėl svarbu stebėti pranešimus ir nevėluoti.
Tik jei siunta registruota. Registruota siunta gauna sekimo numerį, kurį galite įvesti pašto svetainėje ir matyti, kur ji yra. Bet sekimas ne visada detalus – kartais rodo tik pagrindinius etapus: „išsiųsta", „pasiekė šalį", „pristatyta". Tarp šių etapų gali būti dienos ar net savaitės be jokios informacijos. Tai erzina, bet taip veikia pašto sistema. Jei norite detalaus sekimo realiu laiku – rinkitės kurjerį. Paštas skirtiems žmonėms, kurie gali laukti ir nesinervina dėl kiekvienos dienos be naujienų.
Pirma – patikrinkite, ar teisingas sekimo numeris. Antra – palaukite. Kartais sistema užtrunka, ypač jei siunta ką tik išsiųsta. Trečia – kreipkitės į paštą. Jie gali patikrinti sistemoje, kas vyksta. Bet nesitikėkite greito atsakymo – pašto klientų aptarnavimas ne visada operatyvus. Gali praeiti kelios dienos, kol gausite atsakymą. Ir atsakymas ne visada informatyvus – kartais tiesiog „siunta kelyje". Tai ne visada padeda, bet ką padarysi. Su paštu reikia kantrybės. Daug kantrybės.
Siuntos į Kopenhagą paštu – tai prieinamas, bet ne greičiausias variantas. Tinka mažoms, neskubioms siuntoms, kur svarbiau kaina nei greitis. Svarbu tinkamai supakuoti, naudoti registruotą siuntą ir turėti kantrybės. Jei reikia greičio ar garantijų – rinkitės kurjerį. Kiekvienas pasirinkimas turi savo vietą, svarbu žinoti, ko tikitės ir ką gaunate.