Veža į Daniją sekmadieniais ir kiekvieną dieną

Žmonės dažnai klausia – ar tikrai vežate kiekvieną dieną? Taip, vežame. Ir sekmadieniais, ir pirmadieniais, ir visomis kitomis dienomis. Tai ne marketinginis triukas – tiesiog turime pakankamai transporto ir vairuotojų, kad galėtume palaikyti pastovų grafiką. Svarbiausia priežastis, kodėl taip darome – žmonės dirba skirtingomis pamainomis, skirtingais grafikais. Vienam reikia išvykti sekmadienį, kad spėtų į darbą pirmadienį. Kitas gali laisvai planuotis ir renkasi trečiadienį. Mes prisitaikome prie jūsų, o ne atvirkščiai. Šiame straipsnyje atsakau į visus klausimus, susijusius su kasdieniais reisais į Daniją.

Grafikas – veža į Daniją kiekvieną dieną

1. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną, net per šventes?

Kasdien – taip. Per šventes – priklauso. Didžiųjų švenčių dienomis – Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – paprastai nevažiuojame, nes ir keliai tuštesni, ir žmonės mažiau keliauja. Bet visomis kitomis dienomis – įskaitant sekmadienius – vežame. Tiesa, sekmadieniais išvykstame šiek tiek anksčiau, nes norime, kad keleiviai Danijoje būtų pirmadienio rytą. Tai reiškia, kad išvykstame apie 14–15 valandą, o ne vakare. Šeštadieniais – standartinis grafikas. Darbo dienomis – taip pat. Aišku, jei vieną dieną nėra nė vieno keleivio – nevažiuosime tuščiai. Bet taip nutinka labai retai.

2. Kada tiksliai išvykstate sekmadieniais?

Sekmadieniais išvykstame apie 14–15 valandą iš pagrindinių taškų – Vilniaus, Kauno. Tai leidžia pasiekti Daniją pirmadienio ankstyvą rytą. Kodėl ne vakare? Nes sekmadienio vakare žmonės nori ilsėtis, o ne pradėti 16 valandų kelionę. Be to, dieninė kelionė turi privalumų – matosi kelias, lengviau orientuotis, mažiau pavojinga. Aišku, jei kažkas nori būtent naktinio reiso – galime suderinti, bet tai jau ne standartinis grafikas. Dažniausiai sekmadieniais vežame tuos, kurie pirmadienį pradeda darbą – statybininkus, slaugytojus, sandėlio darbuotojus.

3. Kokia savaitės diena yra populiariausia kelionei?

Sekmadienis ir penktadienis. Sekmadienį – žmonės grįžta į darbą Danijoje. Penktadienį – važiuoja atgal į Lietuvą savaitgaliui. Tai natūralus ritmas, kuris susiformavo per metus. Antradienis ir trečiadienis – ramiausios dienos. Tada dažniausiai vežame krovinius, o ne keleivius. Bet pasitaiko ir keleivių – dažniausiai tai žmonės, kurie turi lankstų grafiką arba vyksta ne į darbą, o svečiuotis. Ketvirtadienis – kažkas tarpinio. Šeštadienis – populiariausia diena tiems, kurie nori atvykti į Daniją ir turėti laiko apsiprasti prieš darbo savaitę.

4. Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę akimirką?

Galima, bet nerekomenduoju. Ypač savaitgaliais – penktadieniais, sekmadieniais – vietos užsipildo greitai. Jei skambinate penktadienio rytą ir norite išvykti tą patį vakarą – gali būti, kad vietų nebėra. Bet darbo dienomis – didesnė tikimybė, kad rasime vietą. Kartais netgi pavyksta tą pačią dieną, jei žmogus skambina ryte. Bet geriausia užsisakyti bent prieš 2–3 dienas. Tada ir mes galime planuoti, ir jūs turite garantiją. O jei jau taip nutiko, kad reikia skubiai – skambinkite, pažiūrėsime, ką galime padaryti.

5. Kiek iš anksto reikia rezervuoti vietą?

Optimaliausia – savaitė prieš. Bet tai nėra būtina. Dažniausiai žmonės skambina 2–3 dienas prieš, ir tai visiškai normalu. Jei planuojate kelionę per šventes arba vasarą – tada rekomenduoju rezervuoti anksčiau, nes paklausa didesnė. Ypač liepą ir rugpjūtį – tada daug kas vyksta atostogų arba grįžta iš atostogų. Žiemą – ramiau. Bet šiaip, mes stengiamės niekam neatsakyti, net jei skambina paskutinę dieną. Tiesiog kartais fiziškai negalime tilpti – mikroautobuse yra tiek vietų, kiek yra.

Maršrutai – kasdieniniai reisai į Daniją

6. Kur tiksliai Danijoje vežate keleivius?

Pagrinde – Kopenhaga, Odensė, Arhusas, Alborgas. Tai didžiausi miestai, kur gyvena ir dirba daugiausia lietuvių. Bet jei reikia nuvykti į mažesnį miestą – Herningą, Vejle, Koldingą, Esbjergą – taip pat vežame. Tiesiog reikia pranešti iš anksto, kad galėtume sudėlioti maršrutą. Kartais būna, kad vienas žmogus nori į Kopenhagą, kitas – į Fredericiją. Tada važiuojame taip, kad abu būtų patenkinti. Ne visada pavyksta idealiai – vienas gali tekti palaukti valandą, kol nuvešime kitą. Bet stengiamės, kad visiems būtų patogu.

7. Ar vežate tiesiai iš Lietuvos ar darote persėdimus?

Tiesiai. Nėra jokių persėdimų – sėdate mikroautobuse Lietuvoje, išlipate Danijoje. Tai vienas iš mūsų privalumų, palyginti su autobusais ar traukiniais, kur reikia keisti transportą. Aišku, darome sustojimus pakeliui – degalinėse, poilsio aikštelėse. Bet tai ne persėdimai, o tiesiog pertraukos. Mikroautobusas tas pats, vairuotojas tas pats. Vienas reisas, vienas kelias. Paprasta ir aišku. Kartą žmogus klausė, ar reikia persėsti Varšuvoje – ne, nereikia. Važiuojame per Varšuvą, bet nestojame ten, nebent kažkas nori išlipti.

8. Kiek trunka kelionė į skirtingus Danijos miestus?

Į Kopenhagą – apie 16–18 valandų. Į Odensę – panašiai, gal kiek mažiau, nes ji arčiau. Į Arhusą – apie 18–20 valandų. Į Alborgą – 20–22 valandos. Tai priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate, kokios eismo sąlygos ir kiek sustojimų darome. Plius – jei vežame keleivius į kelis skirtingus miestus, tai prideda laiko. Bet mes visada nurodome preliminarų atvykimo laiką užsakymo metu. Ir jei kažkas keičiasi – informuojame. Geriau žinoti, kad pavėluosime dviem valandom, nei sėdėti nežinioje.

9. Ar galima išlipti pakeliui, ne Danijoje?

Taip, galima. Jei žmogus nori išlipti Varšuvoje, Berlyne ar Hamburge – prašom. Tiesiog reikia pranešti iš anksto, kad žinotume. Kaina tada skaičiuojama pagal nuvažiuotą atstumą, ne pagal visą maršrutą. Kartais žmonės naudojasi mūsų maršrutu kaip pigesne alternatyva skrydžiui – skrendi į Varšuvą, o iš ten jau važiuoji toliau. Arba atvirkščiai – važiuoji iki Berlyno, o iš ten skrendi kur nors. Mes neklausiame, kodėl – tiesiog vežame ten, kur reikia.

10. Kokiais keliais važiuojate – ar galima pasirinkti maršrutą?

Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai greičiausias ir patikimiausias kelias. Yra alternatyva per keltą – Klaipėda-Kylas – bet tai priklauso nuo situacijos. Jei kažkas nori konkrečiai per keltą – galime suderinti, bet tai paprastai prideda kelias valandas. Maršruto pasirinkimas – mūsų sprendimas, bet jei turite pageidavimų – prašom pasakyti. Kartą žmogus norėjo važiuoti per Čekiją, nes ten jo sesuo gyvena ir norėjo trumpam sustoti. Sutarėme, bet tai buvo išimtis. Standartiškai – Lenkija, Vokietija, Danija. Paprasta ir efektyvu.

Keleiviai – kas gali važiuoti

11. Ar vežate vaikus ir kokie reikalavimai?

Vežame. Vaikams iki 12 metų reikia specialios sėdynės – ją galime mes duoti arba galite atsinešti savo. Svarbu pranešti iš anksto, kad žinotume, kiek vaikų ir kokio amžiaus. Kūdikiams reikia kėdutės – tai privaloma pagal įstatymą. Vaikai nuo 12 metų gali sėdėti kaip suaugusieji, bet saugos diržas privalomas. Kartą vežėme šeimą su trimis vaikais – vienas kūdikis, vienas penkiametis, vienas dešimtmetis. Mikroautobuse buvo ankštoka, bet visi tilpo. Vaikai netgi miegojo didžiąją kelionės dalį – tėvai sakė, kad tai geriausia kelionė, kokią jie turėjo.

12. Ar vežate vyresnio amžiaus žmones?

Taip, ir tai gana dažna. Dažniausiai tai močiutės, kurios važiuoja aplankyti vaikų ar anūkų Danijoje. Arba seneliai, kurie grįžta iš svečių. Joms kartais reikia daugiau pagalbos – įlipti, išlipti, susitvarkyti su bagažu. Mes visada padedame. Svarbu tik, kad žmogus galėtų savarankiškai sėdėti ir nereikėtų nuolatinės priežiūros. Jei reikia vaistų – pasiimkite su savimi. Jei reikia dažnų sustojimų dėl sveikatos – praneškite. Vieną kartą vežėme vyriškį, kuriam reikėjo kas valandą išeiti pasivaikščioti dėl kraujotakos – sustojome dažniau, nieko tokio.

13. Ar galima važiuoti su negalia?

Priklauso nuo negalios pobūdžio. Jei žmogus gali sėdėti ir nereikia specialaus transporto – taip, vežame. Jei reikia vežimėlio – turime mikroautobusą su pakrovimo rampa, bet tai reikia derinti iš anksto, nes ne visi mūsų mikroautobusai pritaikyti. Svarbu žinoti, kokio dydžio vežimėlis ir ar žmogus gali persėsti į sėdynę. Kartais būna, kad žmogus sako „man reikia vežimėlio", o paskui paaiškėja, kad jis gali vaikščioti, tiesiog ilgai stovėti negali. Tada viskas paprasčiau. Komunikacija – raktas į sėkmingą kelionę.

14. Ar vežate grupes – daugiau nei 8 žmones?

Standartinis mikroautobusas – iki 8 keleivių. Jei reikia daugiau – galime pasiųsti du mikroautobusus arba didesnį autobusą. Bet tai jau reikia derinti iš anksto, geriausia – savaitę ar dvi prieš. Grupėms taikome specialias kainas – kuo daugiau žmonių, tuo mažesnė kaina vienam asmeniui. Tai logiška – vienas reisas, vienas vairuotojas, bet daugiau keleivių. Kartą vežėme 12 žmonių komandą į statybas Danijoje – visi pažįstami, visi dirba toje pačioje įmonėje. Užsisakė du mikroautobusus, važiavo kartu. Patogu ir jiems, ir mums.

15. Ar galima važiuoti, jei sergu ar blogai jaučiuosi?

Jei tai peršalimas ar sloga – prašom, tik praneškite kitiems keleiviams. Bet jei turite užkrečiamą ligą – geriau nevažiuoti. Mikroautobuse yra 8 žmonės, ir jei vienas kosėja visą kelią – kitiems nemalonu. Be to, ilga kelionė gali pabloginti būklę. Kartą žmogus atėjo su aiškiai pakilusia temperatūra – pasiūlėme atidėti kelionę. Jis supyko, bet mes negalime rizikuoti kitų keleivių sveikata. Geriau praleisti vieną reisą, pasveikti ir važiuoti kitą kartą. Sveikata svarbiau nei bet koks grafikas.

Krovinių pervežimas – kasdieniai reisai

16. Ar vežate krovinius kiekvieną dieną?

Taip, kartu su keleiviais arba atskirais reisais. Priklauso nuo to, kiek krovinių yra. Jei tai mažas siuntinys – dėžė, maišas – tai gali važiuoti kartu su keleiviais. Jei tai didesnis krovinys – baldai, buitinė technika – tada skiriame atskirą reisą arba dedame į mikroautobusą, kuriame nėra keleivių. Krovinių pervežimas į Daniją yra viena populiariausių mūsų paslaugų – žmonės siunčia daiktus giminėms, draugams, arba persikrausto gyventi. Kiekvieną savaitę vežame dešimtis krovinių – nuo mažų dėžių iki pilnų mikroautobusų.

17. Kiek kainuoja siuntos pervežimas į Daniją?

Priklauso nuo dydžio ir svorio. Maža dėžė iki 20 kg – apie 30–50 eurų. Didesnė dėžė iki 50 kg – 50–80 eurų. Baldai ar buitinė technika – skaičiuojame individualiai. Svarbu žinoti matmenis ir svorį – tada galime tiksliai paskaičiuoti. Kartais žmonės sako „čia maža dėžė", o paskui paaiškėja, kad ji sveria 40 kilogramų ir yra metro ilgio. Tada kaina natūraliai keičiasi. Todėl visada prašome tiksliai nurodyti, ką vežame. Geriau per daug informacijos nei per mažai.

18. Ar galima siųsti daiktus, kurių vertė didelė?

Galima, bet rekomenduoju apdrausti. Standartinis draudimas dengia iki tam tikros sumos – paprastai 500–1000 eurų. Jei siunčiate kažką brangesnio – elektroniką, papuošalus, meno kūrinius – reikia papildomo draudimo. Tai kainuoja papildomai, bet ramybė verta tų kelių eurų. Be to, brangius daiktus rekomenduoju fotografuoti prieš siunčiant – kad būtų įrodymas, kokios būklės jie buvo. Vieną kartą žmogus siuntė nešiojamą kompiuterį be papildomo draudimo – kompiuteris dingo (tikriausiai kažkas pavogė pakeliui). Be nuotraukų ir be draudimo – kompensuoti negalėjome. Skaudi pamoka.

19. Kaip greitai siunta pasiekia Daniją?

Paprastai per 1–2 dienas. Jei išsiunčiate pirmadienį – antradienį arba trečiadienį jau Danijoje. Bet tai priklauso nuo to, kur Danijoje – Kopenhaga greičiau, Alborgas lėčiau. Taip pat priklauso nuo to, kada siunta buvo perduota – jei ryte, tą pačią dieną išvažiuoja. Jei vakare – kitą dieną. Skubūs siuntiniai gali būti pristatyti greičiau, bet tai kainuoja papildomai. O šiaip – nesitikėkite, kad siunta išvyks per 5 minutes po to, kai ją atidavėte. Reikia supakuoti, užregistruoti, sudėti į mikroautobusą. Tai užtrunka.

20. Ar vežate maisto produktus į Daniją?

Vežame, bet su apribojimais. Asmeniniam naudojimui – prašom. Dėžė šokoladų, keli stiklainiai medaus, rūkytos dešros – jokių problemų. Bet komerciniais kiekiais – jau kitaip. Jei vežate 50 kilogramų dešros – tai jau gali būti laikoma komerciniu kiekiu, ir gali kilti klausimų. Be to, yra draudžiamų produktų – mėsa iš trečiųjų šalių, nepasterizuotas pienas ir pan. Geriau pasitikrinti ES taisykles prieš siunčiant. Mes ne visada žinome, kas yra dėžėje – pasitikime klientais. Bet jei muitinėje patikrina ir randa draudžiamus produktus – atsakomybė tenka siuntėjui.

Patogumai – kas mikroautobuse

21. Kiek vietos yra bagažui?

Pakankamai, bet ne begaliniai. Mikroautobuso bagažinė talpina apie 8–10 didelių lagaminų. Jei visi keleiviai atsineša po du didelius – gali būti ankšta. Todėl prašome pranešti iš anksto, jei turite daug bagažo. Rankinis bagažas – vienas krepšys arba kuprinė – telpa salone po sėdyne arba viršuje. Jei vežate kažką neįprasto – dviratį, slidinėjimo įrangą – reikia derinti. Dviračių vežame iki 2 viename reise, ir jie turi būti sulankstyti arba išrinkti. Visas dviratis – tik jei yra speciali laikiklis.

22. Ar mikroautobuse yra Wi-Fi?

Taip, bet nesitikėkite stebuklų. Wi-Fi veikia, bet greitis priklauso nuo to, kur esame. Lenkijoje – kartais prastas ryšys. Vokietijoje – geriau. Danijoje – gerai. Bet jei aštuoni žmonės vienu metu bando žiūrėti Netflix – Wi-Fi gali neatlaikyti. Geriau atsisiųsti filmus ar serialus iš anksto, kad galėtumėte žiūrėti offline. Arba tiesiog miegoti – tai irgi variantas. Be to, jei jums reikia interneto darbui – rekomenduoju turėti savo mobilų internetą kaip atsarginį variantą. Wi-Fi mikroautobuse – tai patogumas, bet ne garantija.

23. Ar galima klausytis muzikos ar žiūrėti filmus garsiai?

Su ausinėmis – taip. Be ausinių – ne. Tai paprasta taisyklė, bet kartais reikia priminti. Mikroautobuse yra aštuoni žmonės, ir ne visi nori klausytis jūsų muzikos. Vieną kartą jaunuolis įsijungė muziką per garsiakalbį – kiti keleiviai mandagiai paprašė nutildyti. Jis supyko, bet galiausiai įsidėjo ausines. Konfliktų vengiame, bet kartais tenka priminti pagrindines taisykles. Gerbkite kitus – tai viskas, ko prašome.

24. Ką daryti, jei šalia sėdintis keleivis trukdo?

Pirmiausia – pabandykite išspręsti patys, mandagiai. Jei nepavyksta – pasakykite vairuotojui. Mes stengiamės išvengti konfliktų, bet kartais tenka įsikišti. Būna, kad žmogus garsiai kalba telefonu visą kelionę, arba užima per daug vietos, arba kvepia nekaip. Nemalonu, bet tai gyvenimo realybė. Jei yra laisvų vietų – galime persodinti. Jei nėra – tenka kentėti. Bet mes visada stengiamės rasti sprendimą. Svarbiausia – nekelti skandalo, o kalbėti ramiai.

Užsakymas – praktiniai patarimai

25. Kaip geriausia užsisakyti – telefonu ar internetu?

Telefonu greičiau ir patikimiau. Internete galite parašyti užklausą, bet atsakymas gali užtrukti. Telefonu viską suderiname per kelias minutes – datą, laiką, adresą, kainą. Be to, galite iškart užduoti klausimus, jei kažkas neaišku. El. paštu geriau, jei reikia kažką dokumentuoti – pavyzdžiui, siųsti krovinio nuotraukas ar matmenis. Bet užsakymą visada patvirtiname telefonu arba SMS žinute. Socialiniuose tinkluose – ne visada spėjame atsakyti laiku, todėl nerekomenduoju ten užsisakinėti.

26. Ar duodate kažkokį dokumentą apie pervežimą?

Taip. Keleiviams – bilietą arba patvirtinimą su visomis detalėmis. Kroviniams – važtaraštį (CMR). Abu dokumentai yra svarbūs – be jų gali kilti problemų, jei kas nors nutiktų. Be to, jei jums reikia dokumento buhalterijai – galime išrašyti sąskaitą faktūrą. Tiesiog praneškite iš anksto, kokius duomenis reikia nurodyti. Kartais žmonės pamiršta paprašyti, o paskui skambina prašydami sąskaitos – tada jau sudėtingiau, nes reikia ieškoti senų įrašų. Geriau iškart viską sutvarkyti.

Išvada

Kasdieniai reisai į Daniją – tai ne prabanga, o būtinybė tiems, kurie dirba ir gyvena tarp dviejų šalių. Mes tai suprantame, todėl važiuojame kiekvieną dieną – ir sekmadieniais, ir darbo dienomis. Svarbiausia – planuoti iš anksto, pranešti apie savo poreikius ir bendrauti. Tada kelionė bus sklandi, o jūs pasieksite tikslą laiku. Jei turite klausimų – skambinkite, klauskite, visada padėsime.