Važiavimas į Daniją su mikriuku

Įvadas Kai pirmą kartą reikėjo nuvykti į Daniją, galvojau, kad paprasčiausia bus skristi. Bet paskui pažiūrėjau kainas ir supratau – reikia ieškoti kitų variantų. Taip atradau mikriukus. Iš pradžių atrodė keista, kad kažkas veža žmones furgonais per pusę Europos, bet dabar tai mano mėgstamiausias būdas keliauti į Skandinaviją. Ypač kai reikia vežti daugiau daiktų arba keliauti su grupe. Šiame straipsnyje pasidalinsiu viskuo, ką sužinojau per kelis metus – nuo bilietų iki to, kas nutinka, kai mikriukas vėluoja.

Kainos – važiavimas mikriuku į Daniją

Kiek kainuoja bilietas į Daniją?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo maršruto ir sezono. Paprastai moku apie 80-120 eurų į vieną pusę. Bet jei perku paskutinę minutę, gali būti ir 150. Kartą pirkau bilietą likus dienai iki išvykimo – sumokėjau 140 eurų, bet kitą kartą pirkau prieš dvi savaites ir mokėjau tik 85. Sezonas irgi svarbu – vasarą visada brangiau. Dar reikia žiūrėti, ar kaina su bagažu, nes kartais prideda papildomai už didesnį lagaminą.

Ar yra nuolaidų grupėms?

Taip, dauguma vežėjų siūlo nuolaidas, jei keliauja 4 ir daugiau žmonių. Mes su draugais kartą važiavome penkiese – gavome 15% nuolaidą kiekvienam. Bet reikia derinti iš anksto, nes ne visada turi tiek laisvų vietų. Kartą bandėm užsisakyti paskutinę dieną keturiese – nuolaidos negavom, nes mikriukas jau buvo beveik pilnas. Geriausia skambinti tiesiai vežėjui ir klausti, jie dažnai lankstesni nei internetinės sistemos.

Kada geriausia pirkti bilietą?

Idealiausia – 2-3 savaitės prieš išvykimą. Bet aš pastebėjau, kad antradieniais dažnai būna mažesnės kainos, gal dėl to, kad mažiau žmonių planuoja keliones. Pernai rudenį pirkau bilietą antradienį ryte – sutaupiau 20 eurų, palyginti su pirmadienio kaina. Aišku, tai ne taisyklė, bet verta pabandyti. Jei labai reikia, galima užsisakyti ir prieš savaitę, bet kaina bus didesnė.

Kas įeina į bilieto kainą?

Paprastai – vieta mikriuke ir vienas didelis bagažas (iki 20-25 kg). Rankinį bagažą visada leidžia nemokamai. Bet būna išimčių. Kartą važiavau su vežėju, kuris už papildomą 10 eurų leido vežtis dviratį. Kitas gi už tą patį prašė 30. Todėl visada reikia skaityti sąlygas arba skambinti. Dar kai kurie į kainą įtraukia kelto bilietą, kiti – ne. Tai svarbu, nes keltas gali kainuoti papildomai 20-40 eurų.

Ar galima mokėti mikriuke?

Dauguma prašo apmokėjimo iš anksto – pavedimu arba per jų sistemą. Bet yra tokių, kurie priima grynais prieš pat išvykimą. Aš asmeniškai nemėgstu to daryti, nes kartą atsitiko taip, kad vairuotojas neturėjo grąžos iš 100 eurų. Turėjau bėgioti ieškoti keitimo. Dabar visada moku pavedimu – ramiau. Be to, taip gauni bilietą el. paštu ir turi įrodymą.

Patogumai – kas mikriuke yra

Ar mikriuke yra Wi-Fi?

Dauguma turi, bet veikia jis... įvairiai. Kartais puikiai, kartais – vos vos. Pernai važiavau su vienu vežėju, kuris reklamavo „nemokamą greitą internetą“, bet realiai veikė tik pirmas dvi valandas. Paskui dingo visiškai. Todėl aš visada turiu atsarginį planą – atsisiunčiu filmus ar serialus į telefoną iš anksto. Geriau nesitikėti stebuklų, ypač važiuojant per mažiau apgyvendintas teritorijas.

Kiek vietos kojoms?

Tai labai priklauso nuo mikriuko modelio. Senesniuose – vietos mažiau, naujesniuose – daugiau. Aš esu 185 cm ūgio ir kartais jaučiu, kad trūksta vietos, ypač jei sėdi paskutinėje eilėje. Bet yra gudrybė – prašyti vietos pirmoje eilėje arba šalia stumdomų durų. Ten dažniausiai daugiau erdvės. Aišku, jei užsisakai bilietą anksti, gali rinktis vietą. Vėliau – lieka kas liko.

Ar yra rozetės?

Naujuose mikriukuose dažniausiai yra, bent jau viena ar dvi. Bet senesniuose – ne. Aš visada klausiu prieš pirkdamas bilietą, nes man reikia krauti nešiojamą kompiuterį. Kartą nepaklausiau – ir važiavau 12 valandų be galimybės įkrauti telefoną. Nuo to laiko turiu išorinę bateriją, bet vis tiek geriau žinoti iš anksto. Kai kurie vežėjai netgi turi USB jungtis – tai labai patogu.

Kaip su tualetu?

Mikriukuose tualetų paprastai nėra. Bet vairuotojas daro sustojimus kas 3-4 valandas. Būna, kad rečiau, ypač jei labai skuba. Kartą važiavau su vairuotoju, kuris darė pertrauką tik kas 5 valandas – buvo sunku. Dabar visada klausiu prieš išvyką, koks planuojamas sustojimų dažnumas. Ir geriu mažiau skysčių prieš kelionę. Skamba juokingai, bet veikia.

Ar mikriuke galima valgyti?

Techniškai – taip, bet mandagumo dėlei geriau ne. Ypač jei maistas stipriai kvepia. Kartą vienas keleivys valgė silkę mikriuke – visi kentėjo. Vairuotojas net paprašė sustoti ir išvėdinti. Dabar aš imu tik užkandžius be kvapo – sausainius, vaisius. Ir visada turiu maišelį šiukšlėms. Geriau valgyti per sustojimus – taip ir patogiau, ir mandagiau bendrakeleivių atžvilgiu.

Maršrutai – kur važiuoja mikriukai

Kokie pagrindiniai maršrutai į Daniją?

Populiariausi – iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Bet yra ir iš mažesnių miestų, tiesa, rečiau. Aš dažniausiai važiuoju iš Kauno – per Lenkiją, Vokietiją, tada į Daniją. Kartą bandžiau važiuoti iš Klaipėdos per Švediją keltu – įdomu, bet ilgiau. Maršrutai dažnai keičiasi priklausomai nuo paklausos, todėl visada reikia tikrinti naujausią informaciją. Ypač žiemą – kai kurie maršrutai nevažiuoja.

Ar mikriukas veža tiesiai į Kopenhagą?

Dauguma – taip, bet ne visi. Kai kurie veža tik iki sienos arba didesnio miesto, pavyzdžiui, Hamburgo, o tada reikia persėsti. Aš kartą netyčia užsisakiau bilietą su persėdimu – nežinojau, kad reikės laukti 3 valandas stotyje. Nuo to laiko visada skaitau smulkųjį šriftą. Geriau rinktis tiesioginį maršrutą, net jei šiek tiek brangiau. Ypač jei keliauji su vaikais ar daug bagažo.

Kiek trunka kelionė?

Iš Vilniaus ar Kauno – apie 18-24 valandas, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Iš Klaipėdos – ilgiau, nes reikia keltu. Bet kartais būna greičiau, jei vairuotojas važiuoja be didelių pertraukų. Aš asmeniškai mėgstu ilgesnes keliones – galiu miegoti, žiūrėti filmus. Bet jei skubi, geriau rinktis lėktuvą. Mikriukas – ne tiems, kas nori greičio, o tiems, kas nori patogumo ir mažesnės kainos.

Ar mikriukas stoja pakeliui?

Taip, bet ne visur. Dažniausiai – didesniuose miestuose ar degalinėse. Kartą prašiau, kad sustotų mažame kaimelyje Lenkijoje – vairuotojas sutiko, bet paprašė papildomai 10 eurų. Suprantama, nes nukrypimas nuo maršruto. Geriausia iš anksto suderinti visus sustojimus, ypač jei reikia kažkur išlipti ne pagrindinėje stotelėje. Ir būtinai turėti vairuotojo telefono numerį.

Kaip rasti mikriuko stotelę?

Dažniausiai – prie autobusų stočių arba didelių prekybos centrų. Bet kartais – tiesiog aikštelėje prie kelio. Vieną kartą 20 minučių ieškojau mikriuko Vilniaus autobusų stotyje, nes jis stovėjo ne ten, kur rašė biliete. Pasirodo, buvo pakeista įlaipinimo vieta dėl remonto. Todėl visada rekomenduoju atvykti anksčiau ir pasitikslinti. Geriau paskambinti vežėjui prieš pat išvyką.

Bagažas – ką galima vežtis

Kiek bagažo leidžiama?

Paprastai – vienas didelis lagaminas (iki 20-25 kg) ir vienas rankinis. Bet ribos skiriasi. Kartą vežiau 28 kg sveriantį lagaminą – niekas nepastebėjo, bet kitą kartą svėrė ir paprašė sumokėti už viršsvorį. Dabar visada sveriu namuose. Ir dar – matmenys svarbūs. Jei lagaminas labai didelis, gali netilpti į bagažinę. Ypač jei mikriukas pilnas.

Ar galima vežtis dviratį?

Kai kurie vežėjai leidžia, bet reikia derinti iš anksto. Ir kaina – papildoma. Aš vežiau dviratį kartą – sumokėjau 30 eurų. Bet reikia jį išardyti arba sulankstyti, kitaip netilps. Ir būtinai apvynioti, kad nesugadintų kitų daiktų. Kartą mačiau, kaip dviratis subraižė kažkam lagaminą – buvo nemalonu. Dabar, jei vežu dviratį, imu papildomą apsauginį užvalkalą.

Kaip vežti gyvūną?

Tai sudėtingiau. Ne visi vežėjai priima gyvūnus, o jei priima – dažniausiai tik mažus, narve. Ir reikia veterinarinių dokumentų, ypač kertant sieną. Aš bandžiau vežti katę – reikėjo pasą, mikroschemą, skiepų knygelę. Ir dar papildomai mokėjau 20 eurų. Bet katė visą kelią miaukė – buvo sunku ir man, ir kitiems keleiviams. Dabar geriau palieku gyvūną namie, jei įmanoma.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet su saiku. Ypač jei maistas turi stiprų kvapą arba gali išsilieti. Aš visada imu užkandžius sandariuose induose. Kartą vežiau sriubą termose – atsuko, ir viskas išsiliejo ant grindų. Nuo to laiko tik sausi užkandžiai. Ir dar – alkoholis. Leidžiama ribotą kiekį asmeniniam vartojimui, bet geriau nevartoti mikriuke. Mandagumo dėlei.

Ką daryti, jei bagažas dingo?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Pirmiausia – kreiptis į vairuotoją ir vežėją. Jei bagažas pamestas kelionės metu, jie turėtų atsakyti. Aš asmeniškai visada fotografuoju bagažą prieš įlipdamas – tai padeda, jei reikia įrodyti, koks jis buvo. Ir dar – draudimas. Kelionių draudimas dažnai apima ir bagažo praradimą. Bet geriausia – brangius daiktus vežtis rankiniame bagaže.

Saugumas – kas svarbu

Ar mikriukai saugūs?

Paprastai – taip, bet reikia rinktis patikimus vežėjus. Aš visada tikrinu atsiliepimus internete ir klausinėju pažįstamų. Kartą važiavau su vežėju, kurio mikriukas buvo techniškai netvarkingas – dūzgė variklis, o vairuotojas atrodė pavargęs. Nuo to laiko renkuosi tik tuos, kurie turi gerą reputaciją. Saugumas svarbiau už kainą. Ypač kai važiuoji tolimą kelią.

Kaip elgtis avarijos atveju?

Pirmiausia – išlikti ramiam. Mikriukuose paprastai yra pirmosios pagalbos rinkinys ir gesintuvas. Bet svarbiausia – turėti vežėjo kontaktus ir savo draudimo informaciją. Aš visada turiu atspausdintą bilietą su visais rekvizitais. Kartą mačiau nedidelę avariją Lenkijoje – vairuotojas iškart paskambino įmonės vadovui, ir jie viską sutvarkė. Bet geriau tokių situacijų išvengti.

Ar mikriuke yra vaizdo kameros?

Kai kuriuose – taip, ypač naujesniuose. Bet ne visuose. Aš manau, kad tai gerai – saugumo sumetimais. Bet kartais jaučiuosi stebimas, ypač jei kameros įrašinėja garsą. Nors vežėjai sako, kad tai tik saugumui. Svarbu žinoti, kad įrašai saugomi tam tikrą laiką, jei kas nors nutiktų. Bet privatumo klausimas išlieka.

Ką daryti, jei vairuotojas pavargęs?

Tai rimta problema. Pagal taisykles, vairuotojas turi daryti pertraukas, bet kartais jų nesilaiko. Aš kartą mačiau, kaip vairuotojas vos laikė atmerktas akis. Pasakiau jam, kad reikia sustoti ir pailsėti. Jis supyko, bet sustojo. Dabar, jei matau, kad vairuotojas pavargęs, nedvejoju – prašau sustoti. Saugumas svarbiau nei grafikas. Ir visada pranešu vežėjui, jei kas nors negerai.

Ar mikriuke yra draudimas?

Taip, privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Bet jis dažniausiai apima tik transporto priemonę, ne keleivių sveikatą ar bagažą. Todėl aš visada imu papildomą kelionių draudimą. Ypač jei vežu brangius daiktus. Kartą draugas pateko į avariją mikriuke – draudimas padengjo gydymo išlaidas, bet ne sugadintą fotoaparatą. Geriau būti pasiruošusiam.

Praktiniai patarimai – kas naudinga

Kada geriausia vykti?

Priklauso nuo tikslo. Jei nori pigiau – ne sezono metu, rudenį ar pavasarį. Jei nori patogiau – vasarą, bet brangiau. Aš mėgstu rugsėjį – oras dar geras, kainos mažesnės, o mikriukai ne tokie pilni. Bet žiemą gali būti problemų dėl sniego ir slidžių kelių. Kartą važiavau gruodį – mikriukas vėlavo 4 valandas dėl pūgos. Todėl visada turiu atsarginį planą.

Kaip pasiruošti kelionei?

Pirmiausia – patogūs drabužiai. Mikriuke gali būti šalta arba karsta, priklausomai nuo oro. Aš visada imu striukę ir šiltą pledą. Ir dar – užkandžiai, vanduo, ausinės, įkroviklis. Ir knyga ar filmas telefone. Kartą pamiršau įkroviklį – 20 valandų be telefono buvo iššūkis. Dabar turiu atsarginį visada. Ir dar – patogi pagalvėlė kaklui. Tai labai padeda miegoti.

Ką daryti, jei mikriukas vėluoja?

Pirmiausia – nesinervinti. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių – eismas, orai, techninės problemos. Aš visada turiu vežėjo telefono numerį ir skambinu, jei mikriukas vėluoja daugiau nei 30 minučių. Kartą laukiau 2 valandas, nes mikriukas sugedo pakeliui. Vežėjas atsiuntė kitą, bet užtruko. Svarbiausia – kantrybė ir lankstumas. Ir visada turėti atsarginį planą, jei reikia kažkur spėti.

Ar galima keisti bilietą?

Paprastai – taip, bet su mokesčiu. Dažniausiai – 10-20 eurų, jei keiti likus daugiau nei 24 valandoms. Jei mažiau – gali būti brangiau arba neįmanoma. Aš kartą bandžiau keisti bilietą prieš 12 valandų – paprašė 30 eurų mokesčio. Nuo to laika stengiuosi planuoti iš anksto. Bet gyvenimas nenuspėjamas, todėl kartais tenka mokėti. Svarbu skaityti bilieto sąlygas prieš perkant.

Kaip susisiekti su vežėju?

Geriausia – telefonu. El. paštu atsako lėčiau, o socialiniuose tinkluose – ne visada. Aš visada išsisaugau vežėjo numerį telefone prieš kelionę. Kartą reikėjo skubiai keisti maršrutą – paskambinau, ir per 10 minučių viską sutarėm. Bet būna, kad telefonu niekas neatsiliepa – tada rašau el. laišką su kopija sau, kad turėčiau įrodymą. Ir visada mandagiai, net jei esu nepatenkintas.

Problemos – kas gali nutikti

Ką daryti, jei mikriukas perpildytas?

Tai nutinka, ypač sezonu. Kartą važiavau mikriuku, kuriame buvo 15 žmonių, nors turėjo būti 12. Buvo labai ankšta. Dabar visada klausiu prieš perkant bilietą, kiek žmonių bus. Ir jei matau, kad per daug – prašau kitos dienos ar kito vežėjo. Patogumas svarbiau. Ypač jei kelionė ilga. Ir dar – jei jau taip atsitiko, reikalauti kompensacijos ar nuolaidos kitai kelionei.

Ar mikriuke gali būti triukšminga?

Taip, ypač jei keliauja daug žmonių arba vaikai. Aš visada imu ausines su triukšmo slopinimu. Kartą važiavau su grupe jaunimo, kurie visą kelią klausėsi muzikos be ausinių – buvo sunku. Dabar, jei matau, kad mikriukas pilnas jaunų žmonių, imu kitą laiką. Arba prašau vietos priekyje, toliau nuo triukšmo. Bet kartais tiesiog reikia susitaikyti.

Ką daryti, jei pasiklydai?

Tai atsitiko man kartą Danijoje. Mikriukas išleido ne toje stotelėje, kur turėjo. Laimei, turėjau telefone navigaciją ir vežėjo numerį. Paskambinau, jie paaiškino, kur esu, ir iškvietė taksi. Bet už taksi teko mokėti pačiam – 25 eurai. Dabar visada turiu atsarginį grynųjų ir žemėlapį telefone. Ir dar – išsiaiškinu iš anksto, kur tiksliai mikriukas sustos.

Ar mikriuke galima miegoti?

Taip, bet ne visada patogiai. Sėdynės dažniausiai nėra labai patogios, o jei šalia sėdi didelis žmogus – vietos mažai. Aš imu pripučiamą pagalvėlę ir antklodę. Kartą net užsidėjau miego kaukę – padėjo. Bet geriausia – rinktis vietą prie lango, kur galima atsiremti. Ir nepamiršti diržo, net miegant. Saugumas pirmiausia.

Kaip elgtis, jei kažkas pavogė daiktą?

Deja, tai nutinka. Pirmiausia – pranešti vairuotojui ir visiems keleiviams. Kartais daiktas tiesiog pamestas, ne pavogtas. Aš kartą pamečiau telefoną tarp sėdynių – radome po valandos. Bet jei tikrai pavogė – kreiptis į policiją ir vežėją. Ir turėti draudimą. Aš visada brangius daiktus laikau su savimi, ne bagažinėje. Prevencija geriau už gydymą.

Išvada Važiavimas mikriuku į Daniją – ne pats greičiausias, bet tikrai patogus ir ekonomiškas būdas keliauti. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, pasiruošti kelionei ir turėti kantrybės. Nes vėlavimai, triukšmas ar ankštumas – neišvengiama kelionės dalis. Bet kai pripranti, mikriukas tampa kaip antri namai. Ypač kai vairuotojas geras, o bendrakeleiviai – malonūs. Tad jei planuojate kelionę į Daniją, išbandykite mikriuką. Galbūt taps jūsų mėgstamiausiu būdu keliauti, kaip ir man.