Eksportas į Lietuvą Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Kažkada vienas Danijos gamintojas manęs paklausė: "Ar verta eksportuoti į Lietuvą?" Atsakiau paprastai – jei turite kokybišką produktą ir tinkamą kainą, Lietuva yra puiki rinka. Maža, bet moki. Arti – vos 1000 kilometrų. Ir, svarbiausia, auganti. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos importas iš Danijos išaugo beveik dvigubai. Mes vežame praktiškai kiekvieną dieną – nuo maisto produktų iki pramonės įrangos, nuo baldų iki elektronikos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, ką reikia žinoti apie eksportą iš Danijos į Lietuvą ir kaip viskas veikia praktikoje.

Rinka – eksportas į Lietuvą Denmark

Kokios prekės dažniausiai eksportuojamos iš Danijos į Lietuvą?

Pagal mūsų patirtį, populiariausios kategorijos yra maisto produktai (ypač pieno ir mėsos), baldai, statybinės medžiagos, elektronika ir farmacijos produktai. Danija turi stiprią maisto pramonę – „Arla", „Danish Crown" ir kitos įmonės aktyviai tiekia produktus į Baltijos šalis. Taip pat daug vežame žemės ūkio technikos ir atsarginių dalių. Lietuvos ūkininkai mėgsta Danijos techniką – patikima ir ilgaamžė. Pastaruoju metu išaugo ir atsinaujinančios energijos įrangos srautas – vėjo jėgainių komponentai, saulės baterijos. Danija yra lyderė šioje srityje, o Lietuva plečia savo žaliąją energetiką.

Kokia yra Lietuvos rinkos specifika?

Lietuva – nedidelė rinka, bet gana specifinė. Pirkėjai kokybę vertina, bet kaina vis dar svarbi. Konkurencija didelė – Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys siūlo pigesnes prekes. Todėl Danijos eksportuotojai turi išsiskirti kokybe arba nišiniais produktais. Dar vienas dalykas – lietuviai mėgsta skandinavišką stilių, todėl baldai, interjero detalės ir drabužiai iš Danijos turi pranašumą. Kalbos barjeras minimalus – daugelis verslininkų kalba angliškai. Bet kultūriniai skirtumai yra – lietuviai mėgsta tiesioginį bendravimą, be per daug mandagumo formalių. Tai gali šokiruoti danus, kurie yra įpratę prie labiau diplomatiško stiliaus.

Ar Lietuva yra patraukli rinka Danijos mažoms įmonėms?

Iš dalies taip. Problema ta, kad mažoms įmonėms sudėtinga konkuruoti su dideliais tiekėjais dėl logistikos kaštų. Jei siunčiate kelias dėžes per mėnesį, vieneto transportavimo kaina bus didelė. Bet jei galite sujungti siuntas su kitomis įmonėmis arba rasti distributorių Lietuvoje – tada viskas įmanoma. Yra Danijos įmonių, kurios specializuojasi mažų ir vidutinių eksportuotojų konsultavime – padeda rasti partnerius, sutvarkyti dokumentus, organizuoti logistiką. Mes patys kartais tarpininkaujame – sujungiame kelis mažus eksportuotojus į vieną reisą. Taip visiems pigiau.

Dokumentai – eksportas į Lietuvą Denmark

Kokie dokumentai reikalingi eksportuojant iš Danijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra ES, procedūros paprastos. Pagrindiniai dokumentai: sąskaita faktūra (invoice), pakavimo lapas (packing list) ir važtaraštis (CMR). Jei prekės turi kilmės sertifikatą – jį taip pat pridėkite. Kai kurioms prekių kategorijoms reikia papildomų dokumentų – pavyzdžiui, maisto produktams reikia veterinarijos sertifikato arba gamintojo deklaracijos. Statybinėms medžiagoms – CE ženklinimo dokumentacijos. Elektronikai – atitikties deklaracijos. Svarbiausia – kad visi dokumentai būtų suderinti tarpusavyje. Kiekiai, svoriai, aprašymai turi sutapti. Viena maža klaida – ir krovinys gali vėluoti.

Ar reikia registruotis kaip eksportuotojui?

Jeigu esate Danijos įmonė ir prekiaujate ES viduje, turite turėti PVM mokėtojo kodą (CVR numerį) ir būti užregistruotas PVM sistemoje. Prekyba tarp ES šalių vadinama intrakomunitarine prekyba, ir jai taikomos specialios PVM taisyklės. Pardavėjas nefaktūruoja PVM, o pirkėjas Lietuvoje jį sumoka savo šalyje. Tam reikia abiejų šalių galiojančių PVM kodų. Jei neturite – galite kreiptis į Danijos mokesčių inspekciją (SKAT) dėl registracijos. Procesas paprastas ir trunka apie savaitę. Be tinkamos registracijos eksportuoti negalėsite – bent jau teisėtai.

Kaip teisingai užpildyti sąskaitą faktūrą?

Sąskaitoje turi būti: pardavėjo ir pirkėjo duomenys (pilnas pavadinimas, adresas, PVM kodai), prekių sąrašas su kiekiais, vieneto kaina ir bendra suma, valiuta (paprastai EUR), pristatymo sąlygos (Incoterms – EXW, FCA, DAP ir t.t.) ir mokėjimo sąlygos. Dar svarbu nurodyti kilmės šalį – dažniausiai tai būna „EU" arba konkrečiai „Denmark". Jei prekės turi HS kodą (tarifinį kodą) – jį taip pat rekomenduoju nurodyti, nors ES viduje tai neprivaloma. Bet palengvina darbą, jei kyla klausimų. Viena dažna klaida – nenurodyti pristatymo sąlygų. Tada neaišku, kas moka už transportą.

Kaip elgtis su PVM eksportuojant?

Paprastai tariant – pardavėjas Danijoje išrašo sąskaitą be PVM, o pirkėjas Lietuvoje jį sumoka pagal savo šalies tarifą (21 procentas). Tam reikia, kad abi šalys būtų registruotos PVM mokėtojais ir kad prekės tikrai išvyktų iš Danijos. Jei pirkėjas neturi PVM kodo, pardavėjas turi pridėti Danijos PVM (25 procentai). Bet tai retas atvejis – dauguma verslo klientų turi PVM kodus. Svarbu išsaugoti transporto dokumentus kaip įrodymą, kad prekės išvyko. Mokesčių inspekcija gali paprašyti patikrinti. Be to, reikia teikti Intrastato ataskaitas, jei apyvarta viršija nustatytus slenksčius.

Transportas – eksportas į Lietuvą Denmark

Kaip dažnai vyksta transportas iš Danijos į Lietuvą?

Kaip ir pavadinime sako – vežame kiekvieną dieną. Mūsų sunkvežimiai nuolat važinėja tarp Danijos ir Lietuvos. Ryte pakrauname Danijoje, kitą dieną vakare arba trečią dieną ryte krovinys jau Lietuvoje. Turime nuolatinius maršrutus – Kopenhaga-Vilnius, Arhusas-Kaunas, Odesė-Klaipėda. Bet galime pristatyti bet kur. Jei turite reguliarų srautą – galime sudaryti grafiką ir rezervuoti transportą konkrečioms dienoms. Tai suteikia stabilumą planuojant. O jei retkarčiais – tiesiog susisiekite, ir rasime vietos artimiausiame reise.

Koks transportas naudojamas eksportui?

Priklauso nuo krovinio. Standartinėms prekėms – uždaros puspriekabės (tautlineriai arba tentiniai). Temperatūriniams produktams – šaldytuvai. Nestandartiniams – platformos arba specializuotas transportas. Mažoms siuntoms – mikroautobusai. Mes turime visų tipų transportą. Svarbu žinoti, kad skirtingi kroviniai reikalauja skirtingo transporto – negalima vežti maisto produktų tame pačiame sunkvežimyje, kur anksčiau vežėte chemines medžiagas, be tinkamo valymo. Todėl visada klausiame, kas bus kraunama, kad parinktume tinkamą transportą. Tai atrodo akivaizdu, bet ne visi tai supranta.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Taip, visi mūsų sunkvežimiai turi GPS sekimą. Klientams suteikiame prieigą prie sistemos arba siunčiame nuorodą. Galite matyti, kur sunkvežimis yra bet kuriuo metu. Bet turiu pripažinti – kartais sistema rodo ne visai tiksliai, ypač miškingose Lenkijos teritorijose, kur ryšys prastas. Taip pat būna, kad vairuotojas pamiršta įjungti įrenginį – tada kelias valandas nematome pozicijos. Bet tai retos išimtys. Paprastai viskas veikia sklandžiai. Dar svarbu – mes patys stebime savo sunkvežimius, todėl jei kas nors ne taip, sužinome pirmieji ir imamės veiksmų.

Ką daryti, jei krovinys sugadinamas transporto metu?

Visų pirma – užfiksuoti žalą. Nuotraukos, aprašymas dokumentuose. Antra – pranešti mums kuo greičiau. Trečia – pateikti pretenziją raštu. Mes perduodame draudimui. Svarbu – nepasirašyti priėmimo akto be pastabų, jei matote pažeidimus. Jei pasirašote "švariai", vėliau įrodyti, kad pažeidimas atsirado gabenimo metu, bus sunku. Yra tekę, kad gavėjas pasirašė be pastabų, o vėliau skundėsi, kad pusė prekių sugadinta. Draudimas atsisakė kompensuoti, nes dokumente nebuvo jokių pastabų. Skaudi pamoka – visada patikrinkite krovinį prieš pasirašydami.

Kainos – eksportas į Lietuvą Denmark

Nuo ko priklauso gabenimo kaina?

Pagrindiniai faktoriai: atstumas, krovinio svoris ir tūris, transporto tipas ir papildomos paslaugos. Standartinis krovinys iš Kopenhagos iki Vilniaus – 800-1500 eurų už paletę, priklausomai nuo sezono ir užimtumo. Pilnas sunkvežimis – 2000-3500 eurų. Šaldytuvas – 20-30 procentų brangiau. Nestandartiniai kroviniai – pagal susitarimą. Dar svarbu – kas krauna ir iškrauna. Jei siuntėjas ir gavėjas turi savo krautuvus – pigiau. Jei reikia rankinio pakrovimo – brangiau. Visada prašome kuo daugiau informacijos, kad galėtume pateikti tikslią kainą.

Ar kainos stabilios ar kintančios?

Deja, kintančios. Transporto rinka labai jautri – degalų kainos, sezoniniai svyravimai, vairuotojų trūkumas – viskas veikia. Vasarą kainos paprastai aukštesnės, nes daugiau užsakymų. Žiemą – žemesnės, bet gali būti vėlavimų dėl oro. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas nuolatiniams klientams, bet naujiems užsakymams kaina gali skirtis nuo to, ką siūlėme prieš mėnesį. Todėl rekomenduoju ilgalaikes sutartis – jos suteikia stabilumą abiems pusėms. Trumpalaikiams užsakymams – prašykite kainos kuo arčiau pageidaujamos išvykimo datos.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei krovinys vėluoja pakrauti – gali būti laukimo mokestis (standartinis – 50 eurų už valandą po pirmos nemokamos). Jei reikia papildomų dokumentų arba muitinės tarpininkavimo – atskiras mokestis. Jei krovinis pavojingas – papildomas mokestis už ADR transportą. Jei reikia sandėliavimo – dienos mokestis. Svarbiausia – viską aptarti iš anksto. Nemėgstame staigmenų, ir mūsų klientai taip pat. Todėl pateikiame išsamią kainos struktūrą, kad nebūtų netikėtumų. Vienintelis dalykas, kurio negalime numatyti – papildomi mokesčiai už kelių naudojimą (kelių rinkliavos), nes jos gali keistis.

Laikas – eksportas į Lietuvą Denmark

Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Danijos į Lietuvą?

Įprastomis sąlygomis – 2-3 darbo dienos. Tai reiškia, kad jei pakrauname pirmadienį Danijoje, trečiadienį ar ketvirtadienį krovinys turėtų būti Lietuvoje. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje – priklauso nuo maršruto, kelių būklės, muitinės patikrinimų (retai, bet pasitaiko) ir vairuotojų poilsio grafiko. Mes visada stengiamės atvykti laiku, bet rekomenduoju planuoti su vienos dienos rezervu. Skubiems kroviniams – galime pasiūlyti ekspresinį gabenimą su dviem vairuotojais, bet tai kainuoja brangiau. Planavimas – raktas į sėkmingą eksportą.

Ar galima pristatyti konkrečią dieną?

Galime stengtis, bet garantuoti sunku. Kelyje visko nutinka. Mes visada informuojame apie numatomą atvykimo laiką ir bet kokius vėlavimus. Jei jums reikia tikslaus pristatymo – rekomenduoju užsakyti transportą su vienos dienos rezervu. Pavyzdžiui, jei prekes reikia gauti penktadienį – užsakykite trečiadienio pakrovimui. Taip turime laiko bet kokiems netikėtumams. Yra tekę, kad klientas užsakė ketvirtadienio pakrovimą penktadienio pristatymui, ir tada kelyje buvo avarija – stovėjome 6 valandas. Krovinys atvyko tik pirmadienį. Klientas nusivylė, bet tai ne mūsų kaltė.

Kaip elgtis su sezoniniais svyravimais?

Planuoti iš anksto. Pavasaris ir ruduo – intensyviausi sezonai, kai transporto paklausa didžiausia. Vasarą – atostogų sezonas, kai mažiau sunkvežimių keliuose. Žiemą – orai gali sutrikdyti grafiką. Todėl rekomenduoju užsakyti transportą bent savaitę prieš pageidaujamą datą, o ne paskutinę minutę. Ypač prieš Kalėdas – gruodžio mėnesį transporto kainos pakyla 20-30 procentų, o laisvų sunkvežimių beveik nėra. Jei planuojate didelį siuntimą – rezervuokite transportą jau spalį. Tai skamba anksti, bet geriau nei ieškoti transporto paskutinę savaitę.

Sandėliavimas – eksportas į Lietuvą Denmark

Ar siūlote sandėliavimo paslaugas?

Taip, turime sandėlius tiek Danijoje, tiek Lietuvoje. Galime laikyti jūsų krovinius prieš arba po gabenimo. Tai naudinga, jei negalite pristatyti tiesiai gavėjui – pavyzdžiui, jei gavėjas atostogauje arba sandėlis dar nepasiruošęs. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio ir laikymo trukmės. Minimalus mokestis – 10 eurų už paletę per dieną. Bet jei laikote ilgiau – galime derėtis. Svarbu – sandėliuojant krovinys yra mūsų atsakomybė, todėl jis apdraustas. Bet jei krovinys pavojingas arba reikalauja specialių sąlygų – reikia atskiro susitarimo.

Ar galima iš karto persiųsti krovinį iš sandėlio kitam gavėjui?

Taip, tai vadinama kryžminiu dokavimu (cross-docking) arba persiuntimu. Jūsų krovinys atvyksta į mūsų sandėlį, mes jį perskirstome ir išsiunčiame kitam gavėjui. Tai naudinga, jei turite kelis gavėjus skirtinguose Lietuvos miestuose. Vienas sunkvežimis atveža viską iš Danijos, o mes paskirstome. Taip sutaupote transporto išlaidas. Bet reikia aiškių instrukcijų – kuris krovinys kuriam gavėjui. Yra tekę supainioti – vienas gavėjas gavo kito prekes. Nuo tada naudojame spalvotus lipdukus ir dvigubą patikrinimą.

Problemos – eksportas į Lietuvą Denmark

Kokios dažniausiai kyla problemos eksportuojant?

Dažniausios: neteisingi dokumentai (kitokie kiekiai, svoriai ar aprašymai), vėluojantis pakrovimas (siuntėjas neparuošia krovinių laiku), neteisingi adreso duomenys (ypač įmonių pavadinimai) ir komunikacijos trūkumas (niekas neinformuoja gavėjo apie atvykimą). Dar viena dažna problema – netikėti krovinio parametrai. Klientas sako "turiu 5 paletes", o atvažiavus paaiškėja, kad paletės nestandartinio dydžio ir netelpa į sunkvežimį. Tokios smulkmenos sukelia grandininę reakciją – vėlavimus, papildomas išlaidas, nusivylimą. Todėl visada prašome kuo tikslesnės informacijos.

Kaip elgtis, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai viena nemaloniausių situacijų. Priežastys gali būti įvairios – krovinys pažeistas, neteisingas kiekis, gavėjas bankrutavo arba tiesiog persigalvojo. Tokiu atveju turime kelis variantus. Pirmas – grąžinti krovinį siuntėjui (už papildomą mokestį). Antras – laikyti sandėlyje, kol problema išsispręs. Trečias – parduoti krovinį (jei siuntėjas sutinka). Bet tai kraštutiniai atvejai. Paprastai pavyksta susitarti. Svarbiausia – išsiaiškinti priežastį. Kartais tai paprastas nesusipratimas, kurį galima išspręsti telefonu. O kartais – rimtesnė problema, kuriai reikia laiko.

Ar pasitaiko vagysčių ar krovinio praradimų?

Sąžiningai – labai retai. Europos keliai gana saugūs, o mūsų sunkvežimiai turi GPS sekimą ir užrakinamas puspriekabes. Per visą mano darbo praktiką rimtų vagysčių nebuvo. Bet smulkių incidentų pasitaiko – pavyzdžiui, kažkas bandė prapjauti tentą poilsio aikštelėje, bet nepavyko. Arba krovinys dingo sandėlyje – paaiškėjo, kad darbuotojas neteisingai sukrovė. Tokiais atvejais draudimas kompensuoja. Svarbu – turėti draudimą ir tinkamai dokumentuoti krovinio būklę pakrovimo metu. Be dokumentų sunku įrodyti, kas ir kada nutiko.

Išvada

Eksportas iš Danijos į Lietuvą yra paprastas ir greitas procesas, jei tinkamai pasiruošite. Svarbiausia – tvarkingi dokumentai, tikslūs krovinio duomenys ir patikimas logistikos partneris. Mes vežame kiekvieną dieną ir galime pristatyti bet kurią prekę bet kur Lietuvoje. Jei planuojate eksportuoti reguliariai – verta sudaryti ilgalaikę sutartį. Taip gausite geresnes kainas ir garantuotą transportą. O jei tik pradedate – kreipkitės, patarsime nuo ko pradėti. Sėkmės versle.