Siuntiniai į Daniją, vežame Kasdieną

Kasdieną vežti siuntinius į Daniją skamba paprastai, bet už to slypi daug detalių, apie kurias daugelis nepagalvoja. Dirbu šioje srityje jau kelerius metus ir matau, kad žmonės dažnai nežino, nuo ko pradėti. Ką galima siųsti, ko negalima. Kiek kainuoja, kiek trunka. Ar saugu, ar patikima. Šie klausimai kartojasi kas savaitę, kartais kas dieną. Todėl surinkau dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakau į juos taip, kaip atsakyčiau savo draugui – tiesiai, be nereikalingo gražinimo. Jei kažko trūksta – žinote, kur rasti.

Bendri – siuntiniai į Daniją kasdien

1. Ką galima siųsti siuntiniu į Daniją?

Beveik viską – drabužius, elektroniką, dokumentus, maisto produktus (su sąlygomis), baldus, dviračius, knygas, kosmetiką. Sąrašas ilgas. Ko negalima – sprogmenys, narkotikai, ginklai be leidimo, gyvūnai be dokumentų. Taip pat yra ribojimų dėl alkoholio ir tabako – galima, bet tik tam tikras kiekis. Vienas žmogus bandė siųsti butelį viskio savo broliui – nieko blogo, bet jei būtų siuntęs dėžę, jau būtų problemų. Svarbu žinoti ribas. Jei abejojate – klauskite prieš siunčiant, ne po to.

2. Kiek sveria didžiausia siunta, kurią priimate?

Paprastai iki 30-50 kg viena siunta, bet tai priklauso nuo transporto. Jei mikroautobusu – riba mažesnė, jei didesniu automobiliu – galima daugiau. Yra tekę vežti ir 100 kg siuntą – tai buvo variklis automobiliui, supakuotas į dvi dėžes. Užtruko ilgiau pakrauti, bet tilpo. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Jei atvažiuojame paimti ir staiga paaiškėja, kad siunta dvigubai sunkesnė nei sutarta – turime problemų. Ne todėl, kad negalime, bet todėl, kad nesitikėjome.

3. Ar galima siųsti siuntinį be adreso, tik su telefono numeriu?

Ne. Adresas būtinas. Telefonas – papildomas kontaktas, bet be adreso mes nežinome, kur važiuoti. Danija nėra tokia maža, kad galėtume tiesiog „surasti žmogų". Ypač Kopenhagoje – ten milijonas gyventojų, ir be adreso ieškoti kaip adatos šieno kupetoje. Vienas klientas sakė: „jis žinomas žmogus, visi jį rastų." Gal ir rastų, bet mes ne vietiniai, mes vežėjai. Adresas, pašto kodas, miestas – minimum. Telefonas – papildomai, bet ne vietoj adreso.

4. Ką daryti, jei siuntinys per didelis standartiniam transportui?

Deriname atskirai. Yra nestandartinių siuntų – sofa, pianinas, didelė skulptūra. Vieną kartą vežėme biliardo stalą – tai jau ne standartinis siuntinys. Tokiais atvejais reikia specialaus transporto, specialaus pakrovimo, kartais net kraną. Kaina kitokia, terminas kitoks, bet įmanoma. Svarbu žinoti tikslius matmenis ir svorį iš anksto. Nuotrauka taip padeda – mes matome, su kuo turime reikalą, ir galime pasiruošti. Nėra nieko blogiau nei atvažiuoti ir pamatyti, kad netelpa.

Pakavimas – siuntiniai į Daniją saugiai

5. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį į Daniją?

Priklauso nuo turinio. Bendra taisyklė – siuntinys turi atlaikyti 1 metro kritimą. Jei išmetate dėžę iš metro aukščio ir viduje niekas nesudūžta – pakuotė gera. Trapūs daiktai – burbulinė plėvelė, putplastis, kartonas. Drabužiai – plastikinis maišas nuo drėgmės, tada dėžė. Elektronika – originali pakuotė arba bent storas kartonas su užpildu. Vienas žmogus siuntė lėkštes, suvyniotas į laikraštį – atvažiavo sudužusios. Kitas siuntė tas pačias lėkštes su burbuline plėvele ir putplasčiu – atvažiavo sveikos. Skirtumas – 5 eurai už pakavimo medžiagas.

6. Ar galima siųsti siuntinį be dėžės, tiesiog maiše?

Galima, bet nerekomenduoju. Maiše siunčiami drabužiai ar minkšti daiktai – tai dar pakenčiama. Bet jei maiše yra kažkas kieto ar trapaus – rizikuojate. Maišas neapsaugo nuo smūgių, neapsaugo nuo drėgmės, neapsaugo nuo svorio, kuris gali užkristi iš viršaus. Vienas klientas siuntė batus maiše – atvažiavo suplėšytas maišas, vienas batas dingo. Niekas nežino, kur jis liko – gal kažkuriame sandėlyje, gal kelyje. Dėžė kainuoja kelis eurus, bet sutaupo daug nervų.

7. Ar reikia žymėti siuntinį kaip „trapu"?

Jei viduje trapūs daiktai – taip. Mes žiūrime į žymėjimą ir elgiamės atitinkamai. „Trapus" reiškia, kad nenumetame, nededame apačioje, nespaudžiame. Bet žymėjimas vienas neapsaugo – reikia ir tinkamo pakavimo. Vienas žmogus užrašė „TRAPU" ant dėžės, kurioje buvo supakuota tik popieriumi – stebuklas, kad nesudužo. Žymėjimas padeda, bet nepakeičia fizinės apsaugos. Abu dalykai kartu – tai, ko reikia.

8. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės siuntiniui?

Galite nusipirkti – parduotuvėse, pašte, net degalinėse parduoda. Arba galite paprašyti mūsų – mes kartais turime dėžių, nors tai ne standartinė paslauga. Dar variantas – parduotuvės, kurios parduoda internetu, dažnai turi nemokamų dėžių. Paskambinkite į vietinę elektronikos parduotuvę ir paklauskite – dažniausiai atiduoda. Vienas žmogus susirinko dėžes iš parduotuvės ir supakavo visą siuntinį nemokamai. Kūrybiškumas kartais svarbiau už pinigus.

Laikas – siuntiniai į Daniją kiekvieną dieną

9. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Daniją?

1-2 darbo dienos dažniausiai. Priklauso nuo to, kur Danijoje – Kopenhaga greičiau, mažesni miesteliai lėčiau. Taip pat priklauso nuo to, kada atiduodate siuntinį – jei ryte, tą pačią dieną išvyksta, jei vakare – kitą dieną. Savaitgaliais nevežame, tai penktadienį atiduotas siuntinys pasieks tik pirmadienį ar antradienį. Yra buvę, kad siuntinys išvyko 6 valandą ryto ir 11 valandą vakaro jau buvo Kopenhagoje – bet tai greičiausias variantas. Standartiškai sakome 1-2 dienos, bet dažnai būna greičiau.

10. Ar galima pasirinkti pristatymo laiką Danijoje?

Galima derinti, bet negarantuojame tikslaus laiko. Mes žinome, kada išvykstame iš Lietuvos, bet kelyje gali būti vėlavimų – spūstys, oras, keltas. Todėl sakome „dienos metu" arba „iki pietų", bet ne „14:37". Jei gavėjas dirba ir gali priimti tik tam tikru laiku – reikia derinti iš anksto. Vienas žmogus prašė pristatyti tiksliai 9 valandą ryto, nes tada jo žmona namie – pavyko, bet tai buvo sėkmė, ne garantija. Lankstumas iš abiejų pusių padeda.

11. Ką daryti, jei gavėjas negali priimti siuntinio numatytu laiku?

Deriname kitą laiką arba kitą vietą. Kartais siuntinį paliekame pas kaimyną, kartais – degalinėje ar parduotuvėje, kur gavėjas gali pasiimti vėliau. Vienas atvejis – gavėjas dirbo naktimis ir miegojo dienomis. Vairuotojas atvyko, skambino – niekas neatsiliepė. Paliko pranešimą, grįžo vakare – tada jau paėmė. Tai užtruko papildomą dieną, bet siuntinys pasiekė gavėją. Svarbu, kad gavėjas būtų pasiekiamas bent telefonu – tai dažnai išsprendžia problemas.

12. Ar siuntiniai vežami ir švenčių dienomis?

Paprastai ne. Lietuvos ir Danijos švenčių dienomis nevežame – tai poilsio laikas. Bet yra išimčių – prieš Kalėdas ar Velykas, kai siuntų labai daug, kartais dirbame ilgiau. Taip pat, jei kažkas labai skubaus – galima tartis individualiai. Bet tai kainuoja papildomai, nes reikia keisti grafiką. Rekomenduoju planuoti iš anksto ir nesiųsti paskutinę dieną prieš šventes – tada visi siunčia, visi skuba, visi nervinasi. Geriau savaitę anksčiau.

Stebėjimas – siuntiniai į Daniją su sekimu

13. Ar galima sekti siuntinio kelią?

Dalinai. Mes žinome, kur yra mūsų transportas, bet neturime realaus laiko sekimo sistemos kaip didelės kurjerių kompanijos. Klientams sakome – siuntinys išvyko, planuojamas atvykimas toks ir toks. Jei kas nors keičiasi, pranešame. Vienas klientas prašė siųsti nuotraukas iš kelio – vairuotojas nufotografavo siuntinį prie kelio ženklo „Danija". Tai ne standartinė paslauga, bet padarėme, nes žmogus labai jaudinosi. Kartais mažos detalės ramina labiau nei bet kokia sistema.

14. Ką daryti, jei siuntinys dingo?

Pirma – nepergyvenkite iš karto. Kartais siuntinys vėluoja, bet nedingsta. Paskambinkite mums, patikrinsime. Jei tikrai dingo – tiriame. Yra tekę ieškoti siuntinio po visą maršrutą – pasirodė, kad vairuotojas paliko jį kitame mikroautobuse. Suradome, pristatėme kitą dieną. Bet būna ir rimtesnių atvejų – vienas siuntinys dingo prieš dvejus metus, taip ir neradome. Kompensavome pilną sumą. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Svarbiausia – turėti dokumentus apie siuntos vertę.

15. Ar duodate patvirtinimą, kad siuntinys pristatytas?

Taip, gavėjas pasirašo arba patvirtina telefonu ar žinute. Mes saugome šiuos patvirtinimus. Jei kyla ginčų – galime parodyti, kad siuntinys buvo pristatytas. Vienas atvejis – klientas sakė, kad negavo siuntinio, o mes turėjome patvirtinimą su parašu. Paaiškėjo, kad siuntinį paėmė jo žmona, bet jis nežinojo. Po to viskas išsiaiškino. Patvirtinimai svarbūs – tiek mums, tiek jums. Tai apsauga abiem pusėms.

16. Ką daryti, jei siuntinys atvyko pažeistas?

Fotografuokite iš karto – pakuotę ir turinį. Praneškite mums kuo greičiau. Saugokite viską – pakuotę, medžiagas, pačius daiktus. Mes tiriame, kas nutiko – ar pakuotė buvo nepakankama, ar transportavimo metu kažkas atsitiko. Jei mūsų kaltė – kompensuojame. Jei pakuotė buvo prasta – situacija sudėtingesnė. Vienas žmogus atsiuntė nuotraukas, kur matėsi, kad dėžė buvo sulaužyta – kompensavome be ginčų. Kitas atsiuntė nuotraukas, kur matėsi, kad pakuotė buvo plona – teko ilgiau aiškintis.

Specialūs siuntiniai – siuntiniai į Daniją

17. Ar galima siųsti maisto siuntinius į Daniją?

Galima, bet su sąlygomis. Konservai, saldainiai, džiovinti produktai – jokių problemų. Švieži produktai – sudėtingiau, ypač vasarą. Vienas žmogus siuntė šaltibarščių pakelį savo draugei – vasarą. Atvažiavo, bet draugė atsidariusi dėžę rado ne tai, ko tikėjosi. Dabar sakome – maistas turi būti tinkamai supakuotas ir ne greitai gendantis. Šokoladas vasarą gali ištirpti, bet tai ne draudžiama, tiesiog rizikinga. Sūris, dešra – jei tinkamai supakuota, galima. Bet geriau klausti prieš siunčiant.

18. Kaip siųsti trapius daiktus į Daniją?

Labai atsargiai. Burbulinė plėvele, putplastis, tvirta dėžė – minimum. Trapūs daiktai turi būti apvynioti atskirai, kad nesiliestų vienas su kitu. Tarpas tarp daiktų ir dėžės sienelių turi būti užpildytas. Vienas žmogus siuntė tris vazo – kiekviena atskirai supakuota, tarp jų putplastis, dėžėje dar kartonas. Atvažiavo sveikos. Kitas siuntė tas pačias vazo, bet visas kartu, be tarpų – viena sudužo. Skirtumas – 20 minučių papildomo pakavimo laiko. Verta tą laiką skirti.

19. Ar galima siųsti elektroniką į Daniją?

Taip, elektronika vienas dažniausių siuntinių. Telefonai, kompiuteriai, planšetės, fotoaparatai – viskas. Svarbu tinkama pakuotė – originali dėžė geriausia, bet jei neturite, apvyniokite burbuline plėvele ir sudėkite į dėžę su užpildu. Baterijos – yra taisyklės, bet paprastai įmontuotos baterijos ne problema. Atskirai siunčiamos baterijos – jau kita istorija. Vienas žmogus siuntė nešiojamą kompiuterį be jokio įpakavimo – tiesiog įdėjo į krepšį. Atvažiavo su skilusiu ekranu. Aišku, mes neprisiėmėm atsakomybės.

20. Kaip siųsti drabužius į Daniją?

Paprasčiausias variantas – sulankstyti, sudėti į plastikinį maišą (nuo drėgmės), tada į dėžę arba tiesiog į maišą. Drabužiai nėra trapūs, tai pakavimo reikalavimai minimalūs. Bet jei siunčiate brangius drabužius – kostiumą, suknelę – geriau pakabinti specialioje dėžėje. Viena moteris siuntė vestuvinę suknelę į Kopenhagą – ji buvo specialiai supakuota, pakabinta, su apsauga. Atvažiavo be jokios raukšlės. Paprasti drabužiai – nereikia tiek priežiūros. Svarbiausia – apsauga nuo drėgmės, ypač žiemą.

Mokėjimas – siuntiniai į Daniją kasdien

21. Kada reikia mokėti už siuntinį – iš anksto ar pristačius?

Paprastai – iš anksto arba paėmimo metu. Yra galimybė mokėti pavedimu, grynaisiais arba kortele. Verslo klientams kartais leidžiame mokėti mėnesio pabaigoje, bet tai jau individualios sąlygos. Nemėgstame situacijų, kai siuntinys jau Danijoje, o klientas dar nesumokėjęs – tai sukuria nereikalingą įtampą. Geriau viską sutvarkyti iš anksto. Vienas žmogus prašė mokėti pristačius – sutikome, bet paprašėme užstato. Tai ne nepasitikėjimas, o verslo logika.

22. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Paprastai dirbame su eurais, bet galima ir kronomis – perskaičiuojame pagal tą dienos kursą. Tai nėra sudėtinga, bet reikia žinoti, kad kursas gali skirtis nuo banko. Mes naudojame vidutinį kursą, kuris dažniausiai sąžiningas. Vienas klientas Danijoje visada moka kronomis – jam patogiau, nes ten gyvena. Mes neprieštaraujame. Svarbu, kad abiem pusėms būtų aišku, kokia suma ir kokia valiuta.

23. Ar kaina priklauso nuo siuntinio vertės?

Ne. Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir maršruto, ne nuo to, kas viduje. Ar siunčiate auksinį laikrodį, ar senus drabužius – kaina ta pati, jei svoris ir dydis vienodi. Aišku, draudimo suma gali skirtis – brangesnis daiktas reiškia didesnį draudimą, o tai gali kainuoti papildomai. Bet pats transportavimas – tas pats. Vienas žmogus manė, kad jei parašys didesnę vertę, kaina padidės – ne, kaina nesikeičia. Vertė svarbi tik draudimui.

24. Ar yra pinigų grąžinimas, jei atsisakau siųsti?

Jei dar nepradėjome – taip, grąžiname. Jei jau paėmėme siuntinį – priklauso. Jei atsisakote dėl savo priežasčių, o mes jau investavome laiko ir degalų – negrąžiname visos sumos. Bet jei atsisakote dėl to, kad mes kažką padarėme ne taip – grąžiname. Vienas žmogus sumokėjo, paskui persigalvojo, paskui vėl norėjo siųsti – toks ping-pongas vargina. Rekomenduoju apsispręsti prieš mokant, o ne po to.

Išvada

Siuntiniai į Daniją – kasdienis mūsų darbas, ir mes jį darome atsakingai. Svarbiausia – tinkamas pakavimas, teisingas adresas, aiškus komunikavimas. Jei šie trys dalykai tvarkoje, viskas klostysis gerai. Kasdienis vežimas reiškia, kad jūsų siuntinys ilgai nestovės – šiandien atidavėte, rytoj ar poryt Danijoje. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Kiekvienas siuntinys mums svarbus, nes žinome, kad už jo slypi kažkas, kam jis reikalingas.