Siuntiniai į Lietuvą iš Copenhagen, Vežame kiekvieną dieną

Kas dieną gaunu klausimų apie siuntinius iš Kopenhagos į Lietuvą. Žmonės skambina, rašo el. paštu, klausia – kada galima išsiųsti, kiek kainuoja, ar greitai atvyks. Ir suprantu juos – kai reikia ką nors persikelti iš Danijos į Lietuvą, nenori laukti savaitės. Todėl pas mus vežame kiekvieną dieną. Tai ne marketingo triukas, o tiesiog realybė – kasdieninis maršrutas reiškia, kad jūsų siunta ilgai nestovi vietoje. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda žmonės, norintys išsiųsti siuntinį iš Kopenhagos į Lietuvą. Atsakymai paremti mano patirtimi, ne vadovėliais.

Kainos – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

1. Kiek kainuoja siuntos iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo svorio ir skubumo. Mažas pakelis iki 5 kg – apie 15-25 eurų. 10 kg – 25-35 eurų. 20 kg – 40-55 eurų. Bet tai tik orientacinės kainos, nes kiekvienas vežėjas turi savo tarifus. Kasdieninis vežimas reiškia, kad kainos paprastai stabilios – nėra tų staigių šuolių, kai vežama tik kartą per savaitę. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės iš Kopenhagos dažnai siunčia sunkesnes siuntas nei iš Lietuvos. Gal todėl, kad Danijoje perka daiktus, kurių Lietuvoje nėra arba kurie ten pigesni.

2. Ar kasdieninis vežimas reiškia aukštesnes kainas?

Ne visai. Kasdieninis vežimas iš tikrųjų gali būti pigiau, nes vežėjas turi pastovų srautą ir gali optimizuoti išlaidas. Kai veži retai, kiekviena siunta turi padengti didesnę maršruto dalį. Kai veži kasdien, išsidalina. Bet yra ir kita pusė – kasdieninis vežimas reiškia daugiau personalo, daugiau transporto, ir tai kažkiek atsispindi kainoje. Bendrai, skirtumas nėra didelis – gal 5-10 procentų. Svarbiau yra patikimumas – žinant, kad siunta išvyks rytoj, o ne po savaitės.

3. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš siunčiant?

Geriausias būdas – užpildyti užklausą internete arba paskambinti. Nurodote svorį, matmenis, ką siunčiate, ir gaunate pasiūlymą. Dauguma vežėjų turi skaičiuokles savo svetainėse, bet jos ne visada tikslios. Kartą klientas naudojosi skaičiuokle ir gavo kainą 30 eurų, bet atvykęs su siunta sužinojo, kad reali kaina 38 eurai, nes siunta buvo sunkesnė nei nurodyta. Todėl visada geriau pasverti ir išmatuoti siuntą prieš prašant kainos. Taip išvengsite nemalonių staigmenų.

4. Ar yra nuolaidų reguliariems klientams?

Taip, ir jos gali būti reikšmingos. Jei siunčiate 5-10 siuntų per mėnesį, galite gauti 10-15 procentų nuolaidą. Daugiau nei 20 siuntų – gal net 20-25 procentus. Bet reikia tartis iš anksto ir sudaryti sutartį. Vienkartiniams siuntėjams nuolaidų paprastai nėra, nebent siunta labai didelė. Dar vienas dalykas – kartais vežėjai siūlo nuolaidas ne pinigine prasme, o paslaugų prasme, pavyzdžiui, nemokamą pakavimą arba nemokamą siuntos atsiėmimą iš namų.

Dokumentai – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

5. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Kopenhagos į Lietuvą?

Paprastai pakanka standartinio siuntos dokumento su siuntėjo ir gavėjo duomenimis. Kadangi tai ES vidinis pervežimas, muitinės deklaracijos nereikia, nebent siunčiate ką nors ypatingo. Bet dokumentas turi būti aiškus – vardas, pavardė, adresas, telefono numeris. Jei siunta vertingesnė, rekomenduoju pridėti turinio sąrašą. Vienas klientas siunčė iš Kopenhagos kompiuterinę įrangą be jokio sąrašo – Lietuvoje muitinė sustabdė ir reikalavo paaiškinimų. Užtruko dvi dienas, kol viskas buvo išaiškinta. Paprastas sąrašas būtų išsprendęs viską per penkias minutes.

6. Ar reikia paso kopijos siunčiant siuntą?

Ne, paso kopijos nereikia asmeninėms siuntoms. Bet jei siunčiate kaip įmonė, gali reikėti įmonės registracijos dokumentų. Ir jei siunta turi deklaruojamą vertę – tada gali prireikti asmens tapatybės dokumento numerio. Bet tai retai. Dažniausiai tiesiog užpildote siuntos formą su savo duomenimis, ir viskas. Nereikia nieko kopijuoti, nieko skenuoti. Paprasta. Tik nepamirškite telefono numerio – be jo kurjeris negali susisiekti su gavėju, ir siunta gali strigti.

7. Kaip teisingai užpildyti siuntos dokumentą?

Siuntėjo duomenys – viršuje, gavėjo – apačioje. Vardas ir pavardė aiškiai, adresas pilnas su pašto kodu, telefono numeris su šalies kodu. Turinio aprašymas – kuo tiksliau, bet nereikia rašyti romano. „Drabužiai" ar „knygos" ar „elektronika" – pakanka. Jei siunta vertinga, nurodykite vertę eurais. Ir dar – pasirašykite apačioje. Be parašo dokumentas negalioja. Skamba akivaizdžiai, bet kartą klientas pamiršo pasirašyti, ir siunta grįžo atgal iš pusės kelio. Mažas dalykas, bet sukelia didelių problemų.

8. Ar reikia saugoti siuntos dokumento kopiją?

Taip, visada. Bent jau nusifotografuokite arba nuskanuokite. Jei siunta pasimeta, be dokumento numerio niekas negali jos surasti. Be to, jei reikia pateikti pretenziją dėl pažeidimo ar vėlavimo, dokumentas yra pagrindinis įrodymas. Aš pats visada sakau klientams – išsaugokite, kol siunta bus pristatyta. Ir dar savaitę po to. Kartais problemos išlenda ne iš karto, o po kelių dienų, kai gavėjas atidaro pakuotę ir mato, kad kažkas negerai.

Laikas – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

9. Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kasdieninis vežimas reiškia, kad siunta gali būti pristatyta per 2-3 darbo dienas. Tai greitai, palyginus su vežėjais, kurie veža kartą per savaitę – ten gali užtrukti 5-7 dienas. Bet „2-3 dienos" reiškia, kad siunta išvyksta tą pačią arba kitą dieną po to, kai ją atiduodate. Jei atiduodate penktadienį vakare, išvyks tik pirmadienį, ir tada 2-3 dienos skaičiuojasi nuo pirmadienio. Taip kad savaitgaliai vis tiek skaičiuojasi kitaip. Rekomenduoju atiduoti siuntą pirmadienį–trečiadienį, kad ji pasiektų Lietuvą iki savaitgalio.

10. Ar galima gauti siuntą tą pačią dieną?

Ne, toks greitis neįmanomas šiuo maršrutu. Net ekspresinis pristatymas trunka bent 2 dienas – viena diena kelionei, kita diena pristatymui. Yra variantų su lėktuvu, bet tai jau visai kitos kainos – 100-200 eurų už mažą siuntą. Kasdieninis vežimas yra optimalus variantas tarp greičio ir kainos. Jei labai skubu, geriau siųsti pirmadienį ryte – tada didžiausia tikimybė, kad siunta bus Lietuvoje trečiadienį arba ketvirtadienį.

11. Kada geriausia atiduoti siuntą, kad ji greičiau pasiektų Lietuvą?

Ryte. Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei atiduodate iki 12 valandos, siunta paprastai išvyksta tą pačią dieną. Jei po pietų – gali išvykti kitą dieną. Vakare atiduota siunta beveik visada išvyksta tik kitą dieną. Tai galioja beveik visiems vežėjams. Todėl, jei skubu, stenkitės atiduoti siuntą kuo anksčiau ryte. Vienas klientas visada atveždavo siuntą 8 valandą ryte – jo siuntos visada pirmos išvykdavo, ir jis visada gaudavo greičiausią pristatymą.

12. Ar šventinės dienos veikia pristatymo laiką?

Žinoma. Jei Danijoje ar Lietuvoje yra valstybinė šventė, vežėjas nedirba. O kartais būna, kad šventės sutampa skirtingose šalyse skirtingomis dienomis – tada siunta gali užsibūti ilgiau. Pavyzdžiui, Danijos išsivadavimo diena (gegužės 5) nėra laisva diena Lietuvoje, bet vežėjas Kopenhagoje gali nedirbti. Arba atvirkščiai. Todėl prieš siunčiant verta pasitikrinti, ar nėra artimiausių švenčių. Ypač prieš Kalėdas – tada viskas sustoja 3-4 dienoms, ir siuntos gali vėluoti savaitę ar net ilgiau.

Pakuotė – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

13. Kaip supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Lietuvą?

Tinkama pakuotė – pusė sėkmės. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė ir ne per maža. Per didelėje dėžėje daiktas juda, per mažoje – gali lūžti. Tarpai turi būti užpildyti – burbulinė plėvelė, putplastis, netgi seni drabužiai tinka. Svarbu, kad niekas nejudėtų, kai purtote dėžę. Jei siunčiate elektroniką, geriausia naudoti originalią pakuotę su papildomu išoriniu sluoksniu. Ir dar – lipni juosta turi būti kokybiška. Ne ta pigi, kuri atsiklijuoja po dienos, o gera, stipri juosta.

14. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Kai kurie vežėjai parduoda pakuotės medžiagas – dėžes, lipnią juostą, burbulinę plėvele. Tai patogu, bet kainuoja papildomai. Kitas variantas – parduotuvės, kurios parduoda pakuotės medžiagas, pavyzdžiui, biuro reikmenų parduotuvės. Arba tiesiog paklauskite vietinėje parduotuvėje – dažnai jos turi nereikalingų dėžių ir duoda už dyką. Tik įsitikinkite, kad dėžė tvirta ir švari. Negalima naudoti dėžių su maisto likučiais ar kvapais – vežėjas gali atsisakyti priimti.

15. Ar galima siųsti siuntą be dėžės, tik maiše?

Ne rekomenduojama. Maišas nesaugo nuo smūgių, drėgmės ar suspaudimo. Net jei siunčiate tik drabužius, maiše jie gali būti sugadinti – suspausti, sušlapti, suplyšti. Visada geriau dėžė. Jei labai nenorite dėžės, bent jau naudokite tvirtą plastikinį maišą su užtrauktuku, o tada į dėžę. Bet tai jau komplikuoja. Paprasčiausia – tiesiog dėžė. Maža, vidutinė ar didelė, bet dėžė.

16. Kaip pažymėti, kad siunta trapi?

Užklijuokite „FRAGILE" arba „DĖMESIO – TRAPU" lipduką ant kelių dėžės pusių. Bet, kaip jau minėjau, lipdukai ne visada gelbsti. Geriau tiesiog gerai supakuoti. Jei siunčiate stiklą ar keramiką, apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai burbuline plėvele, tarpus užpildykite putplasčiu arba susuktu popieriumi. Ir dar – nepamirškite pažymėti, kuris kelias yra „viršus". Tai padeda vežėjams orientuotis, nors ne visada jie tai žiūri. Bet geriau pažymėti nei nepažymėti.

Apribojimai – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

17. Ko negalima siųsti iš Kopenhagos į Lietuvą?

Tas pats kaip ir kitur – pavojingi daiktai, narkotikai, ginklai be leidimų. Dar yra apribojimų dėl augalų ir sėklų – be fitosanitarinio pažymėjimo negalima. Gyvūnai – ne paprastose siuntose. Alkoholis ir tabakas – tik su deklaracija ir mokesčiais, net ES viduje. Vienas keistas atvejis – klientas norėjo išsiųsti senovinį žemėlapį iš Kopenhagos į Vilnių, ir paaiškėjo, kad senoviniai dokumentai gali būti kultūros vertybės, kurioms taikomi eksporto apribojimai. Reikėjo papildomų leidimų. Niekada negalvojau, kad senas žemėlapis gali sukelti tiek problemų.

18. Koks maksimalus siuntos svoris?

Standartinėms siuntoms – iki 30-31 kg. Kai kurie vežėjai leidžia iki 50 kg, bet už papildomą mokestį. Virš 50 kg – jau krovinys, ne siunta. Dydžio limitai taip pat yra – maksimalus ilgis paprastai 120-150 cm. Jei siunta didesnė ar sunkesnė, reikia ieškoti krovinių vežėjo. Bet kasdieninis vežimas paprastai orientuotas į standartines siuntas, ne į krovinius. Jei siunčiate ką nors labai sunkaus, geriau iš karto klausti krovinių vežėjo, o ne bandyti tilpti į siuntų tarnybos ribas.

19. Ar galima siųsti skysčius?

Galima, bet su sąlygomis. Skysčiai turi būti sandariai supakuoti, kad neišsilietų. Rekomenduoju plastikinį butelį arba indą su sandariu dangčiu, apvyniotą burbuline plėvele, o tada į plastikinį maišą. Jei išsilieja, gali sugadinti kitas siuntas, ir tada jūs atsakote už žalą. Pavojingi skysčiai – degūs, koroziniai – draudžiami. Kosmetika, šampūnai, maistiniai aliejai – paprastai leidžiami, bet gerai supakuoti. Vienas klientas siuntė danišką aliejų – butelis išsiliejo ir sugadino knygas, kurios buvo toje pačioje siuntoje. Nemalonu.

20. Ar yra draudžiamų maisto produktų?

Šviežia mėsa, pienas, žuvis – draudžiami be specialių leidimų. Bet konservai, saldainiai, sausainiai, šokoladas – leidžiami. Sūris – priklauso nuo rūšies. Kieti sūriai paprastai leidžiami, minkšti – gali būti problemų. Dar yra apribojimų dėl alkoholio turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, saldainių su likeriu. Bendrai, sausi ir supakuoti produktai – gerai. Švieži ir greitai gendantys – blogai. Ir nepamirškite, kad net leidžiami produktai gali būti patikrinti, todėl geriau turėti sąrašą, kas yra viduje.

Procesas – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

21. Kaip atiduoti siuntą vežėjui Kopenhagoje?

Yra keli būdai. Galite atvežti siuntą į vežėjo biurą arba surinkimo punktą. Galite užsisakyti siuntos atsiėmimą iš namų ar biuro – kurjeris atvažiuoja ir paima. Arba galite palikti siuntą paštomate, jei ji tinka pagal dydį. Kasdieninis vežimas reiškia, kad surinkimo punktai paprastai dirba kasdien, ir siunta išvyksta tą pačią arba kitą dieną. Patogiausias būdas – atsiėmimas iš namų, bet tai kainuoja papildomai. Jei gyvenate netoli surinkimo punkto, pigiau atvežti patiems.

22. Kaip sekti siuntos kelią?

Gavus siuntos numerį, galite jį įvesti į vežėjo svetainę ir matyti, kur siunta yra. Kasdieninis vežimas paprastai turi geresnį sekimą, nes siunta dažniau skenuojama – kiekviename etape. Bet kartais būna, kad sekimas nejuda 1-2 dienas – tai normalu, ypač jei siunta keliauja naktį arba yra sandėlyje laukdama kitos transporto priemonės. Svarbu ne panikuoti. Jei sekimas nejuda daugiau nei 3 dienas, tada jau verta skambinti vežėjui ir klausti.

23. Kas atsitinka, jei gavėjas neatsiliepia?

Kurjeris paprastai bando susisiekti 2-3 kartus per 2-3 dienas. Jei gavėjas neatsiliepia, siunta grąžinama į sandėlį, o po tam tikro laiko – atgal siuntėjui. Už grąžinimą reikia mokėti. Todėl labai svarbu, kad gavėjo telefono numeris būtų teisingas ir kad gavėjas žinotų apie siuntą. Vienas nemalonus atvejis – siunta į Kauną, gavėjas atostogavo užsienyje, neatsiliepė, ir siunta grįžo į Kopenhagą. Tada reikėjo siųsti iš naujo, mokėti dar kartą. Galima buvo to išvengti, jei gavėjas būtų informavęs, kad bus išvykęs.

24. Ar galima pakeisti pristatymo adresą jau išsiuntus siuntą?

Kartais galima, bet ne visada. Priklauso nuo to, kuriame etape siunta yra. Jei dar Kopenhagoje – paprastai galima pakeisti. Jei jau pakeliui į Lietuvą – sudėtingiau. Jei jau Lietuvoje – gali būti per vėlu arba kainuoti papildomai. Geriausia kuo greičiau susisiekti su vežėju ir paprašyti pakeitimą. Kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks. Ir nepamirškite, kad adreso pakeitimas gali prailginti pristatymo laiką 1-2 dienomis.

Kasdieninis vežimas – siuntiniai į Lietuvą iš Kopenhagos

25. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną" praktiškai?

Tai reiškia, kad vežėjas turi kasdieninį maršrutą tarp Kopenhagos ir Lietuvos. Kiekvieną dieną, išskyrus galbūt sekmadienius ir šventines dienas, iš Kopenhagos išvyksta transporto priemonė su siuntomis į Lietuvą. Tai nereiškia, kad kiekviena siunta keliauja atskirai – siuntos kaupiamos, ir kai susirenka pakankamai, transportas išvyksta. Bet kadangi srautas pastovus, paprastai nereikia laukti ilgiau nei vieną dieną. Tai didelis pranašumas prieš vežėjus, kurie veža tik kartą ar du per savaitę.

26. Ar kasdieninis vežimas garantuoja, kad siunta nepasimes?

Niekas negali 100 procentų garantuoti, kad siunta nepasimes. Bet kasdieninis vežimas sumažina riziką, nes siunta mažiau stovi vietoje, mažiau perkraunama, mažiau tarpinių stočių. Kuo mažiau judesių, tuo mažiau galimybių kažkur pasimesti. Be to, kasdieninis vežimas paprastai turi geresnę sekimo sistemą, todėl net jei kas nors nutinka, greičiau pastebima. Bet vėlgi – visada turėkite siuntos numerį, visada saugokite dokumentą. Tai jūsų draudimas nuo bet kokių problemų.

Siuntos iš Kopenhagos į Lietuvą kasdieniniu vežimu – patogus ir patikimas būdas persikelti daiktus tarp šių dviejų šalių. Svarbiausia – tinkama pakuotė, teisingi dokumentai, ir žinojimas, kada atiduoti siuntą, kad ji greičiau išvyktų. Ir dar – nepamirškite pasakyti gavėjui, kad kažkas ateina. Tai paprastas dalykas, bet išsprendžia daug problemų.