Vaiko kelionė į Kopenhagą – ką reikia žinoti tėvams

Kai reikia išsiųsti vaiką vieną į Kopenhagą, pas mamą, pas tėtį ar pas senelius, kyla begalė klausimų. Ir ne visi jie ateina iš karto – vieni atsiranda kelias dienas prieš išvyką, kiti tik tada, kai vaikas jau sėdi mikroautobuse. Per daugiau nei dešimt metų darbo pervežimų srityje matėme visko: ir aštuonmetes mergaites, kurios drąsiai važiuoja vienos, ir penkiolikmečius, kuriems reikia nuolatinio raminimo. Svarbu suprasti, kad vaiko kelionė nėra tik bilietas nuo taško A iki taško B. Tai visas procesas, kurį reikia suplanuoti. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaiko pervežimą į Kopenhagą. Atsakymai paremti realia praktika, ne teorija. Tikiuosi, kad tai padės jums ramiau pasiruošti. Kartais paprasčiausi dalykai tampa didžiausiais galvos skausmais, jei apie juos nepagalvoji laiku.

Dokumentai – vaiko kelionė į Kopenhagą

1. Kokie dokumentai reikalingi vaiko kelionei į Kopenhagą?

Vaikui reikia paso arba asmens tapatybės kortelės – be to neišvažiuosite. Bet jei vaikas keliauja vienas arba su trečiuoju asmeniu, reikalingas notaro patvirtintas tėvų sutikimas. Tas sutikimas turi būti su vertimu į anglų arba danų kalbą, priklausomai ką prašo pasienio pareigūnai. Be to, jei vaikas turi dvigubą pilietybę, gali reikėti ir antro dokumento – pasitarkite su konsulinėmis tarnybomis. Vieną kartą turėjome istoriją, kai mama davė vaikui tik gimimo liudijimą, galvodama, kad užteks. Neužteko. Vaikas grįžo atgal į Vilnių. Todėl prieš kelionę pasitikrinkite dokumentus dukart.

2. Ar reikalingas notaro sutikimas keliaujant su vienu iš tėvų?

Jeigu vaikas keliauja tik su mama ar tik su tėčiu, kitas tėvas turi duoti sutikimą. Tai nėra formali būtinybė kiekvieną kartą prie ES vidaus sienų, bet Lietuvos ir Danijos pasienyje gali paprašyti. Ypač jei pavardės skiriasi. Praktiškai – apie 30 proc. atvejų pasienyje klausia. Geriau turėti sutikimą negu stovėti su vaiku pasienyje ir aiškintis. Notarinis sutikimas kainuoja apie 30-50 eurų, priklauso nuo notaro. Galiojimo datas būtinai patikrinkite – kartais tėvai nurodo per trumpą laikotarpį ir vaikas įstriga.

3. Ką daryti, jei vaikas neturi pase nuotraukos su nauja išvaizda?

Pase esanti nuotrauka turi atitikti vaiko dabartinę išvaizdą – tai griežtas reikalavimas. Jei vaikas pasą gavo, kai jam buvo dveji, o dabar jam dešimt, nuotrauka akivaizdžiai nebeatitiks. Pasienyje gali kilo problemų. Vienas mūsų keleivis su tokiu pasu buvo priverstas grįžti – vaikui buvo aštuoneri, o nuotrauka daryta dviejų metų. Rekomenduojame pasą atsinaujinti bent prieš pusmetį iki planuojamos kelionės, nes dokumentų gamyba užtrunka. Gali prireikti ir medicininės pažymos jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, kuriuos reikia deklaruoti.

4. Ar reikalingas vaiko draudimas kelionei?

Draudimas nėra privalomas važiuojant mikroautobusu per ES šalis, bet aš asmeniškai rekomenduoju. Vaikai susižaloja dažniau – nusibosta, ima lakstyti sustojimo metu, kartais paslysta. Būna atvejų kai vaikas karščiuoja ir reikia važiuoti pas gydytoją užsienyje be draudimo – tai labai brangu Kopenhagoje. Paprastas kelionės draudimas vaikui kainuoja kelis eurus dienai, bet ramybė kainuoja daugiau. Turėtų sumos padengti bent 30 tūkstančių eurų medicinos išlaidoms.

5. Kokius dokumentus vėžėjas privalo turėti perveždamas vaiką?

Vėžėjas privalo turėti licenciją tarptautiniams keleiviniams pervežimams, draudimą vežti keleivius ir vaiko tėvų sutikimą, jei vaikas keliauja vienas. Taip pat privalo būti vaiko dokumentų kopija. Patikimas vėžėjas prieš kelionę visada patikrina dokumentus – jei kas nors trūksta, geriau išsiaiškinti prieš išvykstant, o ne pasienyje. Mes turime atvejį, kai vėžėjas priėmė vaiką be tėvų sutikimo, ir pasienyje vaikas buvo sulaikytas valandai. Niekam to nelinkėčiau.

Saugumas – vaiko kelionė į Kopenhagą

6. Ar saugu leisti vaiką vieną mikroautobusu?

Saugumas priklauso nuo dviejų dalykų – vėžėjo patikimumo ir vaiko pasirengimo. Patikimas vėžėjas turi GPS sekimą, vaizdo stebėjimą ir aiškią vaiko priežiūros atsakomybę. Bet vien to neužtenka – vaikas turi būti moraliai pasirengęs. Aštuonerių metų vaikas, kuris jau yra važiavęs autobusu vienas, greičiausiai bus geriau pasiruošęs nei penkiolikmetis, kuris niekada nebuvo toli nuo tėvų. Yra buvę atvejų kai vaikai panikuoja po poros valandų kelionės – ne dėl to, kad kažkas blogai, tiesiog vienatvė. Paruoškite vaiką psichologiškai.

7. Ką daryti vaikui, jei kelionėje nutinka koks nors incidentas?

Vaikui reikia aiškiai paaiškinti tris dalykus: ką daryti jei kas nors ne taip, kuo skambinti ir kur kreiptis. Pirmas asmuo – vairuotojas. Antras – tėvai. Trečias – pagalbos linija, kurią pateikia vėžėjas. Vaikas turėtų turėti atskirą mobilųjį telefoną arba bent SIM kortelę su kreditu. Vieną kartą devynmetė mergaitė sustojimo metu pasiklydo degalinėje – vairuotojas pastebėjo po penkių minučių, bet tai buvo labai ilgos penkios minutės visiems. Dabar visada prašome tėvų duoti vaikui telefoną su užrašytais numeriais.

8. Kaip vairuotojai rūpinasi vaikais kelionės metu?

Geras vairuotojas vaiką tikrina kas 30-60 minučių – ar nori į tualetą, ar nori valgyti, kaip jaučiasi. Vairuotojas ne auklė – jis neužsiims vaiku visą kelionę, bet pagrindinė priežiūra turi būti. Stojam maždaug kas dvi-tris valandas, kad vaikai galėtų pajudėti, nueiti į tualetą, nusipirkti gėrimų. Žinoma, kartais nutinka, kad vairuotojas būna mažiau dėmesingas – tai priklauso nuo žmogaus. Todėl rekomenduoju rinktis vėžėjus, kurie specializuojasi vaikų pervežime, nes jie turi daugiau patirties su tokiais atvejais.

9. Ar vaikas gali atsisėsti prie lango ar pirmoje sėdynėje?

Tai paprastas bet svarbus klausimas. Vaikai paprastai nori sėdėti prie lango – jie labiau mato kas vyksta ir mažiau pykina. Pirmoji sėdynė šalia vairuotojo nerekomenduojama vaikams iki 12 metų dėl saugumo reikalavimų – oro pagalvė gali sužaloti mažesnį vaiką. Geriausia vieta vaikui – vidurinė eilė, arčiau vairuotojo pusės, kad jis galėtų jį stebėti veidrodėlyje. Visada pasitarkite su vėžėju dėl sėdimos vietos, nes mikroautobusų modeliai skiriasi.

10. Ką reikia supakuoti vaikui kelionei?

Pakuočių sąrašas priklauso nuo vaiko amžiaus, bet yra bazinis rinkinys: užkandžiai (ne saldumynai, o kažkas maistingiau), vanduens buteliukas, šiltas megztinis arba pledas, ausinės ir telefonas su kažkokiu užsiėmimu. Vaikams iki dešimties metų – knyga ar piešimo reikmenys. Nepamirškite vaistų jei vaikas vartoja ką nors reguliariai. Ir vienas dalykas, kurį tėvai pamiršta beveik visada – tualeto reikmenys. Maži vaikai gali ne visada suspėti iki kitos stotelės, todėl drėgnos servetėlės ir atsarginiai drabužiai maiše yra būtinybė.

Patogumas – vaiko kelionė į Kopenhagą

11. Kiek trunka kelionė mikroautobusu į Kopenhagą?

Kelionė trunka nuo 14 iki 17 valandų, priklausomai nuo maršruto, kelių sąlygų ir sienos kontrolės. Tai ilgas laikas vaikui – suaugusiam žmogui sunku išsėdėti tiek, jau nekalbant apie vaiką. Stengiamės daryti ilgesnes pertraukas nei įprastai, kai vežame vaikus – maždaug kas dvi valandas sustojame ilgesniam laikui. Kelionės trukmė taip pat priklauso nuo to, kiek kitų stotelių yra maršrute. Tiesioginis reisas iš Vilniaus į Kopenhagą be stotelių trunka apie 13-14 valandų, bet tokių reisų mažai.

12. Kaip vaikas gali praleisti laiką kelionės metu?

Laiko praleidimo būdai priklauso nuo vaiko asmenybės. Vieni vaikai miega beveik visą kelią – tai idealus variantas. Kitiems reikia nuolatinio užsiėmimo. Rekomenduoju atsisiųsti filmukų ar žaidimų į telefoną iš anksto, nes mikroautobuse wifi ryšys ne visada veikia. Ausinės – būtinos, kad netrukdytų kitiems keleiviams. Būna kad vaikui atsibosta viskas po dviejų valandų – tada prasideda klausimai vairuotojui, vaikščiojimas tarp sėdynių ir kitas chaosas. Paprastas piešimo bloknotas kartais išgelbėja visą kelionę.

13. Ar mikroautobuse yra tualetas?

Dauguma mikroautobusų, kurie važinėja maršrutais Lietuva-Kopenhaga, neturi tualeto. Tai reiškia, kad reikia laukti iki kitos stotelės. Su mažais vaikais tai gali būti problema – jie ne visada sugeba išlaikyti. Paprastai sustojame kas dvi valandas, bet kartais tarp stotelių būna ilgesnis atstumas. Vienas vaikas yra paprašęs sustoti viduryje greitkelio – vairuotojas negalėjo, vaikas ištvėrė, bet buvo nemaloni situacija. Todėl prieš kelionę patariame vaikui nueiti į tualetą, o tėvams supakuoti atsarginių drabužių.

14. Kokia temperatūra mikroautobuse kelionės metu?

Temperatūrą mikroautobuse sunku reguliuoti tobulai – vienam šalta, kitam karšta. Vasarą gali būti per karšta, ypač jei klimato kontrolė neveikia tinkamai. Žiemą būna per šalta prie durų. Vaikui rekomenduoju rengtis sluoksniais – marškinėliai, džemperis, lengva striukė. Tada jis gali nusirengti arba apsirengti pagal poreikį. Ir pledas – pledas visada praverčia. Vienas tėvas davė vaikui tik ploną maikutę žiemos kelionei – vaikas visą kelią kentėjo šaltį, kol kitas keleivis paskolino savo striukę.

15. Ar vaikas gali pasiimti savo mėgstamą žaislą?

Žinoma, ir net rekomenduojame, ypač mažesniems vaikams. Mėgiamas žaislas ar pledas suteikia komforto jausmą. Bet pasirūpinkite, kad jis būtų pakankamai mažas ir nesukeltų problemų kitiems keleiviams. Dideli pliušiniai meškinai mikroautobuse nėra praktiška. Kartais vaikai pameta savo žaislus stotelėje arba palieka sėdynėje – tai sukelia ašarų. Patariame pririšti žaislą prie kuprinės arba padaryti nuotrauką, kad galėtumėte atgauti jei pameta.

Kelionės pradžia – vaiko kelionė į Kopenhagą

16. Kur vyksta vaiko įsėdimas į mikroautobusą?

Įsėdimas paprastai vyksta tam tikroje stotelėje – ne visada prie namų. Dauguma vėžėjų turi fiksuotas stoteles didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Vaiką turi atlydėti tėvai arba atsakingas asmuo, kuris perduoda jį vairuotojui. Tai nėra tiesiog išeiti iš namų ir sėsti į autobusą – yra kontrolės procesas. Vairuotojas patikrina dokumentus, pasirašo perdavimo aktą, ir tik tada vaikas įsėda. Kartais tėvai pavėluoja į išvykimo laiką – tai gali sukelti problemų visam maršrutui.

17. Ką daryti, jei vėluoja mikroautobusas ir vaikas laukia vienas?

Vėlavimai nutinka – dėl eismo, dėl techninių problemų ar dėl pasienio patikros. Vaikas neturėtų laukti vienas. Jei tėvai negali laukti, turi būti kitas suaugęs asmuo. Geriausi vėžėjai siunčia automatinę žinutę apie vėlavimą – bet ne visi tai daro. Todėl rekomenduojame paskambinti vairuotojui likus valandai iki planuojamo išvykimo ir patikrinti ar viskas pagal grafiką. Turėjome atvejį, kai vaiko mama paliko jį stotelėje ir išvažiavo – mikroautobusas vėlavo pusantros valandos, vaikas laukė vienas.

18. Ar tėvai gali stebėti vaiko kelionę?

Šiuolaikiniai vėžėjai siūlo GPS sekimą – tai leidžia tėvams matyti mikroautobuso buvimo vietą realiu laiku. Kai kurie vėžėjai turi programėles, kiti siunčia nuorodą SMS žinute. Tai labai ramina tėvus, ypač pirmą kartą siunčiant vaiką vieną. Be GPS, kai kurie vairuotojai siunčia pranešimus kai pasienis vyksta sklandžiai, kai vaikas saugiai pasiekė Kopenhagą. Nėra tokių pranešimų – bent jau praneškite tėvams, jei kažkas ne taip. Komunikacija yra labai svarbi.

19. Kaip atrodo vaiko perdavimo procesas Kopenhagoje?

Kopenhagoje vaiką pasitinka nurodytas asmuo – mama, tėtis, seneliai ar kitas giminaitis. Vairuotojas patikrina asmens tapatybę, palygina su dokumentuose nurodytu asmeniu, ir tik tada perduoda vaiką. Tai užtrunka kelias minutes, bet svarbu. Jei nurodytas asmuo neatvyksta, vairuotojas negali palikti vaiko vieno – jis turi susisiekti su tėvais ir rasti sprendimą. Būna kad asmuo pavėluoja – kartais pusvalandį, kartais valandą. Vaikas laukia mikroautobuse arba saugioje vietoje.

Problemos – vaiko kelionė į Kopenhagą

20. Ką daryti, jei vaikas suserga kelionės metu?

Vaikai dažnai suserga kelionės metu – pykinimas, karščiavimas arba paprastas peršalimas. Vairuotojas turi pirmosios pagalbos rinkinį, bet jis nėra gydytojas. Jei vaikas karščiuoja arba vemė, reikia spręsti ar sustoti ir ieškoti medicinos pagalbos, ar tęsti kelionę. Svarbu, kad vaikas turėtų su savimi vaistų nuo karščiavimo ir pykinimo. Vienas vaikas pradėjo vemti vidury kelionės, ir vairuotojas turėjo sustoti avarinėje juostoje – ne pats maloniausias įvykis. Tėvai visada turi informuoti vėžėją apie vaiko sveikatos būklę prieš kelionę.

21. Kaip elgtis, jei vaikas praranda dokumentus kelionės metu?

Dokumentų praradimas yra rimta problema – be dokumentų vaikas negali kirsti sienos. Jei vaikas praranda pasą, reikia kreiptis į artimiausią Lietuvos konsulatą – Kopenhagoje jis yra. Bet tai užtrunka laiko. Todėl rekomenduojame vaikui turėti dokumentų kopijas telefone arba popierinę kopiją atskirame voke. Ir originalus dokumentus laikyti saugioje vietoje – ne kišenėje, iš kurios gali iškristi. Turėjome atvejį, kai vaikas pasą paliko tualete degalinėje – laimei, kas nors rado ir grąžino, bet tai buvo stresas visiems.

22. Ką daryti, jei vaikas nesutinka sėsti į mikroautobusą?

Tai nutinka dažniau nei manote – vaikas staiga bijo, verkia arba tiesiog atsisako vykti. Negalima versti vaiko sėsti į mikroautobusą jo nevalia. Geriau atidėti kelionę vienai dienai ir su vaiku pakalbėti, išsiaiškinti ko jis bijo. Kartais vaikas bijo ne pačios kelionės, o atskyrimo nuo tėvų. Kitais atvejais vaikas tiesiog nėra pasirengęs. Mes turime vieną taisyklę – jei vaikas verkia ir atsisako sėsti, kelionė atšaukiama be papildomų mokesčių. Vaiko emocinė būsena yra svarbiau nei bet koks grafikas.

23. Ar gali vaikas kelionės metu bendrauti su tėvais telefonu?

Žinoma, ir tai netgi rekomenduojama. Vaikas turėtų skambinti tėvams kas kelias valandas – pranešti kaip sekasi, ar viskas gerai. Skambučiai turi būti trumpi, kad vaikas galėtų ilsėtis, bet reguliarūs. Svarbu įsitikinti, kad vaiko telefonas turi pakankamai kredito ir kad baterija neišsikrauna. Ausinės privalomos, kad netrukdytų kitiems keleiviams. Vienas berniukas kalbėjo telefonu garsiai visą kelionę – kiti keleiviai buvo labai nepatenkinti. Dabar aiškiai nurodome taisykles dėl telefono naudojimo.

24. Ką daryti, jei vaikas atvyksta į Kopenhagą, bet niekas jo nesutinka?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Vaikas atvyksta, bet nurodytas asmuo neatvyksta. Vairuotojas negali palikti vaiko vieno – jis turi susisiekti su kitais šeimos nariais arba pranešti tarnyboms. Paprastai pirmas skambutis yra mamai arba tėčiui, tada – kitiems giminaičiams. Jei niekas nekelia ragelio, vairuotojas privalo pranešti policijai ir vaiko teisių apsaugai. Tai labai retai nutinka, bet nutinka. Todėl svarbu, kad tėvai visada būtų pasiekiami ir kad būtų nurodyti keli kontaktiniai asmenys, o ne vienas.

25. Kaip elgtis, jei vaikas gąsdina kitus keleivius?

Vaikai kartais būna triukšmingi – verkia, rėkia arba elgiasi neadekvačiai. Kiti keleiviai gali skųstis, bet vairuotojas turi būti kantrus. Svarbu suprasti, kad vaikas nėra suaugęs – jo elgesys ne visada gali būti kontroliuojamas. Vairuotojas gali pabandyti nuraminti vaiką, pasiūlyti vandens ar užkandžių, užsiimti pokalbiu. Jei vaikas labai trikdo kitus keleivius ir situacija negerėja, gali tekti sustoti ir išspręsti problemą. Tai nepatogu, bet kartais neišvengiama.

26. Ką daryti, jei vaikui prasideda alergija ar astmos priepuolis?

Alergija ar astma gali pasireikšti bet kada – dėl maisto, dulkių mikroautobuse arba kitų priežasčių. Vairuotojas turi turėti pirmosios pagalbos rinkinį, bet jis negali skirti vaistų. Jei vaikas tori žinomą alergiją ar astmą, tėvai privalo supakuoti reikiamus vaistus ir instrukcijas vairuotojui. Sunkių alerginių reakcijų atveju reikia kreiptis į greitąją pagalbą. Turėjome atvejį kai vaikas valgė riešutų batonėlį ir prasidėjo alerginė reakcija – vairuotojas sustojo, iškvietė pagalbą, viskas baigėsi gerai.

Vaiko kelionė į Kopenhagą – tai daugiau nei tik transportavimas iš vienos vietos į kitą. Tai pasitikėjimo aktas tarp tėvų ir vėžėjo. Rinkitės patikimus vežėjus, pasiruoškite dokumentus iš anksto, supakuokite vaikui viską ko reikia ir, svarbiausia, pasikalbėkite su vaiku prieš kelionę. Dauguma kelionių vyksta sklandžiai – bet pasiruošimas padeda išvengti tų retų atvejų, kurie sugadina viską. Sėkmės jums ir jūsų vaikui.