Lietuvis Kopenhagoje – vežame kiekvieną dieną

Kopenhagoje gyvena tūkstančiai lietuvių – dirba, studijuoja, kuria gyvenimą toli nuo namų. Ir daugeliui jų reikia patogaus ryšio su Lietuva – kad galėtų grįžti aplankyti tėvų, kad galėtų gauti siuntą iš namų, kad jaustųsi ne taip toli. Mes vežame lietuvius į Kopenhagą ir atgal praktiškai kiekvieną dieną, todėl šis maršrutas mums pažįstamas kaip penki pirštai. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai girdime iš lietuvių, kurie važiuoja į Kopenhagą arba jau ten gyvena.

Gyvenimas – lietuviai Kopenhagoje

1. Kiek lietuvių gyvena Kopenhagoje?

Tikslaus skaičiaus nežinau, bet Danijos statistikos duomenimis, Danijoje gyvena apie 15–20 tūkstančių lietuvių, ir didelė jų dalis – Kopenhagoje ar aplinkiniuose miestuose. Kiekvieną kartą veždamas keleivius girdžiu istorijas – vieni ten gyvena 10 metų, kiti tik pradeda. Yra lietuvių bendruomenė, lietuviškos mokyklos, net lietuviškų parduotuvių. Nors ir toli nuo namų, bet lietuviai Kopenhagoje kuria savo mažą Lietuvą.

2. Ar sunku rasti darbą Kopenhagoje?

Priklauso nuo to, ką mokate ir ką norite dirbti. Jei kalbate angliškai arba daniškai – lengviau. Daug lietuvių dirba logistikos, statybų, aptarnavimo srityse. Yra ir tokių, kurie dirba biuruose – IT, finansai, marketingas. Bet pradžia visada sunki – reikia susirasti būstą, gauti CPR numerį (tai toks danų asmens kodas), atsidaryti banko sąskaitą. Vieną kartą vežiau vaikiną, kuris važiavo į darbo pokalbį – jaudinosi labiau nei prieš egzaminą. Gavo tą darbą, beje.

3. Kiek kainuoja gyvenimas Kopenhagoje?

Brangiai. Kopenhaga yra vienas brangiausių miestų Europoje. Butas mieste gali kainuoti 1000–1500 eurų per mėnesį, maistas – taip pat brangesnis nei Lietuvoje. Bet atlyginimai atitinkamai didesni – minimalus atlyginimas Danijoje apie 2500–3000 eurų. Daugelis lietuvių gyvena ne pačiame mieste, o priemiesčiuose – ten pigiau. Svarbu gerai apskaičiuoti, ar verta.

4. Ar reikia mokėti daniškai?

Būtino reikalavimo nėra – daugelis danų kalba angliškai. Bet jei norite integruotis, rasti geresnį darbą, jaustis patogiau – daniškai mokėti verta. Yra nemokami kalbos kursai imigrantams, kuriuos siūlo Danijos valstybė. Daugelis lietuvių pradeda nuo anglų kalbos, o paskui mokosi daniškai. Vieną kartą vežiau moterį, kuri po 5 metų Danijoje vis dar nemokėjo daniškai – sakė, kad užtenka anglų. Bet ji dirbo tarptautinėje įmonėje, tai kita situacija.

5. Kaip lietuviai Kopenhagoje palaiko ryšį su Lietuva?

Įvairiai – socialiniai tinklai, skambučiai, vizitai namo. Daugelis grįžta kelis kartus per metus – per Kalėdas, Velykas, vasarą. Ir mes čia labai praverčiame – vežame žmones ir siuntas tarp Lietuvos ir Kopenhagos beveik kasdien. Yra ir lietuvių bendruomenės renginiai Kopenhagoje – šventės, susitikimai, koncertai. Nors ir toli, bet ryšys su Lietuva išlieka stiprus.

Kelionė – kaip nuvykti į Kopenhagą

6. Kokie būdai nuvykti į Kopenhagą?

Galima skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu, automobiliu arba mikroautobusu. Skrydis greičiausias – apie 1,5 valandos, bet brangiausias, ypač perkant paskutinę minutę. Traukinys – ilgas ir reikia persėsti. Automobiliu – galima, bet vienam brangu. Mikroautobusu – optimalus variantas kainos ir patogumo atžvilgiu. Mes vežame kiekvieną dieną, tad galite pasirinkti jums tinkamą datą.

7. Kiek kainuoja kelionė mikroautobusu?

Paprastai nuo 60 iki 90 eurų į vieną pusę, priklausomai nuo sezono ir išvykimo miesto. Pirmyn ir atgal – nuo 100 iki 150 eurų. Palyginti su skrydžiu (kuris gali kainuoti 150–300 eurų), mikroautobusu pigiau. Be to, nereikia mokėti už bagažą atskirai, nereikia važiuoti iki oro uosto. Patogu ir paprasta.

8. Ar mikroautobusu patogu važiuoti?

Patogu – sėdynės geros, yra Wi-Fi, kondicionierius. Bet tai ne lėktuvas su verslo klase – vietos nėra begalybė. Jei esate aukštas arba mėgstate daug erdvės – gali būti ankšta. Rekomenduojame pasiimti pagalvėlę, ausines, užkandžių. Kelionė ilga – 12–16 valandų, tad pasiruoškite. Bet daugelis keleivių sako, kad mikroautobusu patogiau nei lėktuvu – nereikia eiti per patikrą, nereikia laukti eilėse.

9. Ar galima vežtis dviratį?

Galima, bet reikia pranešti iš anksto. Dviratis užima daug vietos, tad jei yra daug bagažo – gali netilpti. Papildomas mokestis už dviratį – apie 20–30 eurų. Keltuose dviračiams taip pat taikomi mokesčiai. Jei planuojate vežtis dviratį – praneškite bent prieš 2–3 dienas, kad galėtume pasiruošti.

10. Ką daryti, jei neturiu paso?

Užtenka asmens tapatybės kortelės, nes Danija yra ES šalis. Pasas nėra būtinas, bet jei turite – pasiimkite. Svarbu, kad dokumentas galiotų. Jei dokumentas pasibaigęs – negalėsite keliauti. Vieną kartą keleivė atėjo su pasibaigusiu pasu – teko grįžti namo. Nemalonu, bet tokie dalykai nutinka, kai nesitikrina dokumentų iš anksto.

Siuntos – siuntimas lietuviams Kopenhagoje

11. Ką lietuviai dažniausiai siunčia į Kopenhagą?

Viską – nuo maisto produktų iki drabužių, nuo dokumentų iki dovanų. Dažniausiai siunčiami lietuviški maisto produktai – duona, šokoladas, saldainiai, konservai, prieskoniai. Taip pat drabužiai, avalynė, knygos. Vieną kartą siuntėme net lietuvišką šakotį – supakavome labai atsargiai, kad nesulūžtų. Gavėjas Kopenhagoje labai apsidžiaugė.

12. Kiek kainuoja siųsti siuntą?

Mažas paketas (iki 5 kg) – nuo 12 iki 18 eurų. Vidutinis (5–15 kg) – nuo 18 iki 30 eurų. Didelis (15–30 kg) – nuo 30 iki 50 eurų. Kaina priklauso nuo svorio ir dydžio. Jei siunčiate labai didelį ar sunkų daiktą – reikia tartis individualiai. Palyginti su paštu ar kurjerių tarnybomis – mes dažnai pigiau ir greičiau.

13. Per kiek laiko siunta pasiekia Kopenhagą?

Paprastai per 1–2 dienas. Jei atiduodate siuntą ryte, kitą dieną vakare gavėjas jau gali ją turėti. Greičiau nei paštas, kuris gali užtrukti savaitę ar ilgiau. Bet atminkite – jei siunčiate penktadienį, gavėjas gaus sekmadienį ar pirmadienį. Savaitgaliais ne visada važiuojame.

14. Ar galima siųsti trapius daiktus?

Galima, bet reikia labai gerai supakuoti. Burbulinė plėvelė, putplastis, kartonas – kuo daugiau apsaugos, tuo geriau. Pažymėkite siuntą „trapu" arba „fragile". Bet net ir gerai supakuota siunta gali nukentėti – kelyje būna duobių, mikroautobusas kratosi. Negalime garantuoti 100 procentų saugumo. Jei labai vertingas daiktas – apsidrauskite.

15. Ar galima siųsti pinigus?

Griežtai nerekomenduojame siųsti grynų pinigų per siuntą – tai rizikinga. Jei reikia pervesti pinigus – naudokitės banku arba pinigų pervedimo paslaugomis (Wise, Western Union ir pan.). Mes neatsakome už dingusius pinigus, jei juos siunčiate siuntoje. Vieną kartą žmogus siuntė 500 eurų grynais – laimei, viskas atkeliavo saugiai, bet rizika didelė.

16. Kaip sužinoti, ar siunta pasiekė gavėją?

Informuojame jus, kai siunta išvyksta iš Lietuvos, ir dar kartą, kai pasiekia Kopenhagą. Gavėjas Kopenhagoje gauna pranešimą, kad siunta atvyko. Jei norite papildomo patvirtinimo – prašome gavėjo pranešti jums, kad gavo. Paprastai viskas vyksta sklandžiai, bet jei kyla klausimų – skambinkite.

Praktiniai klausimai – kasdienybė Kopenhagoje

17. Kur Kopenhagoje gyvena daugiausia lietuvių?

Lietuviai išsibarstę po visą Kopenhagą ir aplinkinius miestus. Daug gyvena Amager rajone – ten arčiau oro uosto, butai šiek tiek pigesni. Taip pat populiarūs Frederiksberg, Valby, Vanløse rajonai. Yra lietuvių ir kituose Danijos miestuose – Orhuse, Odenėje, Olborge. Bet Kopenhaga – pagrindinis traukos centras.

18. Ar yra lietuviškų parduotuvių Kopenhagoje?

Yra keletas lietuviškų arba rytų europietiškų parduotuvių, kur galima rasti lietuviškų produktų. Taip pat didieji Danijos prekybos centrai (Netto, Føtex, Bilka) turi kai kurių lietuviškų arba panašių produktų. Bet daugelis lietuvių vežasi maistą iš Lietuvos – pigiau ir skaniau. Mes vežame siuntas su maistu beveik kiekvieną dieną.

19. Kaip susirasti būstą Kopenhagoje?

Sunkiausia pradžios dalis. Būsto rinka Kopenhagoje labai įtempta – butų mažai, paklausa didelė. Populiariausios platformos: Boligportal.dk, DBA.dk, Facebook grupės. Rekomenduojame pradėti ieškoti dar prieš atvykstant. Daugelis lietuvių pradžioje gyvena pas draugus arba nuomojasi kambarį, kol susiranda nuolatinį būstą. Kantrybės reikės.

20. Ką veikti laisvalaikiu Kopenhagoje?

Kopenhaga – nuostabus miestas su daugybe veiklų. Galima važinėti dviračiu (tai pagrindinė transporto priemonė), lankyti muziejus (Nacionalinis muziejus, Ny Carlsberg Glyptotek), vaikščioti po Tivoli sodus, valgyti gerame restorane. Yra ir lietuvių bendruomenės renginiai – šventės, susitikimai. Vasarą galima maudytis kanale – taip, danai tai daro. Žiemą – Kalėdų mugės, karštas vynas, jaukumas.

Grįžimas namo – kaip dažnai lietuviai grįžta

21. Kaip dažnai lietuviai Kopenhagoje grįžta į Lietuvą?

Priklauso nuo žmogaus. Vieni grįžta kas mėnesį, kiti – kelis kartus per metus, treti – kartą per metus. Dažniausiai grįžtama per didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, vasarą. Mes vežame pirmyn ir atgal beveik kasdien, tad galite pasirinkti jums tinkamą datą. Pastebėjome, kad prieš Kalėdas keleivių labai daug – visi nori grįžti namo.

22. Ar brangu grįžti iš Kopenhagos?

Mikroautobusu – ne, apie 100–150 eurų pirmyn ir atgal. Lėktuvu – brangiau, ypač perkant paskutinę minutę. Traukiniu – ilgai ir ne pigiau. Todėl daugelis lietuvių renkasi mikroautobusą – patogu, pigu, ir galima vežtis daug bagažo. Be to, mes vežame siuntas, tad galite siųsti daiktus į Lietuvą arba iš jos.

23. Ką vežtis atgal į Kopenhagą iš Lietuvos?

Maistą – lietuvišką duoną, šokoladą, saldainius, prieskonus, konservus. Drabužius – Lietuvoje pigiau. Kosmetiką, vaistus – taip pat pigiau. Ir, žinoma, gerą nuotaiką bei prisiminimus. Daugelis lietuvių vežasi net lietuviškų knygų, kad galėtų skaityti danišką žiemą. Svarbu neperkrauti – vieta bagažui ribota.

24. Ar verta grįžti gyventi į Lietuvą?

Tai labai asmeninis klausimas. Vieni sako, kad Danijoje gyvenimas geresnis – didesni atlyginimai, geresnė socialinė sistema. Kiti sako, kad Lietuvoje – šeima, draugai, namai. Nėra vieno teisingo atsakymo. Aš vežu žmones pirmyn ir atgal, ir matau abiejų pusių istorijas. Vienas keleivis grįžo į Lietuvą po 8 metų Danijoje – sakė, kad pasiilgo lietuviškos žiemos. Kitas sako, kad niekada negrįš. Kiekvienas renkasi pats.

Išvada

Būti lietuviu Kopenhagoje – tai gyventi tarp dviejų pasaulių. Vienas čia, kitas ten. Mes stengiamės, kad šis ryšys būtų kuo patogesnis – vežame keleivius ir siuntas kiekvieną dieną, kad atstumas tarp Lietuvos ir Kopenhagos būtų mažesnis. Jei keliaujate, siunčiate siuntą ar tiesiog turite klausimų – skambinkite. Iki greito.